Dėl pažeistų teisių gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-492/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.1; 121.4; 121.6;

121.17; 122.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Dantų technika“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 8 d. nutarties, kuria nutrauktas apeliacinis procesas pagal atsakovo atskirąjį skundą, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui UAB „Dantų technika“ dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas proceso teisės normų, reglamentuojančių atskirojo skundo priėmimą bei trūkumų šalinimą, aiškinimo ir taikymo klausimas.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir pažeidžiančiais jos teises atsakovo veiksmus, kuriais šis atsisakė pripažinti ieškovę UAB „Dantų technika“ valdybos nare. 2010 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas R. J. pateikė atsisakymą nuo ieškinio, kuriame nurodyta, kad, pateikus teismui ieškinį, atsakovas ieškinio reikalavimą įvykdė – pripažino ieškovę UAB „Dantų technika“ valdybos nare, pakvietė ją į bendrovės valdybos 2010 m. kovo 31 d. posėdį ir leido jame dalyvauti su balsavimo teise; kadangi nebėra ginčo, tai ieškovė atsisako ieškinio, prašo priimti šį atsisakymą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ginčas kilo po to, kai buvo patenkinti ieškovės atstovo prašymai dėl atsisakymo nuo ieškinio bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovas atskiruoju skundu skundė pirmosios instancijos teismo nutartį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą ieškinio, civilinę bylą nutraukė, priteisė iš atsakovo UAB „Dantų technika“ 1000 Lt atstovavimo išlaidų ir 32,75 Lt žyminio mokesčio ieškovei bei 22,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nurodė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei 98,25 Lt žyminio mokesčio.

Konstatavęs, kad, atsakovas UAB „Dantų technika“, pripažindamas ieškovę bendrovės valdybos nare, pakviesdamas ją į valdybos 2010 m. kovo 31 d. posėdį ir leisdamas jame dalyvauti su balsavimo teise, ieškinio reikalavimą po to, kai šis buvo pareikštas teisme, įvykdė, teismas, remdamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog ieškovės atstovo pateiktas atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl ieškovės atstovo prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina, išskyrus atvejį, kai ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, jog, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino. Pripažinęs, kad, ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovas jame suformuluotą reikalavimą įvykdė, teismas sprendė, jog iš atsakovo priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos. Pažymėjęs, kad išlaidos, šalies patirtos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos ne didesnės, negu yra nustatytos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, teismas, atsižvelgęs į tai, jog byla iš esmės nebuvo nagrinėjama, vyko tik keli parengiamieji posėdžiai, ieškovės atstovo prašymą priteisti 1815 Lt atstovavimo išlaidų tenkino iš dalies, priteisdamas 1000 Lt šių išlaidų. Teismas taip pat sprendė, kad iš atsakovo priteistina 25 proc. žyminio mokesčio ieškovei bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88, 92, 93 straipsniai), be to, remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžintini 75 procentai jos sumokėto žyminio mokesčio.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 8 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal atsakovo UAB „Dantų technika“ atskirąjį skundą nutraukė.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CPK 55 straipsnio 2 dalį juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai (apeliacinės instancijos teismuose – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) arba advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovui UAB „Dantų technika“ pirmosios instancijos teisme atstovavo bendrovėje juristu dirbantis P. P. pagal 2009 m. lapkričio 11 d. įgaliojimą, suteikiantį jam teisę pasirašyti visus procesinius dokumentus; atsakovo atskirasis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo taip pat pasirašytas P. P., kuris, Laisvojo klausytojo studijų sutarties duomenimis, studijuoja Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Atsižvelgdama į tai ir kartu pažymėdama, kad apeliacinio ar atskirojo skundo surašymas bei pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, jo pradžia, o kai nurodytus veiksmus atlieka atstovas pagal įgaliojimą, atsiranda šio atstovo ir atstovaujamojo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai, teisėjų kolegija konstatavo, jog atsakovo juristas P. P., neturėdamas aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, galėjo atstovauti atsakovui pirmosios instancijos teisme, tačiau negalėjo pasirašyti bendrovės vardu pateikto atskirojo skundo. Pažymėjusi, kad byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, jog P. P. gali atstovauti atsakovui apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo pateiktas atskirasis skundas pasirašytas netinkamo asmens; kadangi šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tai, remdamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, apeliacinį procesą nutraukė.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Dantų technika“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Šis kasatoriaus prašymas iš esmės grindžiamas argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą dėl to, kad atsakovo (juridinio asmens) pateiktas atskirasis skundas pasirašytas jo darbuotojo, pagal įstatymą (CPK 55 straipsnio 2 dalis) negalinčio būti atsakovo (juridinio asmens) atstovu teisme, pažeidė CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 5 dalies nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje B. G. v. H. L., bylos Nr. 3K-3-672/2006; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Stora Enso Timber“ v. BUAB,,Baltic Export Lumber“, bylos Nr. 3K-3-63/2010), jog nurodytomis aplinkybėmis apeliacinis procesas ne nutrauktinas, bet taikytinas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo apeliacinės instancijos teisme

Pirmosios instancijos teismas priima ne tik sprendimus, bet ir nutartis, kuriomis išsprendžiami dalyvaujantiems byloje asmenims svarbūs klausimai, darantys įtaką (poveikį) šių asmenų teisėms. Dėl to įstatyme nustatyta, kad CPK nustatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Atskirieji skundai paduodami bei nagrinėjami taikant taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis), taigi atskirųjų skundų priėmimas ir nagrinėjimas yra bylų proceso apeliacinės instancijos teisme sudėtinė dalis. Atskirojo skundo priėmimą atlieka nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 334 straipsnio 2 dalis, 315 straipsnio 1 dalis), taigi šis teismas įstatymo yra įpareigotas patikrinti paduodamo atskirojo skundo atitiktį įstatymo reikalavimams, o konstatavęs skundo ar jo priedų neatitiktį CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytiems reikalavimams – nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Tačiau pirmosios instancijos teismo teisėjas gali ir nepastebėti atskirojo skundo trūkumų ir jį priimti, o trūkumai gali paaiškėti tik apeliacinės instancijos teisme. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pats priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 338 straipsnis, 316 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatyta, kad jeigu skundo trūkumai yra susiję su CPK 315 straipsnio 2 dalyje įvardytomis aplinkybėmis, tai atskirasis skundas apskritai nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, o jeigu šie trūkumai paaiškėja apeliacinės instancijos teisme, tai apeliacinis procesas nutraukiamas. Prie tokių atvejų priskiriama situacija, kai atskirasis skundas paduodamas asmens, neturinčio teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Stora Enso Timber“ v. BUAB,,Baltic Export Lumber“, bylos Nr. 3K-3-63/2010).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo UAB „Dantų technika“ atskirąjį skundą pasirašė bendrovės įgaliotas ir joje juristu dirbantis asmuo, kuris neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Teismas padarė išvadą, kad atskirasis skundas bendrovės vardu pasirašytas netinkamo asmens (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl apeliacinis procesas pagal atsakovo UAB „Dantų technika“ atskirąjį skundą nutrauktinas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai juridiniam asmeniui apeliacinės instancijos teisme atstovauja ne juridinio asmens organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, o įgalioti darbuotojai, tokiems asmenims įstatyme keliamas specifinis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 55 straipsnio 2 dalis). Tai paaiškinama tuo, kad apeliacinio proceso esmė ir paskirtis yra patikrinti ne tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, bet ir teisėtumą. Tai lemia ir įstatymo keliamus didesnius reikalavimus atskirojo skundo turiniui, palyginti su reikalavimais ieškinio turiniu, nes ieškinys gali būti grindžiamas tik faktiniais argumentais, o atskirajame skunde turi būti išdėstyti ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Taigi, jeigu juridinio asmens vardu paduodamą skundą pasirašo įgaliotas, tačiau neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo juridinio asmens darbuotojas, konstatuotina, kad toks darbuotojas negali būti juridinio asmens atstovas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau ir tokiu atveju atskirojo skundo subjektu išlieka juridinis asmuo, o ne skundą pasirašęs juridinio asmens darbuotojas. Tuo tarpu įstatyme nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui arba apeliacinis procesas nutraukiamas, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis). Aptariamu atveju yra tokia situacija, kad juridinis asmuo, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, turi teisę paduoti atskirąjį skundą, tačiau juridiniam asmeniui atstovauja netinkamas atstovas – darbuotojas, nors ir įgaliotas, tačiau neturintis reikiamo teisinio išsilavinimo. Nagrinėjamu atveju atstovo teises ir pareigas turėtų patvirtinti ne tik juridinio asmens darbuotojui išduotas įgaliojimas, bet ir duomenys apie tai, kad darbuotojas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nepateikus šios informacijos, apeliacinės instancijos teismas privalo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą (CPK 40 straipsnio 1 dalis, 316, 338 straipsniai). Tokia atskirojo skundo trūkumų šalinimo praktika formuojama kasacinio teismo priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje B. G. v. H. L., bylos Nr. 3K-3-672/2006; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Stora Enso Timber“ v. BUAB,,Baltic Export Lumber“, bylos Nr. 3K-3-63/2010).

Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą, pažeidė CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovo UAB „Dantų technika“ atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo Panevėžio apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis

Pranas Žeimys