Baudžiamoji byla Nr. 2K-573/2010
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamosios bylos dalį dėl civilinio ieškinio (2002 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu KB,,Kredito bankas“ pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka) pagal civilinio atsakovo S. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinus AB,,Turto bankas“ ieškinį ieškovui AB,,Turto bankas” priteista: iš S. G. 4 367 596 Lt, iš S. G. ir V. K. solidariai 5 197 020 Lt, iš V. K. 1 581 194 Lt, iš L. M. (ankstesnė pavardė G.) 2 105 105,48 Lt žalai atlyginti, o likusi ieškinio dalis atmesta.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pasiūlymą apsvarstyti, ar skunde nurodyti argumentai atitinka bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu S. G. pagal 1961 m. BK 275 straipsnio 1 ir 3 dalis nuteistas įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Iš S. G. KB,,Kredito bankas“ priteista 1 836 465 Lt žalai atlyginti, o dėl likusios ieškinio dalies KB,,Kredito bankas“ pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, nesant galimybės apskaičiuoti neatlygintos žalos dydžio, nes pagal byloje minimas paskolų sutartis neaišku, kokia paskolų suma priteista ir padengta.
S. G. nuteistas už tai, kad, būdamas KB,,Kredito bankas“ valdybos pirmininkas, veikdamas ir vienasmeniškai, ir iš anksto susitarusių asmenų grupe kartu su banko tarybos pirmininku V. K., 1994-1995 metais išduodamas ekonomiškai nepagrįstas paskolas UAB,,Optimalita“, UAB,,VAC“, UAB,,Badva“, UAB,,Adek“, pasirašydamas garantinį raštą, kuriuo KB,,Vakarų bankas“ garantavo už Anglijos ribotos atsakomybės kompanijai,,F.T.E. Ltd.“ suteiktos paskolos grąžinimą, iššvaistė KB,,Kredito bankas“ turtą stambiu mastu, taip padarydamas bankui turtinę žalą.
Kasaciniu skundu civilinis atsakovas S. G. prašo teismų sprendimus panaikinti ir AB,,Turto bankas“ ieškinį atsakovui S. G. dėl žalos atlyginimo atmesti.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinė nutartis priimta nesilaikant materialinių teisės normų, kurių pažeidimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui; pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokio pobūdžio bylose, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino priimtą sprendimą ir jo metu padarytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis, neatskleistos visos reikšmingos bylai aplinkybės, nesurinkti visi galimi ir reikšmingi įrodymai, lemiantys atsakomybės mastą, žalos dydis nustatytas remiantis nepatikimais įrodymais, nepagrįstas konkrečiais skaičiavimais, nepašalinti prieštaravimai.
Kasatorius neginčija savo kaltės dėl ieškovui padarytos žalos, nes tai įrodyta apkaltinamuoju Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tačiau kasatorius nesutinka su padarytos žalos dydžiu ir įrodymais, kuriuos pateikė bankas grįsdamas ieškinį ir kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti priimtą sprendimą. Kasatorius tvirtina, kad ieškovas neįrodė, kokio dydžio žala jam padaryta atsakovų veiksmais. Ieškovas nepateikė įrodymų apie iš banko skolininkų išieškomas skolas, o pateikti įrodymai (9-10 metų senumo vykdomieji raštai, turto neradimo aktai, aktai apie išieškojimo negalimumą) yra pasenę ir neparodo realios situacijos. Tokių dokumentų negalima vertinti kaip tinkamų įrodymų. Tie patys dokumentai buvo įvertinti baudžiamojoje byloje ir teismas konstatavo, kad šių įrodymų nepakanka tam, kad būtų galima nustatyti padarytos žalos dydį ir patenkinti ieškinį. Be to, ieškovas nepagrindė padarytos žalos dydžio pagal kiekvieną reikalavimą atskirai, savo reikalavimus grindė bendrais argumentais ir motyvais. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra patenkinti civilinio proceso tvarka priteisiant KB,,Kredito bankas“ iš V. Š., UAB,,Optimalita“, UAB,,VAC“, UAB,,Badva“, UAB,,Adek“ negrąžintas paskolas su palūkanomis ir delspinigiais. Todėl ieškovas nepagrįstai dar kartą reikalauja tos pačios sumos iš kasatoriaus. Taip pat ieškovas reiškia reikalavimus dėl žalos padarymo pagal tokias kredito sutartis, dėl kurių nė vienam iš atsakovų baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas kaltinimas ir jie nebuvo pripažinti kaltais.
Taigi, kasatoriaus manymu, byloje nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių priteistos žalos dydį, remtasi tik baudžiamąja byla bei revizijos aktu, tačiau nesivadovauta baudžiamojoje byloje pateiktais duomenimis apie grąžintas paskolas. Iš pateiktų dokumentų negalima tiksliai nustatyti, pagal kokias konkrečiai paskolų sutartis priteistos paskolos, nes kartu priteistos palūkanos, delspinigiai, kurie baudžiamojoje byloje nepriteisiami, todėl nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti bankui padarytos žalos dydžio. Teismo argumentai ir padarytos išvados neatitinka realios situacijos bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Nustatydamas žalos dydį teismas nebuvo objektyvus ir teisingas. Nesant galimybės nustatyti, kokie reikalavimai yra perleisti kreditoriams, negalima objektyviai ir teisingai įvertinti atsakovų atsakomybės dydžio dėl padarytos žalos.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Aida Japertienė siūlo kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti, nes skunde nenurodyti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, nustatyti BPK 369 straipsnyje. Iš skundo turinio matyti, kad kasatorius ginčija teismo išvadas dėl civilinio ieškinio dydžio, prašo pakartotinai vertinti byloje esančius dokumentus, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes. Kasacinio skundo visi argumentai susiję su faktinių aplinkybių nustatinėjimu bei įrodymų vertinimu, o tai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą civilinis ieškovas AB,,Turto bankas“ prašo teismų sprendimus palikti nepakeistus.
Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas visada vadovavosi kasatoriaus padarytos žalos dydžiais, nurodytais Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. gegužės 28 d. nuosprendyje, kurį kasatorius pripažįsta, nes savo kaltės dėl ieškovui padarytos žalos neginčija. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB,,Optimalita“, UAB,,VAC“, UAB,,Adek“ veikla buvo nuostolinga, vienos įmonės likviduotos iškėlus bankroto bylą, kitos nelikviduotos, tačiau realios veiklos nevykdė, UAB,,Adek“ ir UAB,,Badva“ praktiškai dirbo UAB,,VAC“. Tikslindamas negrąžintų paskolų dydžius, AB,,Turto bankas“ paprašė teismo skirti bankininkystės ekspertizę, kurios metu dar kartą patikrinti KB,,Kredito bankas“ buhalteriniai dokumentai dėl paskolų išdavimo bei grąžinimo. 2007 m. spalio 4 d. ekspertizės akte Nr. 11-1377(07) konstatuota, kad kasatoriaus ginčijamos pinigų sumos KB,,Kredito bankas“ negrąžintos. Iš bylos duomenų matyti, kad jau išduodant paskolas nebuvo rūpinamasi jų grąžinimo realumu bei grąžinimą užtikrinančiomis priemonėmis, todėl kasatoriaus prielaidos, kad buvo galimybė susigrąžinti bent dalį paskolų, nepagrįstos. Iš teismui pateiktų aktų dėl išieškojimo negalimumo ir kitų dokumentų matyti, kad minėti asmenys neturėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Aplinkybė, kad išduotos paskolos buvo dengiamos naujomis, dar nereiškia, kad bankas atgavo paskolintus pinigus, nes nei pradiniai, nei vėlesni paskolų gavėjai pinigų bankui negrąžino. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad už žalą, susidariusią išduodant paskolas minėtiems asmenims, turi atsakyti asmenys, sprendę dėl paskolų išdavimo. Būtent ekonomiškai nepagrįstas paskolų išdavimas ir sudarė prielaidas toms paskoloms negrąžinti bei žalai atsirasti.
Be to, civilinio ieškovo atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde nematyti skundžiamų teismų sprendimų nepagrįstumo teisės taikymo aspektu. Kasatorius skunde akcentuoja, kad nebuvo surinkta įrodymų, pagrindžiančių priteistos žalos dydį, tačiau nenurodo, kokie įrodymai yra netinkami, bei nepagrindžia, kodėl negalima vadovautis ekspertizės aktais nustatytais negrąžintų paskolų dydžiais. Taip pat teisiškai neargumentuota, kodėl antstolių surašyti aktai dėl išieškojimo negalimumo, negali būti dokumentai, įrodantys skolininko nemokumą. Taip pat nepagrįsti argumentai, kad negalima tiksliai apskaičiuoti žalos dydžio, nes buhalterinės ekspertizės patvirtino, kad skunde minimos paskolos negrąžintos.
Kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.
Civilinio atsakovo S. G. kasacinis skundas priimtas vadovaujantis BPK normomis, todėl teisėjų kolegija, svarstydama, ar skunde nurodyti argumentai atitinka bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, vadovaujasi BPK normomis.
Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį ar civilinį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Tačiau kasaciniame skunde turi būti nurodyti ne tik teismo sprendimo apskundimo pagrindai, bet ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys jų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija.
Kasacinio skundo turinys patvirtina, kad kasatorius ginčija nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų pakankamumą, vertinimą ir jų pagrindu padarytas išvadas ir teigia, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina priteistos žalos dydžio. Pažymėtina, kad S. G. skundo argumentai iš esmės yra analogiški jo apeliacinio skundo argumentams, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis skundas yra prieštaringas, kasatorius prašo atmesti ieškinius, nors savo kaltės dėl ieškovui padarytos žalos neginčija, be to, 2002 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje KB,,Kredito bankas“ pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir tik jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šia tvarka išnagrinėjus ieškinį, jis patenkintas tik iš dalies.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui, todėl jis paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas šioje byloje nutrauktinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Civilinio atsakovo S. G. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Albinas Sirvydis
Vytautas Masiokas
