Baudžiamoji byla Nr. 2K-546/2010 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.2.1
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. J. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutarties.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžiu A. J. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteista trijų mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš A. J. nukentėjusiajai G. B. priteista 1000 Lt turtinei žalai atlyginti; ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi nuteistosios A. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
A. J. nuteista už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d., apie 13.00 val., Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) esančiame bendrame namo koridoriuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodama lazda ne mažiau kaip vieną smūgį G. B. į dešinįjį žastą, padarė šiai dešiniojo žasto ir alkūnės sąnario sumušimą; tai komplikavosi alkūninio nervo neuropatija, epikondilitu – taip G. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-546/2010 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.2.1
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. J. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutarties.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžiu A. J. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteista trijų mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš A. J. nukentėjusiajai G. B. priteista 1000 Lt turtinei žalai atlyginti; ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi nuteistosios A. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
A. J. nuteista už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d., apie 13.00 val., Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) esančiame bendrame namo koridoriuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodama lazda ne mažiau kaip vieną smūgį G. B. į dešinįjį žastą, padarė šiai dešiniojo žasto ir alkūnės sąnario sumušimą; tai komplikavosi alkūninio nervo neuropatija, epikondilitu – taip G. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistoji A. J. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios A. J. skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasatorės skundą, kuriame ji nesutiko su tuo, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, pripažindamas ją kalta, rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, šiuos A. J. motyvus tyrė itin lakoniškai, į jos argumentus visiškai neatsižvelgė. Kasatorė taip pat nurodo, kad G. B. parodymai byloje klaidingi, nes ji kerštaudama davė neteisingus parodymus. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas į šiuos nuteistosios A. J. skundo argumentus atsakė per siaurai, todėl, pasak kasatorės, neišsamiai išnagrinėjo jos apeliacinį skundą, šis liko nemotyvuotas.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo nuteistosios A. J. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl A. J. kaltės dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nurodė, kodėl tiki nukentėjusiosios pozicija (nuosekli nuo pat pranešimo apie nusikaltimo padarymą momento) ir kodėl ja vadovaujasi (nukentėjusiosios parodymus papildo ir tiesioginio įvykio liudytojo T. B. parodymai, ekspertinių tyrimų duomenys, pati nuteistoji pripažino aplinkybę, jog sudavė smūgį lazda). Taip pat kolegija išsamiai paaiškino, kodėl kritikuotini ir nepalankiai vertintini nuteistosios A. J. parodymai, kaip nuolat kitę viso proceso metu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visus įrodymus kaip visumą, pagrįstai atmetė nuteistosios A. J. versiją apie būtinąją gintį. Kasatorės teiginiai dėl procesinių normų nesilaikymo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepagrįsti; tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl nuteistosios A. J. kaltės darė remdamasis surinktų byloje įrodymų visuma.
Kasacinis skundas atmestinas.
BPK 320 straipsnio 3 dalis apeliacinės instancijos teismą įpareigoja bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikėsi ir pagal nuteistosios A. J. apeliacinį skundą teisėtumo ir pagrįstumo aspektais patikrino pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad duomenys apie privataus kaltinimo tvarka vykusį procesą prieš nukentėjusiąją nėra pagrindas konstatuoti, jog A. J. gynėsi nuo nukentėjusiosios užpuolimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartyje Nr. 2K-607/2006 pažymėta, kad BPK nenumato jokių draudimų nagrinėti valstybinio kaltinimo bylos tuo atveju, kai tie patys proceso dalyviai dalyvauja ir privataus kaltinimo tvarka vykstančiame procese, kiekvienas procesas gali vykti atskirai. Vadovaujantis BPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, viename procese surinkta informacija gali būti panaudota kaip įrodymas ir kitame procese.
Kasaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad G. B. ir A. J. seniai konfliktavo, nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų ar netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: fizinio, pakaltinamo ar ribotai pakaltinamo, sulaukusio baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus asmens veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, asmens kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia). Šie požymiai nagrinėjamoje byloje nustatyti tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vadovavosi ne vien tik nukentėjusiosios G. B. parodymais dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo mechanizmo, bet taip pat ir liudytojo T. B. parodymais, nuteistosios A. J. parodymais apie tai, kad ši išties lazda sudavė nukentėjusiajai, specialistų išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas faktines veikos aplinkybes nustatė nukentėjusiosios parodymams neteikdamas išskirtinės reikšmės, o vertindamas ne tik G. B. parodymus, bet ir iš įvairių kitų įrodymų šaltinių gautus duomenis kaip visumą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios A. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Olegas Fedosiukas
Gintaras Goda
