Baudžiamoji byla Nr. 2K-468/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.2. (S)
2010 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnį (dėl nepagarbos teismui, išreikštam apeliaciniam skunde civilinėje byloje Nr. 2-2160-592/2006) vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 232 (dėl nepagarbos teismui, išreikštam apeliaciniam skunde civilinėje byloje Nr. 2-420-592/2006) straipsnį vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu iš A. B. priteista valstybei 157,00 Lt proceso išlaidų.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 19 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. B. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
A. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 28 d. apeliaciniame skunde, adresuotame Vilniaus apygardos teismui dėl 2006 m. spalio 24 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2160-592/2006, viešai raštu užgauliai pažemino teisėją I. K., t.y. pavadino jį „absoliučiu debilu ir penktos kolonos atstovu“.
Taip pat A. B. 2006 m. lapkričio 28 d. apeliaciniame skunde, adresuotame Vilniaus apygardos teismui dėl 2006 m. spalio 24 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-420-592/2006, viešai raštu užgauliai pažemino teisėją I. K., t.y. pavadino jį „absoliučiu debilu ir penktos kolonos atstovu“.
Nuteistasis A. B. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 232 straipsnį ir neteisingai aiškino nepagarbos teismui viešumo požymį, jį siedamas ne su trečiojo asmens suvokimu apie užgaulų teisėjo pažeminimą dėl teisėjo veiklos, o su apeliacinio skundo padavimo veiksmu. Kasatoriaus manymu, teisėjas I. K., susipažinęs su apeliaciniais skundais ir perduodamas civilines bylas nagrinėti apeliacine bei kasacine tvarka, pats paskleidė teismams šių skundų turinį. Remdamasis įvairiais teismų sprendimais civilinėse bylose, procesiniais prokuroro sprendimais kitose baudžiamosiose bylose bei nurodydamas atskirus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos pavyzdžius, nuteistasis tvirtina, kad jo veikoje nebuvo viešo informacijos paskleidimo fakto. Be to, pats teisėjas I. K. perdavė bylas nagrinėti apeliacine ir kasacine tvarka taip paskleisdamas apeliacinių skundų turinį.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo A. B. apeliacinio skundo dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo apylinkės teisme, nenurodė skundo atmetimo motyvų ir pažeidė nuteistojo teisę į nešališką teismo procesą. Teismas neištyrė apeliaciniame skunde nuteistojo pateiktų įrodymų ir nemotyvuotai atmetė argumentus dėl apeliaciniuose skunduose pareikštos nuomonės dėl teisėjo I. K. tautybės, o ne dėl jo profesinės veiklos. Apygardos teismas pažeidė BPK 305 straipsnį, nes nepasisakė, kodėl atmetė kaltinimo teiginiams prieštaraujančius įrodymus, neatliko įrodymų tyrimo, kurį buvo būtina atlikti, nuteistojo prašymu neapklausė lietuvių kalbos specialisto. Kasatorius taip pat teigia, kad teismai neįrodė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių – kaltės, motyvo, tikslo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė ir išaiškino, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, o ne vieną tęstinę.
Skunde teigiama, kad teismai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas: 2008 m. lapkričio 6 ir 20 d. duodamas sutikimą A. B. etapuoti į kitus teismus, faktiškai iš anksto patvirtino, kad jam kardomoji priemonė bus pratęsta ateityje. Be to, baudžiamąją bylą išnagrinėjo Jonavos apylinkės teismas, kuriam ši bylą nebuvo teisminga pagal veikos padarymo vietą (kaltinamajame akte, neatitinkančiame BPK 219 straipsnio reikalavimų, nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, ir nepagrįstai nustatyta, kad ši vieta yra kaltininko gyvenamoji vieta Jonavoje), – taip buvo pažeistas BPK 226 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržytos A. B. procesinės teisės, nes jam nedalyvaujant teisme buvo apklausta liudytoja L. Z., taip pažeidžiant BPK 9, 10, 22, 246 straipsnius. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį ir BPK 82 straipsnio reikalavimus, nuteistojo sutuoktinė buvo verčiama teisme duoti parodymus prieš jį, o bylą nagrinėjęs apylinkės teismo teisėjas D. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, BPK 6, 7, 10, 313 straipsnio 6 dalį, neleido nuteistajam susipažinti su bylos medžiaga ir tinkamai surašyti apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių procesinių pažeidimų nutartyje nepasisakė, neišnagrinėjo nuteistojo skundo, todėl taip pat buvo šališkas. Kasatorius taip pat pažymi, kad jam buvo suvaržytos teisės į nešališką teismo procesą bei pažeista teisė į gynybą (BPK 255, 256 straipsniai) dar ir dėl to, kad nuosprendžiu buvo pakeista kaltinimo apimtis, nurodant kitokią nukentėjusįjį įžeidžiančią frazę – „absoliutus debilas ir penktos kolonos atstovas“, kai kaltinamajame akte buvo nurodyta „absoliutus debilas ir penktos kolonijos atstovas“.
Atsiliepimu į nuteistojo A. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą išsamiai ir nešališkai, priėmė pagrįstą bei teisingą nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nutartyje atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus bei motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, laikėsi BPK reikalavimų ir teismų praktikos, reglamentuojančios baudžiamųjų bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, bei pagrįstai sutiko su apylinkės teismo nuosprendžio išvadomis dėl BK 232 straipsnio taikymo ir paskirtos bausmės. Byloje įrodyta A. B. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai, o kiekvienos iš padarytų veikų atskiras aprašymas ir kvalifikavimas atliktas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teismai, atsižvelgdami į esminius padarytų veikų skirtumus, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis padarė dvi atskiras veikas, o ne vieną tęstinę. Prokuroras pažymi, kad įrodymų tyrimo apeliacinio proceso metu nepageidavo nei nuteistasis, nei jo gynėjas. Kasatoriaus argumentai dėl teismų padarytų BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, o teismų procesinių sprendimų, priimtų kitose bylose, sugretinimas su nagrinėjama byla nėra pagrindas šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta. Prokuroras teigia, kad skundo teiginiai dėl teismų šališkumo ir teisės į gynybą pažeidimų yra neteisingi bei nepagrįsti. Apie nuteistojo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo pasisakė apeliacinės instancijos teismas, o bylos nagrinėjimo metu ištaisęs kaltinamojo akto netikslumą, nuosprendyje įrašant žodį „kolona“ vietoje žodžio „kolonija“, apylinkės teismas kaltinimo apimties bei faktinių aplinkybių nepakeitė ir taip teisės į gynybą nesuvaržė.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 232 straipsnio taikymo
BK 232 straipsnis numato atsakomybę už nepagarbą teismui tam, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjęs dvi kasatoriaus civilines bylas ir atmetęs šio asmens ieškinius Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo teisėjas I. K. dėl šių sprendimų teismui paduotuose A. B. apeliaciniuose skunduose užgauliai buvo pažemintas, nes dėl Lietuvos Respublikos vardu priimtų teismo sprendimų kasatoriaus pavadintas „absoliučiu debilu ir penktos kolonos atstovu“.
Apkaltinamajame nuosprendyje teismas dviejose A. B. padarytose veikose nustatė BK 232 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį išnagrinėjęs visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Neteisingi kasatoriaus teiginiai, kad jo padarytoms veikoms BK 232 straipsnis pritaikytas netinkamai, nes teismai aiškino nepagarbos teismui viešumo požymį siedami jį su apeliacinių skundų padavimu, tačiau nevertino, kaip tretieji asmenys suvokė užgaulų teisėjo pažeminimą. Iš nuosprendžio matyti, kad šiuo aspektu teismų sprendimuose pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, jog A. B. apeliaciniai skundai civilinėse bylose Nr. 2-2160-592/2006 ir Nr. 2-420-592/2006 išnagrinėti viešuose teismo posėdžiuose. Skundų turinys buvo prieinamas ne tik teisėjui I. K., bet ir plačiam trečiųjų asmenų ratui: atsakovams, teisėjams, viešai nagrinėjusiems šias bylas, bei teismų darbuotojams. Šie asmenys matė užgaulius žodžius, kuriais buvo siekiama parodyti nepagarbą teisingumą vykdžiusiam ir sprendimus civilinėje byloje priėmusiam teisėjui, todėl laikytina, kad teisėjas viešai raštu buvo užgauliai pažemintas.
Nukentėjusysis teisėjas I. K. A. B. apeliacinius skundus su užgauliais žodžiais perdavė aukštesniems teismams vykdydamas teisingumą civilinėse bylose, t. y. pagal civilinio proceso įstatymą išsprendęs apeliacinio skundo priėmimo klausimą, o ne „tarnybinio susirašinėjimo pagrindu“, kaip teigiama kasaciniame skunde. Tai, kad teisėjo pažeminimas užgaulus, teismai teisingai aiškino remdamiesi „Tarptautinių žodžių žodyno“ ir „Istorijos žodyno“ pateiktais žodžių „debilas“ ir „penktoji kolona“ apibrėžimais, atsižvelgdami į teiginių pateikimo kontekstą, formą bei į nukentėjusiojo teisėjo vertinimus. Nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad kasatorius pareiškė savo nuomonę ne dėl teisėjo profesinės veiklos, o dėl teisėjo tautybės, nes pavadinimas „absoliučiu debilu ir penktos kolonos atstovu“ žemina ir įžeidžia bet kurios tautybės žmogų. Užgaulūs žodžiai kasatoriaus ne vieną kartą pakartoti CPK nurodytuose ir nuteistojo sukurtuose dokumentuose, susijusiuose būtent su teisėjo priimtų sprendimų civilinėse bylose apskundimu apeliacine tvarka.
Tai, kad A. B. netaikytina BK 63 straipsnio 10 dalyje esanti bausmių skyrimo padarius tęstinę nusikalstamą veiką taisyklė, apygardos teismas pagrįstai sprendė atsižvelgdamas į išorinius padarytų veikų požymius: užgaulus teisėjo pažeminimas dviem atvejais atliktas atskirai, skirtingu laiku, skirtingose civilinėse bylose, paduodant skirtingus apeliacinius skundus.
Teismai, aiškindami, kad apeliacinio skundo padavimas yra viešas veiksmas, teisingai rėmėsi teismų praktika analogiškose baudžiamosiose bylose (kasacinės bylos Nr. 2K-7-385/2006 Nr. 2K-254/2005). Nė vienas iš kasatoriaus nurodomų sprendimų su juo susijusiose kitose civilinėse bylose dėl garbės ir orumo gynimo nagrinėjamoje byloje nelaikytinas precedentu, pagrindžiančiu būtinybę vadovaujantis kitokiais teisiniais kriterijais aiškinti nepagarbos teismui sudėtyje numatytą viešumo požymį. Šiose bylose nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su nepagarba teisingumą vykdančiam teisėjui dėl jo veiklos. A. B. veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu, tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, o įrodinėjimo dalykai nuteistojo kasaciniame skunde nurodytose civilinėse bylose ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra skirtingi. Taip pat pažymėtina, kad precedento galią turi ne prokuroro nutarimai nutraukti bylą ar kaltinamieji aktai, bet teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tik tokiose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kuriomis buvo sukurtas precedentas.
Kasaciniame skunde nurodomuose EŽTT sprendimuose nagrinėtos situacijos ir dėl jų pateikti EŽTT argumentai neleidžia daryti išvados, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio pažeidimą savaime nulemia nubaudimas už panašaus viešumo laipsnio ir panašaus pobūdžio netinkamą saviraiškos laisvės įgyvendinimą, kaip nagrinėjamas baudžiamojoje byloje. Antai byloje Skałka prieš Lenkiją (Skałka v. Poland, no. 43425/98, judgement of 27 May 2003), be kita ko, nurodoma, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ginčijamo saviraiškos laisvės apribojimo (pareiškėjo nuteisimo už teismo įžeidimą laiške, kurį jis parašė būdamas nepatenkintas iš teismo gautu atsakymu į savo laišką bausmės vykdymo kontekste ir išvadindamas skyriaus teisėjus „neatsakingais klounais“, o vieną neidentifikuotą teisėją (atsakymo autorių) – „mažuoju“ ir „akivaizdžiu kretinu“, „klounu“, „kvailiu“, „neišmanėliu“, „ribota asmenybe“) ginami interesai buvo pakankamai svarbūs tam, kad šis apribojimas būtų pateisintas. Todėl EŽTT nurodė, kad tinkama bausmė už teismo, kaip institucijos, ir neįvardyto teisėjo įžeidimą nepažeistų Konvencijos 10 straipsnio. Pažeidimo konstatavimą šioje byloje lėmė neproporcingos (per griežtos) bausmės pareiškėjui skyrimas. Kasaciniame skunde atsietai nuo viso sprendimo konteksto pateikiami argumentai EŽTT nurodyti būtent vertinant pareiškėjui paskirtą bausmę. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kasatorius baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu bausmės rūšies ir griežtumo klausimo nekelia.
Dėl skundo argumentų dėl teismų šališkumo ir BPK pažeidimų
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė nepagrįstus argumentus apie pirmosios instancijos teismo šališkumą bei nepatikrino bylos tokia apimtimi, kokia buvo prašoma A. B. apeliaciniame skunde. Be to abiejų instancijų teismai buvo šališki ir padarė esminius BPK pažeidimus.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje bylų apeliacinio nagrinėjimo ribas, nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas priimtos nutarties aprašomojoje dalyje pagal BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija)“ 25 punkte išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau nereikalaujama pateikti detalaus atsakymo į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes.
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį, taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje ir sutelkė pagrindinį dėmesį į tai, ar yra naujo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindai. Kolegija sprendžia, kad apygardos teismas nutartyje pasisakė ir dėl esminių teisiniais argumentais pagrįstų nuteistojo didelės apimties apeliacinio skundo motyvų.
Kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje nėra išsamių atsakymų į A. B. apeliaciniame skunde esančius prieštaravimus dėl 1) teismo proceso organizavimo pirmosios instancijos teisme jam esant suimtam 2008 m. rugsėjo - spalio mėnesiais (suėmimo terminui baigiantis, jo dar nepratęsus, teismas iš anksto išdavė leidimus A. B. etapuoti į kituose teismuose vykstančius teismo procesus); 2) 2008 m. spalio 10 d. teismo posėdyje nuteistojo pareikšto nušalinimo išsprendimo; 3) liudytojos L. Z. apklausos nedalyvaujant teismo posėdyje kaltinamajam teisėtumo ir 4) teismo priimtos nutarties dėl liudytojos R. B. atvesdinimo teisėtumo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. B. bylą nuo 2008 m. lapkričio 28 d. perėmė nagrinėti ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė kitos sudėties pirmosios instancijos teismas, kuris liudytojos L. Z. parodymais nesirėmė, netaikė liudytojai R. B. procesinės prievartos priemonių, nedavė leidimų etapuoti A. B., neliko prielaidų atskirus nepriėmusio galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje teismo veiksmus vertinti šališkumo aspektu.
Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Užtikrinant teismo nešališkumą, BPK 59 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kai yra BPK 58 straipsnyje nustatyti pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, gali priimti nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kasacinės instancijos teismas pagal kasacinio skundo motyvus teismo nešališkumo principo ir esminių BPK pažeidimų A. B. bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustato.
Kasatoriaus bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK normomis, ištaisė bylos perdavimo nagrinėti teisme metu teismo padarytą klaidą ir suformulavo sprendimą perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl kaltinamajame akte nurodytų visų nusikalstamų veikų, numatytų BK 232 straipsnyje. Ta aplinkybė, kad teisėjas 2008 m. gruodžio 3 ir 16 d. nutartimis neišsprendė A. B. skundo dėl ikiteisminio tyrimo metu priimto prokuroro nutarimo skirti baudą, nesudaro prielaidos manyti, kad teisėjas buvo šališkas. BPK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos neleidžia teisėjui vienu metu nagrinėti bylos ir spręsti proceso dalyvių skundų dėl prokuroro ikiteisminio tyrimo metu skirtų procesinių prievartos priemonių. BPK 63 straipsnio taisyklės numato tokio skundo padavimo galimybę tik ikiteisminio tyrimo teisėjui. Bylos medžiaga neduoda pagrindo teigti, kad teisėjas suvaržė A. B. teisę susipažinti su bylos medžiaga, kuri numatyta BPK 313 straipsnio 6 dalyje, nes po nuosprendžio paskelbimo nuteistasis 2009 m. balandžio 16 d., nuo 10.15 val. iki 16 val., susipažino su bylos medžiaga, teisėjas jam išaiškino bylos dokumentų kopijų gavimo tvarką. A. B. byla dėl dviejų nesunkių nusikaltimų teisminga apylinkės teismui ir šiame teisme išnagrinėta nepažeidžiant BPK 224 straipsnyje ir kitose BPK normose numatytų teismingumo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai dėl BPK 226 straipsnio 1 dalies pažeidimo nebuvimo atitinka bylos medžiagą, nes kaip matyti skundų, kuriuose žeminamas teisėjas turinio, šiuose dokumentuose A. B. gyvenamoji vieta nurodyta Jonavoje. Kasacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimai, yra apeliacinės instancijos teismo aptarti ir paneigti. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs techninę rašybos klaidą, nekeisdamas kaltinimo apimties ir faktinių aplinkybių, jį patikslino, vietoje žodžio „kolonijos“ įrašė žodį „kolona“ t. y. būtent tokį žodį, koks yra ir A. B. paduotuose teismui apeliaciniuose skunduose. Pagal teismų praktiką, teismas nepranešęs kaltinamajam ir kitiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis.
Nuteistojo pareikštas nušalinimas bylą apeliacine tvarka nagrinėjusiai Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijai dėl šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi išspręstas 2009 m. rugpjūčio 24 d. motyvuota nutartimi ir prieštaravimų dėl šios nutarties kasaciniame skunde nereiškiama. Kasatorius pagrįstai atkreipia dėmesį, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme vienas teismo leidimas etapuoti suimtą apeliantą išduotas 2009 m. spalio 22 d., t. y. kai turėjo būti pasibaigęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminas. Tačiau ši situacija pati savaime nesukelia abejonių išdavusio leidimą kolegijos pirmininko šališkumu, o tik rodo, kad teismas buvo neatidus ir išduodamas leidimą netikrino bausmės pabaigos. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2010 m. vasario 17 d. posėdyje A. B. dėl kasaciniame skunde nurodytų jo leidimo etapuoti į kitus teismus aplinkybių nušalinimo kolegijai nepareiškė.
Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamos nuosprendžio ir nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti teismų nešališkumo principo pažeidimo bei BPK nuostatų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą teismuose, pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais, t. y. dėl kurių skundžiamą nuosprendį ir nutartį reikėtų naikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Egidijus Bieliūnas
Tomas Šeškauskas
