Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-509/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 42.11.1; 63.1

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams UAB „Chemopakas“, A. N. ir V. G. (V. G.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs palūkanų už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, nutraukus paskolos sutartį, klausimas.

Ieškovas AB „Swedbank“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Chemopakas“, A. N. ir V. G. 159 140,55 Lt skolą, kintamas metines palūkanas, kurios skaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų 6 mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų sausio 27 d. ir liepos 27 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį mėnesį Lietuvos banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojant nuo negrąžintos 149 965,56 Lt kredito sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2007 m. liepos 27 d. ieškovas ir UAB „Chemopakas“ pasirašė Kredito linijos sutartį Nr. 07-076607-KL, pagal kurią UAB „Chemopakas“ buvo suteikta 150 000 Lt kredito linija. Galutinis kredito linijos grąžinimo terminas buvo 2008 m. liepos 27 d. Be to, ieškovas su A. N. ir V. G. 2007 m. liepos 27 d. pasirašė laidavimo sutartis, pagal kurias šie laidavo, kad UAB „Chemopakas“ tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus ieškovui pagal 2007 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutartį Nr. 07-076607-KL. UAB „Chemopakas“ neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas nutraukė 2007 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutartį Nr. 07-076607-KL nuo 2008 m. birželio 10 d. Ieškovo teigimu, solidarioji atsakovų skola ieškovui pagal 2007 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutartį Nr. 07-076607-KL 2008 m. liepos 10 d. buvo 159 140,55 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 29 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų 159 140,55 Lt skolą, kintamas metines palūkanas, kurios skaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų sausio 27 d. ir liepos 27 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį mėnesį Lietuvos banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojant nuo negrąžintos 149 965,56 Lt kredito sumos, nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2008 m. spalio 15 d.) iki visiško kredito sumos grąžinimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško atlyginimo.

Atsakovai UAB „Chemopakas“, A. N. ir V. G. pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 20 d. galutiniu sprendimu 2008 m. spalio 29 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė solidariai iš atsakovų 149 965,56 Lt negrąžintą kreditą, 5 322,27 Lt palūkanas, 133,57 Lt delspinigius, 3719,15 Lt delspinigius už kreditą, iš viso –159 140,54 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad ieškovas 2008 m. gegužės 23 d. pranešė atsakovams, kad, iki 2008 m. birželio 9 d. nesumokėjus visos skolos bankui, 2007 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutartis Nr. 07-07660-KL bus vienašališkai nutraukta nuo 2008 m. birželio 10 d. Atsakovai įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdė, todėl 2007 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutartis Nr. 07-07660-KL laikoma nutraukta nuo 2008 m. birželio 10 d. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 1, 2 dalys). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnis). Atsakovai nesilaikė savo įsipareigojimų pagal su ieškovu sudarytas sutartis, todėl solidariai iš atsakovų priteisiama ieškovui 149 965,56 Lt negrąžinto kredito, 5322,27 Lt nesumokėtų palūkanų.

Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio Kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio Kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. 2007 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutarties Nr. 07-07660-KL 8.2 punkte nustatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti ieškovui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas, todėl solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 113,57 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas, apskaičiuotas iki 2008 m. liepos 10 d., ir 3719,15 Lt delspinigių už kreditą nuo 2008 m. birželio 10 d. iki 2008 m. liepos 10 d.

CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, atliekančios kompensacijos už kreditoriaus dėl paskolos sutarties neįvykdymo laiku patirtus nuostolius funkciją. Šios palūkanos skaičiuojamos už tai, kad naudojami kreditoriaus pinigai, negrąžinant jų nustatytu laiku, t. y. pinigus laikant neteisėtai, nes sutarties terminas baigėsi. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų solidariai ieškovui priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą.

Teismas nustatė, kad ieškovas prašė pagal 2007 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutarties Nr. 07-07660-KL sąlygas, nustatytas 2.1, 6.1 punktuose, priteisti kintamas metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad šios ieškinio dalies netenkina, tačiau galutiniu teismo sprendimu iš atsakovų kintamų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti kintamas metines palūkanas, nes pasibaigus kredito linijos sutarčiai, kartu ir paskolos sumos grąžinimo terminui, pagal CK 6.874 straipsnį kreditorius turi teisę į įstatymines arba sutartines palūkanas kaip kompensaciją už kreditoriaus praradimus, kai laiku neįvykdoma piniginė prievolė, t. y. teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Jeigu kredito linijos sutartimi šalys nebūtų susitarusios dėl nuostolių atlyginimo delspinigių forma, ieškovas pagal CK 6.210 straipsnį turėtų teisę į įstatymines palūkanas kaip kompensaciją į atsiradusius nuostolius, kai laiku neįvykdoma prievolė. Tačiau ieškovas, nutraukęs kredito linijos sutartį, neįgijo teisės reikalauti iš skolininko už prievolės neįvykdymo termino pažeidimą mokėti sutartimi nustatytas kintamas metines palūkanas, atlikusias atlyginimo už naudojimąsi pinigais iki sutarties termino pabaigos funkciją. Tuo atveju, kai nutraukus sutartį pažeidžiamas prievolės įvykdymo terminas, šios palūkanos netampa palūkanomis, atliekančiomis nuostolių kompensavimo funkciją, t. y. atsakovų sutartines civilinės atsakomybės forma, todėl jos iš atsakovų nepriteistinos.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d. galutinį sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovų ieškovui mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų sausio 27 d. ir liepos 27 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį mėnesį Lietuvos banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų 6 mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojamas nuo negrąžintos 149 965,56 Lt kredito sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito (paskolos) grąžinimo; taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme (pagal pateiktus duomenis). Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl ginčo esmės neatskleidimo. Ieškovas prašė teismo priteisti: 1) sutartines mokėjimo funkciją atliekančias kintamas palūkanas (CK 6.210 straipsnis; šios palūkanos mokamos už naudojimąsi pinigais ir skaičiuojamos iki visiško kredito sumos grąžinimo; ieškovas niekur nėra pažymėjęs, kad jos yra nuostoliai dėl laiku neįvykdytos prievolės) ir 2) įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas (CK 6.37 straipsnis), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško priteistos sumos grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas teismo prašo priteisti kompensavimo funkciją atliekančias kintamas palūkanas, tai reiškia, kad neatskleidė ginčo esmės, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

2. Dėl netinkamo CK 6.37, 6.210, 6.872, 6.874, 6.881 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Pagal nurodytas CK teisės normas ir teisės teoriją yra išskiriamos dvi palūkanų funkcijos – mokėjimo ir kompensavimo. Mokėjimo funkciją atlieka palūkanos, mokamos už naudojimąsi suteiktos paskolos suma. CK 6.872 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma nebus grąžinta, t. y. iki visiško skolos grąžinimo, nepriklausomai nuo to, kada suėjo paskolos grąžinimo terminas (ar paskolos grąžinimo terminas suėjo šalių susitarimu, ar nutraukus kredito sutartį prieš terminą). Ieškovas su UAB „Chemopakas“ buvo susitaręs, kad kredito sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo, t. y. buvo susitaręs, kad paskolos gavėjas iki visiško paskolos sumos grąžinimo mokės sutarto dydžio mokėjimo funkciją atliekančias kintamas palūkanas.

Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ką kitą. Ieškovo su UAB „Chemopakas“ pasirašytoje sutartyje nustatyta, kad mokėjimo funkciją atliekančios kintamos palūkanos turi būti mokamos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šalys nėra susitarusios dėl padidintų ar baudinių palūkanų mokėjimo, todėl paskolos gavėjas, net ir praleidęs paskolos mokėjimo terminus, turi mokėti sutartas, t. y. nepadidintas palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo. CK 6.874 straipsnyje taip pat nustatyta, kad nuo kreipimosi į teismą dienos skolininkas privalo mokėti papildomas - kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško priteistos sumos grąžinimo. Jos skaičiuojamos ir mokamos kartu su mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis, o jų dydis yra nustatytas CK 6.37, 6.210 straipsniuose, pagal kuriuos nuo kreipimosi į teismą dienos skolininkas papildomai privalo mokėti 5 arba 6 proc. metines palūkanas, atsižvelgiant į skolininko statusą.

3. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko,,Hansa-LTB” prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003, konstatuota, kad jeigu paskolos ar hipotekos sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos gražinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tada netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį. Prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos, jeigu skola išieškoma teismine tvarka. Jų dydis taip pat nustatytas CK 6.210 straipsnyje.

Ieškovo pozicija atitinka nurodytos kasacinio teismo nutarties išvadas dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą ir kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo. Ieškovas pasirinko sutartinį ir įstatyminį savo teisės gynimo būdą, todėl iki visiško paskolos grąžinimo atsakovai turi mokėti sutartyse nustatytas kintamas palūkanas, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias 5 proc. dydžio palūkanas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006, konstatuota, kad netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo. Įstatymo gali būti nustatyta, kad palūkanos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovo su UAB „Chemopakas“ sudarytoje sutartyje nustatyta, kad ji galioja iki visiško prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, UAB „Chemopakas“ privalo mokėti sutartines mokėjimo funkcijas atliekančias kintamas palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo (ieškovas turi teisę reikalauti jas mokėti nepertraukiamai, o ne tik nuo kreipimosi į teismą dienos) ir nuo bylos iškėlimo dienos papildomai įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško priteistos sumos grąžinimo.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo nutraukus paskolos sutartį

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šioje byloje kasaciniu skundu yra skundžiamos pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl nepriteistų palūkanų už naudojimąsi paskolos suma, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl teisės normų taikymo kasaciniame skunde keliamu klausimu. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias mokėjimo ir kompensavimo funkcijas atliekančias palūkanas, jų mokėjimą tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas sutartyje nustatytu terminu, o paskolos davėjas dėl to vienašališkai nutraukia sutartį ir kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Jeigu sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai, skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tada netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko,,Hansa - LTB” prašymą, bylos Nr. 3K-3-751/2003).

Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra įstatyminė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko,,Hansabankas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-572/2005).

Sprendžiant dėl paskolos gavėjo pareigos mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskolos suma pagal sudarytą sutartį yra svarbu atsižvelgti į CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarčių sudarymo laisvė gali būti vertinama kaip konstitucinio lygmens garantija (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Taigi sutarties šalių ginčo dėl sudarytos sutarties įsipareigojimų vykdymo atveju yra svarbu vadovautis šalių sutartomis sąlygomis ir įsipareigojimais, įtvirtintais sutartyje, ir nuo jų nukrypti tik esant atitinkamiems nurodytiems atvejams, taikant ne sutarties, bet įstatymo nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Atsižvelgdama į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 27 d. kasatorius su atsakovu UAB „Chemopakas“ sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 07-076607-KL. 2008 m. birželio 10 d. kasatorius nutraukė šią sutartį dėl įsipareigojimų grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas sutartyje nustatytu terminu nevykdymo. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo UAB „Chemopakas“ pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, t. y. kuriomis atlyginama už naudojimąsi paskola, bet ne kompensuojami kasatoriaus nuostoliai laiku jos negrąžinus. Šalys sutarties 2.1 punktu susitarė, kad už naudojimąsi paskolos suma metinė palūkanų norma bus kintama palūkanų norma, apskaičiuojama imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą; nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2008 m. sausio 27 d. kredito gavėjui nustatoma 7,54 proc. dydžio metinė palūkanų norma, kuri paskutinę šio termino dieną AB „Swedbank“ vienašališkai pakeičiama kas šeši mėnesiai šešiems mėnesiams į priekį, imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį mėnesį Lietuvos banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą. Sutarties 6.6 punkte nustatyta, kad „Šalys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 straipsniu, susitaria, kad Kredito gavėjui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir Bankui įstatymų nustatyta tvarka kreipusis į teismą dėl skolos pagal Sutartį išieškojimo, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos grąžinimo Bankui dienos Kredito gavėjas, be Sutarties 2.1 punkte numatytų palūkanų, privalės papildomai mokėti Bankui 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo visos Kredito gavėjo įsiskolinimo sumos.“ Taigi nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl mokėjimo už naudojimąsi suteiktos paskolos suma funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo iki visiško skolos grąžinimo dienos tuo atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir paskolos davėjas kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Dėl to pagal šalių sudarytos sutarties 2.1, 6.6 punktus ir CK 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.221 straipsnio 3 dalies, 6.872 straipsnio 1 dalies, 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas atsakovas UAB „Chemopakas“ turi pareigą mokėti paskolos davėjui kasatoriui palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi suteiktos paskolos suma, paskolos gavėjui nevykdant įsipareigojimų grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas sutartyje nustatytu terminu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks šalių susitarimas neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Kadangi kasatorius su atsakovais A. N. ir V. G. 2007 m. liepos 27 d. pasirašė laidavimo sutartis, pagal kurias šie laidavo, kad atsakovas UAB „Chemopakas“ tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus kasatoriui pagal 2007 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutartį Nr. 07-076607-KL, tai pagal CK 6.81 straipsnį laiduotojai atsakovai A. N. ir V. G. turi solidariąją su paskolos gavėju atsakovu UAB „Chemopakas“ prievolę mokėti 2007 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutarties Nr. 07-076607-KL 2.1 punkte nustatytas palūkanas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė priteisti kasatoriui iš atsakovų 2007 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutarties Nr. 07-076607-KL 2.1 punkte nustatytas palūkanas.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas priteisti nurodytas palūkanas, naikintinos ir priimtinas naujas sprendimas – ši ieškinio dalis tenkintina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 40,30 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinį skundą tenkinti, išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Kasaciniu skundu kasatorius prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme, pagal su skundu pateiktus duomenis. Kasatorius yra pateikęs dokumentą, patvirtinantį 132 Lt žyminio mokesčio, paduodant kasacinį skundą, sumokėjimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ši suma priteistina iš atsakovų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d. galutinio sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškovo AB „Swedbank“ ieškinio reikalavimas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas solidariai iš atsakovų UAB „Chemopakas“, A. N. ir V. G., panaikinti ir priimti naują sprendimą – šį AB „Swedbank“ reikalavimą tenkinti – priteisti kasatoriui AB „Swedbank“ solidariai iš atsakovų UAB „Chemopakas“, A. N. ir V. G. mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų sausio 27 d. ir liepos 27 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį mėnesį Lietuvos banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojamas nuo negrąžintos 149 965,56 Lt kredito sumos, nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo.

Priteisti kasatoriui AB „Swedbank“ iš atsakovų UAB „Chemopakas“, A. N. ir V. G. po 44 (keturiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

Priteisti valstybei iš atsakovų UAB „Chemopakas“, A. N. ir V. G. po 13,43 Lt (trylika Lt 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė