T. J. pagal BK 226 str. 3 d., 228 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-55-511/2025

Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00009-2017-9

Procesinio

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. I. gynėjo advokato Deivio Valiulio, nuteistojo D. M., nuteistojo T. J. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu:

E. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda;

T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba svarstant UAB „D.“ projektą) 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda,

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba svarstant V. M. projektą) 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda,

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba svarstant L. C. projektą) 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalis (prie 350 MGL pridedant po 150 MGL už kitas dvi veikas) švelnesnių bausmių, ir T. J. paskirta galutinė 650 MGL (24 479 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas T. J. sulaikymo laikas nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. spalio 18 d., dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL, ir laikytina, jog T. J. yra sumokėjęs 4 MGL dydžio baudą.

D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinusi nuteistųjų G. P., I. M., nuteistojo T. J. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos, nuteistojo V. T. gynėjo advokato Eligijaus Vinckaus, nuteistojo E. I. gynėjo advokato Deivio Valiulio ir nuteistojo D. M. gynėjo advokato Gedimino Bukausko apeliacinius skundus, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį:

pašalino įrodyta pripažintą aplinkybę, kad T. J., veikdamas G. P. prašymu ir UAB „D.“ naudai, prieš tarnybos interesus, ir tai nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis, būdamas pažįstamas su G. P., palaikydamas su juo itin draugiškus asmeninius, bičiuliškus santykius ir siekdamas toliau palaikyti draugiškus, bičiuliškus santykius su G. P., kuris veikė UAB „D.“ interesais, ir pasinaudodamas einamomis savo, kaip Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Teisės departamento direktoriaus ir Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos pirmininko, pareigomis, ėmėsi neteisėtų aktyvių veiksmų, kad UAB „D.“ projekto „Užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos ir rinkodaros veiklos organizavimas“ veiklos vykdymo vieta būtų pakeista.

T. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba svarstant UAB „D. “ projektą) paskirta bauda sumažinta iki 200 MGL dydžio (7532 Eur) baudos.

T. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba svarstant V. M. projektą) paskira bauda sumažinta iki 250 MGL dydžio (9415 Eur) baudos.

T. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba svarstant L. C. projektą) paskirta bauda sumažinta iki 300 MGL dydžio (11 298 Eur) baudos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės – 300 MGL dydžio baudos pridedant dalį – po 100 MGL baudos, paskirtos už kitas dvi nusikalstamas veikas, ir paskirta galutinė 500 MGL dydžio (18 830 Eur) bauda.

E. I. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) paskirta bauda sumažinta iki 450 MGL dydžio (16 947 Eur) baudos.

D. M. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį paskirta bauda sumažinta iki 250 MGL dydžio (9415 Eur) baudos.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje byloje taip pat nuteisti G. P., V. T., I. M., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. I. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, neoficialiai atstovaudamas UAB „D.“, veikdamas kartu su V. T., siekdamas, kad G. P., pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka NMA valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų NMA valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad projekto „Užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos ir rinkodaros veiklos organizavimas“ (paraiškos Nr. 17PP- KK- 15- 1- 06341- PR001) veiklos vykdymo vieta būtų pakeista ir būtų užtikrintas palankių šiam projektui sprendimų priėmimas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) Projektų atrankos komitete (toliau? ir PAK) ir šiam projektui būtų skirta parama – 2 968 728 Eur, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2015 m. liepos 31 d. ir ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 8 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, netiesiogiai, per V. T., pažadėjo ir susitarė duoti G. P. 40 000 Eur vertės kyšį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. I. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2015 m. liepos 31 d. ir ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 8 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, netiesiogiai, per V. T., perdavė G. P. dalį sutarto kyšio – 5000 Eur už tai, kad G. P., pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka NMA valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų NMA valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – pakeistų projekto „Užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos ir rinkodaros veiklos organizavimas“ veiklos vykdymo vietą, užtikrintų palankių šiam projektui sprendimų priėmimą ŽŪM PAK ir šiam projektui būtų skirta 2 968 728 Eur parama.

2. T. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – NMA Teisės departamento direktorius ir Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos pirmininkas, pagal NMA direktoriaus 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. PSI-1039 patvirtinto Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.13 punktą privalėdamas pagal Departamento kompetenciją dalyvauti nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus; pagal NMA direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. PSI-1122 ir pagal NMA direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. PSI-99 patvirtinto Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.13 punktą privalėdamas dalyvauti nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus bei skundus ir rengti atsakymus į juos; pagal 7.14 punktą privalėdamas pagal Departamento kompetenciją dalyvauti Agentūros ir kitų institucijų organizuojamuose pasitarimuose, posėdžiuose ir komisijų veikloje; pagal NMA direktoriaus 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. BR1-1088 (NMA direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. BR1-62 redakcija) patvirtinto NMA Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos darbo reglamento 2.1 punktą privalėdamas spręsti problemas, iškilusias administruojant NMA kompetencijai priskirtas paramos priemones; pagal 5.5 punktą privalėdamas priimti privalomus sprendimus dėl pakartotinių paraiškų vertinimų ar Agentūros Kontrolės departamento atliekamų patikrų vietoje inicijavimo, žinodamas, jog 2015 m. liepos 31 d. NMA Paramos administravimo ir vertinimo skyriuje yra pateikta UAB „D. “ paramos paraiška „Užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos ir rinkodaros veiklos organizavimas“ Nr. 17PP-KK-15-1-06341-PR001 (toliau – Projektas), laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2017 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas G. P. prašymu ir UAB „D.“ naudai, prieš tarnybos interesus, ir tai nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis, būdamas pažįstamas su G. P., palaikydamas su juo itin draugiškus asmeninius ir bičiuliškus santykius ir siekdamas toliau palaikyti draugiškus, bičiuliškus santykius su G. P., kuris veikė UAB „D.“ interesais, ir pasinaudodamas einamomis savo, kaip NMA Teisės departamento direktoriaus ir Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos pirmininko, pareigomis, ėmėsi neteisėtų aktyvių veiksmų, kad ŽŪM Projektų, finansuotinų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, II atrankos komiteto (toliau – Projektų atrankos komitetas) posėdžiuose būtų priimtas palankus šiam projektui sprendimas – rekomenduota skirti 2 968 728 Eur sumos paramą šiam projektui:

2.1. 2016 m. rugpjūčio 23 d. NMA tarnybinėse patalpose, esančiose Blindžių g. 17, Vilniuje, tarnybiniu pranešimu Nr. TP12-169 „Dėl išaiškinimo pateikimo“ pateikė savo vienareikšmišką nuomonę NMA Rizikų vertinimo ir valdymo departamentui, atsakydamas į minėto departamento 2016 m. rugpjūčio 23 d. prašymą Nr. RV1-309, kad UAB „D.“ vykdo tokią veiklą, kokia yra nurodyta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtra“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3D-416 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 metų, patvirtinimo“, (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 3.4 papunktyje, t. y. žemės ūkio produktų rinkodarą.

2.2. PAK 2016 m. lapkričio 3 d. posėdžio metu, Projektą antrą kartą grąžinus NMA, NMA tarnybinėse patalpose, esančiose Blindžių g. 17, Vilniuje, per darbuotojų iniciatyva vykusį projekto aptarimą su T. J., kaip Teisės departamento direktoriumi, pastarasis dar kartą neabejotinai patvirtino, kad projektas atitinka kriterijus, kad būtų gauta parama.

2.3. 2016 m. lapkričio 23 d., pasinaudodamas savo pažintimis su ŽŪM PAK nariu, (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi J. S., kreipėsi į šį prašydamas dalyvauti 2016 m. lapkričio 24 d. PAK ir palaikyti svarstomą UAB „D.“ Projektą.

2.4. Nuolat ir tiesiogiai informuodavo G. P., kaip vyksta PAK posėdžiai, žadėjo, kad pasistengs, kad būtų skirta projektui parama, po Projekto grąžinimų kreipdavosi į NMA darbuotojus ir klausinėjo, dėl kokios priežasties PAK grąžina Projektą NMA.

2.5. Taip pat, veikdamas UAB „D.“ naudai ir G. P. prašymu, ir tai nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis, 2017 m. sausio–vasario mėn. ŽŪM patalpose, esančiose Gedimino pr. 19, Vilniuje, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į PAK narį A. K., siekdamas gauti tarnybinio naudojimo informaciją dėl Projekto atmetimo priežasčių; jis viso projekto metu atliko aktyvius veiksmus ir siekė, kad UAB „D.“ būtų skirta 2 968 728 Eur sumos parama.

2.6. Tokiais savo veiksmais T. J. pažeidė NMA direktoriaus 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. PSI-1039 patvirtinto Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.10 punktą, pagal kurį direktorius privalo užtikrinti medžiagos, susijusios su valstybės bei ES parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei žuvininkystei, konfidencialumą; NMA direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. PSI-1122 ir 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. PSI-99 patvirtinto Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.8 punktą, pagal kurį direktorius privalo užtikrinti neteisėto paramos išmokėjimo prevencijos vykdymą, įtariamų ir nustatytų pažeidimų administravimą bei NMA administruojamų projektų rizikos analizės ir vertinimo atlikimą; NMA direktoriaus 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. BR1- 1088 (NMA direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. BR1-62 redakcija) patvirtinto NMA Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos darbo reglamento 2.2 punktą, pagal kurį komisijos pirmininkas privalo siekti tinkamo priemonių administravimo sprendžiant konkrečias problemas; siekti, kad Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos lėšos būtų naudojamos tinkamai ir efektyviai, sprendžiant konkrečias problemas; 2.4 punktą, pagal kurį privaloma užtikrinti, kad priemonių administravimas būtų vykdomas laikantis vienodų nuostatų, principų ir praktikos; 5.7 punktą, pagal kurį privaloma imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas ir efektyvus ES ir nacionalinės paramos lėšų naudojimas; 44.1 punktą, pagal kurį privaloma laikytis ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 3 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principais; 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją gerbti Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, būti teisingą sprendžiant prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; deramai atlikti savo pareigas; 15 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba.

2.7. Taip jis sąmoningai, tyčia, pažeisdamas išvardytų norminių aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimą komiteto nariams ir paramos siekiantiems asmenims, neteisėtai, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, veikdamas prieš tarnybos interesus, veikdamas kitų asmenų interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sumenkino NMA Teisės departamento direktoriaus, Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos, NMA, kaip valstybės įstaigos, autoritetą ir valstybės tarnautojo vardą, taip padarė didelę neturtinę žalą valstybės interesams.

3. Be to, T. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – NMA prie ŽŪM Teisės departamento direktorius ir Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos pirmininkas, pagal NMA direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. PSI-99 patvirtinto Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.13 punktą privalėdamas dalyvauti nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengti atsakymus į juos; pagal 7.14 punktą privalėdamas pagal Departamento kompetenciją dalyvauti Agentūros ir kitų institucijų organizuojamuose pasitarimuose, posėdžiuose ir komisijų veikloje; pagal NMA direktoriaus 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. BR1-1088 (NMA direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. BR1-62 redakcija) patvirtinto NMA Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos darbo reglamento 2.1 punktą privalėdamas spręsti problemas, iškilusias administruojant NMA kompetencijai priskirtas paramos priemones; pagal 5.5 punktą privalėdamas priimti privalomus sprendimus dėl pakartotinių paraiškų vertinimų ar Agentūros Kontrolės departamento atliekamų patikrų vietoje inicijavimo; žinodamas, jog NMA 2017 m. kovo 29 d. buvo gautas V. M., neoficialiai atstovaujamos I. M., pirmas prašymas dėl statinio vietos pakeitimo projekte „Kaimo turizmo sodybos“ „V. E.“ plėtra“ Nr. 19VK- KV- 15- 1- 07216-PR001 iš vieno sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kitą sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal nustatytas procedūras buvo išanalizuotas ir 2017 m. balandžio 19 d. raštu Nr. BRK-1640 atmestas, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis 2015 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 3D-807 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“, nes pagal minėtas taisykles nėra galimybės keisti projekto įgyvendinimo vietą, jis, T. J., laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdamas pažįstamas su G. P., kuris veikė V. M. interesais, palaikydamas su juo itin draugiškus asmeninius ir bičiuliškus santykius ir siekdamas toliau palaikyti draugiškus, bičiuliškus santykius, pasinaudodamas einamomis savo, kaip NMA Teisės departamento direktoriaus ir Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos pirmininko, pareigomis ir veikdamas prieš tarnybos interesus, ėmėsi neteisėtų aktyvių veiksmų, kad padėtų pakeisti NMA 2017 m. balandžio 19 d. raštu Nr. BRK-1640 atmestą V. M. prašymą dėl statinio vietos pakeitimo projekte „Kaimo turizmo sodybos“ „V. E.“ plėtra“ Nr. 19VK-KV-15-1-07216-PR001 iš vieno sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kitą sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):

3.1. Jis, T. J., veikdamas G. P. prašymu ir V. M. naudai, prieš tarnybos interesus, ir tai nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis, instruktavo G. P., kaip turi būti surašytas antras prašymas NMA, kad jį nagrinėtų Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisija; pats koregavo V. M. prašymo turinį, kad prašymas būtų tinkamai surašytas; be to, pasiūlė prašyme įrašyti, kad šio prašymo negalima laikyti projekto vietos keitimu, projekto vieta išlieka ta pati, kas nebuvo įrašyta pirmame 2017 m. kovo 29 d. V. M. prašyme; perdavė tarnybinio naudojimo informaciją – 2017 m. gegužės 18 d. komisijos posėdžio protokolą Nr. BR22-18 su projektu nesusijusiam asmeniui – G. P..

3.2. 2017 m. gegužės 18 d. Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos posėdyje, vykusiame NMA patalpose, esančiose Blindžių g. 17, Vilniuje, kuriam pirmininkavo T. J., buvo gautas 2017 m. gegužės 8 d. antras V. M., neoficialiai atstovaujamos I. M., prašymas dėl statinio vietos pakeitimo projekte „Kaimo turizmo sodybos“ „V. E.“ plėtra“ Nr. 19VK-KV-15-1-07216-PR001 iš vieno sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kitą sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors antrajame prašyme nebuvo pateikta naujų aplinkybių, V. M. 2017 m. gegužės 8 d. prašymas buvo pateiktas svarstyti Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijai. Komisijos posėdžio metu buvo siūlyta atmesti V. M. prašymą dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo, nes tokia galimybė nėra nurodyta pirmiau išvardytose taisyklėse, o jis, T. J., būdamas šios komisijos primininkas, turėjo įtakos šios komisijos nariams, tai yra ėmėsi neteisėtų aktyvių veiksmų – minėto posėdžio metu paveikė komisijos narius, išsakydamas savo kategorišką poziciją? leisti projekto įgyvendinimo vietą keisti, ir suformulavo komisijos protokolo nutariamąją dalį dėl leidimo projekto įgyvendinimo vietą keisti, netraktuodamas to kaip projekto įgyvendinimo vietos keitimo, o traktuodamas kaip paraiškos duomenų keitimą, kaip buvo pasiūlęs G. P. rengiant antrą 2017 m. gegužės 8 d. V. M. prašymą dėl leidimo perkelti statomą objektą į kitą sklypo dalį.

3.3. Tokiais savo veiksmais T. J. pažeidė NMA direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. PSI-99 patvirtinto Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.8 punktą, pagal kurį direktorius privalo užtikrinti neteisėto paramos išmokėjimo prevencijos vykdymą, įtariamų ir nustatytų pažeidimų administravimą bei NMA administruojamų projektų rizikos analizės ir vertinimo atlikimą; NMA direktoriaus 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. BR1- 1088 (NMA direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. BR1-62 redakcija) patvirtinto NMA Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos darbo reglamento 2.2 punktą, pagal kurį komisijos pirmininkas privalo siekti tinkamo priemonių administravimo sprendžiant konkrečias problemas; siekti, kad Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos lėšos būtų naudojamos tinkamai ir efektyviai, sprendžiant konkrečias problemas; 2.4 punktą, pagal kurį privaloma užtikrinti, kad priemonių administravimas būtų vykdomas laikantis vienodų nuostatų, principų ir praktikos; 5.7 punktą, pagal kurį privaloma imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų ES ir nacionalinės paramos lėšų naudojimą; 44.1 punktą, pagal kurį privaloma laikytis ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 3 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principais; 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją gerbti Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, būti teisingą sprendžiant prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; deramai atlikti savo pareigas; 15 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba.

3.4. Taip jis sąmoningai, tyčia, pažeisdamas išvardytų norminių aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimą komisijos nariams bei paramos siekiantiems asmenims, neteisėtai, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, veikdamas prieš tarnybos interesus, veikdamas kitų asmenų interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sumenkino NMA Teisės departamento direktoriaus, Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos pirmininko, NMA, kaip valstybės įstaigos, autoritetą bei valstybės tarnautojo vardą, taip padarė didelę neturtinę žalą valstybės interesams.

4. Be to, T. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – NMA prie ŽŪM Teisės departamento direktorius ir Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti komisijos pirmininkas, pagal NMA direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. PSI-99 patvirtinto Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.13 punktą privalėdamas dalyvauti nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengti atsakymus į juos; pagal 7.14 punktą privalėdamas pagal Departamento kompetenciją dalyvauti Agentūros ir kitų institucijų organizuojamuose pasitarimuose, posėdžiuose ir komisijų veikloje; pagal NMA direktoriaus 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. BR1-1088 (NMA direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. BR1-62 redakcija) patvirtinto NMA Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos darbo reglamento 2.1 punktą privalėdamas spręsti problemas, iškilusias administruojant NMA kompetencijai priskirtas paramos priemones; pagal 5.5 punktą privalėdamas priimti privalomus sprendimus dėl pakartotinių paraiškų vertinimų ar Agentūros Kontrolės departamento atliekamų patikrų vietoje inicijavimo;

4.1. žinodamas, jog 2017 m. gegužės 31 d. – 2017 m. birželio 6 d. NMA Kokybės skyriaus darbuotojai atliko L. C. (toliau – Paramos gavėja) projekto „Kaimo turizmo veiklos organizavimas“ (projekto Nr. 3KT-KV-11-1-007116-PR001) kokybės patikrinimą vietoje ir nustatė pažeidimų, tai yra kad Paramos gavėja pažeidė: Įgyvendinimo taisyklių 28.10 papunktį, kuriame nurodyta, kad „pareiškėjas įsipareigoja be rašytinio NMA sutikimo neatlikti esminio projekte numatytos veiklos, projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų pakeitimo (vykdyti verslo plane numatytą veiklą)“; Paraiškos XIV skyriaus 7 punktą, kuriame paramos gavėjas įsipareigoja, kad be rašytinio NMA sutikimo mažiausiai penkerius arba projektą įtraukus į rizikingą projektų sąrašą, septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos neatlikti esminio projekte nurodytos vykdyti veiklos pakeitimo; Administravimo taisyklių 187 papunktį, kuriame nurodyta „be rašytinio NMA sutikimo nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neperduoti ar kitaip nesuvaržyti už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekto veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos“; Paramos sutarties 17.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad paramos gavėjas privalo „siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane“, 17.3 papunktį, kuriame nurodyta, kad paramos gavėjas privalo „raštu pranešti NMA apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto projekto įgyvendinimo“. Jokie su NMA raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo neleidžiami; 17.10 papunktį, kuriame nurodyta, kad „paramos gavėjas privalo įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais“; Administravimo taisyklių 187 punktą, kuriame nurodyta, kad „bendruoju atveju, jeigu Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip, paramos gavėjas po projekto pabaigos, kol sueis 5 arba 7 metai nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti projektui paramą dienos, per 4 mėnesius kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus NMA teikia užbaigto projekto metinę ataskaitą, <...> nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti projektui paramą priėmimo dienos įsipareigoja be rašytinio NMA sutikimo nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ar kitaip nesuvaržyti už paramos lėšas įsigytos nuosavybės, nenutraukti projekto veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos“; Administravimo taisyklių 5.9 papunktį, kuriame nurodyta, kad NMA turi teisę ankstesniais ir einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo ir priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos arba taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą arba nustatytų reikalavimų nesilaikymą; Administravimo taisyklių 190 punktą, kuriame nurodyta, kad „jokie su NMA raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo <...>, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje arba paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami“;

4.2. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas G. P. prašymu ir L. C. naudai, prieš tarnybos interesus, ir tai nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis, būdamas pažįstamas su G. P., palaikydamas su juo itin draugiškus asmeninius ir bičiuliškus santykius ir siekdamas toliau palaikyti draugiškus, bičiuliškus santykius su G. P., kuris veikė L. C. interesais, ir pasinaudodamas einamomis savo, kaip NMA Teisės departamento direktoriaus ir Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti pirmininko, pareigomis, ėmėsi neteisėtų aktyvių veiksmų, kad padėtų išvengti L. C. gresiančių sankcijų? kad nebūtų priimtas sprendimas registruoti pažeidimą dėl 2017 m. gegužės 31 d. – 2017 m. birželio 6 d. NMA atlikto L. C. projekto „Kaimo turizmo veiklos organizavimas“ (projekto Nr. 3KT-KV-11-1-007116-PR001) kokybės patikrinimo vietoje metu nustatytų pažeidimų ir Paramos gavėjai nebūtų taikyta sankcija – susigrąžinti 191 364,97 Eur išmokėtą paramos sumą; vadovaujantis Paramos sutarties 20.1 papunkčiu, nebūtų nutraukta Paramos sutartis ir nebūtų priimtas sprendimas pavesti Teisės departamentui taikyti laikinąsias apsaugos priemones Paramos gavėjos turtui:

4.3. instruktavo G. P., kaip turi būti surašytas atsakymas NMA, nurodė G. P., kad tinkamas atstovas ateitų į Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdį, perdavė tarnybinio naudojimo informaciją su patikrinimu bei projektu nesusijusiam asmeniui – G. P.;

4.4. 2017 m. rugpjūčio 2 d., 2017 m. spalio 11 d. NMA patalpose, esančiose Blindžių g. 17, Vilniuje, vykusiuose posėdžiuose, kuriuose jis pirmininkavo, darė įtaką minėtos komisijos nariams, tai yra ėmėsi neteisėtų aktyvių veiksmų – minėtų posėdžių metu susipažinęs su patikrinimo medžiaga, kaip komisijos pirmininkas išsakydamas savo kategorišką poziciją pratęsti pažeidimo tyrimą, nors išsamus patikrinimas jau buvo atliktas, ir taip paveikė komisijos narius, kad nebūtų priimtas sprendimas registruoti pažeidimą dėl 2017 m. gegužės 31 d. – 2017 m. birželio 6 d. ir 2017 m. rugsėjo 26 d. NMA atlikto L. C. projekto „Kaimo turizmo veiklos organizavimas“ (projekto Nr. 3KT-KV-11-1-007116-PR001) kokybės patikrinimo vietoje metu nustatytų pažeidimų, Paramos gavėjai nebūtų taikyta sankcija – susigrąžinti 191 364,97 Eur išmokėtą paramos sumą; vadovaujantis Paramos sutarties 20.1 papunkčiu, nebūtų nutraukta Paramos sutartis ir nebūtų priimtas sprendimas pavesti Teisės departamentui taikyti laikinąsias apsaugos priemones Paramos gavėjos turtui.

4.5. Tokiais savo veiksmais T. J. pažeidė NMA direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. PSI-99 patvirtinto Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.8 punktą, pagal kurį direktorius privalo užtikrinti neteisėto paramos išmokėjimo prevencijos vykdymą, įtariamų ir nustatytų pažeidimų administravimą bei NMA administruojamų projektų rizikos analizės ir vertinimo atlikimą; NMA direktoriaus 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. BR1- 1088 (NMA direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. BR1-62 redakcija) patvirtinto NMA Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos darbo reglamento 2.2 punktą, pagal kurį komisijos pirmininkas privalo siekti tinkamo priemonių administravimo sprendžiant konkrečias problemas; siekti, kad Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos lėšos būtų naudojamos tinkamai ir efektyviai, sprendžiant konkrečias problemas; 2.4 punktą, pagal kurį privalo užtikrinti, kad priemonių administravimas būtų vykdomas laikantis vienodų nuostatų, principų ir praktikos; 5.7 punktą, pagal kurį privalo imtis papildomų priemonių siekdamas užtikrinti tinkamą ir efektyvų ES ir nacionalinės paramos lėšų naudojimą; 44.1 punktą, pagal kurį privalo laikytis ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 3 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principais; 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją gerbti Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, būti teisingą sprendžiant prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; deramai atlikti savo pareigas; 15 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba.

4.6. Taip jis sąmoningai, tyčia, pažeisdamas išvardytų norminių aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimą komisijos nariams ir paramos siekiantiems asmenims, neteisėtai, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, veikdamas prieš tarnybos interesus, veikdamas kitų asmenų interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sumenkino NMA Teisės departamento direktoriaus, Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti, NMA, kaip valstybės įstaigos, autoritetą bei valstybės tarnautojo vardą, taip padarė didelę neturtinę žalą valstybės interesams ir panaikino galimybę įstatymo nustatyta tvarka NMA susigrąžinti 191 364,97 Eur paramos sumą.

5. D. M. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, neoficialiai atstovaudamas L. C., siekdamas, kad V. T. ir G. P., pasinaudodami savo pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų NMA valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kurie padėtų išvengti, kad nebūtų priimtas sprendimas registruoti pažeidimą dėl 2017 m. gegužės 31 d. – 2017 m. birželio 6 d. NMA atlikto L. C. projekto „Kaimo turizmo veiklos organizavimas“ (projekto Nr. 3KT-KV-11-1-007116-PR001) kokybės patikrinimo vietoje metu nustatytų pažeidimų ir Paramos gavėjai nebūtų taikyta sankcija – susigrąžinti 191 364,97 Eur paramos sumą, nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. liepos 10 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. T. tiesiogiai, o G. P. netiesiogiai, per V. T., pasiūlė ir susitarė duoti ne mažesnės nei 3000 Eur ir ne didesnės nei 7000 Eur vertės kyšį ir 2017 m. liepos 19 d. 11 val. 6 min. telefoninio pokalbio metu susitarė duoti 5000 Eur kyšį. Veikdamas pagal šį susitarimą, D. M. 2017 m. liepos 19 d. apie 16 val. UAB „R.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), V. T. tiesiogiai, o G. P. netiesiogiai – per V. T., perdavė kyšį – 5000 Eur už tai, kad V. T. ir G. P., pasinaudodami savo pažintimis, paveiktų valstybės tarnautoją – NMA Teisės departamento direktorių ir Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti pirmininką T. J., kuris, veikdamas L. C. naudai, darė įtaką minėtos komisijos nariams, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d., 2017 m. spalio 11 d. vykusių posėdžių metu nebūtų priimtas sprendimas registruoti pažeidimą 2017 m. gegužės 31 d. – 2017 m. birželio 6 d., 2017 m. rugsėjo 26 d. dėl NMA atlikto L. C. projekto „Kaimo turizmo veiklos organizavimas“ (projekto Nr. 3KT-KV-11-1-007116-PR001) kokybės patikrinimo vietoje metu nustatytų pažeidimų ir Paramos gavėjai nebūtų taikyta sankcija – susigrąžinti 191 364,97 Eur paramos sumą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad T. J. nepagrįstai pateiktas kaltinimas, jog jis atliko aktyvius neteisėtus veiksmus, siekdamas, kad UAB „D.“ projekto veiklos vykdymo vieta būtų pakeista. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad leidimą iš esmės nulėmė ne NMA, o ŽŪM sprendimas, kuriam T. J. jokios įtakos neturėjo ir negalėjo turėti. Leidimą keisti UAB „D.“ projekto vietą NMA priėmė 2016 m. birželio 9 d. Tokį sprendimą NMA Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisija priėmė vadovaudamasi 2016 m. kovo 31 d. ŽŪM raštu Nr. 3JA-196 (8.14). Byloje esantys įrodymai paneigia, kad T. J. aktyvūs veiksmai ar neveikimas nulemtų komisijos sprendimą leisti keisti UAB „D.“ projekto veiklos vykdymo vietą, todėl ši aplinkybė iš pateikto T. J. kaltinimo buvo pašalintina.

7. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, privalėjo atsižvelgti į baudžiamojo proceso trukmę, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo praėjo beveik penkeri metai aštuoni mėnesiai, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama beveik trejus metus tik dėl trijų nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu tarnyba, siekiant neteisėtai gauti ES paramą ir išvengti numatytų sankcijų, nurodė, kad nuteistiesiems pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių – baudų dydžiai yra sunkiai suderinami su bausmės tikslais ir teisės principais. Taigi, atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas visiems nuteistiesiems paskirtų bausmių – baudų dydžius sumažino 50 MGL.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

8. Kasaciniu skundu nuteistasis T. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 1 d. nuosprendį ir T. J. priimti išteisinamąjį nuosprendį arba sumažinti T. J. paskirtą baudą. Kasatorius skunde nurodo:

8.1. Žemesnės instancijos teismų T. J. veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip pavojingi ir nusikalstami ir kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Žemesnės instancijos teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl BK 228 straipsnio taikymo, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų dėl įrodymų vertinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu.

8.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, didelės neturtinės žalos požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYtNDg5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16-489/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16-489/2021">2K-16-489/2021</a>). Žemesnės instancijos teismai sprendimuose šią formuojamą praktiką ignoravo, kadangi skundžiamų nuosprendžių motyvuojamosiose dalyse, be tuščių frazių dėl T. J. padarytos neturtinės žalos, daugiau nieko nenurodyta. Nuteistojo T. J. veiksmai nei apčiuopiamos, nei neapčiuopiamos žalos nesukėlė. Tai akivaizdu ir iš paties kaltinimo, kuriame daugiausia apsiribojama abstrakčiais teiginiais apie valstybės autoriteto ir valstybės tarnautojo vardo menkinimą.

8.3. Kasatoriaus veiksmuose nebuvo ir nusikaltimų, nurodytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės požymių – kaltės. Atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, T. J. neturėjo tyčios piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Byloje nėra duomenų, kad T. J. būtų suvokęs, jog elgiasi akivaizdžiai neteisėtai ar kad projektai neatitinka teisės aktų reikalavimų ar NMA praktikos. Priešingai, jo veiksmuose atsispindėjo „proklientiška“ NMA pozicija, kurios esmė – pagalba pareiškėjui gauti paramą, padėti išvengti nepagrįsto paramos neskyrimo ir išvengti ilgalaikio ir beprasmiško bylinėjimosi teisme. Žemesnės instancijos teismai nenagrinėjo, ar tokia buvo įprasta nuteistojo T. J. darbo praktika ir požiūris į projektus, ar toks „nusikalstamas“ požiūris buvo tik dėl šių konkrečių projektų.

8.4. Nustatant piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymį, visuomet svarbu atskleisti, koks tarnybinis interesas konkrečioje situacijoje egzistavo, ar kaltinamasis veikė prieš šį interesą ir kokius teisės aktus jis pažeidė. Žemesnės instancijos teismai neįrodė, kad, be to, jog nuteistasis T. J. nenusišalino nuo klausimų, susijusių su asmenimis, su kuriais jis palaikė ryšį, jis padarė dar kitų nusižengimų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad T. J. būtų surašęs išaiškinimą, kuris prieštarauja teisės aktams, kad būtų komisijoje atlikęs neteisėtus veiksmus, klastojęs dokumentus ar pan. Šiuo klausimu žemesnės instancijos teismai apskritai išsamiai nepasisakė. Pažymėtina, kad dėl L. C. projekto atvejo žemesnės instancijos teismai tik abstrakčiai, nepagrįsdami įrodymais, nurodė, jog dėl T. J. veiksmų buvo sunkiau susigrąžinti ES paramą. Pasak kasatoriaus, kaltinimas dėl galimybės panaikinimo susigrąžinti paramą apskritai yra nelogiškas ir neįrodytas. Taigi teigti, kad T. J. veika yra tyčinė, kad jis suvokė, jog daro didelę žalą valstybei, nėra pagrindo.

8.5. Taigi apibendrinus teigtina, kad byloje negali būti daroma išvada dėl T. J. veiksmų kvalifikavimo kaip nusikalstamų, nes nenustatytas nei BK 228 straipsnio 1 dalies objektyvusis požymis – didelė žala, nei subjektyvusis požymis – kaltė.

8.6. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo T. J. gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo. Be to, dėl nepagrįstai ilgo bylos nagrinėjimo nuteistojo T. J. teisinė padėtis turi būti lengvinama.

9. Kasaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nuteistojo D. M. gynėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalies, kuria D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nurodytą BK 226 straipsnio1 dalyje, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

9.1. Žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, neišsamiai ir nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, savo išvadas grindė prielaidomis. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius nuteistojo D. M. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su šio nuteistojo veiksmų teisiniu vertinimu, būtinųjų nusikalstamos veikos požymių nustatymu ir su tuo susijusių konkrečių bylos įrodymų turinio vertinimu.

9.2. 2017 m. liepos 5 d. nuteistieji D. M. ir V. T. buvo susitikę, apie ką asmenys kalbėjo, byloje neužfiksuota. 2017 m. liepos 5 d. 17.30 val. nuteistasis V. T. nuteistajam G. P. rašė elektroninį laišką, kad klientai nutarė investuoti į pagalbą, prašė pasiūlyti pagalbos kainą ir išreiškė nuomonę, kad pagalba turėtų kainuoti ne mažiau nei 3000 Eur, bet ir ne daugiau nei 7000 Eur. Taigi šis nuteistojo V. T. laiškas patvirtina kasatoriaus D. M. nuoseklius parodymus, kad, siekdami kuo paprastesniu būdu išspręsti problemą su NMA, jie nutarė kreiptis į konsultantą nuteistąjį V. T., su kuriuo dirbo dar nuo 2012 m. Šis elektroninis laiškas taip pat paneigia žemesnės instancijos teismų konstatuotą aplinkybę, jog nuteistasis D. M. 2017 m. liepos 5–10 d. laikotarpiu pasiūlė ir susitarė duoti ne mažesnės nei 3000 Eur ir ne didesnės nei 7000 Eur vertės kyšį, kadangi iš laiško turinio akivaizdžiai matyti, jog pats nuteistasis V. T. nuteistajam G. P. nurodo, kad galima pagalbos suma – 3000–7000 Eur, dėl kurios jis su nuteistuoju D. M. nėra kalbėjęs. Be to, byloje yra nuteistojo V. T. elektroninis laiškas, rašytas 2017 m. liepos 12 d. 9.55 val. nuteistajam G. P., kurio vėl klausiama, kiek kainuotų išspręsti klausimus. Taigi byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad nuteistasis D. M., kreipdamasis dėl paslaugų suteikimo į V. T., būtų siūlęs kokią nors konkrečią pinigų sumą, taip pat ir žemesnės instancijos teismų nustatytą nuo 3000 iki 7000 Eur sumą, kuri konstatuota kaip D. M. padarytos nusikalstamos veikos požymis – pasiūlyto ir susitarto kyšio dydis.

9.3. Byloje yra ir kitas užfiksuotas nuteistųjų D. M. ir V. T. telefoninis pokalbis, vykęs 2017 m. liepos 10 d. 14.17 val. Šio pokalbio metu nuteistasis V. T. pasako, kad kalbėjo turizmo klausimu, jam pasakė, kad viskas gerai, reikalas sutvarkomas, žadėjo pranešti kainą. Nuteistasis D. M. į šią informaciją atsako, kad jei kaina bus „nereali“, paslaugos nebus reikalingos. Taigi šis pokalbis dar kartą patvirtina nuteistojo D. M. parodymus apie bendravimo su V. T. turinį ir pagalbos, kurios prašė, pobūdį ir atskleidžia, kad D. M. neturėjo jokios tyčios papirkti asmenis, kad būtų išspręsta problema.

9.4. Pokalbio, vykusio 2017 m. liepos 17 d. 18.11 val., metu nuteistasis V. T. nuteistajam D. M. nurodė, jog pabendravo ir turi konkretumo, reikia susitikti. Pokalbio, vykusio 2017 m. liepos 19 d. 11.06 val., metu nuteistasis V. T. nuteistajam D. M. nurodo, jog suderėjo kainą – 5000 Eur, žmonės dalį namų darbų jau padarė. Tą pačią dieną kaip ir vykęs minėtas pokalbis nuteistasis D. M. nuvežė ir sumokėjo nuteistajam V. T. 5000 Eur, gavo pakvitavimą. Nuteistasis V. T. savo ranka parašė, kad tai pinigai kaimo turizmo projektui. Analogiškus pakvitavimus nuteistasis V. T. išrašydavo ir anksčiau už suteiktas paslaugas – 2015 m., 2016 m., 2017 m.

9.5. Taigi šių įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistasis D. M. nesiekė neteisėto V. T. veikimo, jam nebuvo žinomas šio nuteistojo korupcinio pobūdžio susitarimas su G. P. ar kitais asmenimis. Nuteistasis D. M. pinigus sumokėjo už oficialiai suteiktas paslaugas. Taigi nuteistojo D. M. tyčia neapėmė nei suvokimo, kad duoda neteisėtą atlygį per tarpininką, siekdamas pageidaujamo valstybės tarnautojo veikimo, nei nusikalstamo kitų asmenų susitarimo. Todėl nuteistojo D. M. veiksmai neatitinka nusikaltimo, nurodyto BK 226 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

9.6. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai anksčiau aptartus bei kitus byloje esančius įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalį. Žemesnės instancijos teismai atskirus pokalbių fragmentus, kaip ir patį pinigų perdavimo faktą, vertino selektyviai, remdamiesi neįrodyta prielaida apie tariamą nuteistojo D. M. siekį „sutvarkyti“ nustatytą pažeidimą neteisėtu būdu, taip padedant išvengti L. C. didelių finansinių pasekmių. Tačiau tokia prielaida iš esmės paneigia asmenų teisę, naudojantis profesionalų paslaugomis, esant valstybės įgaliotų institucijų nustatytiems pažeidimams ir su jais nesutinkant, spręsti klausimus neteismine tvarka, siekiant išvengti teisminių ginčų, nepagrįstų neigiamų pasekmių.

9.7. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į kasatoriaus gynėjo apeliacinį skundą, jį vertino ne individualiai, o kartu su nuteistojo V. T. gynėjo apeliaciniu skundu, nors šių skundų turinys ir keliami klausimai nebuvo tapatūs, išdėstė lakoniškus ir abstrakčius motyvus, paremtus bendro pobūdžio frazėmis dėl D. M. padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltės. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 21.9 punkte nurodė, jog D. M. nusikalstamos veikos įrodymai yra aprašyti, atsakant į nuteistojo T. J. gynėjo skundą, todėl jų nekartos, tačiau, kasatoriaus įsitikinimu, minėtoje nuosprendžio dalyje nėra aptarti svarbūs įrodymai dėl jo vaidmens ir kaltės turinio, šioje nuosprendžio dalyje atskleidžiamas tik kitų asmenų veikimo būdas. Taigi taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

10. Nuteistojo E. I. gynėjas advokatas D. Valiulis kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 1 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą E. I. nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

10.1. E. I. yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas dėl BK 226 straipsnio 3 dalies, kadangi žemesnės instancijos teismai pernelyg plačiai aiškino ir išplėtė minėto baudžiamojo įstatymo dispozicijos ribas, nukrypo nuo jau suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Be to, žemesnės instancijos teismai, E. I. pripažinę kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, rėmėsi ydingu, neaiškiu ir nesuprantamu kaltinimu, o apeliacinės instancijos teismas minėtą kaltinimą dar ir pakeitė, apie tai neįspėjęs kaltinamojo ir jo gynybos. Taip pat abiejų instancijų teismai nuosprendžius grindė deklaratyviu ir vien tik prielaidomis grįstu įrodymų vertinimu, o apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, grindė nuosprendį priešingomis, nei byloje nustatyta, faktinėmis aplinkybėmis, nevisapusišku įrodymų ištyrimu, selektyviai atrinktais bylos duomenimis, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių. Taigi taip žemesnės instancijos teismai pažeidė BK 226 straipsnio 3 dalį, BPK 20 straipsnio 5 dalį, o apeliacinės instancijos teismas – ir BPK 7, 10 straipsnius, 44 straipsnio 5, 6, 7 dalis, 255 straipsnį, 256 straipsnį, 301 straipsnio 1 dalį, 320 straipsnio 3 dalį, 331 straipsnio 2 dalį.

10.2. Iš kaltinamojo akto matyti, kad E. I. pateiktas kaltinimas neatitiko BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi jis yra prieštaringas ir nesuprantamas, jame nėra nurodyta objektyviųjų požymių, kurie yra būtini norint inkriminuoti nusikalstamą veiką, nurodytą BK 226 straipsnio 3 dalyje. Taip pat, vadovaujantis BPK 219 straipsnio 4 punktu, kaltinamajame akte nebuvo nurodyta duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas. Iš E. I. pateikto kaltinimo matyti, kad būtinosios faktinės aplinkybės – vieta, laikas, būdas – kaltinime net nebuvo nustatytos, o vartojamos tokios formuluotės kaip „tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2015 m. liepos 31 d. ir ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 8 d.“, „Lietuvos Respublikoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje“, „netiesiogiai susitarė ir pažadėjo duoti kyšį“ bei „netiesiogiai dalį sutarto kyšio perdavė“. Tokios kaltinamajame akte išdėstytos abstrakčios aplinkybės – nenurodant nei konkretaus laiko, kada buvo padaryta nusikalstam veika, nei konkrečios vietos, kur nusikalstama veika buvo padaryta, apsunkina ginamojo teisę į gynybą, nuo tokio kaltinimo neįmanoma gintis. Tik bylą pradėjus nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo reiškiamas prašymas, kad byla būtų perduota prokurorui dėl neaiškaus ir nesuprantamo kaltinimo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, tačiau toks gynybos prašymas buvo atmestas ir byla buvo nagrinėjama teisiamajame posėdyje.

10.3. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog UAB „R.“ ir „E.“ 2015 m. liepos 23 d. sudarė paslaugų sutartį dėl konsultavimo paslaugų projekto rengimo klausimais. Taip pat UAB „R.“ ir UAB „D.“ 2015 m. liepos 28 d. sudarė paslaugų sutartį dėl konsultavimo paslaugų projekto rengimo klausimais. Šių sutarčių kopijos buvo pateiktos dar ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu sutartys, jų sudarymo aplinkybės, mokėjimų atlikimas pagal jas nebuvo tiriami, nagrinėjami ir vertinami. Nei prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą, nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šiomis sutartimis ir jų pagrindu atliktais mokėjimais nesirėmė. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme minėtos sutartys nebuvo siejamos su kyšiu, t. y. nebuvo teigiama, kad sutartys buvo būdas E. I. perduoti kyšį ar jį maskuoti.

10.4. Tuo tarpu skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuspręsta, kad aptartomis sutartimis buvo siekiama perduoti (pridengti) kyšį, šių sutarčių pagrindu E. I. sprendimu V. T. buvo pervesta 7500 Eur (plius PVM) suma, o pastarasis dalį jų, t. y. 5000 Eur, su E. I. žinia ir bendru pritarimu perdavė G. P.. Šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas įrodinėjo E. I. siekį ir tikslą, kad tarpininkas už kyšį paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis. Taigi sutartys apeliacinės instancijos teismo iš esmės buvo kvalifikuotos BK 226 straipsnio įrankiu. Tačiau apeliacinės instancijos teisme šių sutarčių kaip įrodymų tyrimas nebuvo atnaujintas ir atliktas, gynybai nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl jų, nors sutartis sudarė ir mokėjimus atliko ne E. I.. Sutartis sudarę ir mokėjimus atlikę asmenys apie šias aplinkybes nebuvo apklausti nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu.

10.5. Vadovaujantis tokia apeliacinės instancijos teismo logika, E. I. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nesant jokių duomenų ir juo labiau įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl E. I. kaltės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog sutartys buvo fiktyvios, jomis E. I. siekė perduoti (maskuoti) kyšį G. P..

10.6. Taigi apeliacinės instancijos teismas E. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes pakeitė iš esmės skirtingomis nuo nurodytųjų kaltinamajame akte ir suvaržė E. I. teisę į gynybą. Taip apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas, neužtikrino kaltinamojo teisės žinoti kaltinimą, teisės į gynybą ir teisingą teismą ir padarė esminius BPK 7, 10 straipsnių, 44 straipsnio 7 dalies, 255, 256 straipsnių pažeidimus.

10.7. Be to, byloje nebuvo nustatyti ir įrodyti būtinieji E. I. objektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, požymiai. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad E. I. neatliko jokių jam inkriminuotų objektyviųjų veiksmų, t. y. jis nei pažadėjo, nei susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (40 000 Eur) vertės kyšį, nei dalį kyšio – 5000 Eur – perdavė G. P. tiesiogiai ar per V. T.. Nebuvo nustatytas byloje ir E. I. subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – kaltė (tiesioginė tyčia). Nebuvo nustatyta, kad E. I., kaip tariamas papirkėjas, suvokė savo oficialiai atliekamų veiksmų pagal pasirašytą paslaugų sutartį tariamą pavojingumą ir norėjo veikti nusikalstamai. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis E. I. ir jo gynėjas advokatas D. Valiulis nepateikė įrodymų, kurie paneigtų kaltinimą, tačiau pažymėtina, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka prokurorui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas.

10.8. Taip pat byloje nebuvo nustatytas ir E. I. kitas būtinas kyšininkavimo požymis – siekis, kad kyšio priėmėjas atitinkamai veiktų. Kaip jau minėta, UAB „D.“ su nuteistojo V. T. UAB „R.“ pasirašė paslaugų sutartį, joje buvo numatytas oficialus, deklaruotas ir pavedimu sumokėtas atlygis, taip pat šalių sutartas sėkmės mokestis, kurio nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi E. I. neturėjo jokio siekio, tikslo, kad būtų veikiama neteisėtai. E. I. buvo tiesiog abejingas paslaugų teikėjo V. T. veiklai, jo metodams, visiškai nesigilino, kas būtent kokius konkrečius projekto darbus ir kaip atlieka, tai palikdamas paslaugų teikėjo atsakomybei.

10.9. Dėl sutartyje nurodyto sėkmės mokesčio ir jo dydžio nuteistojo E. I. gynėjas advokatas D. Valiulis pasisakė pirmosios instancijos teismo baigiamosiose kalbose, tačiau teismas nevertino šių argumentų, kaip ir pačių sutarčių buvimo fakto, sudarymo tikslų, mokėjimo atlikimo pagal sutartis ir kitų su tuo susijusių aplinkybių. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo E. I. ir jo gynėjo advokato teiginiai, jog tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, yra nepagrįsti.

10.10. Pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, jog negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tarp UAB „D.“ ir UAB „R.“ pasirašyta paslaugų teikimo sutartis yra galiojanti, teisėta, nenuginčyta, nepanaikinta kaip apsimestinė, atitinka įprastinę verslo praktiką. Sutartis yra tikra, ji buvo vykdoma, padarytas oficialus banko pavedimas, joje įrašyti tikrovę atitinkantys duomenys, todėl ji šalims sukūrė teisines pareigas ir teises. Taigi tarp šalių UAB „D. “ ir UAB „R.“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, jų ribos nebuvo peržengtos, o apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiais civiliniais teisiniais santykiais neva buvo dengiamasi, darant įstatymo uždraustas veikas, visiškai neteisėta ir nepagrįsta.

10.11. E. I. atžvilgiu pernelyg plačiai buvo aiškintas būtinas BK 226 straipsnio 3 dalies subjektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis – tikslo egzistavimas, esantis šios nusikalstamos veikos tyčios elementu. Iš pateikto kaltinimo matyti, kad E. I. tariamai turėjo tikslą gauti iš NMA valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų konkrečią naudą – atstovaujamai bendrovei „D.“ gauti palankų sprendimą dėl veiklos vietos pakeitimo ir finansavimo projekte. Palankių sprendimų neteisėtumas kaltinime grindžiamas tuo, kad bendrovė „D.“ siekė tik gauti finansinę paramą, o ne vykdyti realią veiklą, kadangi bendrovės paraiškoje nurodytas projektas buvo fiktyvus. Tokios kaltinimo ir jo pagrindu padarytos apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja tokio pobūdžio projektų finansavimo mechanizmo teisiniam reguliavimui.

10.12. Kasatorius cituoja žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos administravimo taisykles, žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisykles, žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodiką ir nurodo, kad, remiantis taisyklėse ir metodikoje nurodytu teisiniu reguliavimu, parama skiriama kompensaciniu principu, t. y. išmokama tik tuomet, kai projektas yra realiai įgyvendinamas, patiriamos išlaidos ir pateikiami išlaidas patvirtinantys įrodymai. Taigi iš esmės finansinė parama skiriama tik tais atvejais, kai išlaidos jau patiriamos. Vadinasi, pagal teisės aktus yra sukurtas toks mechanizmas, kuris neleidžia gauti paramos, jei projektas nevykdomas. Taip pat pažymėtina, jog kompensuojama tik dalis faktiškai patirtų išlaidų. Jeigu projektas neperspektyvus ir turi didelį rizikos laipsnį, tai asmenys investuoja į jį savo rizika. Tai reiškia, kad bendrovė „D.“ galėjo gauti paramos lėšas pagal projektą išimtinai tik realiai įgyvendinusi projekte nurodytus etapus.

10.13. Kasatorius nurodo, kad dėl pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo buvo pasisakyta tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde. Tačiau žemesnės instancijos teismai šių teisinių argumentų nevertino ir dėl jų nieko nepasisakė. Kita vertus, jei šiame baudžiamajame procese kilo abejonių dėl pačios paraiškos projektui pateikimo, siekiant tariamai apgauti paramą duodantį subjektą, jog bendrovė „D.“ vykdys veiklą pagal projektą, E. I. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 207 straipsnį. Tačiau ši nusikalstama veika šio baudžiamojo proceso metu nebuvo tirta.

10.14. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, žemesnės instancijos teismų išvada, jog E. I. per tarpininką davė kyšį, siekdamas paveikti NMA valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad būtų gauta parama fiktyviai UAB „D.“ veiklai, nepateisinamai išplečia būtinojo nusikalstamos veikos, nurodytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymio – tikslo gauti naudą – sąvoką.

10.15. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes net neįvertino visų proceso metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, o nuosprendį grindė spėlionėmis ir prielaidomis.

10.16. Nuteistojo E. I. gynėjas advokatas D. Valiulis apeliaciniame skunde daug dėmesio skyrė tam, kad paneigtų faktą, jog UAB „D. “ yra fiktyvi įmonė, įkurta tik siekiant gauti beveik 3 000 000 Eur paramą. Tačiau šiuos E. I. gynėjo apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas formaliai atmetė kaip nepagrįstus, pacituodamas byloje apklaustų liudytojų neinformatyvius ir tiesiogiai su E. I. veiksmais nesusijusius parodymus, o išvadas pagrįsdamas ne byloje surinktais įrodymais, o vien tik interpretacijomis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį dėl E. I., motyvus grindė telefoninių pokalbių ir žinučių protokolais. Tačiau juose nėra jokių objektyviųjų E. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių: jokių neteisėtų pasiūlymų, susitarimų ar pažadėjimų duoti kyšius. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl E. I. telefoninių pokalbių ir žinučių yra tik interpretacijos, nepagrįstos kitais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, cituodamas byloje apklaustų liudytojų parodymus ir jais grįsdamas E. I. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, akivaizdžiai spėlioja, kelia klausimus, prieštaravimus, tačiau jų nepaneigia.

10.17. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors apeliacinės instancijos teismas ir sušvelnino ginamajam E. I. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę – baudą, tačiau šios nuosprendžio dalies visiškai nemotyvavo.

11. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Jūratė Karčinskienė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistųjų T. J., D. M., nuteistojo E. I. gynėjo advokato D. Valiulio kasacinius skundus atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

11.1. Nors kasatorių kasaciniuose skunduose kasacijos pagrindai formaliai susieti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytais esminiais BPK pažeidimais, kasacinių skundų argumentais iš esmės yra nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl juose nustatytų faktinių aplinkybių ir jų pagrindu atliktu nuteistųjų T. J., E. I. ir D. M. veiksmų teisiniu vertinimu. Kasatorių kasaciniuose skunduose iš esmės nurodomos tokios pačios kaip ir nuteistųjų E. I., T. J., D. M. gynėjų apeliaciniuose skunduose išdėstytos aplinkybės, dėl kurių, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas.

11.2. Nuteistojo T. J. argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, neatitinka tikrovės. Teismas, esant reikalingumui, įrodymų tyrimą gali atnaujinti tiek baigiamųjų kalbų metu, tiek ir priimdamas nuosprendį ar nutartį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 17 d. gavo prokurorės raštą su 2020 m. vasario 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo T. J.. Apie šį tarnybinį pranešimą prokurorė kalbėjo atsikirtimuose į nuteistojo T. J. advokato baigiamąją kalbą ir citavo jo turinį. Bylą nagrinėjančios teisėjos įsitikinimu, gautas tarnybinis pranešimas buvo svarbus vertinant T. J. gynėjo keliamą klausimą dėl galimų BPK nuostatų pažeidimų, todėl pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą, aptariamą dokumentą pateikė susipažinti proceso dalyviams, išklausė pastarųjų pasisakymų dėl dokumento.

11.3. Taip pat nepagrįsti nuteistojo T. J. teiginiai, kad žemesnės instancijos teismai padarė klaidų vertindami byloje esančius įrodymus ir konstatuodami, kad jo veiksmai atitinka nusikalstamas veikas, nurodytas BK 228 straipsnio 1 dalyje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismo išvados dėl T. J. padarytų nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimo jo veikoje pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai bei nešališkai ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų – liudytojų parodymų, užfiksuotų nuteistųjų telefoninių pokalbių, susirašinėjimų elektroniniais laiškais, nuteistųjų parodymų, kitų rašytinių duomenų – visetu. Šiuos įrodymus tiesiogiai patikrino apeliacinės instancijos teismas. Žemesnės instancijos teismai, išsamiai ir visapusiškai ištyrę įrodymus, teisingai T. J. veiksmus kvalifikavo kaip nusikalstamus pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Taigi kasatoriaus T. J. teiginiai, kad jo veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip pavojingi ir užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę, yra atmestini.

11.4. Žemesnės instancijos teismai taip pat išsamiai pasisakė dėl nuteistojo T. J. nusikalstamais veiksmais sukeltos didelės neturtinės žalos. Nuteistasis T. J., veikdamas projekto UAB „D.“ interesais, suvokė ir suprato, kad, PAK nariams pritarus ir žemės ūkio ministrui įsakymu paskyrus lėšas, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas nepagrįstai neteks didelės pinigų sumos, nebus galimybės kitiems asmenims, kurie teisėtai dalyvavo tokio pobūdžio projektų atrankoje, gauti finansavimą. Be to, T. J., siekdamas užtikrinti projekto „Kaimo turizmo sodybos“ „V. E.“ plėtra“ įgyvendinimą, žinodamas, kad V. M. prašymui dėl pastato vietos keitimo projekte nepritarta, pats paruošė konkretų prašymo dėl pastato vietos keitimo tekstą, persiuntė jį suinteresuotiems asmenims, nurodė kreiptis į jo vadovaujamą NMA Probleminių klausimų komisiją ir komisijos susirinkimo metu pritarė iš esmės „savo paties“ sukurtam prašymui. Tokie nuteistojo T. J. veiksmai teisingai buvo įvertinti kaip priešingi tarnybos interesams, kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir kaip nepagarbos demonstravimas tiek komisijos nariams, tiek paramos siekiantiems asmenims, taip ir buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei. Taip pat neginčytinai nustatyta, kad T. J., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, dėl projekto „Kaimo turizmo veiklos organizavimas“ konsultavo per G. P. V. T., derino projekto dokumentus, kurie pateisintų galimai fiktyvią kaimo turizmo veiklą, ir per jo vadovaujamos komisijos posėdžius siūlė kitiems komisijos nariams neregistruoti pažeidimų. Be jokios abejonės, tokiais savo veiksmais T. J. veikė ne valstybės interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, taip sumenkino NMA Teisės departamento direktoriaus, Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti pirmininko, NMA, kaip valstybės įstaigos, autoritetą ir valstybės tarnautojo vardą, taip padarė didelę neturtinę žalą valstybės interesams.

11.5. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad T. J. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis, būdamas NMA Teisės departamento direktorius, suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Byloje yra daugybė duomenų, įrodančių T. J. tyčinį piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi visose jam inkriminuotose veikose.

11.6. Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 11 d. vyko G. P. ir T. J. pokalbis, jo metu T. J. pats siūlo nusikalstamos veikos variantus, kad pats galėtų daryti įtaką UAB „D.“ projektui. T. J. susirašinėjimas su G. P., teikiant pasiūlymus, kaip geriau apginti teikiamą projektą, prašant parodyti galutinį teksto variantą ir pan., aiškiai rodo nusikalstamą T. J. domėjimąsi minėtu projektu. Reikšminga yra ir tai, kad G. P., skambindamas valstybės karjeros tarnautojui T. J., gali pastarajam priekaištauti dėl sprendimų eigos. Taigi matyti, kad T. J., žinodamas, jog UAB „D.“ neatitinka Įgyvendinimo tvarkos 14.9 punkto reikalavimų, teikia papirkėjui siūlymus, kaip suformuluoti paaiškinimus komisijai, kad juose atsispindėtų realiai nevykdoma veika. Taip pat ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma (liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga) parodo nuteistojo tyčinį piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir dėl „Kaimo turizmo sodybos“ „V. E.“ plėtra“ projekto. Byloje esantys įrodymai (liudytojų parodymai, rašytiniai duomenys) patvirtina, kad nuteistasis dėl L. C. „Kaimo turizmo veiklos organizavimas“ projekto tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Be to, iš G. P. rašytinių parodymų matyti, kad V. T. klausinėjo dėl L. C. sodyboje patikros metu nustatytų pažeidimų, kad jis apie tai klausė T. J., kuris kažką jam atsakė, taip pat klausė T. J. apie pakartotinę patikrą, T. J. atsakė, jog galima pagal taisykles susiskaičiuoti, ir paaiškino skaičiavimo tvarką.

11.7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismo išvados dėl E. I. padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių buvimo pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai bei nešališkai ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visetu. Byloje esantys duomenys, t. y. telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo išklotinių turinys, nuteistųjų, liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai, paneigia kasatoriaus skundo argumentus dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, požymių nebuvimo ir dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję baudžiamąją bylą, pagrįstai nustatė, kad E. I. netiesiogiai per V. T. pasiūlė 40 000 Eur kyšį ir dalį kyšio – 5000 Eur – perdavė G. P., kad šis aktyviais veiksmais siektų paveikti NMA ir PAK sprendimus priimančius asmenis, kad teisės aktų reikalavimų neatitinkančiai UAB „D.“ būtų paskirta parama. Tai, kad siūlomas kyšis sutartinai gali būti pavadintas parama, paskola, dovana, sėkmės loterija, sėkmės mokesčiu ar dar kitaip, E. I. nusikalstamos paskirties pobūdžio nekeičia. Be to, apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad kaltininkai, bendraudami tarpusavyje ir sudarydami fiktyvius sandorius, vartojo konspiruotus terminus. Kaltininkų veiksmų konspiruotumą patvirtina ir vengimas telefonu aptarinėti savo neteisėtų veiksmų planą, įgyvendinant papirkėjo siekį gauti paramą. Taigi žemesnės instancijos teismai, pripažindami E. I. kaltu pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

11.8. Pažymėtina, jog, aprašant E. I. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamajame akte yra nurodytos visos BPK 219 straipsnio 3 dalyje išvardytos aplinkybės – tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu: veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Taigi, BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimai kaltinamajame akte buvo įvykdyti. Taip pat, prokurorės įsitikinimu, nepagrįsti nuteistojo E. I. gynėjo advokato teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas E. I. nuteisimą pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, negalėjo remtis UAB „R.“ ir „E.“ sudaryta 2015 m. liepos 23 d. sutartimi bei UAB „R.“ ir UAB „D.“ 2015 m. liepos 28 d. sudaryta sutartimi, kadangi jos nebuvo ištirtos teisiamajame posėdyje. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad dėl minėtų sutarčių pirmosios instancijos teisme turėjo teisę pasisakyti ir pasisakė tiek nuteistieji E. I. ir V. T., tiek liudytojas V. J..

11.9. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus D. M. teiginiu, jog apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame pasisakyta dėl gynėjo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų esmės (įrodymų pakankamumo D. M. kaltei pagrįsti, įrodymų šaltinių patikimumo, gynybos keliamų versijų atmetimo ir kt.), išdėstytos argumentuotos išvados visais bylai reikšmingais klausimais. Toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 320, 331 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus ir šias normas aiškinančią teismų praktiką.

11.10. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis visapusiškai pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais byloje surinktais įrodymais, liudytojų parodymais, nuteistojo G. P. rašytiniais parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo, kaupimo protokoluose įtvirtintais duomenimis, apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, taip pat byloje esančia rašytine medžiaga, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas, kad nuteistasis D. M., suvokdamas, jog dėl nustatytų paramos panaudojimo pažeidimų jo sugyventinės L. C. projekte „Kaimo turizmo veiklos organizavimas“ gresia griežtos sankcijos dėl visos paramos sumos grąžinimo, ieškojo būdų, kaip šią susidariusią situaciją išspręsti, t. y. D. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tiesiogiai pasiūlė V. T., o pastarasis pasiūlė G. P. ir susitarė duoti ne mažesnės nei 3000 Eur ir ne didesnės nei 7000 Eur vertės kyšį. Veikdamas pagal šį susitarimą, D. M. 2017 m. liepos 19 d. apie 16 val. UAB „R.“ patalpose perdavė minėtą kyšį.

11.11. Tai, kad D. M. minėtus pinigus V. T. davė ne kaip kyšį, o avansą už kitą projektą, už tai gavo pakvitavimą, paneigia žemesnės instancijos teismų įvertintas pokalbių turinys. Pažymėtina ir tai, kad nė viename iš D. M. ir V. T. vykusių pokalbių nėra užfiksuota to, jog asmenys tariasi dėl kažkokios pinigų sumos už kokį kitą projektą. Komisijai nutarus pratęsti pažeidimo tyrimą, V. T. ir G. P. kalbasi apie tai, jog bus sumokėtas avansas, ne visa sutarta suma, o galutinė suma bus po to, kai bus galutinis sprendimas. Pažymėtina ir tai, kad 5000 Eur pinigų priėmimo kvitas išrašytas 2017 m. spalio 18 d., t. y. tuo metu, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jokių finansinių dokumentų apie tai, kad 2017 m. liepos 19 d. V. T. paėmė iš D. M. pinigus, byloje nėra. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, jog aptartas pinigų priėmimo kvitas nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad D. M. perdavė sutartą 5000 Eur kyšį V. T..

11.12. Kasatorius D. M. tai, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepagrindžia konkrečia bylos medžiaga, o vien formaliai neigia įrodytomis pripažintas faktines aplinkybes, pateikdamas savo samprotavimus, kaip turėjo būti įvertinti įrodymai. Bylos medžiaga ir teismų procesinių sprendimų turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismai, tirdami bylos įrodymus, juos tikrindami ir vertindami, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teismas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nustatė, remdamasis teisiamajame posėdyje išsamiai ištirtais ir patikrintais įrodymais, vertindamas jų visetą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Nuteistųjų T. J., D. M., nuteistojo E. I. gynėjo advokato D. Valiulio kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

13. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K- 7- 88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017 ir kt.). Taigi, kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis).

14. Iš nuteistojo D. M. ir nuteistojo E. I. gynėjo kasacinių skundų matyti, kad juose, be kita ko, kvestionuojamos skundžiamuose teismų sprendimuose nustatytos bylos faktinės aplinkybės, pateikiami argumentai, kuriuose keliami ne teisės, o fakto klausimai, ginčijamas byloje surinktų įrodymų vertinimas. Nuteistasis D. M. kasaciniame skunde nesutinka su žemesnės instancijos teismų pateiktu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų nuteistųjų D. M. ir V. T. bei V. T. ir G. P. pokalbių, susirašinėjimų ir kitų įrodymų vertinimu, siūloma kitaip įvertinti byloje surinktus įrodymus, nustatyti kitokias bylos aplinkybes, nei nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ir šiuo pagrindu padaryti kitokias išvadas dėl D. M. atliktų veiksmų teisinio vertinimo. Kitokio nuteistojo E. I. veiksmų teisinio vertinimo kasaciniame skunde siekia ir jo gynėjas advokatas D. Valiulis, kvestionuodamas įrodymų, kuriais rėmėsi žemesnės instancijos teismai, pripažindami E. I. kaltu pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, įrodomąją reikšmę, prašydamas, remiantis šiais įrodymais, daryti kitokias išvadas. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinių skundų argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

15. BPK 368 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys šio kodekso 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas motyvuotai atmetė nuteistojo T. J. gynėjo advokato M. Dūdos argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Nuteistasis T. J. kasaciniame skunde nurodo, kad su tuo nesutinka, tačiau jokių teisinių argumentų šiuo klausimu nepateikia. Todėl šis kasatoriaus teiginys nenagrinėtinas.

Dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų

16. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, pirmiausia užtikrinama tinkamai įgyvendinus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. BK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk3LTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-297-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-297-222/2016">2K-297-222/2016</a>, 2K-242-719/2022, 2K- 154-697/2023 ir kt.). Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šiai veikai kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY0LTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-264-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-264-689/2018">2K-264-689/2018</a>, 2K-146-976/2022, 2K-49-654/2023 ir kt.).

17. Nuteistojo E. I. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas neatitiko baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamų reikalavimų, yra prieštaringas, nesuprantamas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus kaltinamasis aktas atitinka. Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodyti tinkamai. Nuteistajam E. I. inkriminuota nusikalstama veika kaltinamajame akte išdėstyta pakankamai detaliai ir aiškiai. Aprašant E. I. inkriminuotą nusikalstamą veiką, jos padarymo laikas, vieta, būdas, konkretūs E. I. atlikti veiksmai ir kitos reikšmingos aplinkybės buvo nurodyti tiek, kiek jie nustatyti byloje surinkta medžiaga ir kiek buvo būtina, spendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Iš kaltinamojo akto yra aiški nusikalstamos veikos padarymo schema, taip pat nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nors nusikaltimo padarymo laikas tiksliai (įvardijant konkrečias dienas) nebuvo nustatytas, tačiau buvo nustatytas veikos padarymo laikotarpis. Taigi, vertinant E. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aprašymą kaltinamajame akte, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pažeista nuteistojo teisė į gynybą ar į teisingą procesą.

18. Nors paskelbus kaltinamąjį aktą pirmosios instancijos teisme E. I. pareiškė nesuprantantis jam pateikto kaltinimo, jo gynėjas prašė grąžinti kaltinamąjį aktą papildyti prokurorui, taip pat apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nuteistojo E. I. gynėjas dar kartą išreiškė pastabą dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo, tačiau iš nuteistojo teisme duotų parodymų matyti, kad kaltinimą jis iš tiesų suprato. Nuteistasis E. I. kartu su gynėju buvo pasiruošę procesui ir aktyviai baudžiamojo proceso metu gynėsi nuo pateiktų kaltinimų – naudojosi teise ginčyti E. I. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teikė savo versijas dėl byloje surinktų įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Todėl teigti, kad nuteistasis E. I. nesuprato, kuo jis yra kaltinamas, nėra pagrindo.

19. Įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus ir pažeidžia kaltinamųjų teises gintis nuo pateikto kaltinimo.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio reikalavimų laikymosi

20. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-590/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-590/2007">2K-590/2007</a>, 2K-439/2011, 2K- 26- 689/2018, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).

21. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K- 74- 976/2017 ir kt.). Tačiau tai, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, t. y. kad bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

22. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal tai, vadovaujantis 305 straipsnio 1 dalimi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

23. Apeliacinės instancijos teismas privalo aptarti esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant šias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, ne kartą pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumo turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-21/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-21/2014">2K-21/2014</a>, 2K-29-489/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019, 2K-7-56-511/2020, 2K-253-458/2020 ir kt.). Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, tačiau, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-418-699/2015, 2K- 266- 976/2017 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo sutikti su D. M. ir E. I. gynėjo kasacinių skundų teiginiais ir argumentais, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK nuostatas ir kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinių skundų tiek, kiek buvo prašoma.

25. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas dėl D. M. kaltės teismas išsamiai tyrė ir analizavo visus įrodymus: nuteistojo D. M. parodymus, kitų nuteistųjų – G. P. ir V. T. parodymus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus liudytojų P. I., T. T., E. S., J. R. parodymus dėl nustatytų L. C. vykdomo projekto pažeidimų aplinkybių; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus liudytojų M. S., T. P., L. Š. parodymus, pirmosios instancijos teisme duotus liudytojų R. K., E. B. parodymus dėl aplinkybių, susijusių su Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdžiuose priimtais sprendimais nefiksuoti pažeidimų L. C. projekte; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus liudytojo V. C. parodymus dėl aplinkybių, susijusių su jo dalyvavimu Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdyje, nagrinėjant klausimą dėl L. C. vykdomame projekte užfiksuotų pažeidimų; apžiūros dokumentų protokoluose užfiksuotus duomenis dėl L. C. vykdomo projekto pažeidimų, jų tyrimo eigos ir priimtų sprendimų; elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuotus, be kita ko, ir kasatoriaus nurodytus, nuteistųjų V. T., D. M., G. P., T. J., nuteistojo G. P. ir liudytojos D. K., nuteistojo G. P. ir J. P., nuteistojo V. T. ir liudytojos L. C., nuteistojo G. P. ir liudytojo V. C. tarpusavio pokalbius ir susirašinėjimus, vykusius po pažeidimų L. C. projekte fiksavimo, – jų metu asmenys kalbasi apie piniginį atlygį už susidariusios problemos išsprendimą, dalijasi informacija, duoda patarimus, nurodymus, tariasi, kokie veiksmai turi būti atlikti, dokumentai ar atsakymai rengiami NMA, keičiamasi su pažeidimu susijusiais dokumentais; kitą rašytinę medžiagą. Visus minėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino tiek atskirai, tiek lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės, dominuojančios reikšmės. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje detaliai aprašytos ir išsamiai atskleistos nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistas D. M., aplinkybės, nuosekliai atskleistas ir išanalizuotas nusikalstamą veiką patvirtinančių įrodymų turinys ir jų įrodomoji reikšmė, pasisakyta dėl jų sąsajumo, patikimumo bei pakankamumo nuteistojo kaltei pagrįsti, atmesta nuteistojo kelta versija, kad jis, sumokėdamas pinigus nuteistajam V. T., siekė teisiniu keliu išspręsti L. C. projekte kilusias problemas dėl užfiksuotų pažeidimų, o tyčios papirkti kitų asmenų, taip pat ir valstybės tarnautojų, neturėjo.

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo D. M. gynėjo apeliacinį skundą, dar kartą išanalizavo bei įvertino įrodymus ir nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, patvirtinančioms D. M. kaltumą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir kodėl laiko nepagrįstais D. M. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados yra logiškos, neprieštaringos, argumentuotos ir nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas detaliai atsakė į esminius nuteistojo D. M. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai atmetė gynybos teiginius, kad nebuvo įrodyta, jog D. M. jam inkriminuotame korupcinio pobūdžio susitarime būtų dalyvavęs ar apie jį žinojęs, ir konstatavo, kad tokią nuteistojo poziciją paneigia bylos įrodymų, kurie išsamiai išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, visuma.

27. E. I. kaltę dėl jam inkriminuotos BK 226 straipsnio 3 dalyje nustatytos veikos teismai grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai, ištyrę ir įvertinę visus byloje surinktus įrodymus: paties nuteistojo E. I. parodymus; kitų nuteistųjų – G. P., V. T., veikusių E. I. interesais, parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme; ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus liudytojo UAB „D. “ direktoriaus V. J., I. M.- Ž., D. S. parodymus, palankius nuteistiesiems; ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme liudytojų G. S. C., A. K., D. R., A. G., M. P., O. C., A. P., V. K., R. K., J. L., E. P., V. L., L. T., J. A., B. M., E. K. duotus parodymus dėl aplinkybių, susijusių su UAB „D.“ projekto svarstymu PAK; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojų I. L., J. P.-B. duotus parodymus dėl aplinkybių, susijusių su UAB „D. P.“ projekto vertinimu NMA; ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme liudytojų E. K., J. D., G. V., J. S., S. V., A. T. duotus parodymus dėl T. J. rodyto dėmesio UAB „D.“ projektui; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus liudytojų D. D., A. M., E. M., K. L., M. L. parodymus dėl G. P. bandymo prieiti prie įtakingų asmenų ir juos paveikti, kad būtų pritarta UAB „D.“ projektui; kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus nuteistųjų E. I., V. T., G. P., T. J. pokalbius ir susirašinėjimus, taip pat šių nuteistųjų bendravimą su kitais asmenis – juose, NMA pateikus UAB „D.“ projektą, kalbama apie sėkmės mokestį, piniginį atlygį, projekto grąžinimą NMA atgal persvarstyti, tariamasi, kokių priemonių imtis, kaip atsakinėti į pateiktus klausimus, kad projektas būtų patvirtintas ir jam būtų skirta parama, ieškoma būdų, kaip prieiti prie įtakingų asmenų, prašoma pašalinių asmenų pagalbos, klausiama ir dalijamasi tarnybine informacija; veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo, apžiūros protokole užfiksuotus duomenis ir kitą rašytinę bylos medžiagą. Teismai patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės.

28. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje išdėstydamas išsamią įrodymų analizę, be kita ko, pateikė motyvuotas išvadas dėl UAB „D.“ veiklos fiktyvumo, motyvuotai aptarė ir paneigė nuteistojo E. I. gynėjo pateiktą versiją apie nuteistojo E. I. neva teisėtą veikimą civilinių teisinių santykių pagrindu, t. y. pagal sutartį tarp UAB „R.“ ir UAB „D.“ bei susitarimą dėl sėkmės mokesčio, o ne kyšininkavimo, teiginius, kad nuteistasis per V. T. nežadėjo, nesitarė duoti 40 000 Eur kyšio, siekdamas, kad tarpininkas paveiktų valstybės tarnautojus ar jam prilygintus asmenis dėl palankių sprendimų UAB „D.“ projekte, neperdavė per V. T. dalies kyšio – 5000 Eur.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamuose teismų nuosprendžiuose įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodyti motyvai, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami. Teismų išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir sprendimų argumentavimu. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai, darė klaidų dėl jų turinio ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus. Vien ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus galutinai įvertino ne taip, kaip to norėjo kasatorius, savaime negali būti pripažinta esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, o skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu.

30. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, išsamiai atsakydamas į esminius skundų argumentus tiek dėl faktinių bylos aplinkybių šioje byloje nustatymo teisingumo, tiek dėl veikos kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai argumentavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistųjų kaltės. Be to, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šio teismo nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

Dėl skunde nurodomų BPK pažeidimų, susijusių su kaltinimo keitimu apeliacinės instancijos teisme

31. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jeigu jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgzLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-383-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-383-1073/2018">2K-383-1073/2018</a>, 2K-375-1073/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-194-719/2023 ir kt.); kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, pasikeičia nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNjItMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-162-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-162-303/2019">2K-7-162-303/2019</a>, 2K-91-303/2021).

32. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti apkaltinamąjį nuosprendį E. I., įrodytomis nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes, identiškas toms, kurios buvo nurodytos kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Jokios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimai. Kasatorius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 15.93– 15.96 punktuose išdėstytas aplinkybes, kad sudarant sutartis tarp UAB „R.“ ir „E.“ dėl UAB „D.“ paramos gavimo ir susitarimo dėl sėkmės mokesčio buvo siekiama ne realaus rezultato, o pridengti kyšį, nepagrįstai laiko teismo nustatyta nauja esmine faktine aplinkybe. Šios aplinkybės buvo nagrinėjamos ir pirmosios instancijos teisme.

33. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatoriaus nurodytos sutartys buvo pateiktos dar ikiteisminio tyrimo metu. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje apie jas parodymus davė tiek nuteistasis E. I., tiek V. T., tiek liudytojas V. J.. Nuteistojo V. T. gynėjas pakartotinai bylai minėtas sutartis pateikė pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuris vyko 2021 m. sausio 14 d., metu. Apie šių sutarčių sudarymo aplinkybes buvo apklausti ir išsamius parodymus pirmosios instancijos teisme davė nuteistieji V. T., E. I. bei liudytojas V. J., be to, buvo pasisakyta nuteistųjų gynėjų baigiamosiose kalbose. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visus šiuos įrodymus – sutartis, asmenų parodymus tyrė ir vertino ne tik atskirai, bet ir atsižvelgdamas į kitus įrodymus. Kaip ir apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje (136 puslapyje) konstatavo, kad minėtos sutartys vertinamos kaip bandymas pateisinti susitarimus dėl kyšio davimo. Taigi nėra pagrindo sutikti su nuteistojo E. I. gynėjo kasacinio skundo argumentais, kad dėl minėtų sutarčių sudarymo aplinkybių gynyba neturėjo galimybės pasisakyti, kad buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą. Tuo labiau kad šios sutartys plačiai buvo aptariamos ir nuteistojo E. I. gynėjo apeliaciniame skunde.

Dėl BK 226 straipsnio taikymo

34. Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Pagal BK 226 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Prekyba poveikiu reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį siūloma, žadama, susitariama duoti ar jis duodamas už poveikį atitinkamai institucijai, įstaigai ar organizacijai, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka jiems, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Pagal BK 226 straipsnio 1, 3 ar 5 dalį nėra būtina, kad kaltininkas žinotų konkrečius valstybės tarnautojus, kurie bus paveikti, ar būdus pageidaujamam rezultatui pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ1LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-345-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-345-507/2015">2K-345-507/2015</a>).

35. Šios nusikalstamos veikos baigtumui būtina nustatyti ne tik bent vieną iš alternatyvių su kyšio priėmimu (davimu) susijusių objektyviųjų požymių, bet ir tarpininko pažadą (galimam) kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytą subjektą, kad šis atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNjItMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-162-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-162-303/2019">2K-7-162-303/2019</a>, 2K- 7-228-648/2023). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kyšio, kaip korupcinės nusikalstamos veikos požymio, neteisėtumas ar nepagrįstumas, kaip ir pažadų jį duoti ar priimti realumas, prekybos poveikiu bylose yra įrodinėtinos aplinkybės, kurios negali būti nustatytos prielaidomis.

36. Prekybos poveikiu nusikalstamoms veikoms būdinga tiesioginė tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad tiek papirkėjas, tiek paperkamas tarpininkas suvokė daromų veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk4LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-298-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-298-976/2018">2K-298-976/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNjItMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-162-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-162-303/2019">2K-7-162-303/2019</a>, 2K-96-788/2021, 2K-7-228-648/2023 ir kt.).

37. Šioje byloje teismų nustatyta, kad, siekiant neteisėtai gauti 2 968 728 Eur paramą, E. I. iniciatyva buvo įsteigta įmonė UAB „D.“, kurios direktoriumi pirminėje stadijoje buvo pats E. I.. Šios įmonės veikla buvo fiktyvi ir neatitiko reikalavimų paramai gauti. Pasitelkus tarpininką G. P. ir jam per V. T. pažadėjus neteisėtą atlygį (vadinamąjį 40 000 Eur sėkmės mokestį – dalį V. T. sėkmės mokesčio, o realiai – kyšį), buvo siekiama, kad G. P., pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka NMA valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų NMA valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – pakeistų projekto „Užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos ir rinkodaros veiklos organizavimas“ veiklos vykdymo vietą ir užtikrintų palankių šiam projektui sprendimų priėmimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Projektų atrankos komitete, kad šiam projektui būtų skirta 2 968 728 Eur dydžio parama. G. P. su šiuo E. I. pasiūlymu paveikti NMA valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis sutiko ir pažadėjo priimti siūlomą 40 000 Eur kyšį bei per tarpininką V. T. dalį kyšio – 5000 Eur – priėmė. Taip pat nustatyta, kad G. P., pasinaudodamas savo pažintimi su ŽŪM Teisės departamento direktoriumi ir Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos pirmininku T. J., jį paveikė, o pastarasis atliko neteisėtus veiksmus, siekdamas, kad minėta parama būtų suteikta, už tai T. J. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Taigi, nustatytas tiek E. I. pažadas ir susitarimas duoti kyšį bei dalies kyšio perdavimas, tiek G. P. sutikimas, pažadėjimas priimti kyšį bei dalies kyšio priėmimas, siekiant paveikti atitinkamus asmenis, ir pažadų duoti kyšį ir jį priimti realumas. Teismų nustatytos aplinkybės pagrindžia E. I. tiesioginę tyčią, padarant šią nusikalstamą veiką. Taigi, pripažįstant E. I. kaltu dėl jam inkriminuoto kaltinimo, buvo atskleisti visi būtinieji BK 226 straipsnio 3 dalyje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, išsamiai aprašyta nusikalstamos veikos schema, išvados pagrįstos ištirtais ir įvertintais įrodymais.

38. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, jog negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-183/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-183/2012">2K-P-183/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-251/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-251/2013">2K-7-251/2013</a>, 2K-7-262/2013 ir kt.). Tačiau tokia praktika taikoma išimtinai civiliniams teisiniams santykiams ir tik tuomet, kai nėra peržengtos civilinių teisnių santykių ribos ir nėra dengiamasi civiliniais teisiniais santykiais, darant įstatymo uždraustas veikas. Civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sudarant sandorius ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių teisėtų pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų.

39. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai atmesdamas E. I. gynėjo versiją apie nuteistojo E. I. teisėtą veikimą sutarties tarp UAB „R.“ ir UAB „D.“ pagrindu, t. y. veikimą civilinių teisinių santykių pagrindu, iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos nustatė, kad E. I. buvo žinoma, jog V. T. neturėjo galimybių vienvaldiškai įgyvendinti jų siekį neteisėtai gauti 2 968 728 Eur dydžio paramą, todėl buvo numatyta V. T. teisė samdyti vadinamuosius subrangovus (nagrinėjamu atveju – G. P. ir kitus), kurie už pažadėtą pinigų sumą (nagrinėjamu atveju – įvardijamą kaip sėkmės mokestį) aktyviais veiksmais siektų paveikti NMA ir PAK sprendimus priimančius asmenis, kad teisės aktų reikalavimų neatitinkančiai UAB „D.“ neteisėtai būtų paskirta 2 968 728 Eur parama. Todėl pagal bylos aplinkybes šiuo atveju civiliniais teisiniais santykiais pagal pirmiau minėtą sutartį buvo tik dengiamasi darant įstatymo uždraustas veikas – pažadant ir susitariant duoti kyšį ir jį perduodant.

40. Dėl D. M. teismai nustatė, kad šis, suvokdamas, kad dėl nustatytų paramos panaudojimo pažeidimų jo sugyventinės L. C. projekte gresia griežtos sankcijos, kad teks grąžinti visą paramos sumą, ieškojo būdų, kaip šią susidariusią situaciją išspręsti, ieškant įtakingų asmenų, kurie galėtų padėti už atlygį išvengti pažeidimų nustatymo. Tuo tikslu D. M. kreipėsi į V. T., pastarasis šį klausimą derino su G. P., ir už tai buvo jų sutarta duoti ir priimti neteisėtą atlygį. 5000 Eur neteisėto atlygio sumą, t. y. kyšį, D. M. tiesiogiai perdavė V. T. ir netiesiogiai – per pastarąjį G. P.. Taigi, teismų nustatytos aplinkybės pagrindžia D. M. tiesioginę tyčią, padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pripažindami D. M. kaltu dėl jam inkriminuoto kaltinimo, teismai nustatė visus būtinuosius BK 226 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstamos veikos požymius ir jo veiką kvalifikavo teisingai.

Dėl BK 228 straipsnio taikymo

41. BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimo, nurodyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas.

42. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieš tarnybos interesus, jos veiklos principus, esmę ir turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>).

43. BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai – didelė žala yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo. Didelė žala gali būti tiek turtinio, tiek kitokio pobūdžio. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYxLTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-361-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-361-895/2016">2K-361-895/2016</a>, 2K- 285-976/2018). Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-699/2015">2K-102-699/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYxLTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-361-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-361-895/2016">2K-361-895/2016</a>, 2K- 189- 1073/2019, 2K-248-648/2020). Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina prieš juos padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYxLTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-361-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-361-895/2016">2K-361-895/2016</a>, 2K-87-942/2017, 2K- 189- 1073/2019, 2K-4-689/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020). Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232/2012">2K-232/2012</a>, 2K-573/2012, 2K- 190/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-335/2013">2K-7-335/2013</a>, 2K-7-9-976/2020).??? Didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYtNDg5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16-489/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16-489/2021">2K-16-489/2021</a>).??? Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš tokią praktiką, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis; tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 4- 689/2019, 2K-P-59-495/2021, Nr. 2K-47-648/2025).

44. Kvalifikuojant veiką dėl asmens piktnaudžiavimo pagal BK 228 straipsnį, būtina nustatyti tokio asmens kaltę. Ji gali pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-335/2013">2K-7-335/2013</a>). Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia).

45. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (juo dalis T. J. inkriminuotų faktinių aplinkybių buvo pašalinta), konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai T. J. atliktus veiksmus, UAB „D.“ siekiant gauti finansinę paramą projekte „Užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos ir rinkodaros veiklos organizavimas“, V. M. keičiant statinio vietą projekte „Kaimo turizmo sodybos“ „V. E.“ plėtra“, L. C. bandant dėl projekto „Kaimo turizmo veiklos organizavimas“ išvengti sankcijos – išmokėtos paramos sugrąžinimo, teisingai kvalifikavo kaip tris nusikalstamas veikas, nurodytas BK 228 straipsnio 1 dalyje.

46. Byloje nustatyta, kad T. J., būdamas valstybės tarnautojas – NMA Teisės departamento direktorius, šios institucijos Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos bei Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti pirmininkas, atliko veiksmus, kurie išdėstyti šios nutarties 2–4 punktuose.

47. Byloje nustatyti T. J. kaip karjeros valstybės tarnautojo, einančio aukštas pareigas, veiksmai, kai jis veikė išimtinai tam tikrų asmenų interesais, stengdamasis padėti gauti paramą dėl fiktyvios veiklos, keisti neleistinas projekto sąlygas ar išvengti sankcijų dėl nustatytų projekto pažeidimų, darydamas įtaką kitiems valstybės tarnautojams ar pasitelkdamas trečiuosius asmenis ir dalydamasis su asmeniu tarnybinio pobūdžio informacija, kuri nėra jam skirta, žemesnės instancijų teismų teisingai įvertinti kaip neteisėti, nesuderinami su jo pareigomis, kylančiomis iš jo tarnybinę bei (darbinę) veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nurodytų kaltinime, priešingi tarnybos interesams, t. y. kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Nuteistasis veikė itin aktyviai, šiurkščiai pažeisdamas tiek jo pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, tiek Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principus. Nors reali turtinė žala valstybei ar Europos Sąjungai nebuvo padaryta, tačiau vertintina ir tai, jog pagal teismų nustatytas aplinkybes siekta neteisėtai išmokėti dideles paramos sumas (2 968 728 Eur UAB „D. P.“ atvejis) ar išvengti didelių piniginių sankcijų (191 364,97 Eur L. C. atvejis). Tokie nuteistojo T. J. tyčiniai veiksmai, negali būti vertinami kaip skunde nurodoma „proklientiška“ pozicija, kurios esmė – pagalba pareiškėjui gauti paramą. Šių veiksmų pobūdis, mastas, trukmė bei pavojingumo laipsnis aiškiai peržengia tarnybinio nusižengimo ribą ir vertinami kaip nusikalstami. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad už juos T. J. gali būti taikomos administracinės, drausminės, civilinės sankcijos ar visuomenės poveikio priemonės.

48. T. J. kaltės, padarant jam inkriminuojamą veiką, turinys argumentuotai aptartas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 18.32 punkte. Teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, kad T. J. suvokė pavojingą savo nusikalstamų veikų pobūdį, norėjo, kad dėl jo veikų atsirastų nusikalstamų padarinių, ir to siekdamas pažeidė kaltinime išvardytas teisė aktų nuostatas, reglamentuojančias jo darbinę ir tarnybinę veiklą, todėl veikė tiesiogine tyčia.

49. Kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai nustatoma, jog didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjungą, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

50. Sprendžiant dėl didelės neturtinės žalos požymio, šiuo atveju svarbios tiek T. J. pareigos ir jam priskirtos pareiginės funkcijos, tiek ir NMA kaip valstybės institucijos svarba. NMA administruoja didžiausią Lietuvai skiriamą Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos dalį ir tai reikšminga visos valstybės ekonomikai. T. J., padarydamas nusikalstamas veikas, šioje valstybinėje įstaigoje ėjo vadovaujamas pareigas – buvo NMA Teisės departamento direktorius, pirmininkavo Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijai bei Komisijai pažeidimų administravimo klausimams spręsti. Pažymėtina, kad, pagal NMA direktoriaus 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu jam nustatytas pareigines funkcijas, jo veikla neapsiribojo dalyvavimu pasitarimuose, posėdžiuose ir komisijų veikloje ar vadovavimu įstaigos struktūriniam padaliniui, tačiau jis privalėjo dalyvauti nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus, rengti atsakymus į juos, spręsti problemas, iškilusias administruojant NMA kompetencijai priskirtas paramos priemones, priimti privalomus sprendimus dėl pakartotinių paraiškų vertinimų ar Agentūros Kontrolės departamento atliekamų patikrų vietoje inicijavimo, taigi pagal savo kompetenciją dalyvauti užtikrinant įstaigos veiklos skaidrumą ir teisėtumą, teisingą paramos lėšų skirstymą ir jų panaudojimo kontrolę. Pagal jam priskirtas funkcijas jis privalėjo užtikrinti, kad būtų vykdoma neteisėto paramos išmokėjimo prevencija, administruojami įtariami ir nustatyti pažeidimai, atliekama NMA administruojamų projektų rizikos analizė ir vertinimas; siekti tinkamo priemonių administravimo sprendžiant konkrečias problemas; siekti, kad Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos lėšos būtų naudojamos tinkamai ir efektyviai, sprendžiant konkrečias problemas; užtikrinti, kad priemonių administravimas būtų vykdomas laikantis vienodų nuostatų, principų ir praktikos; imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas ir efektyvus ES ir nacionalinės paramos lėšų naudojimas. Taigi, eidamas šias svarbias pareigas, T. J., be kita ko, privalėjo užtikrinti, kad NMA būtų veikiama teisės aktų nustatyta tvarka, paslaugos būtų teikiamos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Žemesnės instancijos teismai teisingai konstatavo, kad T. J., nesilaikydamas jam kaip valstybės tarnautojui keliamų reikalavimų, netinkamai ir prieš valstybės interesus atlikdamas minėtas savo einamas pareigas, t. y. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, sumenkino ne tik šias pareigas, bet ir NMA, kaip svarbios valstybės institucijos, autoritetą, taip padarydamas neturtinės žalos ir valstybei. Atsižvelgtina ir į nuteistojo padarytų pažeidimų pobūdį ir šiurkštumą – tokiais veiksmais formuojamas teisinis nihilizmas, sukuriama prielaida manyti, kad tarpininkas, turintis tikėtiną ar tariamą įtaką, už kyšį gali paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie, nepaisydami teisės aktų reikalavimų, priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų, o tuo menkinamas pasitikėjimas valstybės institucijomis apskritai.

51. Taigi žemesnės instancijos teismai, įvertinę nuteistojo T. J. kaip valstybės tarnautojo einamų pareigų svarbą ir jo atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį, teisingai konstatavo, kad dėl jo veikų didelę neturtinę žalą patyrė valstybė. Vadinasi, T. J. veikose yra būtinasis nusikaltimo, įtvirtinto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis – didelė žala.

52. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nustatyti visi būtinieji BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėtį sudarantys požymiai, todėl baudžiamasis įstatymas T. J. pritaikytas tinkamai.

Dėl bausmių

53. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Tokia praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius (pvz., 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Bochev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 73481/01; 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04, ir kt.). Išvadą dėl to, ar byloje iš tikrųjų buvo pažeista kaltinamojo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir kaip šis pažeidimas gali būti kompensuotas, teismas daro atsižvelgdamas ne tik į faktinę baudžiamojo proceso trukmę, bet ir į konkrečios baudžiamosios bylos sudėtingumą, apimtį, susidariusios padėties priežastis ir kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

54. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems, taip pat ir T. J. bausmes, neatsižvelgė į pernelyg ilgai užsitęsusį baudžiamąjį procesą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo praėjo beveik penkeri metai aštuoni mėnesiai, o Vilniaus apygardos teisme byla buvo nagrinėjama beveik trejus metus, taip pat kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama tik dėl trijų nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu tarnyba, siekiant neteisėtai gauti ES paramą ir išvengti numatytų sankcijų, net ir atsižvelgdamas į objektyvias priežastis dėl baudžiamojo proceso trukmės, pripažino pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo faktą. Nustatęs šį faktą, apeliacinės instancijos teismas, visiems nuteistiesiems, taip pat ir T. J. bei E. I., visų už atskiras veikas paskirtų bausmių – baudų dydžius sumažino 50 MGL.

55. Nors T. J. kasaciniame skunde teigiama, kad dėl nepagrįstai ilgo bylos nagrinėjimo jo teisinė padėtis turi būti lengvinama labiau, tačiau tam nėra pagrindo. T. J. už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, paskirtos švelniausios rūšies bausmės – baudos, šių dydžiai nustatyti žymiai mažesni nei šios bausmės rūšies vidurkis. Kompensuojant dėl užsitęsusio baudžiamojo proceso nuteistojo patirtus suvaržymus, jos žymiai sumažintos, galutinė subendrinta bausmė – daugiau negu penktadaliu, todėl laikytina, kad tai yra pakankama ir proporcinga teisinė priemonė. Atsižvelgiant į T. J. padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių visumą ir jam paskirtų bausmių dydį (už atskiras tris nusikalstamas veikas paskirtos bausmės – 200 MGL, 250 MGL ir 300 MGL dydžio baudos, o galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL dydžio bauda), dar labiau jų sušvelninimas aiškiai prieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bausmės tikslams.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų T. J., D. M. ir nuteistojo E. I. gynėjo advokato Deivio Valiulio kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis