Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. I1-964-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02690-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,

sekretoriaujant Vidai Verikienei,

dalyvaujant pareiškėjui Ž. P.,

atsakovės atstovei R. J.,

liudytojui J. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4) nurodo, kad dalis nuteistųjų jo atžvilgiu yra priešiškai ir agresyviai nusiteikę, nes jis liudijo baudžiamojoje byloje teisiant pataisos namuose dirbantį pareigūną, kuris slapta įnešdavo narkotines medžiagas į pataisos namų teritoriją. Dėl šios priežasties pareiškėjas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (duomenys neskelbtini) buvo užpultas ir sumuštas. Jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, skubiai atlikta operacija ir splenaktomija.

Paaiškina, kad atvykęs į Vilniaus pataisos namus administraciją informavo, jog negali būti laikomas su kitais nuteistaisiais, nes dėl tų pačių priežasčių vėl gali būti užpiltas ir sunkiai sužalotas. Dėl šių aplinkybių iš administracijos pusės į pareiškėją atsirado neigiamas požiūris. Regionų apygardos administracinis teismas priėmė atskirąją nutartį ir įpareigojo Vilniaus pataisos namus užtikrinti pareiškėjui saugesnes kalinimo sąlygas. Nepaisant to, Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus tarnybiniu pranešimu, priėmė nutarim1 perkelti pareiškėją į Marijampolės pataisos namus. Pareiškėjas teigia, kad priimdamas šį nutarimą Kalėjimų departamentas neatsižvelgė į dokumentinę perkėlimo medžiagą, nes Vilniaus pataisos namai žinodami, kad pareiškėjas negali būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą, jos (medžiagos) sąmoningai nepateikė.

Pareiškėjas teigia, kad Kalėjimų departamentui turėjo būti žinoma, jog jis negali būti perkeltas į kitą laisvės atėmimo vietą, o ypač į Marijampolės pataisos namus. Informacija apie tai yra nurodyta pareiškėjo asmens byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose ir kituose dokumentuose. Teigia, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. turėjo būti perkeltas į Marijampolės pataisos namus, todėl kreipėsi į Teismingumo ministeriją ir Kalėjimų departamento pareigūną, informuodamas, jog su juo bandoma susidoroti. Kalėjimų departamento pareigūnas A. K. pavirtino, kad pareiškėjas negali būti perkeltas kitą laisvės atėmimo vietą ir nutarimą panaikino.

Pareiškėjas teigia, kad vien dėl to, kad Kalėjimų departamentas priėmė nutarimą dėl perkėlimo yra pagrindas pripažinti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ir priežastinio ryšio buvimą. Nurodo, kad dėl neteisėtų veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, neteisybės jausmą ir nuolatinę baimę, patyrė didelį stresą, sukrėtimą, sutriko miegas. Iki šiol jaučia beviltiškumo, nesaugumo jausmus, o tai turi neigiamos įtakos jo gyvenimo kokybei, nes bijo būti perkeliamas į kitą įkalinimo įstaigą ir būti joje užpultas (kas jau buvo nutikę) ir nužudytas. Pareiškėjas pažymi, kad nutarimas dėl perkėlimo buvo panaikintas tik dėl to, kad pats ėmėsi priemonių kreipdamasis į kitas įstaigas.

Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 21-25) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Kalėjimų departamentas neturi informacijos ar patvirtinančių rašytinių įrodymų, kad, kaip teigia pareiškėjas, nutarimas dėl perkėlimo būtų panaikintas. Kalėjimų departamentas neturi informacijos, jog pareiškėjas nutarimą būtų apskundęs teisės aktų nustatyta tvarka, tad jis laikomas teisėtu ir galiojančiu teisės aktu. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad tiek Vilniaus pataisos namų, tiek Kalėjimų departamento pareigūnai žino susidariusią situaciją, kad, jei pareiškėjas bus perkeltas į Marijampolės pataisos namų, su juo bus susidorota, tačiau sąmoningai to siekia, pažymi, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas su 2021 m. rugpjūčio 24 d. skundu yra kreipęsi į Kalėjimų departamentą ir teikiant atsiliepimą skundas dar nėra išnagrinėtas.

Kalėjimų departamentas teigia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindžia prašomos sumos apskaičiavimą.

Liudytojas teismo posėdyje apklaustas Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkas nurodė, kad į Vilniaus pataisos namus pareiškėjas perkeltas dėl sukčiavimo pataisos įstaigose. Visi perkelti nuteistieji tuo nebuvo patenkinti, pradėjo rašyti skundus, manipuliuoti, žudytis ir pan. Liudytojo nuomone, vieta kurioje laikomas pareiškėjas, t. y. Vilniaus pataisos namai yra saugiausia jo laikymo vieta. Dėl nutarimo perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą aplinkybių paaiškinti negali, kiek žino, paprastai perkėlimas derinamas su konkrečios pataisos įstaigos padaliniais.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu, pakartodamas skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus. Pareiškėjas nesutiko su liudytojo teiginiais dėl jo perkėlimo į Vilniaus pataisos namus aplinkybių. Akcentavo, jog nutarimas dėl jo perkėlimo neturėjo būti priimtas.

Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėją buvo nuspręsta perkelti į Marijampolės pataisos namus dėl to, jog šioje įstaigoje būtų lengvesnė jo resocializacija. Kriminalinės žvalgybos skyriui gavus informacijos, kad gresia pavojus pareiškėjo gyvybei, nutarimas dėl perkėlimo buvo panaikintas. Akcentavo, kad pareiškėjas nebuvo perkeltas į kitus pataisos namus, todėl neturtinė žala nekilo, o kreipdamasis į teismą siekia tik pasipelnyti iš valstybės.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinamos dėl 2021 m. rugpjūčio 4 d. priimto nutarimo perkelti pareiškėją iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2020 m. rugsėjo 8 d., paprastojoje grupėje ir laikomas kamerų tipo patalpose (izoliuotas nuo kitų nuteistųjų) (b. l. 29). Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus patarėja (nuteistųjų ir suimtųjų psichologinės pagalbos klausimais) 2021 m. liepos 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 64-2060, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nėra paveikus resocializacijos poveikio priemonėms, mąstymas ir elgesys išlieka nekoreguotinas ir įgyja tik neigiamas tendencijas, padarė išvadą, kad Vilniaus pataisos namuose nėra galimybės apsaugoti nuteistąjį (pareiškėją) nuo destruktyvaus elgesio savo ir darbuotojų atžvilgiu, bei rekomendavo pareiškėją perkelti į kitą pataisos įstaigą (b. l. 27-30).

Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. NN-167 (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 5-6, 26, 31), atsižvelgdamas į tarnybinį pranešimą ir siekdamas palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją bei užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą ir saugumą, nutarė perkelti pareiškėją iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus. Pareiškėjui Nutarimas įteiktas 2021 m. rugpjūčio 10 d.

Kalėjimų departamento Kriminalinės valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjas 2021 m. rugpjūčio 11 d. Kalėjimo departamento direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą (b. l. 53-54), kuriame nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 11 d. apie 15.50 val., paskambino nuteistasis Ž. P. ir informavo, jog jį ketinama perkelti į Marijampolės pataisos namus. Tyrėjas nurodė, jog pareiškėjas yra davęs reikšmingus parodymus ikiteisminiame tyrime dėl narkotinių medžiagų platinimo Kybartų pataisos namuose. Minėtoje byloje nuteisti nusikalstamos veikos organizatorius ir bendrininkas laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose. Šie asmenys ne kartą yra grasinę nuteistajam susidorojimu (dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas), todėl Marijampolės pataisos namuose gali grėsti pavojus Ž. P. sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgdamas į tai, tyrėjas siūlė neperkelti pareiškėjo į Marijampolės pataisos namus, o tolimesniam bausmės atlikimui palikti Vilniaus pataisos namuose arba perkelti į Pravieniškių pataisos namų trečiąjį sektorių.

Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus pataisos namų direktoriui pateikė skundą dėl Kriminalinės žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo (b. l. 59-61). 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas Vilniaus pataisos namų direktoriui pateikė pareiškimą dėl jo atžvilgiu išsakytų grasinimų ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus galimai neteisėtų veiksmų (b. l. 64-65). Pareiškėjo skundas ir pareiškimas pagal kompetenciją persiųsti nagrinėti Kalėjimų departamentui (b. l. 58). 2021 m. rugsėjo 23 d. Kalėjimų departamento sprendimu pareiškėjo skundas ir pareiškimas netenkinti (b. l. 55-57).

Nutarimas, kuriuo pareiškėją buvo nuspręsta perkelti į Marijampolės pataisos namus, Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. NN-108 pripažintas netekusiu galios (b. l. 74-75).

Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos apraše (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2022 m. sausio 5 d.) (toliau – Aprašas).

BVK 69 straipsnio (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3023 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga: 1) siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba 2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba 3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba 4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. BVK 69 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Vadovaujantis Aprašo 5 punktu, perkeliančioji įstaiga parengia nutarimo ar Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo dėl nuteistojo perkėlimo projektą ir kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą (išvada, teikimas ir pan.) pateikia derinti (vizuoti) priimančiosios įstaigos vadovui bei Kalėjimų departamento padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovams. Jeigu derinimas (vizavimas) vykdomas dokumentų valdymo sistemoje, priimančiosios įstaigos vadovas nutarimo projektą derina kvalifikuotu elektroniniu parašu, Kalėjimų departamento atitinkamų padalinių vadovai – dokumentų valdymo sistemos priemonėmis. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, prie nutarimo projekto pateikiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai. Iškilus klausimų dėl nuteistojo perkėlimo pagrįstumo, Kalėjimų departamentas gali paprašyti pataisos įstaigų pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, reikalingus sprendimui priimti (Aprašo 21 punktas).

Nors pagal aptarą teisinį reguliavimą diskrecijos teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius priimdamas galutinį sprendimą, tačiau priimamas sprendimas turi atitikti BVK nustatytus nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą tikslus, įskaitant ir nuteistojo saugumą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje (duomenys neskelbtini) buvo sužalotas, jis patyrė sunkų sveikatos sužalojimą (b. l. 84-89). Pareiškėjas Vilniaus pataisos namams 2020 m. spalio 13 d. pateiktame skunde nurodė, kad negali būti perkeltas į Marijampolės pataisos namus dėl kylančios grėsmės jo saugumui (b. l. 94-95). 2020 m. inicijuotas pareiškėjo perkėlimas iš Vilniaus pataisos namų į kitus pataisos namus buvo nutrauktas, paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjui gali kilti grėsmė (b. l. 96-97). Bylos duomenimis, Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyrius taip pat turėjo informacijos, kad pareiškėjui Marijampolės pataisos namuose gali grėsti pavojus (b. l. 53-54). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog Kalėjimų departamentas, spręsdamas pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus klausimą, turėjo žinoti informaciją dėl Marijampolės pataisos namuose pareiškėjui galinčios kilti grėsmės ir atitinkamai šią informaciją (duomenis) įvertinti priimdamas Nutarimą. Tačiau, visos reikiamos informacijos sprendimui dėl perkėlimo priimti nesurinko ir/ar neišreikalavo iš pataisos namų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui susipažinus su Nutarimu ir telefonu susiekus su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais, įstaigos vadovui 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo pateiktas tarnybinis pranešimas dėl informacijos apie pareiškėjui kylančią grėsmę ir siūlymas neperkelti nuteistojo į Marijampolės pataisos namus (b. l. 53-54) ir Nutarimas, dėl minėtame tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, jį priėmusios institucijos sprendimu, buvo pripažintas negaliojančiu (b. l. 74-75). Šios aplinkybės patvirtina, kad Kalėjimų departamentas priimdamas Nutarimą dėl pareiškėjo perkėlimo į Marijampolės pataisos namus nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas rinkdamas (vertindamas) informaciją reikšmingą sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo priimti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą pažymi, kad pareiškėjas su Nutarimu buvo supažindintas 2021 m. rugpjūčio 10 d., sekančią dieną paskambino Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriui informuodamas apie susidariusią situaciją ir kaip nurodo pats pareiškėjas, jam pareigūnas telefonu patvirtino, kad jis negali būti perkeltas į Marijampolės pataisos namus ir „panaikino nutartį“ (b. l. 2). Pareiškėjo skundas teismui parengtas 2021 m. rugpjūčio 12 d. (iš pataisos namų išsiųstas 2021 m. rugpjūčio 16 d.). Taigi, nors Nutarimas pačios institucijos sprendimu negaliojančiu pripažintas vėliau, tačiau pareiškėjas vėliausiai skundo parengimo dieną žinojo, kad nebus perkeltas į Marijampolės pataisos namus. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad dėl priimto Nutarimo pareiškėjas 1-2 dienas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, baimindamasis būti perkeltas į kitus pataisos namus, tačiau jie nebuvo tokio pobūdžio, kad galėtų būti įvertinti pinigais. Teismas taip pat pažymi, kad Nutarimas nebuvo pradėtas vykdyti, t. y. inicijuotas perkėlimas – sustabdytas, o Nutarimas, pačios institucijos sprendimu, pripažintas negaliojančiu. Byloje nėra duomenų, kad priimdamas Nutarimą Kalėjimų departamentas sąmoningai būtų siekęs sukelti pareiškėjui diskomfortą, nepatogumus ar siekęs įbauginti ir/at susidoroti su pareiškėju. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo Ž. P. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2021 m. rugpjūčio 10-11 d. pareiškėjo teisė į saugias kalinimo sąlygas buvo pažeista.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė