Dėl priverstinio skolos išieškojimo neginčo tvarka

(S) Civilinė byla Nr.3K-3-212/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

32.5; 129.20.3

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Kriptonika“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2007 m. birželio 19 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „NCC titanas“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui UAB „Kriptonika“ dėl priverstinio skolos išieškojimo neginčo tvarka.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Pareiškimo esmė

Priverstine hipoteka yra užtikrinti kreditoriaus UAB „NCC titanas“ (rangovo) reikalavimai skolininkui UAB „Kriptonika“ (užsakovui), kylantys iš statybos rangos sutarties.

Skolininkui neatsiskaičius už atliktus pagal sutartį darbus, kreditorius kreipėsi į hipotekos teisėją su prašymu pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto daikto (skolininkui nuosavybės teise priklausančių administracinių patalpų). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2006 m. birželio 21 d. nutartimi areštavo įkeistą daiktą, uždraudžiant skolininkui juo disponuoti.

Skolininkas 2007 m. birželio 15 d. kreipėsi į hipotekos teisėją, prašydamas leisti jam įmokėti į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą 840 154,27 Lt, kaip pagrindinės prievolės pagal statybos rangos sutartį įvykdymą. Jis nurodė, kad pagal statybos rangos sutartį yra skolingas rangovui 2 482 761,47 Lt, tačiau atskaičius jo priešpriešinius reikalavimus – 840 154,27 Lt. Civilinėje byloje dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo teismas 2005 m. spalio 19 d. nutartimi, pakeisdamas taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leido skolininkui atlikti atsiskaitymus su hipotekos kreditoriumi. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl įsiskolinimo dydžio, todėl iki ginčo išnagrinėjimo teisme negali būti tiksliai apskaičiuoti delspinigiai bei palūkanos. Skolininkas mano, kad galėtų sumokėti kreditoriui pagrindinį įsiskolinimą, o delspinigius ir palūkanas, jei tokie būtų, apmokėtų po teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo. Tačiau hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės įvykdymą, nepagrįstai reikalaudamas laikytis CK 6.54 straipsnyje nustatytos prievolių įvykdymo eiliškumo tvarkos, t. y. kad skolininkas pirmiausia sumokėtų palūkanas, netesybas, o tik po to pagrindinę prievolę. Pagal CK 4.197 straipsnio 4 dalį, jeigu suėjus skolos grąžinimo terminui hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka užtikrintos prievolės dalyką, skolininkas gali įmokėti atitinkamą sumą į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2007 m. birželio 19 d. nutartimi skolininko prašymą dėl lėšų įskaitymo į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal CK 4.197 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. CK 4.197 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, suėjus skolos grąžinimo terminui, hipotekos kreditoriui atsisakius priimti hipoteka užtikrinto turto prievolės dalyką, hipoteka baigiama tik skolininkui įmokėjus visą skolos sumą į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą. Kadangi skolininkas nori įmokėti ne visą hipoteka užtikrintos prievolės dalyką, o tik pagrindinę prievolę, tai jo prašymas negali būti tenkinamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Kriptonika“ atskirąjį skundą, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartimi teismo Hipotekos skyriaus nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog kreditorius sutiko priimti skolininko dalinį atsiskaitymą, paskirstant gautas įmokas pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą tvarką. Šalys nebuvo susitarusios dėl įmokų paskirstymo kitaip, tai skolininkui CK 6.54 straipsnyje nustatyta eilės tvarka yra privaloma ir jis negali vienašališkai jos keisti. Piniginės prievolės atveju skolininkas privalo mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis, todėl skolininkas privalo sumokėti kreditoriui priklausančias palūkanas, o tik tada pagrindinę skolą. Kreditoriui suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (CK 1.127 straipsnio 5 dalis, 4.200 straipsnio 3 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl netesybų išieškojimo, nes skolininko prievolės neįvykdymo pažeidimas yra tęstinis, t. y. vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną. Skolininkas nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo jam leista atsiskaityti su kreditoriumi. Šioje nutartyje nenustatyta jokių išlygų atsiskaitant su kreditoriumi, šia nutartimi teismas atidėjo kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui nagrinėjimą. Nagrinėjamam ginčui taikytinos CK 6.54 straipsnio nuostatos, nes hipoteka yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, todėl šiems santykiams taikytinos CK šeštosios knygos nuostatos, reglamentuojančios prievolinius teisinius santykius, tiek, kiek jų nereglamentuoja specialiosios teisės normos. Skolininkas nepagrįstai remiasi CK 4.200 straipsniu. Šiame straipsnyje reglamentuojamas skolinio įsipareigojimo užtikrinimas kilnojamuoju daiktu ar turtinių teisių įkeitimu, todėl nagrinėjamu atveju ši teisės norma netaikytina.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu skolininkas (suinteresuotas asmuo UAB „Kriptonika“) prašo panaikinti teismų nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jo prašymą leisti sumokėti į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą 840 154,27 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. CK 4.179 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta skolininko teisė įmokėti į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą atitinkamą sumą, jeigu, suėjus skolos grąžinimo terminui, hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka užtikrintos prievolės dalyką. Nagrinėdamas tokį skolininko prašymą, hipotekos teisėjas CPK 542-569 straipsniuose nustatyta tvarka turi patikrinti, yra CK 4.197 straipsnio 4 dalyje nurodytas pagrindas atitinkamai sumai įmokėti ar jo nėra, t. y. turi patikrinti, atsisakė priimti hipotekos kreditorius hipoteka užtikrintos prievolės dalyką ar ne. Iš bylos duomenų matyti, kad hipotekos kreditorius atsisakė iš skolininko priimti 840 154,27 Lt, reikalaudamas laikytis CK 6.54 straipsnyje nustatyto įmokų paskirstymo eiliškumo. Taigi šiuo atveju egzistavo CK 4.197 straipsnio 4 dalyje nurodyta faktinė aplinkybė, suteikianti skolininkui teisę sumokėti dalį pagrindinės prievolės sumos į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą. Prievolei įvykdyti reikiamos sumos įmokėjimas CK 4.197 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka laikytinas tinkamu prievolės įvykdymu. Analogiškai yra ir tuo atveju, kai skolininkas tokiu būdu įvykdo dalį prievolės. Teismai be pagrindo netaikė CK 4.197 straipsnio 4 dalies, taip paneigė šioje normoje įtvirtintą skolininko teisę.

2. Teismai sprendė klausimą, nepriskirtą hipotekos teisėjo kompetencijai, ir be pagrindo taikė CK 6.54 straipsnį.

Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Hipotekos teisėjas įsitikina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pateikti jai vykdyti visi būtini ir įstatymo reikalavimus atitinkantys dokumentai. Kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, pvz., įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, jo dydžio, pagrindinės prievolės įvykdymo, tai šie klausimai byloje dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, jie sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Šiuo atveju hipotekos teisėjas kompetentingas spręsti skolininko prašomą atlikti hipotekos procedūrą. Skolininkas pateikė visus būtinus įrodymus, kurie patvirtina, kad jam turi būti leista įmokėti atitinkamą sumą į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą, nes kreditorius atsisako priimti pinigus kaip prievolės įvykdymą. Hipotekos teisėjui neturi būti teisiškai reikšmingi motyvai ir priežastys, dėl kurių hipotekos kreditorius atsisakė priimti prievolės įvykdymą, nes tokių aplinkybių nustatymas bei teisinis vertinimas neįeina į jo kompetenciją. Hipotekos kreditorius, nesitikdamas priimti iš skolininko 840 154,27 Lt kaip pagrindinės prievolės įvykdymo, iš esmės kelia ginčą dėl tinkamo pagrindinės prievolės įvykdymo, kuris turi būti nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka. Dėl to CK 6.54 straipsnio nuostatos šioje byloje netaikytinos. Be to, skolininkas yra iškėlęs civilinę bylą, kurioje ginčija kreditoriaus reikalavimų apimtį ir dydį. Kadangi kreditoriaus reikalavimai visa apimtimi nėra patvirtinti teismų procesiniais sprendimais, tai apeliacinės instancijos teismo išvados dėl kreditoriaus teisės reikalauti CK 6.54 straipsnyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos, siekiant, kad pirmiausia būtų padengiamos netesybos, neatitinka įstatymo reikalavimų, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.

3. Įkeitimas ir hipoteka yra labai panašūs civilinės teisės institutai. Hipoteką reglamentuojančiose teisės normose nėra nuostatos dėl įmokų paskirstymo, tačiau tokia nuostata yra CK 4.200 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje panašų teisinį santykį – įkeitimą, todėl šia nuostata reikėtų vadovautis ir hipotekos atveju. Joje nustatyta, kad įkeitimo atveju pirmiausia padengiamos būtinos išieškojimo išlaidos, o kitiems reikalavimams, kurie yra užtikrinti įkeitimu, įstatymas prioriteto nesuteikia ir jų įvykdymo eiliškumo nenustato. Ši nuostata turi būti taikoma ginčo teisenos tvarka sprendžiant tarp hipotekos šalių kilusį ginčą dėl tinkamo prievolės įvykdymo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą kreditorius (pareiškėjas UAB „NCC titanas“) prašo teismų nutartis palikti nepakeistas. Jame nurodoma, kad teismai tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai atmetė skolininko prašymą. Teismų nutarčių teisėtumą skolininkas iš esmės ginčija faktinėmis aplinkybėmis, o tai nėra kasacijos dalykas. Byloje nebuvo pagrindo taikyti CK 4.197 straipsnio 4 dalies. Kreditorius neatsisakė priimti hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo – jis sutiko priimti dalinį atsiskaitymą, paskirstant gautas įmokas laikantis CK 6.54 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Skolininkas, prašydamas pervesti 840 154,27 Lt į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą, aiškiai nurodė, kad ši suma yra visa jo pagrindinė prievolė kreditoriui pagal priverstinės hipotekos lakštą. Priverstinės hipotekos lakšto pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atitinkamai negali būti keliamas klausimas dėl priverstinės hipotekos lakštu užtikrintų netesybų teisėtumo. Šio lakšto nenuginčijus įstatymų nustatytą tvarka nėra pagrindo reikšti abejonių dėl jame nurodytų duomenų teisingumo, įskaitant reikalavimo, kuris apskaičiuotas kartu su netesybomis, dydį. Be to, CK 4.197 straipsnyje reglamentuojami hipotekos pabaigos pagrindai, o ne dalinis skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi. Šis straipsnis taikomas tada, kai norima užbaigti hipoteką visiškai atsiskaitant su kreditoriumi, bet kreditorius atsisako priimti hipoteka užtikrintos prievolės dalyką. Teismai pagrįstai taikė CK 6.54 straipsnį, kuriame nustatytas įmokų paskirstymo eiliškumas. Bendrosios prievolių vykdymą reglamentuojančios CK normos yra taikomos ir nagrinėjant bylas, kurios kyla iš hipotekos teisinių santykių. Hipoteka, kaip išvestinė prievolė, priklauso nuo pagrindinės prievolės. Išvestinę prievolę reglamentuojančiose teisės normose negali būti nustatytas kitoks eiliškumas, nei nustatytas pagrindinei prievolei taikomose normose, šiuo atveju – CK 6.54 straipsnyje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

1. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.179 straipsnio 4 dalies pažeidimo pagrįsti.

CK 4.197 straipsnio 4 dalyje nustatyta skolininko teisė sumokėti hipoteka užtikrintos prievolės dalyką į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą. Šia teise skolininkas gal pasinaudoti, jeigu yra tokios sąlygos:

1) jeigu suėjo skolos grąžinimo terminas;

2) jeigu hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka užtikrintos prievolės dalyką.

Hipotekos skolininkas šia teise gali pasinaudoti sumokėdamas dalį, o ne visą sumą, nes pagal teisės normą to nedraudžiama. Jeigu hipotekos teisėjas gauna hipotekos skolininko prašymą suėjus skolos grąžinimo terminui ir turi duomenų, kad hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka užtikrintos prievolės dalyką ar jos dalis, tai pagal CK 4. 197 straipsnio 4 dalį leidžia skolininkui sumokėti į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą visą prievolės dalyką ar jo dalį, nespręsdamas dėl įmokų paskirstymo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai šios nuostatos nesilaikė, todėl konstatuojamas materialinės teisės normos pažeidimas, dėl kurio neteisingai išnagrinėta byla ir yra pagrindas panaikinti teismų nutartis ir pareiškimą patenkinti.

2. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 6. 54 straipsnio, CK 4.200 straipsnio 3 dalies pažeidimo atmetami.

Hipoteka užtikrintos prievolės dalyką sudaro pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Skolininkas pagal hipotekos reikalavimą turi teisę įmokėti atitinkamą prievolės dalyką ar jo dalį, siekdamas hipotekos pabaigos ar turėdamas kitokį pagrįstą teisinį interesą (CK 4.197 straipsnio 4 dalis). Hipotekos pabaiga gali būti susijusi ne tik su skolinio įsipareigojimo įvykdymu iš realizuoto įkeisto turto vertės, bet ir iš lėšų, kurios gautos į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą. Lėšos, kurios įmokamos į hipotekos depozito sąskaitą, yra gaunamos bendra prievolių vykdymo tvarka, todėl yra taikomos normos, reglamentuojančios bendrą lėšų paskirstymo tvarką. Ji nustatyta CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad hipotekos skolininko įmokos hipoteka užtikrintam reikalavimui (pagrindinei skolai, delspinigiams, palūkanoms, teismo išlaidoms) padengti, įmokėtos į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą, yra paskirstomos pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Hipotekos skolininkas turi teisę į depozito sąskaitą įmokėti ne visą, o dalį hipoteka užtikrinto prievolės dalyko.

Jeigu dėl įmokų paskirstymo tvarkos neaiškumo ar ginčo dėl įmokų paskirstymo hipotekos kreditorius ginčija dalį prievolės, tai jis negali atsisakyti priimti neginčijamą prievolės dalyko dalį. Prievolės įvykdymo dalimis taisykles ir išimtis reglamentuoja CK 6.40 straipsnis. Pagal CK 6.40 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisės nepriimti prievolės įvykdymo dalimis išimtis gali nustatyti įstatymai ar sutartis. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti prievolės įvykdymą dalimis, jeigu nėra išimties pagal įstatymą ar sutartį. Pagal CK 6.54 straipsnio 5 dalį kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse, bet ši nuostata nepaneigia hipotekos skolininko teisės pagal CK 4.197 straipsnio 4 dalį įmokėti visų ar dalies lėšų į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą. CK 6.40 straipsnio nuostatos taikomos hipotekos kreditoriui, kai sprendžiama dėl lėšų, skolininko įmokėtų į hipotekos depozito sąskaitą pasinaudojus CK 4.197 straipsnio 4 dalyje, paskirstymo, t. y. skirstant ne iš hipoteka įkeisto turto vertės gautas lėšas. Pagal CK 6.40 straipsnio 2 dalį kreditorius, kuris ginčija dalį prievolės, remdamasis nesutarimais su skolininku dėl įmokų įskaitymo ar paskirstymo tvarkos pagal CK 6.54 straipsnį, turi priimti neginčijamos prievolės dalies įvykdymą. Kai kyla ginčas šiuo pagrindu ir dėl nurodytų aplinkybių tarp hipotekos kreditoriaus ir skolininko, tai nesudaro pagrindo neleisti hipotekos skolininkui sumokėti dalį prievolės dalyko į hipotekos depozito sąskaitą pagal CK 4.197 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl šios dalies kaip teisiškai nepagrįstus. CK 4.200 straipsnio 3 dalyje nenustatyta byloje nagrinėjamais klausimais reikšmingų nuostatų, taip pat nuostatų dėl įmokų paskirstymo, taip pat nėra kitokių įmokų paskirstymo taisyklių, negu CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2007 m. birželio 19 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Prašymą patenkinti.

Leisti skolininkui UAB „Kriptonika“ sumokėti į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus depozito sąskaitą 840 154,27 Lt.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė