Dėl rangos sutarties įvykdymo ir neatlygintinio trūkumų pašalinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-489/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.9; 52.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Mechanika“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Melesta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Mechanika“ dėl rangos sutarties įvykdymo ir neatlygintinio trūkumų pašalinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB,,Melesta“ pareiškė ieškinį trijų su atsakovu sudarytų sutarčių pagrindu – 2004 m. vasario 11 d., 2004 m. kovo 22 d. ir 2006 m. birželio 28 d., nurodydamas, kad pagal visas šias sutartis atsakovas pagamino kranus, neatitinkančius sutartyse nurodytų sąlygų. Byloje nustatyta, kad 2006 m. birželio 28 d. sutartimi šalys susitarė, jog rangovas (atsakovas) pagamins ir sumontuos užsakovui (ieškovui) du atraminius viensijus elektrinius tiltinius kranus ir du atraminius dvisijus elektrinius tiltinius kranus. Sutartyje ir vienų, ir kitų kranų techninių duomenų aprašymuose nurodyta, kad jų darbo režimo grupė – FEM 3 m (sunkus). UAB,,Mechanika“ pateiktuose kranų techniniuose pasuose nurodytos mechanizmų darbo režimų grupės 2 m FEM.

Kasaciniu skundu byloje keliami klausimai dėl rangos sutarties tinkamo įvykdymo ir sutarties aiškinimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas reikalavimams pagal 2004 m. vasario 11 d. ir 2004 m. kovo 22 d. rangos sutartis atsakovo prašymu taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. Dėl 2006 m. birželio 28 d. rangos sutarties teismas pažymėjo, kad užsakovui buvo žinoma apie nukrypimą nuo sutarties priimant sutarties objektą. Teismo teigimu, šis nukrypimas nuo sutarties techninių duomenų yra neesminis ir rangovui įstatymo leidžiamas. Įstatyme reikalaujama, kad darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turėtų rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Ieškovas patvirtino faktines aplinkybes, kad nuo 2006 m. gruodžio mėn. kranai dirba ir eksploatuojami pagal paskirtį. Remdamasis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi, ieškovui neįrodžius ir byloje nenustačius tokių trūkumų, dėl kurių atsakovo pagaminti kranai negalėtų būti naudojami pagal visus (bendrus) techninius duomenis (ne vien pagal važiuoklės vežimėlio darbo režimą), teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 26 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimą pakeitė - ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą UAB „Mechanika“ neatlygintinai pašalinti rangos sutarties, sudarytos 2006 m. birželio 28 d., trūkumus, pateikiant sutarties sąlygas atitinkančius kranus, kurių darbo režimas būtų FEM 3M (sunkus); kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija dėl 2006 m. birželio 28 d., sutarties nurodė, kad vyriausiojo eksperto M. A. rašte UAB,,Melesta“ direktoriui pažymėta, jog sutartyje nurodyta darbo režimo grupė kranų mechanizmams M6 atitinka pagal FEM standartus kranų darbo rėžimui, kuris žymimas 3M, o UAB,,Mechanika“ pateiktuose kranų techniniuose pasuose nurodytos mechanizmų darbo režimų grupės 2m FEM. Teisme apklaustas kaip liudytojas, M. A. nurodė, kad mechanizmo su darbo režimu 2M tarnavimo laikas trumpesnis nei 3M, taip pat kad kėlimo greitis su darbo režimu jokio ryšio neturi, tai yra atskiras parametras. Teismo paskirtos techninės ekspertizės ataskaitoje nurodyta, kad pagal techninį reglamentą,,Mašinų sauga“ krano darbo režimo grupė priklauso nuo krano talės darbo režimo grupės. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad darbo režimo FEM 3m ir FEM 2 m grupės skiriasi apkrovos faktoriaus dydžiu, maksimalaus paleidimų per valandą skaičiaus dydžiu, saugaus darbo laiko valandų skaičiaus dydžiu ir bendro naudojimo laiko valandų skaičiaus dydžiu. Visas šias aplinkybes patvirtino ekspertas A. B., apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų posėdžiuose. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškinys buvo pareikštas ne dėl kranų kokybės reikalavimų, o dėl jų tam tikrų techninių sąlygų (darbo režimo grupės) neatitikties sutarties sąlygoms. Kolegija, remdamasi išvardytais įrodymais, sprendė, kad ieškovas įrodė, jog pagal 2006 m. birželio 28 d. rangos sutartį atsakovas pagamino keturis kranus, neatitinkančius sutartyje aptartos sąlygos – kad kranų darbo režimo grupė būtų FEM 3m (sunkus), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šio ieškinio reikalavimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB,,Mechanika“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, ir palikti galioti atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį bei perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal CK 6.664 straipsnio 1 dalį užsakovas turi ne teisę, bet pareigą priimti rangovo atliktą darbą. Šios pareigos įvykdymo tvarka reglamentuota CK 6.662 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį užsakovas privalo prieš priimdamas darbą jį apžiūrėti ir pastebėjęs nukrypimus nuo rangos sutarties sąlygų, apie juos pranešti rangovui. Atliktų darbų rezultato perdavimas-priėmimas įforminamas aktu, kuriame rangovas patvirtina perdavęs, o užsakovas – su išlygomis ar be išlygų priėmęs atliktus rangos darbus. Išlygos gali būti surašomos darbų perdavimo-priėmimo metu, o ne vėliau. Perdavimo-priėmimo aktas yra įrodymas, patvirtinantis rangovo sutartinio įsipareigojimo įvykdymo tinkamumą. Atsakovas pateikė ieškovui kranų techninę dokumentaciją, kurioje nurodyti jų techniniai parametrai. Ieškovo atstovas, be išlygų pasirašęs perdavimo-priėmimo aktą, patvirtino, kad rangovas sutartį įvykdė tinkamai. Pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį, jei užsakovas priėmė darbą jo nepatikrinęs, jis netenka teisės remtis darbų trūkumais, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.662 straipsnio 3 dalimi.

2. Pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalį rangovo darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčo kranų kokybės, nurodė, kad šie sėkmingai veikia. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad ieškinys pareikštas ne dėl kranų kokybės reikalavimų, o dėl tam tikrų techninių sąlygų (darbo režimo grupės) neatitikties sutarties sąlygoms, yra nepagrįstas. Rangovo darbo rezultato atitiktis sutarties reikalavimams dėl techninių sąlygų yra sudėtinis krano kokybės elementas. CK 6.662 straipsnio nuostatos neišskiria darbų rezultato neatitikties sutarties reikalavimams ir darbų rezultato trūkumo, todėl bet kuris iš šių faktų turi būti nurodomas pasirašomame akte.

3. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jei darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Byloje nenustatytos pagrindą išvardytiems užsakovo reikalavimams sudarančios aplinkybės. Be to, net ir nustačius tokias aplinkybes, teismas turėtų parinkti sutarties šalių interesų pusiausvyrą atitinkantį gynybos būdą, net jei užsakovas pasirinko kitą būdą. Priimdama skundžiamą nutartį, teisėjų kolegija įpareigojo neaiškiomis priemonėmis ir būdu pašalinti ieškovo nurodytą neatitiktį sutarties sąlygoms ir sudarė sąlygas ieškovui nesąžiningai praturtėti.

4. Sutartis turi būti aiškinama pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas, atsižvelgiama į tikruosius šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Iš sutarties 2.1 ir 2.2 papunkčių turinio matyti, kad kranų techniniai duomenys susideda iš kelių rodiklių, kurie tarpusavyje neretai nedera. Ieškovo tikrasis ketinimas sudarant sutartį buvo susijęs ne tiek ir ne tik su darbo režimo grupės rodikliu, kiek su kėlimo greičio, talės judėjimo greičio ir krano judėjimo greičio rodikliais. Ieškovui reikšmingą kėlimo greitį atitinka FEM 2M talė, o FEM 3M norimo greičio neužtikrintų. Sutartyje nebuvo nustatyta jokių sąlygų dėl kranų darbo valandų skaičiaus ir apkrovos galimybių. Ieškovas jokių pretenzijų iki 2007 m. rugsėjo 13 d. nereiškė, kranus naudoja pagal paskirtį. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartinę prievolę pagaminti ir perduoti keturis kranus.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

1. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas kranus iš atsakovo priėmė tik 2007 m. rugpjūčio 30 d., dalyvaujant ekspertui, kuris kranų priėmimo metu atkreipė dėmesį į kranų darbo režimą. Išlyga dėl kranų neatitikties sutarties sąlygoms padaryta priėmimo metu. Ji yra ne tik ieškovo, bet ir atsakovo priėmimo-perdavimo akto egzemplioriuje. Kasatorius nesąžiningai teigia, kad išlyga nurodyta tik po 8 mėnesių nuo priėmimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad jei užsakovas priėmė darbą jo nepatikrinęs, jis netenka teisės remtis darbų trūkumu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą.

2. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo šioje byloje taikyti CK 6.663 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes šalių ginčas yra kilęs ne dėl rangovo atliktų darbų kokybės, bet dėl pagaminto daikto (krano) neatitikties sutarties sąlygoms. Šiuo atveju ginčo santykiui turi būti taikomos CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.

3. Pagal CK 6.665 straipsnį užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus, jei darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos). Byloje nustatyta, kad atsakovas pagamino kranus, kurių darbo režimo grupė neatitinka sutarties sąlygų, dėl to gerokai mažesniu valandų skaičiumi bus apribotos galimybės dirbti sunkios apkrovos grupėje. Nustatęs šias aplinkybes teismas pagrįstai taikė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

4. Atsakovas, sudarydamas sutartį, įsipareigojo pagaminti kranus, atitinkančius visus joje nurodytus techninius duomenis, o ne tik kėlimo greičio parametrą. Darbo režimo grupė yra reikšmingas parametras, nes nuo jo priklauso krano ilgaamžiškumas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl rangos sutarties tinkamo įvykdymo

Bylos šalys susitarė dėl kranų pagaminimo ir rangos sutartyje nustatė jų techninius parametrus. Byloje kilus ginčui dėl sutarties įvykdymo tinkamumo, šis klausimas svarstytinas vadovaujantis bendrosiomis sutarčių ir specialiosiomis rangos sutarčių vykdymą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Sudarytos sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai nustatyta sutartyje, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.663 straipsnyje įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė visų pirma privalo atitikti rangos sutarties sąlygas ir tik nesant sutartyje nustatytų kokybės sąlygų, atsižvelgiama į įstatymo ar įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Jei sutartyje nenustatyta ko kita, būdus sutartam rezultatui pasiekti rangovas pasirenka savarankiškai ir darbus atlieka savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, ją vykdydamos - bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad rangos sutartimi kasatorius įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti kranus, kurių mechanizmų darbo režimo grupė – FEM 3m, tačiau jo pagamintų kranų mechanizmų darbo režimų grupė - FEM 2m. Kasatorius neginčija nukrypimo nuo sutarties sąlygų fakto, tačiau teigia, kad tai padarė siekdamas kitų sutartyje nustatytų parametrų įvykdymo, be to, toks nukrypimas nelėmė ginčo kranų kokybės, nes šie sėkmingai veikia.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad rangos sutartimi sutartų darbų, t. y. darbų rezultato, kokybės samprata apibrėžta CK 6.663 straipsnyje ir siejama ne su darbų rezultato – pagaminto daikto sėkmingu funkcionavimu, gedimų nebuvimu, bet su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui. Rangovo siekimas, kad darbų rezultatas atitiktų vienas savybes, nevykdant įsipareigojimo užtikrinti visus parametrus, nustatytus sutartyje, nėra pateisinamas, nes toks sutarties vykdymas, nesuderinus su kontrahentu, neatitinka sutarčių vykdymo principų nuostatų dėl sutarties tinkamo, sąžiningo vykdymo, šalių bendradarbiavimo. Kasatorius byloje neįrodė, kad suderino su užsakovu nukrypimą nuo sutarties sąlygų. Taigi nukrypus nuo sutarties sąlygų ir pagaminus daiktą, neturintį visų sutartyje nustatytų savybių, turinčių esminę reikšmę jo naudojimo trukmei, nėra pagrindo teigti, kad jis atitinka jam keliamus kokybės reikalavimus.

Dėl atliktų darbų perdavimo ir priėmimo

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.662 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad jei užsakovas priėmė darbą jo nepatikrinęs, jis netenka teisės remtis darbų trūkumu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą.

Ieškovas nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad jis perdavimo-priėmimo aktą pasirašė be išlygų, teigia, kad išlyga įrašyta kranų perdavimo-priėmimo metu 2007 m. rugpjūčio 30 d., pažymėdamas, kad išlyga yra ne tik jo, bet ir atsakovo priėmimo-perdavimo akto egzemplioriuje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas bylos faktų nenustatinėja, bet remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nors byloje yra pateiktas ieškovo nurodytas atsakovo antspaudu pažymėtas priėmimo-perdavimo akto egzempliorius su ieškovo išlyga, ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad kranų priėmimas-perdavimas įvyko ne 2006 m. gruodžio 22 d., bet 2007 m. rugpjūčio 30 d., atsakovo atstovas pripažino, kad „ieškovai pretenziją pareiškė priduodant paskutinį kraną“ (T. 2, b. l. 77), teismai nurodytų aplinkybių, reikšmingų nustatant išlygos pareiškimo faktą ir momentą, nevertino. Esant nevisapusiškai išnagrinėtoms reikšmingoms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija negali spręsti kasatoriaus keliamų teisės taikymo tinkamumo klausimų. Dėl to byla, siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes, grąžintina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl rangos sutartyje sutarto darbo rezultato perdavimo-priėmimo, taikomi sutarčių vykdymo principai. Kolegija pasisakė, kad sutarties vykdymas, nesilaikant visų jos nuostatų, neatitinka sutarčių vykdymo principų reikalavimų sutartį vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiaujant su kontrahentu. Tuo atveju, jei užsakovas neinformuotas apie nukrypimą nuo sutarties ją vykdant, jis turi būti apie tai informuojamas darbo rezultato priėmimo-perdavimo metu. Rangovas gali būti laikomas nesąžiningu, jei nukrypo nuo sutartų užsakymo sąlygų ir to neatskleidė vykdant sutartį ar darbo perdavimo metu. Pažymėtina, kad sutarties šalis, atsižvelgdama į civilinėje teisėje galiojančią sąžiningumo prezumpciją, turi teisėtą lūkestį, kad kontrahentas, vykdydamas sutartį, bus sąžiningas, todėl jei rangovas veikia nesąžiningai, užsakovas net ir nenurodęs trūkumų darbų priėmimo-perdavimo akte, nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu rangovo nesąžiningumas turėjo įtakos nuslepiant trūkumus.

Dėl teismo sprendimo išdėstymo

Jei rangovo atlikto darbo rezultatas neatitinka sutarties sąlygų, užsakovas pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį turi teisę savo pasirinkimu reikalauti apginti jo teises vienu iš įstatyme nustatytų gynybos būdu. Šioje byloje ieškovas savo įstatyme nustatytą teisę įgyvendino, pasirinkdamas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą gynybos būdą – reikalauti rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą. Kasatorius nesutinka su teismo sprendimu, teigdamas, kad jam neaiškūs sprendimo įvykdymo būdai ir priemonės, kad jo įvykdymas gali sudaryti sąlygas ieškovui nesąžiningai praturtėti. Teisėjų kolegija su šiuo kasatoriaus argumentu sutinka tuo aspektu, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovą UAB,,Mechanika“ neatlygintinai pašalinti rangos sutarties, sudarytos 2006 m. birželio 28 d., trūkumus, pateikiant sutarties sąlygas atitinkančius kranus, gali būti suprantamas ne tik kaip atsakovo įpareigojimas pakeisti sutarties reikalavimų neatitinkančius ieškovo įsigytų kranų mechanizmus – tales, bet ir kaip įpareigojimas pateikti kitus kranus. Be to, teismas nesilaikė CPK 271 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad, priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą. Teisėjų kolegija, taikydama ieškovo teisių gynybos būdą pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktą – įpareigoti rangovą neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, sprendime nenustatė jo įvykdymo tvarkos ir termino, byloje nesiaiškino, koks terminas šioje byloje atitiktų nurodytą protingo termino sampratą, kokia sprendimo vykdymo tvarka užtikrintų tinkamą ieškovo teisių apgynimą.

Dėl išvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, naikintina ir byla grąžintina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimas, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas

Vincas Verseckas