Civilinė byla Nr. e3K-3-53-823/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10983-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.18; 3.2.4.4; 3.2.4.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „BEN INVEST“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „BEN INVEST“ ieškinį atsakovui A. L. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bankrutavusios įmonės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, kreditoriaus teisę reikšti tiesioginį (individualų) ieškinį atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui ir įrodinėjimo naštos paskirstymą bylose dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė MB „BEN INVEST“ prašė priteisti iš atsakovo 8468,46 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovės 12 648,52 Eur kreditoriaus reikalavimas bankrutavusios UAB „AA Baltic Group“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODY4LTQ1MC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-868-450/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-868-450/2021">e2-868-450/2021</a> pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu, kartu konstatavo, kad atsakovas, eidamas Bendrovės vadovo pareigas, atliko tyčinius neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius kreditorių teises ir teisėtus interesus, ir yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Bendrovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į teismą, prašydama jai priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo ir kito buvusio Bendrovės vadovo K. P. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDA5LTEwMTQvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-409-1014/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-409-1014/2022">e2-409-1014/2022</a> Bendrovei yra priteista iš atsakovo 11 187,85 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, o iš K. P. – 1956,18 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų. Atsakovui įvykdžius minėtą teismo sprendimą, Bendrovės bankroto procese buvo iš dalies patenkintas ieškovės kreditoriaus reikalavimas. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu nuspręsta Bendrovę pripažinti pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.
4. Ieškovė pažymėjo, kad, pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui.
5. Ieškovė nurodė, kad bankroto byloje liko nepatenkintas 10 387,05 Eur dydžio ieškovės kreditoriaus reikalavimas (12 648,52 Eur – 2261,47 Eur). Civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDA5LTEwMTQvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-409-1014/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-409-1014/2022">e2-409-1014/2022</a> nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog kai Bendrovės vadovu buvo registruotas atsakovas, susidarė 10 729,93 Eur Bendrovės įsiskolinimas UAB „Stromlita“ (pradinei Bendrovės kreditorei, iš kurios ieškovė perėmė reikalavimą). Bankroto byloje ieškovės nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo dalis, už kurią yra atsakingas atsakovas, atitinkamai sudaro 10 729,93 Eur. Kadangi bankroto bylos nagrinėjimo metu ieškovei pavyko atgauti 2261,47 Eur, šiuo ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8468,46 Eur (10 729,93 Eur – 2261,47 Eur) sumą.
6. Atsakovas A. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDA5LTEwMTQvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-409-1014/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-409-1014/2022">e2-409-1014/2022</a> pareikštu ieškiniu Bendrovė reikalavo iš atsakovų A. L. ir K. P. atlyginti žalą, padarytą kreditoriams, tarp jų – ir ieškovei, kaip kreditorės UAB „Stromlita“ teisių perėmėjai. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu Bendrovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, iš atsakovo priteista 11 187, 85 Eur žalos atlyginimo ir procesinės palūkanos. Atsakovas įvykdė šį teismo sprendimą, t. y. atlygino kreditoriams savo padarytą žalą. Ieškovė nagrinėjamoje byloje iš esmės pakartotinai reikalauja žalos atlyginimo. Atsakovo teigimu, kreditoriaus teisė asmeniškai inicijuoti ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutavusios bendrovės akcininkui (vadovui) egzistuoja ir gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jei nemokumo administratorius nesiėmė ginti kreditoriaus (visų kreditorių) interesų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 2816,88 bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir iš ieškovės valstybės naudai 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi pagal BUAB,,Saulės grupė“ pareiškimą Bendrovei iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu. 2020 m. rugsėjo 15 d. Bendrovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo ir K. P., kaip buvusių Bendrovės vadovų, 28 720,75 Eur žalos atlyginimo. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDA5LTEwMTQvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-409-1014/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-409-1014/2022">e2-409-1014/2022</a> Bendrovės naudai priteista iš atsakovo 11 187,85 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, iš K. P. – 1956,18 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Teismas, priteisdamas atlyginti žalą, atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patikslintą Bendrovės kreditorių sąrašą. Byloje nekilo ginčas dėl to, jog atsakovas sumokėjo Bendrovės naudai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu priteistą žalos atlyginimo sumą. Tai patvirtina ir 2023 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymas.
9. Teismas, atsižvelgdamas į civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDA5LTEwMTQvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-409-1014/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-409-1014/2022">e2-409-1014/2022</a> pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, t. y. jog savo reikalavimus Bendrovė (jos nemokumo administratorius) grindė bankroto byloje patvirtintų Bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų dydžiu, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai teigia jau atlyginęs žalą kreditoriams, įskaitant ir ieškovę. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Bendrovės nemokumo administratorius paskirstė iš atsakovo gautas lėšas administravimo išlaidoms ir kitų kreditorių reikalavimams tenkinti ir dėl to nebuvo visiškai padengti ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimai, nesudaro pagrindo pastarajai kreditorei reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad klausimas, kodėl civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDA5LTEwMTQvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-409-1014/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-409-1014/2022">e2-409-1014/2022</a> iš atsakovo nebuvo reikalaujama atlyginti ir administravimo išlaidų, kurios galėjo turėti įtakos ieškovės kreditoriaus reikalavimų patenkinimui visa apimtimi, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
11. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE4LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-118-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-118-1075/2020">e3K-3-118-1075/2020</a>, kurioje nustatyta išimtis, leidžianti kreditoriui reikšti tiesioginį ieškinį buvusiam bendrovės vadovui, kai kreditoriaus ieškinys yra grindžiamas atsakovo neteisėtais veiksmais, nukreiptais tiesiogiai prieš ieškovą – konkretų kreditorių. Tačiau šioje byloje ieškovė neįrodinėjo ir neteigė, kad atsakovas atliko konkrečius neteisėtus veiksmus, nukreiptus būtent prieš ieškovę. Ieškovė remiasi tik bendra išvada dėl tyčinio bankroto, o civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDA5LTEwMTQvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-409-1014/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-409-1014/2022">e2-409-1014/2022</a> būtent tokios žalos kreditoriams atlyginimo klausimas ir buvo išspręstas, visų nepatenkintų kreditoriaus reikalavimų suma priteista iš atsakovo ir šią jis visiškai atlygino. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-3-118-1075/2020 ir šioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.
12. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismų praktikoje kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEtNDY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211-469/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211-469/2017">3K-3-211-469/2017</a>, 24 punktas). Ieškovei neįrodžius ieškinio specifinio pagrindo – atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų tiesiogiai prieš konkretų kreditorių – ieškovę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu ieškovė MB „BEN INVEST“ prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Bylą nagrinėję teismai, esant pakankamam JANĮ 13 straipsnio 1 dalies (arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalies) taikymo pagrindui, taip pat esant visoms atsakovo deliktinės atsakomybės taikymo sąlygoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai), nepritaikė minimų teisės normų ir niekaip dėl jų nepasisakė. Tokiu būdu buvo akivaizdžiai pažeista ieškovės teisė į visišką nuostolių atlyginimą.
13.2. Bendrovės bankroto procese ieškovės reikalavimai liko iš dalies nepatenkinti, nes didžioji dalis iš atsakovo priteistos pinigų sumos (12 607,02 Eur) buvo paskirta Bendrovės bankroto bylos administravimo išlaidoms atlyginti. Nėra ginčo, kad atsakovas Bendrovei atlygino žalą, kurios dydis paprastai yra apskaičiuojamas sudėjus tik Bendrovės kreditorių patvirtintus finansinius reikalavimus, tačiau svarbu paminėti, kad, remiantis JANĮ 93 straipsnio 1 dalimi, kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas. Iš to išplaukia, kad, Bendrovei prisiteisus žalos atlyginimą iš tyčinį bankrotą sukėlusio asmens, visais atvejais kreditorių reikalavimai nebus visiškai patenkinti, nes dalis priteistos sumos visada bus panaudota bankroto proceso išlaidoms apmokėti. Atitinkamai bankrutavusios bendrovės kreditoriams po jos išregistravimo bankroto procese turi būti suteikta teisė pareikšti nepatenkintų kreditoriaus reikalavimų sumos ieškinį atsakingam už tyčinį bankrotą asmeniui, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Palikus galioti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, susiformuotų ydinga teismų praktika, pagal kurią sąžiningo kreditoriaus finansinis reikalavimas visais atvejais liktų nepatenkintas, o dėl tyčinio juridinio asmens bankroto kaltas vadovas išvengtų administravimo išlaidų atlyginimo bankroto byloje.
13.3. Teismai nepagrįstai išplėtė reikalavimą ieškovei įrodinėti atsakovo neteisėtus veiksmus, nukreiptus tiesiogiai prieš ieškovę, nors toks reikalavimas nėra nustatytas esant šios bylos faktinėms aplinkybėms (tyčiniam bankrotui).
13.4. Teismų praktikoje nėra precedento, atitinkančio šios bylos faktinę situaciją, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi anksčiau sukurtais teismo precedentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEtNDY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211-469/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211-469/2017">3K-3-211-469/2017</a>), nes jų ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių, ir atitinkamai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra formuojama ydinga teismų praktika, iš esmės paneigianti bankroto pripažinimo tyčiniu tikslus visiškai atlyginti bankrutavusio juridinio asmens kreditoriaus nuostolius iš tyčinį bankrotą sukėlusio asmens turto.
14. Atsakovas A. L. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai šioje civilinėje byloje atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi formuojama praktika dėl bankrutuojančio juridinio asmens vadovo atsakomybės yra teisinga, nes šiuo atveju atsakovas jau anksčiau atlygino bankrutuojančiai bendrovei padarytą žalą.
14.2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką ir nusprendė, kad nėra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. pagrįstai nustatė, jog ieškovė neįrodė, kokius nesąžiningus veiksmus atsakovas atliko konkrečiai ieškovės atžvilgiu.
14.3. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra pripažintos faktinės aplinkybės, kad dėl tyčinio bankroto atsakingi yra du asmenys, o ne vien tik atsakovas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti bankroto administravimo išlaidų atlyginimą išimtinai tik iš atsakovo yra nepagrįstas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
15. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi BUAB „AA Baltic Group“, kurios vienu iš vadovų buvo atsakovas, buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODY4LTQ1MC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-868-450/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-868-450/2021">e2-868-450/2021</a> pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu. Bendrovė, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš buvusių Bendrovės vadovų – atsakovo A. L. ir K. P. – 28 720,75 Eur žalos, apskaičiuotos kaip visų Bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma, atlyginimą. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDA5LTEwMTQvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-409-1014/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-409-1014/2022">e2-409-1014/2022</a>, atsižvelgus į bankroto byloje patikslintą Bendrovės kreditorių reikalavimų sąrašą, Bendrovės ieškinys buvo visiškai patenkintas: Bendrovės naudai priteista iš A. L. 11 187,85 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, o iš K. P. – 1956,18 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas A. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDA5LTEwMTQvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-409-1014/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-409-1014/2022">e2-409-1014/2022</a> yra įvykdęs. Atsakovui sumokėjus Bendrovei teismo sprendimu priteistą sumą, dalis jos buvo panaudota administravimo išlaidoms padengti, todėl Bendrovės kreditorių, tarp jų ir ieškovės, reikalavimai bankroto procese nebuvo visiškai patenkinti. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTE1NC01NjAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-154-560/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-154-560/2023">eB2-154-560/2023</a> nuspręsta Bendrovę pripažinti pasibaigusia dėl bankroto ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.
17. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, žalos, kurią sudaro bankroto procese likusio nepatenkinto ieškovės finansinio reikalavimo dalis (8468,46 Eur iš bankroto proceso metu likusio nepatenkinto 10 387,05 Eur reikalavimo), atlyginimą. Nesutikdama su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais, kuriais jos ieškinys buvo atmestas, ieškovė kasaciniame skunde kelia šiuos teisės aiškinimo ir taikymo klausimus: 1) ar kreditorius, reikšdamas tiesioginį ieškinį buvusiam juridinio asmens vadovui, atsakingam dėl tyčinio bankroto, turi įrodyti tiesiogiai prieš konkretų kreditorių nukreiptus atsakovo neteisėtus veiksmus kaip specifinį tokio ieškinio pagrindą; 2) kaip turi būti paskirstyta įrodinėjimo našta byloje dėl juridinio asmens, kurio bankrotas pripažintas tyčiniu, buvusio vadovo neteisėtais veiksmais juridinio asmens kreditoriui padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, laikydamasi kasacinio skundo ribų, toliau pasisakys nurodytais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.
Dėl taikytinos teisės
18. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusius ĮBĮ ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Pagal JANĮ 155 straipsnį, įtvirtinantį pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus nurodytame straipsnyje tiesiogiai įvardytas išimtis, siejamas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-823/2021, 15 punktas).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl JANĮ 155 straipsnio 1 dalies teisės normos taikymo, reikia atsižvelgti ir į bendrąsias teisės aktų taikymo laiko atžvilgiu taisykles. CPK 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, t. y. taikomos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu. Priešinga taisyklė taikoma materialiosios teisės normoms – teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEwLTMxMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-210-313/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-210-313/2021">e3K-3-210-313/2021</a>, 33 punktas).
20. Juridinių asmenų bankrotą reglamentuojančiuose specialiuosiuose teisės aktuose yra ir proceso, ir materialiosios teisės normų. Sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. Taigi, dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir sankcijų atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims turi būti sprendžiama pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzctMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-277-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-277-313/2016">3K-3-277-313/2016</a>, 24 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>, 34 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEwLTMxMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-210-313/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-210-313/2021">e3K-3-210-313/2021</a>, 33 punktas).
21. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartyje, kuria Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatyta, kad neteisėtus veiksmus, buvusius tyčinio bankroto pagrindu, atsakovas atliko laikotarpiu nuo 2016 metų pabaigos iki 2017 m. gruodžio 28 d. Taigi, sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės už tyčinį bankrotą, taikytinos atitinkamu laikotarpiu galiojusios ĮBĮ normos.
Dėl juridinio asmens, kurio bankrotas pripažintas tyčiniu, kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui
22. ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje (2013 m. balandžio 18 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. spalio 1 d.) buvo nustatyta, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.
23. Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies normoje kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo asmeniui, atsakingam dėl tyčinio bankroto, buvo įtvirtinta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai). Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies normą, tokią teisę kreditorius įgyja po įmonės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, likvidavimo, jei bankroto proceso metu jo finansinis reikalavimas lieka visiškai ar iš dalies nepatenkintas. Teisės doktrinoje pažymima, kad galimybės įmonės kreditoriams reikšti tiesioginius ieškinius už tyčinį bankrotą atsakingiems bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams po to, kai įmonė yra likviduojama, suteikimas yra pagrindinis tyčinio bankroto instituto tikslas, nes jis kreditoriams suteikia galimybę atgauti savo reikalavimą tiesiogiai iš atsakingo už žalą asmens (Jokubauskas, R. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija. Ksiegarnia Akademicka, 2021, p. 218).
24. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl juridinio asmens kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovams ir (ar) dalyviams, išaiškinta, kad tokią teisę juridinio asmens kreditorius turi dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMzAtOTY5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-30-969/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-30-969/2021">e3K-7-30-969/2021</a> 48 punktą; 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE4LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-118-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-118-1075/2020">e3K-3-118-1075/2020</a> 23 punktą). Pirmuoju atveju turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį CK 6.263 straipsnio pagrindu, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2014">3K-3-389/2014</a>; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas). Tuo tarpu pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>, 42 punktas).
25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kol bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tokiu atveju visų kreditorių interesus gina nemokumo administratorius. Pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>, 43 punktas; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE4LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-118-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-118-1075/2020">e3K-3-118-1075/2020</a>, 34 punktas).
26. Taigi, tiek pagal ĮBĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, tiek pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinio asmens kreditoriui suteikiama teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui esant dviems sąlygoms: 1) pasibaigus juridinio asmens, kurio bankrotas pripažintas tyčiniu, bankroto procesui (likvidavus šį asmenį dėl bankroto) ir 2) likus bankroto proceso metu nepatenkintam kreditoriaus reikalavimui (jo daliai). Įrodyti, kad atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens veiksmai buvo nukreipti į konkretų kreditorių (ieškovą), šiuo atveju nėra reikalaujama.
27. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje kreipėsi 2023 m. liepos 25 d., t. y. Bendrovei jau esant likviduotai dėl bankroto. Ginčo dėl to, kad Bendrovės bankroto byloje patvirtintas pradinės kreditorės, kurios teises perėmė ieškovė, finansinis reikalavimas Bendrovės bankroto proceso metu nebuvo visiškai patenkintas, byloje nekilo. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, jog apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas ieškovei tenkančią procesinę naštą įrodyti tiesiogiai į ją nukreiptus atsakovo neteisėtus veiksmus kaip specifinį šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą, netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies normą ir nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos.
28. Teisiškai nepagrįsta pripažintina ir bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad pakankamas pagrindas atmesti ieškinį yra ta aplinkybė, jog į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo gindama visų kreditorių (tarp jų ir ieškovės) interesus anksčiau kreipėsi Bendrovės nemokumo administratorė ir atsakovas yra įvykdęs teismo sprendimą, kuriuo šis ieškinys patenkintas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nemokumo administratoriaus pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo ginant bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus nelaikytinas tapačiu tiesiogiai kreditoriaus atskiroje civilinėje byloje pareikštam ieškiniui dėl jam padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE4LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-118-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-118-1075/2020">e3K-3-118-1075/2020</a>, 45 punktas). Nors patenkinus nemokumo administratoriaus bankrutuojančios bendrovės vardu pareikštą ieškinį yra apginami ir kreditorių interesai (gauta suma panaudojama jų reikalavimams tenkinti bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka), tai neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį dėl likusios neatlygintos žalos dalies (bankroto proceso metu likusio nepatenkinto finansinio reikalavimo) atlyginimo tiesiogiai atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bylose pagal kreditoriaus ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo
29. Bendroji įrodinėjimo naštos civilinėse bylose paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas), taip pat preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka aplinkybių (CPK 182 straipsnio 4 punktas).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-214/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-214/2011">3K-3-214/2011</a>). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYtNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166-421/2015">3K-3-166-421/2015</a>; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzctMjQ4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177-248/2018">3K-3-177-248/2018</a>, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).
31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę reikšmę įrodinėjant ir nustatant sąlygas, būtinas tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti. Asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis). Be to, pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTYtMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-456-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-456-378/2018">3K-3-456-378/2018</a>, 22 punktas).
32. Teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>, 47 punktas).
33. Taigi, civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, o priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (bankroto proceso metu nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo) ryšys yra preziumuojamas. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šią prezumpciją, tačiau būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas.
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tai, jog ieškovės reikalavimas Bendrovės bankroto byloje nebuvo visiškai patenkintas, iš dalies nulėmė ir aplinkybė, jog bankroto proceso metu gautų lėšų, atsakovo sumokėtų kaip žalos Bendrovei atlyginimas, dalis buvo panaudota administravimo išlaidoms padengti ĮBĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto administravimo išlaidas tiesiogiai lėmė bankroto procesas, t. y. jų nebūtų buvę, jei Bendrovė nebūtų bankrutavusi. Nustačius, kad juridinio asmens bankrotą lėmė neteisėti jo vadovo veiksmai, administravimo išlaidos laikytinos šiais neteisėtais veiksmais juridiniam asmeniui padaryta žala (dėl neteisėtų veiksmų juridinio asmens turėtomis išlaidomis). Nemokaus juridinio asmens kreditorių patirta žala šiuo atveju yra išvestinė iš juridiniam asmeniui padarytos žalos – kadangi administravimo išlaidos mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų ir yra apmokamos pirmiausia (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), dėl turėtų administravimo išlaidų atitinkama apimtimi sumažėja šio juridinio asmens galimybė bankroto proceso metu atsiskaityti su kreditoriais. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, likvidavus juridinį asmenį dėl bankroto, reikalavimus dėl tokio pobūdžio žalos atlyginimo kreditoriai įgyja teisę reikšti tiesiogiai atsakingam už žalą asmeniui, o pastarasis, gindamasis nuo jam pareikšto reikalavimo, turi procesinę pareigą įrodyti, jog atitinkamos išlaidos būtų buvusios patirtos (ir atitinkamai kreditoriaus reikalavimas būtų likęs visiškai ar iš dalies nepatenkintas) ir nesant jo neteisėtų veiksmų.
35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovei įrodžius, jog Bendrovės bankroto byloje liko nepatenkintas jos 10 387,05 Eur dydžio kreditoriaus reikalavimas, ir reikalaujant šios sumos dalies (8468,46 Eur) priteisimo iš atsakovo, pripažinto atsakingu dėl tyčinio Bendrovės bankroto, procesinė našta įrodyti, kad reikalaujama atlyginti žala (jos dalis) nėra susijusi priežastiniu ryšiu su jo neteisėtais veiksmais, teko atsakovui.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
36. Iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, šį procesinį sprendimą grindė iš esmės vieninteliu argumentu – tuo, jog atsakovas jau yra atlyginęs visą Bendrovės kreditoriams padarytą žalą, įvykdydamas teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDA5LTEwMTQvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-409-1014/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-409-1014/2022">e2-409-1014/2022</a>. Tačiau, kaip jau minėta, tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kuriai pritarė ir bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nėra teisiškai pagrįsta (šios nutarties 28, 34 punktai). Teisiškai nepagrįsta yra ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė, siekdama savo reikalavimo patenkinimo, turėjo įrodyti tiesiogiai į ją nukreiptus atsakovo neteisėtus veiksmus kaip specifinį ieškinio pagrindą (šios nutarties 27 punktas). Taigi, skundžiamais teismų procesiniais sprendimais ieškovės ieškinys buvo atmestas nenurodžius tam tinkamo teisinio ir faktinio pagrindo. Dėl netinkamai, nukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, paskirstytos įrodinėjimo naštos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose liko neatskleista bylos esmė, o atsakovas neteko galimybės teikti teismui įrodymus, paneigiančius priežastinio ryšio tarp jo veiksmų, teismo pripažintų privedusiais Bendrovę prie tyčinio bankroto, ir ieškovei padarytos žalos (bankroto proceso metu nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo dalies) prezumpciją.
37. Kasacine tvarka nėra tiriami faktai – kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisės normų pažeidimai, kuriuos padarė bylą nagrinėję teismai, negali būti pašalinti kasaciniame teisme. Kadangi teismų šioje byloje padaryti proceso teisės normų pažeidimai yra esminiai, jie negali būti pašalinti ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl teisėjų kolegija panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir bylą perduoda iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).
38. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Artūras Driukas
