Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-205/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.1; 44.5.2.16; 73.2.6.1; 114.8.2

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ir atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams UAB „Volnata“, T. Š. (T. Š.), AAS „Gjensidige Baltic“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. M. 2005 m. gegužės 31 d. ieškinio pareiškimu prašė teismo priteisti iš UAB „Volnata“ 110 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. 2006 m. lapkričio 27 d. ieškovė patikslino ieškinio pareiškimą, reikalaudama priteisti 110 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovų UAB,,Volnata“ ir T. Š.. 2007 m. vasario 13 d. ieškovė dar kartą patikslino reikalavimą - prašė teismo priteisti iš atsakovų UAB,,Volnata“, UAB DK,,Baltic Polis“ (dabar - AAS „Gjensidige Baltic“), T. Š. solidariai 110 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. liepos 14 d. ji važiavo automagistrale Vilnius-Panevėžys atsakovo UAB,,Volnata“ nuomos pagrindu valdomu mikroautobusu „Ford Transit“, kurį vairavo atsakovas-automobilio savininkas T. Š., apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“. Ukmergės rajone 14 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovė buvo sunkiai sužalota. Dėl to ji patyrė nepakeliamą skausmą, nuolatinius sveikatos sutrikimus. Be to, ieškovė eismo įvykio metu buvo nėščia, todėl dėl patirtų sužalojimų kūdikio gimdymas buvo komplikuotas, t. y. teko daryti Cezario pjūvį. Nuo eismo įvykio metu patirto fizinio skausmo ieškovė pradėjo bijoti transporto priemonių, susirgo depresija, ji nebepasitiki savo jėgomis. Dėl to atsakovai UAB,,Volnata“, AAS „Gjensidige Baltic“, T. Š. turėtų atlyginti ieškovei neturtinę žalą solidariai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 14 d. sprendimu tenkino ieškinio dalį - priteisė ieškovei iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad 2004 m. balandžio 29 d. T. Š. ir AAS „Gjensidige Baltic“ sudarė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuri galiojo nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2005 m. balandžio 29 d. Pagal šią sutartį draudikas įsipareigojo atlyginti 1 726 400 Lt žalą asmeniui ir 345 280 Lt turtui. 2004 m. liepos 14 d. apie 14 val. ieškovė važiavo automagistrale Vilnius-Panevėžys automobiliu, kurį vairavo atsakovas T. Š.. Ukmergės rajone, automagistralės 69 km, įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovė buvo sunkiai sužalota. Teismas sprendė, kad eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojas buvo atsakovas T. Š.. Teismas šią išvadą padarė remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartimi, nagrinėjant identiškas eismo įvykio aplinkybes civilinėje byloje Nr. 2A-350/2006, todėl daugiau dėl jų nusprendė nepasisakyti. Teismas konstatavo, kad T. Š. atsakingas už žalą, o atsakovas UAB,,Volnata“ nuo civilinės atsakomybės atleistinas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Mikroautobusas, kuriuo važiuojant ir įvyko eismo įvykis, buvo apdraustas bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“, kuriai ir tenka pareiga atlyginti ieškovei patirtą žalą, taip pat ir neturtinę (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.254 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 2001 m. birželio 14 d. redakcijos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-367/2004). Ieškovė savo reikalavimus kildina iš žalos atlyginimo teisinių santykių, todėl šiems reikalavimams pareikšti ieškovė turėjo trejų metų ieškinio senaties terminą, kurio ji nepraleido (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas klausimą dėl ieškovei padarytos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad eismo įvykis jai sukėlė didelį fizinį skausmą, ji pradėjo bijoti transporto priemonių, susirgo depresija, patyrė priešlaikinį gimdymą, dvasinius išgyvenimus dėl būsimo kūdikio gyvybės ir tolimesnės jo sveikatos, jai buvo atliktas Cezario pjūvis. Teismas, remdamasis CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, konstatavo, kad iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteistinas 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 22 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui UAB,,Volnata“ iš G. M. 4608 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimą. Kolegija nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 30 d. nutartyje pasisakė ieškovės šioje byloje keliamu klausimu dėl atsakovo UAB,,Volnata“ civilinės atsakomybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino civilinėje byloje nustatytus faktus prejudiciniais, išvadą dėl UAB,,Volnata“ atsakomybės grindė joje nustatytomis aplinkybėmis ir sprendė, kad civilinė atsakomybė tenka T. Š., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CPK 182 straipsnio 2 punktas). 2001 m. birželio 14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nedetalizuota žalos asmeniui sąvoka - neatskleista, ar ji apima neturtinę žalą asmeniui. Pagal draudimo sutarties sudarymo metu – 2004 m. balandžio 29 d. – buvusį transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinį reglamentavimą draudiko atsakomybę buvo leidžiama riboti tik draudimo išmokos dydžiu. Draudimo sutarties objektas – deliktinė vairuotojo atsakomybė už žalą asmeniui. Atsakovų sudarytoje draudimo sutartyje nenurodytos žalos asmeniui rūšys, todėl kolegija sprendė, kad draudikas privalo atlyginti abiejų rūšių – tiek turtinę, tiek neturtinę – žalą ieškovei, kurios dydis ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta draudimo asmeniui išmokos suma – 1 726 400 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-115/2006).

Ieškovė reikalavimą atlyginti dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą suformulavo 2005 m. gegužės 31 d. teismui pateiktame ieškinyje, kuriame atsakovu nurodė UAB,,Volnata“, o trečiuoju asmeniu - T. Š.. Eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą ieškovė prašė priteisti iš UAB,,Volnata“, kuri, ieškovės manymu, buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja. Aplinkybė, kad 2004 m. liepos 14 d. eismo įvykio metu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas buvo T. Š., paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame T. Š. nurodė atsakovu. Taigi ieškovė, neturėdama duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu transporto priemonės vairuotojas – T. Š., šią transporto priemonę nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomojęs UAB,,Volnata“, ir pareikšdama ieškinį atsakovu nurodė UAB,,Volnata“, o ne T. Š.. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė praleido Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100 patvirtintų Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 4.4 punkte nustatytą terminą reikalavimui dėl 2004 m. liepos 14 d. eismo įvykio metu patirtos neturtinės žalos priteisimo pareikšti. Be to, apie 2004 m. liepos 14 d. draudiminį įvykį nedelsiant buvo informuota bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“.

Ieškovė nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, eismo įvykio metu sunkiai sužalojus jos sveikatą, nes dėl patirtų sužalojimų jai buvo atliktas Cezario pjūvis, laikinai negalėjo judėti, sumažėjo tikimybė, kad ieškovė galės ateityje gimdyti natūraliu būdu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į vertybes, į kurias buvo pasikėsinta eismo įvykio metu, ieškovės sveikatai sukeltas pasekmes, t. y. teismas taikė esminius neturtinės žalos kriterijus, kurie nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-394/2006). Kolegija nesirėmė ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje O. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003, kurioje padarytos žalos sveikatai pasekmės netapačios šioje byloje nustatytoms. Pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 1100 taikymo. Atsakovo UAB,,Volnata“ ir T. Š. draudimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Taisyklėmis, kurios yra neatskiriama sutarties dalis. Taisyklių nuostatose nustatyta aplinkybių visuma, kuriai esant draudikui atsiranda prievolė išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui (4 punktas). Nors vienos iš nurodytų sąlygų nebuvimas įvykį daro nedraudiminį, atitinkamai nesukelia prievolių draudikui. Pagal Taisyklių 4.4 punktą reikalavimas atlyginti žalą apdraustajam turi būti pareikštas per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kai trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą. Teismai nepagrįstai sutapatino Taisyklių 4.4 punkte nustatytą terminą su ieškinio senaties terminu. Taisyklių 4.4 punkte nustatytas terminas - vienas iš draudiminio įvykio sudėties elementų, bet ne ieškinio senaties terminas. Jis neapriboja ieškovės, kurios teisė reikalauti žalos atlyginimo kyla iš deliktinę atsakomybę reglamentuojančių nuostatų, teisės reikalauti eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens. Draudimo sutartyje nustatytos šalių prievolės ir šių prievolių atsiradimo sąlygos, kurioms esant atsakovui kyla prievolė atlyginti žalą. Dėl to nustatant, ar atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ atsirado prievolė, būtina taip pat nustatyti, ar egzistuoja sąlygų visuma, tarp jų - ar nepraleistas Taisyklių 4.4 punkte reglamentuotas terminas. Atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ neatsiranda prievolės atlyginti ieškovės patirtą žalą, jei eismo įvykis neatitinka draudiminio įvykio sąlygų. Draudimo įstatymo (2003 m. rugsėjo 18 d. redakcija) 82 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu.

2. Dėl neturtinės žalos dydžio. Remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi nustatant neturtinės žalos dydį reikia atsižvelgti į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-394/2006) esminiai kriterijai nustatant neturtinės žalos dydį – tai asmens sveikatos sutrikdymo laipsnis ir neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Šioje byloje teismai atsižvelgė tik į ieškovės patirtus sveikatos sužalojimus, kurie buvo pripažinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau ne į žalą padariusio asmens kaltę. Atsakovas T. Š. nepažeidė Kelių eismo taisyklių, transporto priemonės eksploatavimo taisyklių, t. y. nenustatyta atsakovo T. Š. neteisėtų veiksmų ar jo tyčios padaryti žalą tretiesiems asmenims.

Kasaciniu skundu ieškovė G. M. prašo panaikinti dalį bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų ir priteisti iš atsakovų UAB,,Volnata“, AAS „Gjensidige Baltic“ ir T. Š. solidariai 110 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl neturtinės žalos dydžio. Teismai nevertino visų ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas), taip pat tam tikrų aplinkybių, t. y. kad ieškovei buvo lūžusios dešinio gaktikaulio abi šakos ir kairiojo gaktikaulio apatinė šaka, taip pat dešinės mentės kaklelis, ieškovė patyrė galvos smegenų sukrėtimą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika asmens sveikata – tai viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu pasekmės susijusios su asmens sveikatos stipriu sutrikdymu, rimtais sužalojimais, kentėjimais įvykio metu, nerimu dėl sveikatos ateityje, gresiančiomis intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo ateityje (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-394/2006). Teismai, nustatinėdami eismo įvykio metu patirtos neturtinės žalos dydį įvertino tik ieškovės patirtą fizinį skausmą, tačiau liko neįvertinta tai, kad eismo įvykio metu ieškovė patyrė sužalojimus.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005) sveikatos sužalojimo sukeliami išgyvenimai yra ypač dideli, kaip ir išgyvenimai dėl negimusio kūdikio gyvybės. Skirtingų patirtos neturtinės žalos dydžių nustatymas bylose dėl sveikatos sutrikdymo patirtos žalos atlyginimo prieštarauja teisinio tikrumo, teisingumo, protingumo ir teisingumo principams. Ieškovė, įvertindama jos patirtą neturtinę žalą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje O. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003, kurioje nukentėjusioji dėl sveikatos sutrikdymo iš esmės patyrė panašias pasekmes. Ieškovei teko iškęsti fizinį (dėl kaulų lūžių) ir dvasinį (išgyvenimai dėl būsimo kūdikio gyvybės ir tolimesnės jo sveikatos, aplinkybė, kad ateityje ieškovė negalės gimdyti natūraliu būdu) skausmą, depresiją, transporto priemonių baimę. Ieškovė išgyveno priešlaikinį gimdymą ir jai buvo atliktas Cezario pjūvis. Dėl to jos patirta neturtinė žala gali būti prilyginama nukentėjusiosios civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 patirtai žalai. Teismai turėjo argumentuoti, kodėl nesivadovavo šia nutartimi.

2. Dėl atsakovų prievolės solidarumo. Teismai neįvertino, kad ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimą iš visų atsakovų, atsakingų už žalą, solidariai. Atsakovas T. Š. buvo išnuomojęs atsakovui UAB „Volnata“ automobilį. Atsakovai UAB „Volnata“ ir T. Š. tą pačią dieną buvo sudarę dvi šios transporto priemonės nuomos sutartis, kuriose buvo nustatyti skirtingi naudojimosi ir valdymo teisių perdavimo laikotarpiai. Vienas iš pagrindinių civilinės sutarties elementų yra tai, kad sutartyje turi būti įtvirtinta tikroji sutarties šalių valia. Ieškovės nuomone, tikroji šalių valia išreikšta 2004 m. balandžio 29 d. nuomos sutartyje (penkiolikos punktų), kurioje nustatyta, kad transporto priemonės valdymo ir naudojimosi teisės atsakovui UAB „Volnata“ yra perduodamos nuo sutarties pasirašymo momento iki 2009 m. balandžio 29 d. Būtent ši nuomos sutartis buvo pateikta valstybės institucijoms kaip tikrąją šalių valią įtvirtinanti sutartis. Remiantis CK 6.477 straipsnio 1 dalimi valdyti ir naudotis automobiliu turėjo teisę tik atsakovas UAB „Volnata“. Kadangi tikrąją šalių valią įtvirtinančioje nuomos sutartyje nenustatyti perduodamos transporto priemonės valdymo ir naudojimo teisių apribojimai, tai daiktinės teisės buvo perduotos visa apimtimi, t. y. atsakovas UAB „Volnata“ įgijo tiek automobilio valdymo ir naudojimo teisių, kiek šių turėjo atsakovas T. Š.. Dėl to atsakovas UAB „Volnata“ turi atsakyti kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, kuriam valdymo teisė perėjo nuomos sutarties pagrindu (CK 6.629 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 2 dalis, 6.477 straipsnio 1 dalis). Ieškovės nuomone, šiuo atveju svarbu įvertinti, ar atsakovas UAB „Volnata“ dėl neteisėtų atsakovo T. Š. veiksmų nebuvo praradęs padidinto pavojaus šaltinio valdymo teisės (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). Ieškovės teigimu, atsakovas T. Š. neturėjo automobilio valdymo ir naudojimosi teisių, galėjo valdyti šią transporto priemonę tik tiek, kiek jam leisdavo teisėtas jos valdytojas UAB „Volnata“. Atsakovas UAB „Volnata“ buvo sudaręs atsakovo T. Š. darbo grafiką, kai šis turėjo atsakovo UAB „Volnata“ leidimą darbo tikslais naudoti ir valdyti automobilį. Tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad T. Š. eismo įvykio metu transporto priemonę valdė turėdamas atsakovo UAB „Volnata“ leidimą. Dėl to atsakovas T. Š. eismo įvykio metu valdė transporto priemonę be atsakovo UAB „Volnata“ leidimo, t. y. neteisėtai. Tam turėjo įtakos paties atsakovo UAB „Volnata“ veiksmai, t. y. transporto priemonės valdymą atsakovas UAB „Volnata“ prarado dėl savo kaltės. Dėl šios priežasties galima konstatuoti, kad egzistuoja CK 6.270 straipsnio 3 dalies taikymo faktinis pagrindas - atsakovai UAB „Volnata“ ir T. Š. yra solidariai atsakingi už ieškovei padarytą žalą. Teismai nevertino šių aplinkybių, nepateikė argumentų dėl CK 6.270 straipsnio 3 dalies taikymo.

Atsiliepimu į ieškovės G. M. kasacinį skundą atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo atmesti kasacinį skundą. Jame nurodoma, kad teismai, spręsdami dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į vertybes, į kurias buvo pasikėsinta eismo įvykio metu, taip pat į ieškovės sveikatai sukeltas pasekmes. Taigi teismai taikė esminius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įtvirtintus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-394/2006). Teismai, vertindami ieškovės patirtą fizinį skausmą, kartu įvertino ir jos patirtus sužalojimus. Asmens sužalojimai ir dėl jų patiriamas fizinis skausmas yra neatskiriami. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį ieškovė vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje O. Ž. v. SPUAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003, kurioje nukentėjusiosios patirti sužalojimai negali būti prilyginti šioje byloje ieškovės patirtiems. Ieškovės sveikata 2004 m. liepos 14 d. eismo įvykio metu sutrikdyta nesunkiai, ji nepatyrė traumų, kurios būtų lėmusios jos invalidumą, atimtų iš jos galimybę gyventi visavertį gyvenimą, užsiimti mėgstama veikla. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, t. y. ne kasacinio nagrinėjimo dalykas.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų. Remdamasi šiomis nuostatomis, kolegija pasisako dėl bylą nagrinėjusių teismų išvadų, padarytų sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo klausimą, nustatant subjektus, kuriems tenka prievolė atsakyti dėl draudiminio įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos.

1. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, esant pareikštam nukentėjusio eismo įvykyje asmens – ieškovės tiesioginiam ieškiniui draudikui, laikėsi nuostatos, kad ieškovės reikalaujamą neturtinę žalą privalo atlyginti tik draudikas – atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“. Su šiuo draudiku 2004 m. balandžio 29 d. draudimo sutartį buvo sudaręs T. Š., kuris yra atsakingas dėl ieškovei eismo įvykio metu padarytos žalos. Pasisakydami dėl eismo įvykio mechanizmo ir atitinkamai spręsdami dėl neturtinės atsakomybės draudiminiame įvykyje subjektų, bylą nagrinėję teismai CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo pagrindu vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartimi ir šioje byloje padarytas išvadas pripažino prejudiciniais faktais, sukeliančiais teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Dėl to teismai neanalizavo eismo įvykio aplinkybių ir tiesiogiai bei netiesiogiai susijusių su eismo įvykiu subjektų atsakomybės sąlygų. Tačiau kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, atsisakydami analizuoti eismo įvykio mechanizmą ir subjektų atsakomybės klausimą, netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas dėl prejudicinių faktų.

Civilinė byla, kurioje priimta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis ir kurioje padarytas išvadas teismai pripažino turinčiomis prejudicinio fakto galią, buvo iškelta kitos ieškovės – A. M. – ieškinio pagrindu, šios (nagrinėjamos) bylos ieškovė G. M. nedalyvavo nagrinėjant nurodytą bylą. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Taigi būtina sąlyga, teismo sprendimui suteikianti prejudicinio fakto galią, yra jo įsiteisėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Linova“ v. D. P., bylos Nr. 3K-3-36/2004, Teismų praktika 21, p. 41). Ši sąlyga būtina abiem prejudicinio fakto konstatavimo atvejais, t. y. kai prejudiciniai faktai galioja dalyvavusiems byloje asmenims ir kai prejudiciniai faktai galioja ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Tačiau tam, kad prejudiciniai faktai galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims, t. y. sukeltų teisines pasekmes ne tik proceso dalyviams, bet ir jame nedalyvavusiems asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių turi būti pasisakyta teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-484/2006, Teismų praktika 26, p. 145). Nors pirmosios instancijos teismui šioje byloje priimant 2007 m. kovo 14 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis galiojo, tačiau apeliacine tvarka bylą nagrinėjant ir priimant 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį, ši apeliacinės instancijos teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis jau buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartimi. Taigi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, kurio kompetencija patikrinti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu, nebuvo būtinųjų sąlygų, kurios lemia prejudicinio fakto egzistavimą ir teikia pagrindą atsisakyti pakartotinai nustatinėti bylai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju apskritai nebuvo įsiteisėjusio teismo baigiamojo procesinio sprendimo, kuris turėtų prejudicinio fakto galią byloje nedalyvavusiems asmenims, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartį, nebeliko ir to teisinio pagrindo, kuriuo savo išvadas grindė pirmosios instancijos teismas. Taigi atsakomybės subjektų klausimas, t. y. atsakingų ieškovei dėl jai padarytos žalos subjektų klausimas, įstatymų nustatyta tvarka liko neišnagrinėtas.

2. Byloje nustatyta, kad žala ieškovei atsirado dėl didesnio pavojaus šaltinio veikimo, dėl to sprendžiant dėl padarytos žalos atlyginimo taikomos CK 6.270 straipsnio nuostatos, pagal kurias žalą privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Taigi turi būti nustatyta, kas buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas žalos padarymo metu – atsakovas UAB „Volnata“ ar automobilio savininkas T. Š.. Be to, turėtina omenyje tai, kad esant atitinkamoms teisinėms situacijoms galima ir solidarioji atsakomybė, kurios atsiradimą gali nulemti didesnio pavojaus šaltinio naudojimo aplinkybės. Tam turi būti įvertintos faktinės aplinkybės, egzistavusios žalos padarymo metu, t. y. kokiu pagrindu ir ar teisėtu atsakovas T. Š. valdė automobilį, įvertinta aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko ne dėl automobilį vairavusio T. Š. kaltės, o jo priežastimi techniniu požiūriu galėjo būti dešiniojo rato padangos protektoriaus atsidalijimas, dėl to automobilis tapo nevaldomas. Šiuo aspektu svarbu įvertinti 2004 m. balandžio 29 d. automobilio nuomos sutarčių sąlygas, kuriose, be kita ko, aptarta transporto priemonės techninės priežiūros prievolė, atitinkamai svarstyti dėl CK šeštosios knygos penktojo skirsnio nuostatų taikymo poreikio ir galimybės. Taip pat turi būti vertinama, kad atsakovus UAB „Volnata“ ir T. Š. siejo sutartiniai santykiai (turima omenyje 1998 m. birželio 1 d. darbo sutarties sudarymas ir jos sąlygos, 2004 m. balandžio 29 d. automobilio nuomos sutarčių sąlygos ir kt.).

Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnis).

3. Dėl Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100 patvirtintų Taisyklių 4.4 punkte nustatyto reikalavimo teisinio kvalifikavimo, t. y. kad teisės normoje nustatytas terminas kvalifikuojamas kaip ieškinio senaties terminas ir jam atitinkamai taikomos ieškinio senaties teisės instituto taisyklės, yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-115/2006, Teismų praktika 25, p. 31). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, sprendžiamas pagal šalių pateiktus teismui įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Z. v. G. M., bylos Nr. 3K-7-372/2005, ir kt.). Atitinkamai fakto klausimas yra ir ieškinio senaties termino pasibaigimo momentas, o fakto klausimų kasacinis teismas netiria (CPK 353 straipsnis).

4. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį sveikatos sužalojimo atveju asmuo įgyja teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą. Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad neturtinė žala - tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjamas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios lemia priteisiamos neturtinės žalos dydį. Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos principinės nuostatos dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių tais atvejais, kai į teismą kreipiasi asmenys, kurie tiesiogiai yra patyrę žalą dėl jų suluošinimo ar kitokio jų sveikatos sužalojimo, taip pat bei tais atvejais, kai neturtinės žalos atlyginimo CK 6.284 straipsnio pagrindu siekia kiti asmenys. Dėl to, nors kasaciniuose skunduose ir keliamas žalos dydžio klausimas, kolegija neteikia išvadų ir vertinimų priteistos neturtinės žalos dydžio klausimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis