Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-520/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 106.7.4

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. F. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. F. ieškinį atsakovei R. F. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šioje byloje kilęs sutuoktinių turto padalijimo teismo procesiniu sprendimu teisinių padarinių klausimas.

Ieškovas A. F. prašė teismo padalyti santuokoje su atsakove R. F. įgytą turtą lygiomis dalimis, pripažįstant jam nuosavybės teisę į 0,06 ha sodo sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisiant iš jo 2250 Lt kompensaciją. Šalių santuoka nutraukta teismo 2001 m. balandžio 30 d. sprendimu, tačiau bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas tarp šalių nepadalytas. Teismo 2004 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo spręsta dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo ir patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalys susitarė tik dėl buto(duomenys neskelbtini), pasidalijimo. Ieškovo teigimu, jam su atsakove bendrosios nuosavybės teise taip pat priklauso 0,06 ha sodo sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris liko nepadalytas po jų santuokos nutraukimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2004 m. balandžio 21 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą dėl šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo patvirtindamas taikos sutartį, kuria šalys ginčą išsprendė geruoju: ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų dėl dalies buto išlaikymo išlaidų išieškojimo, jam priteistas butas(duomenys neskelbtini), įpareigojant išmokėti atsakovei 12 500 Lt kompensaciją.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatuodamas, kad šalių santuokinio turto padalijimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartį.

Teismas nurodė, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) ir reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2, 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis ir vadovaudamasis proceso teisės normomis (CK 3.1 straipsnis, CPK 375 straipsnio 2 dalis). Toje pačioje byloje turi būti išspręstas viso santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimas ir negalimi atskiri ieškiniai dėl kiekvieno atskiro turto objekto padalijimo. Dėl to atsisakytina priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nurodė, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK VIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų nutartis ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl santuokos nutraukimo metu galiojusių teisės normų taikymo. Šalių santuoka buvo nutraukta 2001 m. balandžio 30 d., kai dar galiojo SŠK (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2, 51 straipsniai). Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, o CK 3.118 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas sutuoktinių turto balanso sudarymas, tačiau SŠK tokių nuostatų nebuvo įtvirtinta. Nepaisant to, kad ieškinys dėl dalies nekilnojamojo turto padalijimo pareikštas jau įsigaliojus 2000 m. CK, tačiau šalių santuoka buvo nutraukta SŠK nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas priėmė ieškinį dėl buto(duomenys neskelbtini), padalijimo, nenurodė patikslinti ieškinio reikalavimų ir sudaryti viso santuokoje įgyto turto balanso, nereikalavo įtraukti į dalijamo turto balansą viso turto ir nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Pareiga išspręsti viso turto padalijimo klausimus ir įpareigoti šalis sudaryti turto balansą CK 3.59 straipsnyje, 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismui. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė nurodytas teisės normas (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), pažeidė lex retro non agit principą.

2. Dėl ieškinio tapatumo. Pagal kasacinio teismo praktiką tapačiais ieškiniais pripažintini ieškiniai, kuriuose yra tapatūs visi trys elementai: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. L. V. B., bylos Nr. 3K-3-16/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. M. F., bylos Nr. 3K-3-104/2010). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškinio dalyku yra laikomas ieškovo reikalavimas. Pirmuoju ieškiniu ieškovas reikalavo padalyti santuokos metu įgytą butą(duomenys neskelbtini), priteisiant jam 55/100 dalis, o atsakovei – 45/100 dalis šio buto. Antruoju ieškiniu ieškovas prašo padalyti sodo sklypą(duomenys neskelbtini), priteisiant šį sklypą natūra ieškovui ir įpareigojant jį sumokėti atsakovei kompensaciją. Taigi iš esmės skiriasi ieškovo reikalavimai, todėl ieškinių negalima laikyti tapačiais. Remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009, ieškovas privalo suformuluoti ieškinio pagrindą – faktinio pobūdžio aplinkybes, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Kadangi ieškovas dviejose iškeltose bylose reiškė skirtingus materialinius teisinius reikalavimus (skirtingi ieškinio dalykai), šiuo atveju ieškinio pagrindo - aplinkybių, kurių pagrindu formuluojamas reikalavimas, sutapimo taip pat nėra.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismų priimtas nutartis, priteisti jai iš ieškovo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad santuokinis turtas buvo padalytas teismo 2004 m. balandžio 21 d. nutartimi patvirtinant taikos sutartį. Taigi, ieškovas, nutraukęs santuoką dar iki 2000 m. CK įsigaliojimo, savo teisę dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo įgyvendino jau galiojant 2000 m. CK. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė CK 3.118 straipsnį dėl turto balanso sudarymo, nes abiejuose ieškiniuose ieškovas pateikė reikalavimus dėl santuokinio turto padalijimo (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Ieškovas suabsoliutino teismo pareigą būti aktyviam ir eliminavo šalių įrodinėjimo pareigą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, nurodyta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Civilinėje byloje, kurioje Šilutės rajono apylinkės teismas 2004 m. balandžio 21 d. nutartimi išsprendė šalių bendro santuokinio turto padalijimo klausimą, nebuvo sprendžiami reikalavimai, susiję su nepilnamečių vaikų interesų ir teisių gynimu, kiti reikalavimai, kurie įpareigotų teismą būti aktyviam, siekiant apsaugoti vaikų teises ir interesus. Taigi, teismas pagrįstai padalijo santuokoje įgytą turtą, kurį nurodė ieškovas. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad 2004 m. pareikšto ieškinio dėl santuokoje įgyto buto padalijimo ir 2010 m. pareikšto ieškinio dėl santuokoje įgyto sodo sklypo padalijimo dalykas ir pagrindas nesutampa. Abiejose bylose prašoma padalyti nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įgytas gyvenant santuokoje. Ieškinio pagrindai šiose bylose tapatūs – prašoma padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Ieškinio dalyku šio pobūdžio bylose reikia laikyti ne atskirus turtinius vienetus, o santuokinį turtą kaip visumą ir atskiri ieškiniai dėl santuokos metu įgytų atskirų turtinių vienetų negalimi (CK 3.59, 3.118 straipsniai, CPK 382 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutuoktinių turto padalijimo teismo procesiniu sprendimu teisinių padarinių

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą, sudaranti prielaidas reikalauti teisminės gynybos. Pagal teisinių santykių stabilumo nuostatą, kildinamą iš teisinės valstybės principo, įstatyminiu reguliavimu siekiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų beribė laiko atžvilgiu, o teisminės procedūros būtų koncentruotos ir ekonomiškos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad CK įsigalioja 2001 m. liepos 1 d., o 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki naujojo CK įsigaliojimo, 2000 m. CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Atsižvelgiant į pastarąją įstatymo nuostatą, teismui nagrinėjant sutuoktinių bendro turto padalijimo bylą po 2001 m. liepos 1 d., taikomos 2000 m. CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalijimą. Tokiu atveju neturi teisinės reikšmės faktas, kad byla tarp tų pačių asmenų dėl santuokos nutraukimo buvo išnagrinėta iki naujojo CK įsigaliojimo, kada pagal galiojusio 1969 m. SŠK nuostatas nebuvo nustatytas privalomas reikalavimas santuokos nutraukimo bylose išspręsti ir santuokinio turto padalijimo klausimus. Taigi, šalių santuokos nutraukimo pagal SŠK nuostatas, galiojusias iki 2000 m. CK įsigaliojimo, faktas neturi įtakos taikytinai teisei, kada sutuoktinių turto padalijimo klausimai sprendžiami po 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos naujojo CK nuostatos. Jeigu išsprendžiant santuokos nutraukimo klausimą pagal galiojusį SŠK sutuoktinių turto padalijimo klausimas nebuvo spręstas, tai vienam iš buvusių sutuoktinių iškėlus nepadalyto santuokinio turto padalijimo klausimą jau galiojant 2000 m. CK, pagal šio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalies, 3.59 straipsnio nuostatas būtina vienoje byloje išspręsti viso buvusių sutuoktinių turimo turto padalijimo klausimą.

CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Taigi aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose yra nukreiptas vaiko teisių ar teisėtų interesų gynimo užtikrinimui bei teismas turi būti aktyvus, kai reikia apsaugoti vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, kurių pastarasis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali pats tinkamai ginti. Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. CPK 376 straipsnio nuostatos nuosekliai įgyvendinamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir tesėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007). Tais atvejais nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau tokioje byloje nesprendžiami su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai ir nėra pagrindo vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų gynimo tikslu teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Dėl to tais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nors, minėta, šalių santuoka nutraukta 2001 m. balandžio 30 d., t. y. iki naujojo CK įsigaliojimo, bendras sutuoktinių turtas buvo dalijamas jau galiojant šiam CK, buvo taikomas šiuo įstatymu įtvirtintas teisinis reglamentavimas – teismo 2004 m. balandžio 21 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi teismas išsprendė bendro sutuoktinių nurodyto turto pasidalijimo klausimą. Taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama pareikštų teismui ieškinio reikalavimų ir priešieškinio reikalavimų (tokiems esant byloje) apimtimi. Taikos sutartimi negali būti sprendžiami kiti klausimai, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo kreiptasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų bankas“ administratorius v. UAB „Karolinos turas“, byla Nr. 3K-3-249/1999; 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. V. G., byla Nr. 3K-3-443/2001). Kadangi, minėta, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) ir reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai, teismas šiuo atveju neturėjo įstatyminės pareigos būti aktyviam, jiems nurodžius dalytiną turtą, teismas dėl šio turto ir priėmė procesinį sprendimą – nutartimi patvirtino taikos sutartį, t. y. išsprendė teisinį klausimą pareikštų teismui reikalavimų apimtimi. Taip pripažįstama, kad įgyvendintas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, 3.59 straipsnyje ir 3.61 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas vienoje byloje išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, kas konkrečiai aktualu nagrinėjamai bylai – vienoje byloje padalyti bendrą sutuoktinių turtą. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia, kad yra konstatuota, jog daugiau bendro, dalytino turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tokį nurodytų įstatymų aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006; 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-258/2010). Neturi teisinės reikšmės teismo priimto procesinio sprendimo forma – ar tai padaryta teismo sprendimu, ar nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, svarbu, kad tai būtų baigiamasis teismo sprendimas. Apie įstatymu nustatytą pareigą vienoje byloje išspręsti visus su santuokos nutraukimo susijusius klausimus akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, bei, minėta, taip užtikrinama, kad teisminės procedūros būtų koncentruotos ir ekonomiškos.

Kasaciniame skunde atsakovas savo argumentus grindžia taip pat nuorodomis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos atitinkamas nutartis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai aktualūs tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Kasatoriaus nurodomos kasacinio teismo nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr.3K-3-203/2000; 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. L. V. B., bylos Nr. 3K-3-16/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. M. F., bylos Nr. 3K-3-104/2010) priimtos sprendžiant daiktinės teisės, bet ne šeimos teisės normų reglamentuojamus teisės klausimus, todėl atsižvelgti į jose esančius teisės taikymo išaiškinimus nėra pagrindo. Dėl šeimos teisės normų, reglamentuojančių bendro sutuoktinių turto pasidalijimo klausimus, yra suformuota teismų praktika, kuri nurodyta šioje teisėjų kolegijos nutartyje.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų, lemiančių apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 31,40 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinio skundo netenkinti, išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo priteisti 500 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šį atsakovės prašymą tenkina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš kasatoriaus A. F. 31,40 Lt (trisdešimt vieną Lt 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti atsakovei R. F. iš kasatoriaus A. F. 500 (penkis šimtus) Lt advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė