Civilinė byla Nr. 3K-3-504/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.6.2;126.8;128.16 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB,,Vaisra“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB,,Vaisra“ prašymą išregistruoti įkeitimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių teisę kreiptis į teismą su prašymu išregistruoti įkeitimą, įkeitimo teisės pasibaigimą, bankroto bylos iškėlimo padarinius sutartinių įsipareigojimų vykdymui, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Pareiškėjas nuo 1997 m. liepos 16 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu yra 0,2590 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkas. 2003 m. gruodžio 24 d. pareiškėjas sudarė nurodyto žemės sklypo subnuomos sutartį su UAB,,Kreslita“. 2007 m. gegužės 25 d. pareiškėjas, UAB,,Kreslita“ ir UAB,,Patikimos investicijos“ sudarė susitarimą, kuriuo UAB,,Kreslita“ subnuomos teises pagal 2003 m. gruodžio 24 d. subnuomos sutartį atlygintinai (už 2 750 000 Lt) perleido UAB,,Patikimos investicijos“, atitinkamai pakeista 2003 m. gruodžio 24 d. subnuomos sutartis, subnuomininku nurodant UAB,,Patikimos investicijos“; šis 2007 m. birželio 19 d. žemės sklypo subnuomos teisę įkeitė AB,,SEB bankas“. UAB,,Patikimos investicijos“ nemokėjo pareiškėjui nustatyto subnuomos mokesčio, todėl pareiškėjas nuo 2010 m. sausio 3 d. vienašališkai nutraukė subnuomos sutartį.
Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydamas išregistruoti 0,2590 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), subnuomos teisės pagal 2003 m. gruodžio 24 d. žemės sklypo subnuomos sutartį įkeitimą. Pareiškėjas nurodė, kad, nutraukus subnuomos sutartį, baigėsi kreditoriui AB,,SEB bankui“ įkeistos žemės sklypo subnuomos teisės galiojimas, kartu ir žemės sklypo subnuomos teisės įkeitimas, todėl šios teisės įkeitimas išregistruotinas (CK 4.224 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 554, 565 straipsniai).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. kovo 9 d. nutartimi prašymą atmetė.
Teismas nustatė, kad subnuomos teisės įkeitimu užtikrinta prievolė AB,,SEB bankui“ neįvykdyta, šis atsisako perduoti, perleisti ar kitu būdu atsisakyti hipotekos kreditoriaus teisių, UAB,,Patikimos investicijos“ yra bankrutuojanti įmonė ir jos administratorius prieštarauja vienašališkam subnuomos sutarties nutraukimui kaip pažeidžiančiam įmonės kreditorių teises, todėl sprendė, kad, įkeitimo sutarties šalims prieštaraujant, įkeitimo teisės galiojimo terminas nelaikytinas pasibaigusiu ir negali būti taikomas CK 4.224 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėl įkeitimo teisės pabaigos. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas įkeitimo lakšte nenurodytas kaip skolininkas, turto savininkas ar kreditorius, todėl sprendė, kad prašymas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo UAB,,Vaisra“ atskirąjį skundą, 2010 m. birželio 3 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 9 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartimi UAB,,Patikimos investicijos“ iškelta bankroto byla, todėl pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas sustabdytas visų prievolių vykdymas, tarp jų ir subnuomos mokesčio mokėjimas. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjo vienašališkas subnuomos sutarties nutraukimas yra niekinis (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, CK 1.78 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra bankrutuojančios įmonės kreditorius, nes nepatvirtintas jo finansinis reikalavimas, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad UAB,,Patikimos investicijos“ yra sumokėjusi visą žemės sklypo kainą ir turi teisę reikalauti perimti nuomos teisę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB,,Vaisra“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 9 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 3 d. nutartis ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl įkeitimo pabaigos ir išregistravimo. Teismai, spręsdami, kad kasatorius neturėjo teisės pateikti teismui prašymo išregistruoti įkeitimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 565 straipsnį. Kasatoriaus teigimu, šiame straipsnyje įvardytos įkaito davėjo ir skolininko sąvokos aiškintinos plečiamai, nes kasatorius, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas, plačiąja prasme laikytinas įkaito davėju, turinčiu teisę kreiptis dėl įkeitimo išregistravimo. Toks aiškinimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kasatoriaus nuomone, žuvus daiktui ar pasibaigus teisės, esančios įkeitimo dalyku, terminui, nebelieka įkeitimo objekto, t. y. pasibaigusios teisės įkeitimas baigiasi savaime, nepriklausomai nuo skolininko ar kreditoriaus valios. Dėl to, kasatoriaus nuomone, nepaisant to, kas kreipėsi dėl įkeitimo išregistravimo, teismui pakako nustatyti faktą, kad 2003 m. gruodžio 24 d. žemės sklypo subnuomos sutartis pasibaigė ir, nustačius šį faktą, išregistruoti įkeitimą. Kasatoriaus teigimu, neturi reikšmės tai, ar įkeitimu užtikrinta prievolė yra įvykdyta, taip pat ar hipotekos kreditorius sutinka perleisti, atsisakyti ir pan. savo teises, nes visos šios teisės pasibaigė, nutraukus subnuomos sutartį.
2. Dėl įkeitimo teisės pabaigos ir sutarties nutraukimo teisėtumo. Kasatorius ir UAB,,Patikimos investicijos“ 2003 m. gruodžio 24 d. subnuomos sutartyje susitarė, kad subnuomos mokestis už pirmąjį pusmetį bus sumokamas iki kiekvienų metų gegužės 31 d., o už antrąjį pusmetį – iki kiekvienų metų spalio 31 d., tačiau šių įsipareigojimų UAB,,Patikimos investicijos“ neįvykdė ir to neginčija. Be to, UAB,,Patikimos investicijos“ iškelta bankroto byla, dėl to kasatorius negalėjo pagrįstai tikėtis, kad subnuomos sutartis bus įvykdyta ateityje. Dėl šių priežasčių kasatorius, vadovaudamasis CK 6.217 ir 6.564 straipsniais, vienašališkai nuo 2010 m. sausio 3 d. nutraukė žemės sklypo subnuomos sutartį. Bankrutuojanti UAB,,Patikimos investicijos“ dėl tokio sutarties nutraukimo prieštaravimų nereiškė, į pretenzijas, kuriomis kasatorius reikalavo sumokėti subnuomos mokestį, ir į pranešimą dėl sutarties nutraukimo neatsakė. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Apeliacinės instancijos teismo nurodytos taisyklės, kad, iškėlus bankroto bylą, sustabdomas visų įmonės prievolių vykdymas, Įmonių bankroto įstatyme nėra. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sustabdomas įmonės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, bet ne įmonės prievolių vykdymas. Įmonės prievolių vykdymo sustabdymas, iškėlus šiai bankroto bylą, prieštarautų pagrindiniams CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.189, 6.200 ir 6.205 straipsniuose įtvirtintiems prievolių ir sutarčių vykdymo principams, nes taip įmonė galėtų nebevykdyti jokių prievolių, atitinkamai nagrinėjamu atveju UAB,,Patikimos investicijos“ įgytų galimybę neatlygintinai naudotis žemės sklypu, subnuomos sutartis savaime taptų panaudos sutartimi, kurios net negalima nutraukti, o kasatorius prarastų galimybę naudotis nuomojamu žemės sklypu, tačiau privalėtų mokėti nuomos mokestį valstybei. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos) <...> laikomos pasibaigusiomis <...>. Kasatoriaus nuomone, tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių neįvykdymą suinteresuotiems asmenims praneša įmonės administratorius. Apie tai, kad 2003 m. gruodžio 24 d. subnuomos sutarties neketina vykdyti, UAB,,Patikimos investicijos“ bankroto administratorius kasatoriui nepranešė, dėl to, kasatoriaus teigimu, darytina išvada, kad sutartis ir toliau turėjo būti vykdoma, atitinkamai – mokamas nuomos mokestis.
3. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai priėjo prie išvados, kad UAB,,Patikimos investicijos“ yra sumokėjusi visą žemės sklypo kainą ir turi teisę reikalauti perimti nuomos teisę. 2007 m. gegužės 25 d. susitarimu dėl teisių ir pareigų pagal 2003 m. gruodžio 24 d. subnuomos sutartį perleidimo UAB,,Patikimos investicijos“ iš UAB,,Krelista“ už 2 750 000 Lt įsigijo teises ir pareigas pagal 2003 m. gruodžio 24 d. subnuomos sutartį, t. y. įgijo teisę šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis subnuomoti žemės sklypą. Teisių ir pareigų įsigijimą pagal šią sutartį finansavo AB,,SEB bankas“. Tačiau, kasatoriaus teigimu, tai nereiškia, kad UAB,,Patikimos investicijos“ sumokėjo visą žemės sklypo kainą ir turi teisę perimti jo nuomos teisę. Kasatorius ginčo žemės sklypo nuomos teisės neperleido ir neketino to daryti. Apeliacinės instancijos teismas, neatidžiai vertindamas įrodymus, priėjo prie išvadų, kurios gali sukelti teisinių padarinių šalims ateityje, pasisakė dėl aplinkybių, kurios yra nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku.
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl subjektų, turinčių teisę prašyti išregistruoti įkeitimo sandorį CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka
CPK XXXVI skyriuje įtvirtintos bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo taisyklės turi šio civilinio proceso teisės instituto prigimties nulemtų ypatumų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos yra skirtos užtikrinti hipotekos ar įkeitimo institutą sudarančios materialiosios teisės normų įgyvendinimą supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Tokia hipotekos instituto prigimtis ir esmė nulemia, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, taip pat konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009).
Pagal CPK XXXVI skyriaus normas nagrinėjamoms byloms būdingas procedūrų formalizavimas, kuris inter alia reiškiasi tuo, kad įstatyme apibrėžiami konkretūs asmenys, kurie gali būti hipotekos ar įkeitimo procedūros dalyviais ir naudotis atitinkamomis procesinėmis teisėmis. Hipotekos ar įkeitimo procese dalyvaujantys asmenys yra atitinkamų materialinių santykių dalyviai, nurodyti įkeitimo lakšte. Įkeitimo sandorio atveju tokiais asmenimis gali būti įkaito davėjas (kilnojamojo daikto ar turtinės teisės savininkas), skolininkas, kreditorius, asmuo, kuriam perduodamas įkeitimo objektas (CK 4.198, 4.201 straipsniai). Įkaito davėju įkeitimo sutartyje gali būti tiek pats skolininkas, tiek trečiasis asmuo; įkaito davėjas turi būti įkeičiamo daikto ar turtinės teisės savininkas ar asmuo, kuri įgis įkeitimo objektą ateityje (CK 4.206 straipsnio 1, 2 dalys).
CPK XXXVI skyriaus normose nustatyta, kad hipoteka ar įkeitimas gali būti išregistruoti įkaito davėjo ar skolininko, kreditoriaus iniciatyva, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Pagal CPK 565 straipsnį reikalauti, kad hipoteka ar įkeitimas būtų baigtas, turi teisę įkaito davėjas ir skolininkas; kad toks prašymas būtų patenkintas, šie asmenys turi pateikti hipotekos teisėjui hipotekos ar įkeitimo lakštą, kuriame turi būti pažymėta, kad visi hipotekos ar įkeitimo sutarties reikalavimai yra įvykdyti arba yra kiti hipotekos ar įkeitimo pabaigos pagrindai. Jeigu esant hipotekos ar įkeitimo pabaigos pagrindams kreditorius atsisako grąžinti įkaito davėjui ar skolininkui hipotekos ar įkeitimo lakštą ar pateikti šį lakštą Hipotekos skyriui, hipotekos ar įkeitimas gali būti išregistruoti pagal hipotekos teisėjo nutartį (CPK 565 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju įkeitimo objektas yra žemės sklypo subnuomos teisė, įkeitimo lakšte įkaito davėju įregistruota UAB,,Patikimos investicijos“, prašymą išregistruoti įkeitimą padavė ne įkeitimo objekto - subnuomos teisės - savininkas, o žemės sklypo nuomininkas (kasatorius). Kasatoriaus argumentas, kad jis laikytinas subnuomos teisės savininku,,plačiąja prasme“, neatitinka įstatyme įtvirtinto reguliavimo. Nuomos teisė ir subnuomos teisė yra skirtingos turtinės prievolinės teisės, galinčios būti nuosavybės teisės objektais (CK 1.112 straipsnis), atsirandančios skirtingais pagrindais: nuomos teisė - sudarius nuomos sutartį, subnuomos teisė - sudarius subnuomos sutartį; nuomos ar subnuomos sutarčiai pasibaigus pasibaigia ir atitinkama turtinė teisė. Žemės sklypo subnuomos teisės savininkas yra žemės sklypo subnuomininkas. Kasatorius nėra įkeitimo proceso, įtvirtinto CPK XXXVI skyriuje, dalyvis, jis nenurodytas įkaito davėju įkeitimo lakšte, todėl neturi subjektinės teisės pateikti prašymą dėl įkeitimo pabaigos pagal CPK 565 straipsnį. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsisakė priimti kasatoriaus prašymą ir nagrinėti šį ypatingosios teisenos tvarka pagal hipotekos ar įkeitimo bylų nagrinėjimui skirtas proceso taisykles. Taip nepaneigiama kasatoriaus teisė kreiptis teisminės gynybos ginčo teisenos tvarka.
Dėl bankrutuojančios įmonės kontrahento teisės nutraukti sutartį
Kasacinio skundo argumentų įvertinimui aktualus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto aiškinimas ir taikymas. Šioje įstatymo normoje, reglamentuojančioje bankroto bylos iškėlimo teisinius padarinius, inter alia nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas; negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šios imperatyviosios įstatymo nuostatos yra skirtos bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai ir įmonės turtas būtų proporcingai paskirstomas kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą. Taip užtikrinama, kad bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas ir gautos lėšos paskirstomos kreditoriams Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB,,Agrovegas“, bylos Nr. 3K-3-484/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Edisa“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-31/2008, kt.).
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad 2009 m. sausio 30 d. nutartimi UAB,,Patikimos investicijos“ iškėlus bankroto bylą, pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas buvo sustabdytas visų prievolių vykdymas, tarp jų ir subnuomos mokesčio mokėjimas, todėl pareiškėjo vienašališkas subnuomos sutarties nutraukimas prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto normoms ir yra niekinis sandoris. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta neteisingai pritaikius materialinius įstatymus ir yra nepagrįsta bei neteisėta. Iš cituoto Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto teksto akivaizdu, kad jame nėra nuostatų, draudžiančių nutraukti sutartis su bankrutuojančia įmone. Aptariamos Įmonių bankroto nuostatos savo esme yra civilinės apyvartos ir atitinkamų jos dalyvių teisių apribojimas, todėl negali būti aiškinamos plečiamai. Toks draudimas reikštų neproporcingą bankrutuojančios įmonės kontrahentų interesų pažeidimą ir prieštarautų bendriesiems teisingumo bei protingumo principams.
Be to, pažymėtina, kad pagal Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą reguliavimą bankroto bylos iškėlimo faktas per se nesiejamas su įmonės ūkinės veiklos ir jos sudarytų sutarčių nutraukimu, tačiau pagal įstatymą leistina tik tokia bankrutuojančios įmonės veikla, kuri nedidina jos finansinių įsipareigojimų. Bankrutuojanti įmonė turi teisę nutraukti sutartis, kurių terminas dar nepasibaigęs, jeigu tokių sutarčių vykdymas prieštarauja pačios įmonės ir jos kreditorių interesams; įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms; jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4, 5 punktai).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu draudžiama, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, išreikalauti iš bankrutuojančios įmonės skolas pagal sutartis kitaip nei įstatyme nustatyta įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, tačiau nedraudžiama nutraukti sutartį su bankrutuojančia įmone inter alia tuo pagrindu, kad ji nevykdo savo prievolių. Vienašališkas sutarties su bankrutuojančia įmone nutraukimas per se nepažeidžia imperatyviųjų Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto normų, todėl šiuo pagrindu negali būti laikomas niekiniu sandoriu. Kartu pažymėtina, kad tai niekaip nedaro įtakos bankrutuojančios įmonės teisei ginčyti vienašališką sutarties nutraukimą ar galimybei konstatuoti tokio sandorio niekinį pobūdį dėl kitų įstatyme įtvirtintų pagrindų.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsisakė tenkinti kasatoriaus prašymą išregistruoti įkeitimą kaip paduotą tokios teisės neturinčio asmens, todėl skundžiami procesiniai sprendimai paliekami iš esmės nepakeisti, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties pašalinant argumentus, kuriais ex officio konstatuotas niekinis vienašališko subnuomos sutarties nutraukimo sandorio pobūdis.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės instancijos teisme patirta 42,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas priteistinas iš kasatoriaus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 3 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, kuriais konstatuota, kad UAB,,Vaisra“ ir BUAB,,Patikimos investicijos“ 2003 m. gruodžio 24 d. žemės sklypo subnuomos sutarties vienašališkas nutraukimas UAB,,Vaisra“ 2010 m. sausio 3 d. pareiškimu yra niekinis sandoris.
Priteisti iš UAB,,Vaisra“ valstybei 42,60 (keturiasdešimt du litus 60 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Virgilijus Grabinskas
Sigita Rudėnaitė
