G. S. pagal BK 222 str., 25 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-564/2010

2.2.4.3; 2.3.6.4.5; 2.3.2.2.16

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir nuteistas 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda.

G. S. iškelta baudžiamoji byla pagal BK 25 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-196⁸, 4, 7, 9, 23, 25, 37, 39, 44, 46, 47, 48, 51, 61, 62, 65, 67, 74, 75, 90, 92, 95, 97, 102, 105, 118, 119, 143, 175, 178, 186, 187, 188, 189, 199, 202, 212, 213, 215, 227, 249, 250, 251, 257, 260, 263, 272, 281, 291 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 39(1) ir 306(1) straipsniais 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), BK 182 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, kuria nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

G. S. nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktorius, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, paslėpė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, šioms aplinkybėmis: G. S., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė to paties Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį: „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį: „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“. Taip pat pažeidė Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, pagal kurias: „uždarosios akcinės bendrovės visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti dešimt metų“, taip siekdamas, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) negalėtų pasinaudoti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 22 d. iki 2004 m. birželio 30 d. iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutarties dalis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir jį išteisinti. Nuteistasis G. S., kasaciniame skunde vertindamas teismų apkaltinamąjį sprendimą, išskiria apgaulingos apskaitos tvarkymo ir buhalterinės apskaitos dokumentų slėpimo sąvokas, nurodo jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, neatitikimą byloje pareikštam kaltinimui (kaltintas – paslėpęs UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, nuteistas – vykdęs apgaulingą apskaitos tvarkymą). Kasatoriaus teigimu, kaltinamajame akte, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje nenurodžius, kuo grindžiamas šis kaltinimas, buvo pažeistos imperatyviosios BPK 23 straipsnio nuostatos. Todėl, kasatoriaus įsitikinimu, jis buvo nuteistas už tai, kuo nebuvo kaltintas. Kasatorius nurodo, nutarties paskelbimo, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pažeidimus, t. y. kad procesinis sprendimas jam buvo tik įteiktas, todėl nebuvo skelbiamas kaip tai reglamentuojama BPK 308 straipsnio 1 dalyje, taip pat nedalyvavo kaltinamojo gynėjas ir prokuroras, tačiau apie tokį teismo sprendimą kasatorius nieko nežinojęs (BPK 308 straipsnio 3 dalis). Be nurodytų pažeidimų, kasatorius, pateikdamas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimų skelbimų baudžiamosiose apeliacinėse bylose priedą–tvarkaraštį, dar abejoja teisėjos Teresėlės Kazlauskienės galimybėmis tuo pačiu laiku (8.00 val.) nagrinėti tris bylas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo G. S. skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasatorius neteisus teigdamas, jog buvo kaltinamas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, o nuteistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes tiek kaltinimo tekste, tiek nuosprendyje nurodyta, kokias BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas pažeidė G. S. ir kokiais veiksmais tai buvo padaryta. Prokuroro nuomone, kasatoriaus teisė žinoti, kuo yra kaltinamas ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, buvo nepažeista, nes tai įrodo jo aktyvus dalyvavimas teismo posėdžiuose. Prokuroras nurodo, kad G. S. dalyvavo teismui skelbiant 2010 m. gegužės 17 d. nutartį, o pagal BPK 308 straipsnio 3 dalį nenumatomas privalomas prokuroro ir gynėjo dalyvavimas skelbime, todėl BPK 308 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimai, kaip teigiama kasaciniame skunde, nepažeisti. Prokuroro teigimu, kasatoriaus teiginiai dėl teisėjos T. Kazlauskienės dalyvavimo keliuose teismo posėdžiuose neatitinka tikrovės.

Kasacinis skundas atmestinas

Kasaciniame skunde nuteistasis G. S. nurodo, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas veikos aprašymas neatitinka kaltinamajame akte nurodyto nusikalstamos veikos aprašymo, t. y. jis kaltintas tuo, kad paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, o nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė apskaitą. Kasatoriaus teiginiai dėl BPK 219 straipsnio ir atitinkamai teisės į gynybą pažeidimo prieštarauja bylos procesinių dokumentų turiniui. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, G. S. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu (bendras šio straipsnio pavadinimas – apgaulingas apskaitos tvarkymas). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro alternatyvios veikos: 1) apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimas; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimas. Nagrinėjamu atveju apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismo nustatytos veikos aprašymas atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijos turinį ir BPK 305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies turinio matyti, kad surašymui keliamų reikalavimų laikytasi: detaliai aprašytos faktinės aplinkybės, inkriminuotos nuteistajam, išdėstytas apeliacinio skundo turinys, pateikta įrodymų analizė, išvados, bausmės skyrimo motyvai. G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius paslėpė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to iš dalies negalima nustatyti šio bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 2 d. iki 2004 m. birželio 30 d. Analogiškas kaltinimas G. S. nurodytas ir kaltinamajame akte, kuris surašytas laikantis BPK 23, 219 straipsniuose nurodytų reikalavimų (T. 6, b. l. 150-154). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis pareiškė, jog kaltinimą suprato (T. 6, b. l. 166). Be to, kaltinamasis G. S. aktyviai dalyvavo baudžiamajame procese, pateikė daug prašymų, susijusių su pareikštu kaltinimu. Tai patvirtina, kad kasatorius suvokė jam inkriminuotų kaltinimų esmę.

Iš apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad 2010 m. gegužės 17 d. posėdyje nutartis buvo paskelbta ir skelbiant nutartį asmeniškai dalyvavo apeliantas G. S. (T.2, b. l. 101). Kasatorius skunde nurodo, kad užbaigus apeliacinį procesą nutarties nuorašas jam buvo įteiktas. Pagal BPK 308, 324 straipsniuose įtvirtintas nuostatas prokuroro ar gynėjo nedalyvavimas posėdžių salėje nėra kliūtis skelbti nutartį.

Kasatoriaus teiginys, kad teisėja T. Kazlauskienė vienu metu nagrinėjo kelias bylas, neatitinka tikrovės. Prie kasacinio skundo pridėtas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimų skelbimo tvarkaraščio nuorašas šios kasatoriaus nurodytos aplinkybės nepatvirtina. Pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame užfiksuota visa teisiamojo posėdžio eiga, teismo ir kitų proceso dalyvių veiksmai, yra teisiamojo posėdžio protokolas. Šiame protokole užfiksuota, kad teismo nutartis, kurios išklausyti atvyko G. S., buvo skelbiama 2010 m. gegužės 17 d. 8 val., o posėdis baigtas 8 val. 5 min. (T. 2, b. l. 100, 101). Pastabų dėl protokolo BPK 261 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka negauta.

Proceso, kaip visumos, įvertinimas leidžia konstatuoti, kad iš kasatoriaus G. S. nebuvo atimta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie būtų galėję turėti įtakos teismo sprendimų teisėtumui.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis ir nutartis skundo ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis)

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu

n u t a r i a :

Nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Egidijus Bieliūnas

Aldona Rakauskienė

Benediktas Stakauskas