Dėl sprendimo pakeitimo

Administracinė byla Nr. eI3-764-1066/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02031-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija: 14.4.5; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams R. T., advokatams B. V. ir L. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. AS-116 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) apskaičiuotą didesnio mokesčio tarifu už valstybinius gamtos išteklius 11 548,00 Eur mokestį sumažinant iki 1 732,20 Eur.

2. Savo skundo reikalavimus pareiškėja grindžia tokiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) Sprendimu pareiškėjai apskaičiuotas 11 548,00 Eur mokėtinas mokestis už išgautą požeminį vandenį didesniu tarifu, nustatytą mokesčio tarifą dauginant iš 10.

2.2. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Sprendimu, mano, kad jis turi būti pakeistas, nes pareiškėjai apskaičiuotas mokėtinas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, padaugintas iš koeficiento 10, yra nepagrįstas, neproporcingas ir neprotingas.

2.3. Paaiškina, kad pareiškėjos pagrindinė veikla yra geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas. Pareiškėja paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Joniškio rajone, jai pavesta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Pareiškėja veiklą vykdo pagal jai išduotą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. L7-GVTNT-29 ir mano, kad pagal jai išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra įtraukta požeminio vandens paėmimo veikla, naujas leidimas požeminio vandens išgavimui iš senų vandenviečių, nereikalingas, net ir iš tų, kuriose išgaunama iki 100 m3 vandens per parą (vidutinis metinis suvartojimas). Taip pat nurodo, kad aplinkybė, jog po 2014 m. liepos 1 d. pareiškėja neturėjo gauti naujo leidimo išgauti požeminį vandenį iš Jurdaičių ir Žvelgaičių vandenviečių, sužinojo tik tada, kai tvarkėsi pirmą Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. PV-16-28, kuris pareiškėjai buvo išduotas 2016 m. lapkričio 30 d. Būtent tada pareiškėjai tapo žinoma, kad reikalinga kreiptis ir dėl leidimo požeminio gėlo vandens išgavimui ir iš Jurdaičių ir Žvelgaičių vandenviečių.

2.4. Taip pat tvirtina, kad Jurdaičių vandenvietė įtraukta į antrą pareiškėjai išduotą Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 27 d. leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. PV-17-23. Kadangi pareiškėja investavo lėšas naujos Žagarės vandenvietės įsteigimui, iš kurios buvo numatyta aprūpinti buvusius Žvelgaičių vandenvietės vartotojus ir abonentus, nuo 2020 m. spalio 7 d. Žvelgaičių vandenvietė nenaudojama, joje esantis gręžinys užkonservuotas 2020 m. spalio 26 d.

2.5. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. išgavo požeminį vandenį iš Stungių vandenvietės be leidimo dėl objektyvių priežasčių, nes Joniškio rajono savivaldybė įpareigojo pareiškėją perimti Stungių gyvenvietės vandentvarkos objektus (2016 m. rugsėjo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis). Pareiškėjai perėmus eksploatuoti Stungių vandenvietę, buvo imtasi rengti dokumentus, reikalingus gauti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimą išgauti požeminį vandenį iš Stungių vandenvietės. Kadangi Stungių kaimo gyventojai geriamuoju vandeniu buvo aprūpinami iš Stungių vandenvietės gręžinio, pareiškėja, perėmusi vandenvietę, negalėjo nutraukti vandens išgavimo ir jo tiekimo, nes Stungių gyventojai neturėjo kitų alternatyvų apsirūpinti šiomis gyvybiškai svarbiomis geriamojo vandens paslaugomis.

2.6. Pabrėžia, kad pareiškėja iki patikrinimo pradžios deklaravo ir sumokėjo mokesčius už paimtą požeminį vandenį iš Jurdaičių, Žvelgaičių ir Stungių vandenviečių įprastu tarifu (t. y. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priede nustatytais tarifais). Pareiškėja išgautus išteklius deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdama Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas KIT708, bet ir teikė Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos 2017–2019 metų Požeminio vandens gavybos metinės ataskaitas 1-PV. Taigi mano, kad pareiškėja deklaravo tinkamai išgaunamus gamtos išteklius, įskaitant iš paminėtų vandenviečių. Aplinkybė, kad iki patikrinimo pradžios buvo deklaruotas laiku ir visas išgautas požeminis vanduo, konstatuota ir Patikrinimo akte, dėl ko valstybės ir savivaldybių biudžetams nepadaryta jokia žala. Esant tokiai situacijai, yra pagrindas pakeisti skundžiamą Sprendimą.

Be to, pareiškėjos padarytas pažeidimas nėra sunkus. Pareiškėja nesiekė nuslėpti požeminio vandens kaip valstybinio ištekliaus naudojimo, visą išgautą požeminį vandenį apskaitė, deklaravo ir už jį sumokėjo mokestį įprastu tarifu, o pažeidimą sąlygojo ne sąmoningas siekis nuslėpti požeminio vandens kaip valstybinio ištekliaus naudojimą, bet neaiškus teisinio reguliavimo bei TIPK leidimų sąlygų traktavimas. Pažymi, kad pareiškėjos finansinė padėtis labai bloga, kad galėtų sumokėti paskaičiuotą didesniu tarifu mokestį.

2.7. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia tokią poziciją:

3.1. Pasak atsakovo, nustatyta, kad pareiškėja 2017–2019 metais vykdė kito požeminio vandens gavybą, neturėdama Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes (toliau – Leidimas), dėl ko pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ŽGĮ) 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – MVGIĮ) 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl vadovaujantis MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, taikant didesnį mokesčio tarifą, apskaičiuotas pareiškėjai mokėtinas 11 548,00 Eur mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius (kitą požeminį vandenį) be Leidimo.

3.2. Nurodo, kad Departamento pareigūnai anksčiau nėra atlikę jokių pareiškėjos patikrinimų dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisėtumo. Tokio pobūdžio mokestinis patikrinimas buvo atliekamas pirmą kartą. Ankstesnis (2015 m., 2019 m.) patikrinimas buvo atliekamas pagal nurodytą patikrinimo tikslą ir rūšį, kuris niekaip nesusijęs su mokestiniu patikrinimu. Patikrinimų metu buvo atliekama kontrolė dėl nuotekų tvarkymo ir vandenvietės eksploatavimo, todėl požeminio vandens naudojimo (išgavimo) teisėtumas nebuvo ir negalėjo būti šio patikrinimo dalyku. 2015 m. ir 2019 m. atlikti patikrinimai neturėjo įtakos dėl Leidimo gavimo 2017–2019 m. laikotarpiu. Tuo tarpu 2021 m. kovo 23 d. atliktą patikrinimą vykdė Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento specialistė ir patikrinimo objektas buvo mokesčio už išgautus valstybinus gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumas už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius, todėl Lietuvos geologijos tarnybos išduotas leidimas bei išteklių naudojimo sutartis yra tiesiogiai susiję su atlikto patikrinimo objektu.

Pažymi, kad tokių duomenų, jog Bendrovė domėjosi ir prašė konsultacijos Departamento rūpimais klausimais dėl gręžinio eksploatavimo teisėtumo ar dėl mokesčių už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius, nėra.

3.3. Nors pareiškėja teigia, jog Departamento pareigūnai neįspėjo pareiškėjos, kad reikalingas leidimas požeminiam vandeniui išgauti, tačiau šios aplinkybės pareiškėja nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėja pripažįsta, kad 2017–2019 m. teikė VMI deklaracijas, vadinasi, apie pareigą deklaruoti išgaunamus valstybinius gamtos išteklius ji žinojo, be kita ko, skunde nurodo, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. gavo TIPK leidimą, todėl Departamentas neturėjo reikalauti leidimo.

3.4. Pažymi ir tai, jog pareiškėjos TIPK leidime nebuvo nurodytos konkrečios sąlygos dėl vandenvietėse išgaunamo vandens, t. y. pareiškėjos TIPK leidime nebuvo TIPK leidimo 18 dalies ”Vandens paėmimas, vartojimas ir tiekimas“ su 15 lentelėje „Vandens paėmimas ir vartojimas“ 3 grafoje nustatytu „Didžiausiu leidžiamas gauti / išgauti vandens kiekiu“, todėl laikyti, kad ginčo vandenvietėse požeminis vanduo išgautas turint leidimą, negalima. Departamento nuomone, ūkio subjektas, vykdydamas veiklą, privalo žinoti teisinį reglamentavimą tiesiogiai susijusį su veiklos vykdymu.

3.5. Akcentuoja, kad nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. išgavo požeminį vandenį Jurdaičių ir Stungių vandenvietėse bei 2017, 2018 ir 2019 metais Žvelgaičių vandenvietėje išgavo požeminį vandenį, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo ir neturint išteklių naudojimo sutarties. Vadinasi, tuo laikotarpiu pareiškėjos visas išgautas požeminis vanduo laikytinas išgautas be Leidimo. Pareiškėja pripažįsta, jog neturėjo privalomo leidimo ir tik 2017 m. balandžio 27 d. gavo leidimą naudoti žemės gelmių išteklius Jurdaičių ir Stungių vandenvietėse, o Žvelgaičių vandenvietėje leidimo neturi iki šiol.

3.6. Tvirtina, kad atsakovas, atlikęs patikrinimą ir priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jo veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių jis buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Departamentas yra Aplinkos ministerijos institucija, vykdanti kontrolę ar teisingai apskaičiuojami ir deklaruojami mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius ir iš to jam kyla pareiga taikyti didesnį mokesčio tarifą už nedeklaruotą arba deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį arba už be leidimo išgautus gamtos išteklius. Šiuo atveju pareiškėja nebuvo atsakinga, dėl ko laiku bei tinkamai neįgyvendino savo pareigų, ir tai sąlygojo nusižengimo padarymą, dėl ko ir buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atlikęs pareiškėjos planinį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių ir mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius (2017–2019 metais) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą, nustatė, kad pareiškėja be Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes (toliau – Leidimas) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. Jurdaičių ir Stungių vandenvietėse išgavo: I ketvirtį – požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui – 2361,2 m3 ir kito požeminio vandens – 5807,8 m3, II ketvirtį – požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui 945,1 m3 ir kito požeminio vandens – 801,2 m3, o per 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius Žvelgaičių vandenvietėje be Leidimo išgavo 2017 metais: I ketvirtį požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui – 1027 m3 ir kito požeminio vandens – 24 m3, II ketvirtį požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui – 915 m3 ir kito požeminio vandens – 24 m3, III ketvirtį požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui – 760 m3 ir kito požeminio vandens – 24 m3, IV ketvirtį požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui – 778 m3 ir kito požeminio vandens – 28 m3; 2018 metais: I ketvirtį požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui – 880 m3 ir kito požeminio vandens – 24 m3, II ketvirtį požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui – 943 m3 ir kito požeminio vandens – 24 m3, III ketvirtį požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui – 986 m3 ir kito požeminio vandens – 16 m3, IV ketvirtį požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui – 1 004 m3 ir kito požeminio vandens – 28 m3; 2019 metais: I ketvirtį požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui – 865 m3 ir kito požeminio vandens 30 m3, II ketvirtį požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui – 960 m3 ir kito požeminio vandens – 30 m3, III ketvirtį požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui – 880 m3 ir kito požeminio vandens – 30 m3, IV ketvirtį požeminio vandens namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui – 804 m3 ir kito požeminio vandens – 0 m3.

4.2. Nustatyta, kad pareiškėja 2017–2019 metais vykdė kito požeminio vandens gavybą, neturėdama Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes (toliau – Leidimas). Ko pasekoje, pareiškėja, vykdydama valstybinių gamtos išteklių gavybą be Leidimo, pažeidė ŽGĮ 12 straipsnio 1 dalies, MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl vadovaujantis MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, taikant didesnį mokesčio tarifą, apskaičiuotas pareiškėjai mokėtinas 11 548,00 Eur mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius (kitą požeminį vandenį) be Leidimo.

4.3. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas ginčijamu Sprendimu patvirtino Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2021 m. kovo 24 d. patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-822 ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 11 548,00 Eur mokestį.

5. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Sprendimo pakeitimo, nes, pasak pareiškėjos, jai apskaičiuotas mokėtinas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, padaugintas iš koeficiento 10, yra nepagrįstas.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MUVGI įstatymas (ginčo laikotarpiu aktualios teisės akto redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką.

Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (2 straipsnis).

MUVGIĮ 4 straipsnyje numatyta, kokie valstybiniai gamtos ištekliai yra mokesčio objektas. Mokesčio objektu laikytinos naudingosios iškasenos, nurodytos MUVGIĮ 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (MVGIĮ 4 straipsnio 1 punktas); vanduo ir gruntas, nurodyti MUVGIĮ 2 priede (MUVGIĮ 4 straipsnio 2 punktas) (2020 m. liepos 7 d. galiojančioje redakcijoje (vanduo ir gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede)); medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede (MUVGIĮ 4 straipsnio 3 punktas). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys MUVGIĮ apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (5 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vadovaujantis MUVGIĮ 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (7 straipsnio 4 dalis).

Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis).

7. Dėl reikalavimo turėti leidimą.

ŽGĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė.

ŽGĮ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 8 dalis nustatė, kad žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) turi teisę be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.

ŽGĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje (teismo pastaba – įskaitant ir leidimus naudoti požeminį vandenį).

Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo tvarką ginčo laikotarpiu reglamentavo Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (aktuali redakcija nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 4.1 papunktyje apibrėžta leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes sąvoka: leidimas – fiziniam ar juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, išduodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė konkrečiame objekte pagal sutartyje nustatytas sąlygas (žemės gelmių šiluminės energijos naudojimo sutartis nesudaroma) naudoti nurodytu rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.

ŽGĮ Nr. 1-1034 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-960 3 straipsnio 4 dalyje, įsigaliojusioje nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo numatyta: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį galioja neterminuotai, jeigu nesikeičia geriamojo gėlo ir gamybinio požeminio vandens naudojimo sąlygos.“

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 2 priedo 1 punktas numatė, jog veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą arba eksploatuojantys įrenginius, kurie nepriskiriami prie šių Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti TIPK leidimą, kai iš paviršinių ar požeminių vandens telkinių paimama ar planuojama imti 100 m3 per parą (vidutinis metinis paėmimas) ir daugiau vandens).

Pareiškėjos teigimu, ji, turėdama TIPK leidimą, nemanė, jog išgaunant požeminį vandenį senose vandenvietėse, reikalingas Leidimas, išduodamas Lietuvos geologijos tarnybos, ir buvo įsitikinusi, kad vandenvietės nurodymas TIPK leidime reiškia, jog ji Leidimą išgauti vandenį iš vandenviečių turi. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. išgavo požeminį vandenį Jurdaičių ir Stungių vandenvietėse bei 2017, 2018 ir 2019 m. Žvelgaičių vandenvietėje išgavo požeminį vandenį, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos Leidimo ir neturėdama išteklių naudojimo sutarties. Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu visas pareiškėjos išgautas požeminis vanduo yra išgautas be Leidimo. Skunde pareiškėja iš esmės pripažįsta, kad neturėjo privalomo turėti Leidimo. Pareiškėja 2017 m. balandžio 27 d. gavo Lietuvos geologijos tarnybos Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius Jurdaičių ir Stungių vandenvietėse, o Žvelgaičių vandenvietėje Lietuvos geologijos tarnybos Leidimo neturi iki šiol. Teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjos TIPK leidime nebuvo TIPK leidimo 18 dalies ”Vandens paėmimas, vartojimas ir tiekimas“ su 15 lentelėje „Vandens paėmimas ir vartojimas“ 3 grafoje nustatytu „Didžiausiu leidžiamas gauti / išgauti vandens kiekiu“, taigi pareiškėjos TIPK leidime nebuvo nurodytos konkrečios sąlygos dėl vandenvietėse išgaunamo vandens. Dėl pareiškėjos argumento, kad pareiškėja domėjosi ir prašė konsultacijos Departamento rūpimais klausimais dėl gręžinio eksploatavimo teisėtumo ar dėl mokesčių už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius, pasakytina, kad byloje tokių duomenų nėra pateikta.

8. Sutiktina, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji 2019 m. teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, įrodo, kad ji žinojo apie įstatyme numatytą pareigą deklaruoti išgaunamus valstybinius gamtos išteklius. Taip pat teismas kritiškai vertina pareiškėjos argumentą, kad pažeidimas nėra sunkus ir jį iš esmės lėmė neaiškus teisinio reguliavimo bei TIPK leidimų sąlygų traktavimas, nes laikytina, kad ūkio subjektas (šiuo atveju – Bendrovė), vykdydamas savo veiklą, privalo žinoti teisinį reglamentavimą, tiesiogiai susijusį su veiklos vykdymu. Darytina išvada, kad tiek Patikrinimo akte, tiek ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad vanduo išgautas be Leidimo.

9. Dėl sankcijos proporcingumo pasakytina, kad MUVGIĮ nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk4LTU1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-298-556/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-298-556/2016">eA-298-556/2016</a>).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk4LTU1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-298-556/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-298-556/2016">eA-298-556/2016</a>).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja pažeidimą būtų padariusi tyčia ar turėdama tikslą nuslėpti išgautą vandens kiekį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ar kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Bylos aplinkybės įrodo, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 27 d. gavo Lietuvos geologijos tarnybos Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius Jurdaičių ir Stungių vandenvietėse. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MUVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTMwLTU1Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1130-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1130-556/2018">A-1130-556/2018</a>, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE2Ni01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2166-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2166-575/2016">eA-2166-575/2016</a> ir kt.). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE2Ni01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2166-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2166-575/2016">eA-2166-575/2016</a>, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUyNS01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3525-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3525-575/2016">eA-3525-575/2016</a>, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTMwLTU1Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1130-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1130-556/2018">A-1130-556/2018</a>).

10. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Sprendimu patvirtintas 11 548,00 Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o MUVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už požeminio vandens išgavimą neturint Leidimo, neteisingą deklaravimą ir pavėluotą deklaravimą padidinti 1,5 karto. Pareiškėjos ginčijamu Departamento Sprendimu apskaičiuotas 11 548,00 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 1 732,20 Eur, atsižvelgtina, kad pareiškėja deklaracijas teikė, mokestį visais atvejais sumokėjo, Departamentui nekilo abejonių dėl išgauto vandens kiekio. Analogiškai sprendžiamos ir kitos bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme (2021 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTI3MTAtNTk1LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2710-595/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2710-595/2021">eI3-2710-595/2021</a>, 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTI3NzAtMzMxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2770-331/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2770-331/2021">eI3-2770-331/2021</a> ir kt.) ir LVAT (LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTAzMy04MjIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1033-822/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1033-822/2021">eA-1033-822/2021</a>, 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtODA4LTgyMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-808-822/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-808-822/2021">eA-808-822/2021</a> ir kt.).

11. Teismas konstatuoja, kad mokestis turi būti paskaičiuojamas 1,5 karto tarifu ir tai yra teisinga, proporcinga, pasiekia įstatymų leidėjo tikslus (įskaitant prevenciją) būtent konkrečiai pareiškėjos atžvilgiu nagrinėjamoje byloje. Dėl išdėstytų aplinkybių Departamento Sprendimo dalis, kuria pareiškėjai patvirtintas mokestis už be leidimo išgautą vandenį padidintu tarifu yra 11 548,00 Eur, keistinas, mokestį sumažinant iki 1 732,20 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“ skundą patenkinti.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. AS-116 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiuotą didesnio mokesčio tarifu už valstybinius gamtos išteklius 11 548,00 Eur mokestį sumažinant iki 1 732,20 Eur.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta Petkevičienė

Gediminas Užubalis

Fausta Vitkienė