Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-493/2010

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1(S)

2010 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Š. ir ieškovės B. Z. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjai – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) ir D. Š. dėl atsisakymo atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ir atsakovės D. Š. patikslintą priešieškinį ieškovei B. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės D. Š. naudai į Šiaulių 1-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą įnešti 12 000 Lt yra tinkamas 2008 m. sausio 18 d. reikalavime Nr. 1 suformuluoto nurodymo vykdymas; 2) įpareigoti atsakovą – Šiaulių apskrities viršininko administraciją – išduoti ieškovei leidimą tęsti jai nuosavybės teise priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus.

Ieškovė nurodė, kad 2008 m. gegužės 27 d. kreipėsi raštu į Šiaulių apskrities viršininko administraciją (toliau – ir ŠAVA) su prašymu leisti tęsti patalpų rekonstrukcijos darbus; kad atsakovas atsakyme informavo, jog ieškovės prašymas netenkinamas, o leidimas tęsti administracinių patalpų rekonstrukcijos į prekybos ir administracines patalpas (duomenys neskelbtini) darbus bus išduotas tik įvykdžius 2008 m. sausio 18 d. reikalavimo Nr. 1 nurodymus ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus, t. y. atlikus D. Š. bute remonto darbus ar susitarus su ja dėl kompensacijos už šiuos darbus. Ieškovė teigimu, toks atsakovo atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 58 179,71 Lt turtinei žalai atlyginti, 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės vykdomų rekonstrukcijos darbų rekonstruojant administracines patalpas į prekybos–administracines atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui buvo padaryta esminių pažeidimų; kad, remiantis visiško nuostolių atlyginimo principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnis), atsakovės buto remonto išlaidas privalo atlyginti ieškovė. Atsakovė teigė, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ji patyrė ir neturtinę žalą, kad dėl padarytų jos butui pažeidimų ji labai išgyveno, pablogėjo jos sveikatos būklė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovės patikslintą priešieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė pagal UAB,,Šiaulių komprojektas“ parengtą projektą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirmajame aukšte vykdė administracinių patalpų rekonstravimo į prekybos–administracines patalpas statybos remonto darbus, kad darbai buvo atliekami ūkio būdu; kad šių darbų metu statybos priežiūros institucijai, t. y. atsakovui ŠAVA, gavus namo bendraturtės – atsakovės D. Š. – skundą ir atlikus patikrinimą, ieškovei buvo nustatyti įpareigojimai, kuriuos ji privalėjo įvykdyti iki 2008 m. kovo 1 d.; kad atsakovas ŠAVA 2008 m. sausio 18 d. reikalavimu Nr. 1 nustatė, jog, ieškovei vykdant rekonstrukcijos darbus, virš rekonstruojamų patalpų esančiame bute kaip deformacijų padariniai sienose ir pertvarose atsirado nedideli įtrūkimai, dėl to iš ieškovės buvo pareikalauta pašalinti atsiradusių deformacijų padarinius pagal ekspertų sprendimus su buto savininke sutartu laiku; kad ŠAVA atstovas nurodė, jog D. Š. užsakymu atlikta ekspertizė neatitinka teisės aktų reikalavimų, dėl ko buvo pareikalauta iš ieškovės užsakyti buto konstrukcijų ekspertizę ir rekomenduota kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl ekspertizės akto įvertinimo. Teismas nustatė, kad, ieškovei iki reikalavime nurodyto termino neįvykdžius atsakovo įpareigojimų, ŠAVA atstovas 2008 m. kovo 3 d. statybos sustabdymo aktu Nr. 1 pareikalavo sustabdyti bet kokius statybos darbus iki bus gautas leidimas juos tęsti. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikto UAB,,Statinių tyrimo ir projektavimo centro“ 2008 m. kovo 17 d. atlikto pastato konstrukcijų techninės būklės įvertinimo akto Nr. 08-12 negalima pripažinti tinkamu atsakovo ŠAVA 2008 m. sausio 18 d. reikalavimo Nr. 1 įvykdymu tiek dėl akto formos, tiek dėl jo turinio, nes neišsiaiškinti bute atsiradusių deformacijų priežastys ir galimi jų padariniai. Teismas pabrėžė, kad šiuo aktu nepaneigiamos ir negali būti paneigtos UAB,,Pastatų konstrukcijos“ atliktos statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės išvados, nurodytos 2008 m. sausio 7 d. ekspertizės akte Nr. SE 07-13; kad 2008 m. sausio 7 d. ekspertizės akte Nr. SE 07-13 ekspertė nurodė, jog visos deformacijos bute, priklausančiame atsakovei D. Š., atsirado būtent ieškovei vykdant patalpų pirmame aukšte rekonstrukciją, jog yra netinkamai parengtas ieškovės užsakytas projektas, o vykdant rekonstrukcijos darbus, nebuvo laikomasi projekte pateiktų techninių specifikacijų. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. sausio 18 d. reikalavimas Nr. 1 ir 2008 m. kovo 3 d. statybos sustabdymo aktas Nr. 1 yra priimti imperatyviųjų teisės normų pagrindu ir turi būti preciziškai ir besąlygiškai vykdomi, o kol jų reikalavimai neįvykdyti, jie negali būti paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Teismas nurodė, kad kiekvienu atveju atlikus statybos (remonto) darbus pagal lokalines sąmatas privalo būti sudarytas atliktų darbų aktas, kuriame nurodytos visos tiesioginės išlaidos ir kainų pagrindimai, mato vienetai, kiekiai ir kaina; kad, vykdant statybos (remonto) darbus, remiantis viešosios teisės normomis, kai kada rangovas privalo sudaryti pažymą apie atliktus darbus per atitinkamą periodą, kurioje irgi nurodomi darbai, jų sąmatinė vertė su PVM (be PVM), atliktų darbų vertė už atsiskaitomąjį laikotarpį. Teismas konstatavo, kad, nesant tokių dokumentų, teismas negali tinkamai įvertinti ieškovės prašymo pripažinti, kad 12 000 Lt yra tinkamas dydis atsakovei D. Š. padarytai žalai atlyginti, taip pat atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti jai iš ieškovės 58 179,71 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad vienu iš įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, laikytina nepriklausomo turto vertintojo ataskaita, tačiau tokių įrodymų į bylą nė viena iš šalių nepateikė; kad šalys neprašė teismo atsakovei padarytos turtinės žalos dydžiui įvertinti skirti ekspertizę; kad vien ieškovės ar atsakovės pateiktų įrodymų ginčo atveju byloje nepakanka.

Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančių įrodymų visumą teismas neturi pagrindo abejoti, jog dėl atsakovei padarytos turtinės žalos atsakinga yra ieškovė, ji šios aplinkybės nenuginčijo; pažymėjo, kad turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai suprantami kaip apačioje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims, kad asmens veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš kito savininko valdomų patalpų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepaneigė ir priežastinio ryšio, susijusio su jos veiksmais dėl atsakovei padarytos žalos, atsiradusios dėl netinkamai atliekamų rekonstrukcijos darbų ieškovės patalpose.

Teismas pažymėjo, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę; kad šiuo atveju, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, teismas neturi pagrindo žalos dydį nustatyti kitais skaičiavimo būdais. Teismas pažymėjo, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas, nesant atitinkamų įrodymų jai nustatyti, negali sprendime remtis jos dydį nepatvirtinančiais įrodymais, negali tenkinti šalių reikalavimų, kad būtų teisingai išspręstas jų ginčas. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, tačiau šioje byloje nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė teismui visų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog ieškinys ar patikslintas priešieškinis yra įrodytas dėl atsakovės patirtų nuostolių dydžio.

Teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodęs, kad žala atsakovės gyvenamajai patalpai buvo padaryta delikto pagrindu, o įstatyme neturtinės žalos atlyginimas tokiu atveju nenustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006); kad nagrinėjamu atveju ieškovė nusikalstamų veiksmų dėl atsakovės turto neatliko, todėl nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą atsakovei pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 30 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas atsakovės patikslintas priešieškinis, patenkinti atsakovės patikslintą priešieškinį, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas 3540 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas sumokėjus UAB,,Pastatų konstrukcijos“ už statinio ekspertizę, ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų surašymą, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas pirmosios, apeliacinės instancijų ir kasaciniame teisme. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, nevertino, kad teismai turi apginti nukentėjusio asmens interesus, o sprendimas atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo vien tuo pagrindu, kad nėra tiksliai įrodytas asmens patirtų nuostolių dydis, negali būti priimamas, nes tai prieštarautų civilinės atsakomybės prigimčiai, reikštų nuostolių atlyginimo principo pažeidimą, tolesnį nukentėjusio asmens teisėtų interesų pažeidimą.

Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar turėjo realių turto atkūrimo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Asmens teisė į turtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. CK 6.251 straipsnyje nustatyta, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, taip pat ir sąmatomis.

Kasatorė kaip įrodymą dėl jai padarytos turtinės žalos pateikė D. P., kuriai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas, sudarytą atsakovės buto remonto (be sienų stiprinimo darbų) lokalinę sąmatą, pagal kurią buto remonto kaina būtų 58 179,71 Lt. Į šią remonto darbų kainą neįskaičiuotas baldų išgabenimas, apsauga. Kasatorė įrodė jai padarytos turtinės žalos konkretų dydį, tai yra pagrindas tenkinti jos patikslintą priešieškinį. Kasatorė teismui pateikė ir V. P., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, sudarytą atsakovės buto defektų likvidavimo lokalinę sąmatą, pagal kurią buto remontui reikalinga 61 222,25 Lt suma. Teismai neteisėtai šių sąmatų nevertino kaip įrodymų, pagrindžiančių, kiek kasatorei kainuos atkurti turtą po jo sugadinimo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Europos deliktų teisės nuostatose laikomasi principo, kad jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių priteisimo. Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio negali įrodyti arba jeigu tai yra neekonomiška.

2. Teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsniai). Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, nes teismams abejojant dėl tikslaus kasatorei padarytos žalos dydžio ir teigiant, kad nėra visų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą dėl kasatorės patirtų nuostolių dydžio, jie turėjo imtis priemonių tas abejones pašalinti. Įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Teismai netinkamai išaiškino CPK 212 straipsnio 1 dalies normą, kad ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios, nors iš tikrųjų ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Jei teismai manė, kad ekspertizė reikalinga abejonėms pašalinti, ji turėjo būti skiriama teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2007).

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neturtinės žalos atlyginimą susiedami tik su nusikalstamais veiksmais ir teigdami, kad kadangi žala padaryta delikto pagrindu, įstatyme nenumatytas žalos atlyginimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2008, konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimą suponuoja ir tokie deliktiniai veiksmai, nulemiantys dvasinio pobūdžio išgyvenimus, kaip be asmens žinios ir sutikimo per sklypą nutiesiami inžineriniai tinklai.

Ieškovės neteisėtais veiksmais kasatorei padarytą neturtinę žalą patvirtino į bylą pateiktas 2009 m. sausio 7 d. medicininių dokumentų išrašas.

4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio nuostatas, nepagrįstai iš ieškovės nepriteisė kasatorės išlaidų, patirtų sumokėjus UAB,,Pastatų konstrukcijos“ už šios bendrovės atliktą statinio (atsakovės buto) tyrimus, taip pat išlaidų, turėtų sumokėjus antstoliui R. K. už faktinių aplinkybių konstatavimų protokolų surašymą. Šios išlaidos buvo būtinos, susijusios su ieškovės ieškinio nepagrįstumo įrodinėjimu, todėl taip pat turėjo būti priteistos kasatorei.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas ieškovės ieškinys, ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.2, 6.245, 6.249, 6.251 straipsnių, CPK 2, 6 straipsnių normas. Teismas, tinkamai vykdydamas savo pareigas, įvertinęs surinktus įrodymus, turėjo konstatuoti, kad ieškovė geranoriškai dar iki bylos iškėlimo teisme momento sutiko kompensuoti atsakovės nuostolius ir juos faktiškai kompensavo, įnešdama į Šiaulių 1-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą 12 000 Lt, taip atlygino atsakovės patirtą žalą. Teismai faktiškai atsisakė ginti abiejų šalių interesus. Teismai pagal CK 6.251 straipsnį galėjo savarankiškai vertinti šalių patiriamą žalą, esant reikalui, papildomai ir savarankiškai rinkti trūkstamus įrodymus, mažinti ar didinti nuostolių atlyginimo dydį ir priimti konkretų sprendimą šioje byloje. Tokio sprendimo nebuvimas pažeidžia CK 1.2 straipsnyje nustatytą teisėtų lūkesčių principą. Ieškovė yra atsidūrusi tokioje situacijoje, dėl kurios ji patiria didelę žalą, nes dėl nuo jos visiškai nepriklausančių priežasčių negali tęsti sustabdytų nuosavybės teise valdomų patalpų rekonstrukcijos darbų. Ieškovė atliko visus Šiaulių viršininko administracijos nurodytus įpareigojimus, išskyrus įpareigojimą atlikti remonto darbus atsakovės bute. Šio įpareigojimo vykdymas nepriklauso tik nuo ieškovės valios. Atsakovė yra aiškiai nurodžiusi, kad nesutiko ir nesutiks įsileisti į butą ieškovės samdytų darbuotojų remonto darbams atlikti. Toks atsakovės elgesys pažeidžia CK 1.2 straipsnyje nustatytą neleistinumo piktnaudžiauti savo teise principą ir CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės patalpų rekonstrukcijos darbų stabdymo pagrindas yra atsakovės užsakytos ekspertizės išvadoje nurodytos išvados apie avarinę pastato būklę. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad avarinės būklės požymių nėra. Tai patvirtina: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. kovo 30 d. raštas Nr. 8.4-115-2, kuriame nurodyta, kad atsakovės užsakymu atlikt tyrimai (ekspertizė) neatitinka įstatymo reikalavimų, atliekant tyrimą nebuvo atlikta jokių skaičiavimų, nenaudota jokių specialių techninių priemonių, akte nepakankamai įvertinta statinio techninė būklė ir skaičiavimais neįrodyta jo avarijos grėsmė; 2) ieškovės užsakytos ekspertizės išvada, kad nėra jokių avarinės būklės požymių, būtini darbai greitai ir lengvai atliekami ir jų bendra vertė tik 6058,16 Lt; 3) atsakovės prašymu ekspertizę atlikusios ekspertės K. J. teiginiai teisme, kad atliko tyrimus naudodamasi žvake, kad jokių matavimų neatliko, kad visas pastato fasadas jau seniai visas suaižėjęs iki penkto aukšto. Byloje įrodyta, kad atsakovės ekspertizė yra neteisėta ir nepagrįsta, negali būti teisėtu pagrindu stabdyti rekonstrukcijos darbus.

Teismai privalėjo pasisakyti dėl ieškovės sumokėtos 12 000 Lt kompensacijos ir pripažinti ją tinkama ir pakankama atsakovės buto remontui. Šią išvadą patvirtina byloje surinkta medžiaga. Atsakovė, įrodinėdama patirtos žalos dydį, teikė tik vienos su ja susijusios statybų bendrovės sudarytas sąmatas, taip neteisėtai stengėsi padidinti patirtos žalos dydį.

2. Atsakovei nesutinkant leisti ieškovei daryti jos bute remonto darbus ir nesutinkant su ieškovės siūloma kompensacija, dėl ko ieškovei nebuvo išduotas leidimas baigti patalpų rekonstrukcijos darbus, atsakovė pažeidė CK 1.2 straipsnyje nustatytą neleistinumo piktnaudžiauti teise principą. Atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir sąmoningai leido kilti ir didėti ieškovės patiriamai žalai. Teismai privalėjo tinkamai įvertinti atsakovės elgesį ir apginti ieškovės teisėtus interesus (vykdyti nuosavybės teise valdomų patalpų rekonstrukciją ir vykdyti jose veiklą), t. y. neleisti, kad dėl atsakovės kaltės ieškovė patirtų žalą.

IV. Atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, o ginčijamas apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas atsakovės priešieškinis, palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Teismai nenustatė ieškovės civilinei atsakomybei būtinų sąlygų visumos ir atsakovei žalos atlyginimo nepriteisė. Ieškovė sutinka su tokiais teismų sprendimais. Ieškovė teisme yra įrodžiusi, kad atsakovės teikiamos sąmatos yra sudarytos neteisėtai, tai nurodyta ir ieškovės kasaciniame skunde.

2. Ieškovė siekė taikiai baigti ginčą iki bylos iškėlimo teisme: organizavo tarpusavio derybas, siūlė sudaryti taikos sutartį, mokėti atsakovei kompensaciją, atlikti atsakovės bute ieškovės sąskaita remonto darbus, o atsakovei atmetant visus pasiūlymus, įnešė į notaro depozitinę sąskaitą 12 000 Lt remonto darbams atlikti. Susipažinus su bylos medžiaga, akivaizdu, kad ieškovė šioje byloje yra taip pat pripažintina nukentėjusia šalimi. Ieškovės praktiškai baigti jai nuosavybės teise priklausančių patalpų rekonstrukcijos darbai dėl atsakovės veiksmų yra neteisėtai sustabdyti jau keleri metai, ieškovės patalpų rekonstrukcijos darbų stabdymo pagrindas yra atsakovės užsakytos ekspertizės išvadoje nurodytos išvados apie pastato avarinę būklę. Bylos nagrinėjimo metu vienareikšmiškai nustatyta, kad avarinės būklės požymių nėra, byloje įrodyta, kad atsakovės užsakymu parengta ekspertizė yra neteisėta ir negali būti teisėtu pagrindu stabdyti rekonstrukcijos darbus. Šiaulių apskrities viršininko administracija neleidžia atnaujinti rekonstrukcijos darbų, o ieškovės patiriama žala kasdien didėja. Atsakovės veiksmai pažeidžia CK 1.2 straipsnyje nustatytą neleistinumo piktnaudžiauti teise principą ir CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Šioje byloje, kurioje abi šalys yra aiškiai nukentėjusios, teismas vienos šalies atlyginti patirtą žalą vertino, o kitos atsisakė įvertinti.

3. Ieškovė sutinka su teismų motyvacija, kad neturtinės žalos atlyginimas atsakovei nepriteistinas.

4. Ieškovė prieštarauja atsakovės reikalavimui priteisti jai išlaidas, sumokėtas už statinio ekspertizę, ir antstoliui – už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atsakovės priešieškinis buvo atmestas, todėl nurodytos išlaidos nepriteistinos. Be to, UAB,,Pastatų konstrukcijos“ atlikta ekspertizė yra įvertinta kaip neatitinkanti įstatymų reikalavimų, neteisėta ir nepagrįsta. Toks įrodymas negali būti vertinamas kaip tinkamas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, ginčijamus teismų nutartį ir sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Teismai tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, išnagrinėjo visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai juos vertino, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

2. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir išsamiai pasisakė dėl civilinės atsakomybės kompensacinės funkcijos, kurios tikslas yra atlyginti patirtą žalą tiek, kiek įrodoma, kad jos faktiškai patirta. Inspekcija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3. Teismas pagrįstai nepriteisė atsakovei išlaidų, sumokėtų už atliktą statinio ekspertizę, nes iš Inspekcijos 2008 m. kovo 20 d. rašto Nr. 8.4-115-2 matyti, kad ekspertizės akte neįvykdyti svarbūs Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 reikalavimai. Išlaidos, sumokėtos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, yra nebūtinos, nes faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateikti tapatūs faktai, kaip ir ekspertizės akte. Be to, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo negalima spręsti, ar nufotografuoti įtrūkimai plečiasi. Tik tinkamai atliktas stebėjimas ir fakto konstatavimas gali turėti įrodomosios reikšmės.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą, priteisti jos turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą apmokėti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįvykdė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 18 d. reikalavimo Nr. 1. UAB,,Pastatų konstrukcijos“ 2008 m. sausio 7 d. statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės aktas kritikuotas tik todėl, kad jis neatitinka tik statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 45 punkto reikalavimų. Teismai pagrįstai konstatavo, kad UAB,,Statinių tyrimo ir projektavimo centras“ 2008 m. kovo 17 d. aktu nepaneigiamos ir negali būti paneigtos UAB,,Pastatų konstrukcijos“ atliktos statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės išvados. Ieškovės argumentai, kad byloje įrodyta, jog šio ekspertizės išvados yra neteisėtos, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad ji tinkamai atliko visus darbus iš fasado lauko pusės.

2. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismai nenustatė ieškovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Teismai konstatavo ieškovės civilinei atsakomybei atsirasti visas būtinas sąlygas.

3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismai turėjo konstatuoti, jog ji, įnešdama į notarų biuro depozitinę sąskaitą 12 000 Lt, visiškai atlygino atsakovei padarytą žalą. Atsakovė pateikė keletą sąmatų, kuriose nurodyta, kiek kainuotų jos bute atsiradusių trūkumų taisymas. Atsakovės pateiktos sąmatos yra atliktos kvalifikuotų fizinių asmenų, kurių kvalifikaciją patvirtina į bylą pateikti kvalifikacijos atestatai. Šių sąmatų eilučių ieškovė nenuneigė. Be to, net ieškovės vienoje iš pateiktų atsakovės bute atsiradusių trūkumų ištaisymo sąmatoje nurodyta 26 584,22 Lt suma, tai du kartus viršija ieškovės į notaro depozitinę sąskaitą sumokėtą sumą.

Atmestini ieškovės teiginiai, kad atsakovė trukdė atlikti atsiradusių trūkumų pašalinimo darbus jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė nurodė, kad neprieštarauja, jog jos buto remontą ieškovės sąskaita atliktų UAB,,Titanas“. Atsakovė paaiškino, kad negali sutikti, jog bute dėl ieškovės kaltės atsiradusius trūkumus taisytų ieškovės prašyme net neįvardyta bendrovė, kurios pasirinkimo kriterijai būtų tik tai, kad ją samdo ieškovė, bendrovė verčiasi statybų veikla ir turi tinkamą kvalifikaciją. Ieškovė nepateikė ir rangos sutarties projekto, iš kurio būtų galima spręsti apie esmines tokios rangos sutarties sąlygas. Atsakovė dar 2008 m. gegužės 16 d. atsakyme į ieškovės siūlymą dėl taikaus ginčo sprendimo nurodė, kad pageidauja, jog atsiradusius defektus šalintų specializuota statybinė organizacija, užtikrinant, kad darbai būtų atlikti profesionaliai, būtų tinkamos kokybės, turėtų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytas garantijas.

4. Atmestini ir ieškovės argumentai, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovės siūloma kompensacija, piktnaudžiauja savo teisėmis. Būtent ieškovė elgiasi nesąžiningai, nepagrįstai siekdama sutaupyti atsakovės sąskaita, siūlydama kompensaciją, kuri tik nedidele dalimi padengia atsakovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti, ginčijamus teismų nutartį ir sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. CK 6.56 straipsnyje reglamentuojamas piniginės prievolės vykdymas, kai skolininkas neturi galimybės įvykdyti ją asmeniškai kreditoriui. Šioje byloje CK 6.56 straipsnis negali būti taikomas, nes prievolė šiuo atveju yra eksperto nurodymas atlikti tam tikrus darbus.

2. Kol kas statytoja pašalino tik deformacijas išorinėje pastato dalyje, todėl leidimas tęsti sustabdytą statybą negali būti išduotas. Leidimas bus išduotas tik atlikus ekspertizės akte nurodytus darbus. Statybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus ir jų padarinius ir gauti statinio statybą sustabdžiusio Inspekcijos pareigūno raštišką sutikimą tęsti statinio statybą. Statytoja nėra apskundusi administraciniam teismui statybos sustabdymo akto ir jo teisėtumas nebuvo ginčytas.

3. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir išsamiai pasisakė dėl civilinės atsakomybės kompensacinės funkcijos, kurios tikslas yra atlyginti patirtą žalą tiek, kiek įrodoma, kad jos faktiškai patirta.

4. Teismai tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, išnagrinėjo visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai juos vertino, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

k o n s t a t u o j a :

Dėl atsakovės kasacinio skundo

Dėl turtinės žalos dydžio

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009, išaiškino, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009, išaiškino, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklė, kad nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti, atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www.egtl.org). Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso tokioms byloms, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (pvz., CPK 376, 414, 443 straipsniai). Šiuo atveju teismas nuostolių dydį turėjo nustatyti vertindamas šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

Tačiau CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis CPK 159 straipsnyje nustatyta pareiga rūpintis kiek galima išsamesniu bylos aplinkybių ištyrimu, manydamas, jog byloje esančių įrodymų neužtenka, kad būtų išaiškintos visos su ja susijusios aplinkybės ir sudarytos sąlygos priimti materialiai teisingą sprendimą, turėtų pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų ir nurodyti, dėl kurių bylos aplinkybių reikia papildomos medžiagos.

Be to, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 212 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip nustatanti, kad ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios; ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ruuki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-222/2007; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-166/2009). Nustatant nuostolių dydį reikalingos specialios žinios. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys neprašė teismo atsakovei padarytos turtinės žalos dydžiui įvertinti skirti ekspertizę ir kad vien ieškovės ar atsakovės pateiktų įrodymų ginčo atveju byloje nepakanka, teismas galėjo spręsti klausimą dėl tokios ekspertizės skyrimo teismo iniciatyva.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas; taip pat netinkamai taikė CPK 179 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CPK 212 straipsnio 1 dalies taikymo klausimu. Panaikinus sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, kartu naikintina ir sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl ieškovės kasacinio skundo

Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės D. Š. naudai į Šiaulių 1-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą įnešti 12 000 Lt yra tinkamas 2008 m. sausio 18 d. reikalavime Nr. 1 suformuluoto nurodymo vykdymas; 2) įpareigoti atsakovą – Šiaulių apskrities viršininko administraciją – išduoti ieškovei leidimą tęsti jai nuosavybės teise priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus.

Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 18 d. reikalavimu Nr. 1 iš ieškovės buvo pareikalauta pašalinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bute Nr. 14 atsiradusių deformacijų padarinius pagal ekspertų sprendimus su buto savininke sutartu laiku; užsakyti pakartotinę buto Nr. 14 konstrukcijų ekspertizę, užsakyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. 19 konstrukcijų ekspertizę; rekomenduota kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės 2008 m. sausio 7 d. akto Nr. SE07-13 įvertinimo; iki 2008 m. kovo 1 d. informuoti apie šio reikalavimo vykdymo padarinius.

Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. kovo 3 d. statybos sustabdymo aktu Nr. 1 pareikalavo tuoj pat sustabdyti bet kokius administracinių patalpų rekonstrukcijos į prekybos ir administracines patalpas (duomenys neskelbtini) statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti. Akte statybos sustabdymo pagrindu nurodyta tai, kad nešalinami atsiradusių deformacijų padariniai pagal ekspertų sprendimus (statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės 2008 m. sausio 7 d. aktas Nr. SE07-13). Akte taip pat nurodyta, kad leidžiama vykdyti statybos darbus šalinant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bute Nr. 14 atsiradusius deformacijų padarinius.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijose, galiojusiose nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d., 33 straipsnio,,Statinio statybos ar projektavimo sustabdymas“ 5 dalyje nustatyta, jog statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti statinio statybą sustabdžiusio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto raštišką sutikimą tęsti statinio statybą; kad jeigu šiame straipsnyje nurodyti reikalavimai neįvykdomi, statinio statybą sustabdęs viešojo administravimo subjektas kreipiasi į teismą. Analogiška nuostata yra Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d., 33 straipsnio 4 dalyje:,,Statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti statinio statybą sustabdžiusio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūno raštišką sutikimą tęsti statinio statybą. Jeigu šiame straipsnyje nurodyti reikalavimai neįvykdomi, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipiasi į teismą“, ir galiojančioje nuo 2010 m. spalio 1 d.:,,Statytojas (užsakovas) privalo pašalinti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti leidimą tęsti statinio statybą. Jeigu šiame straipsnyje nurodyti reikalavimai neįvykdomi, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipiasi į teismą.“

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 18 d. reikalavimas Nr. 1 ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. kovo 3 d. priimtas statybos sustabdymo aktas Nr. 1 yra priimti imperatyviųjų teisės normų pagrindu ir turi būti besąlygiškai vykdomi.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės į Šiaulių 1-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą atsakovės D. Š. naudai įnešti 12 000 Lt negali būti pripažinti tinkamu Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 18 d. reikalavimo Nr. 1 įvykdymu. Neįvykdžius Reikalavime nustatytų imperatyviųjų įpareigojimų, negali būti sprendžiamas klausimas dėl leidimo ieškovei tęsti jai nuosavybės teise priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus išdavimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės kasacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutarties dalis, kuria buvo palikta nepakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys, paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teismas turėjo 131,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. lapkričio 30 d. pažyma. Kadangi bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo dalis atmesti atsakovės priešieškinį, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės ieškinį, palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis

Pranas Žeimys