Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-206/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 129.5;

129.15; 129.23 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Janinos Januškienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims UAB „Ashburn International“ ir antstoliui V. Č., dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Skundo esmė

Pareiškėjas UAB „Universalios valdymo sistemos“ prašė pripažinti neteisėtais antstolio V. Č. veiksmus, įteikiant bendrovėms Universalas vadibas sistemas Ltd., SIA Kriptonika LV, Maxima Latvija, AS Hansabanka, Maxima Eesti OÜ, Lukoil Baltia, Hansabank Estonia, AS Lukoil Eesti, UVS Eesti Ltd., Pankande Kaardikeskus AS Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuorašus bei atliekant visus veiksmus, išvardytus antstolio V. Č. 2007 m. balandžio 3 d. raštuose Universalas vadibas sistemas Ltd., SIA Kriptonika LV, Maxima Latvija, AS Hansabanka, Maxima Eesti OÜ, Lukoil Baltia, Hansabank Estonia, AS Lukoil Eesti, UVS Eesti Ltd., Pankande Kaardikeskus AS dėl informacijos pateikimo. Jis nurodė, kad antstoliui V. Č. yra pateikta vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1610-54/2007, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nutartyje nurodyta, kad jos vykdymas pavedamas pareiškėjui. Kadangi nutartyje nustatytas aiškus ir konkretus jos vykdymo būdas ir tvarka, nutarties įvykdymo teises bei pareigas suteikiant konkrečiam asmeniui (pareiškėjui), tai jos įvykdymas negali būti pavestas kitam asmeniui arba antstoliui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad antstolis V. Č. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį bei kitus dokumentus pateikė tretiesiems asmenims – pareiškėjo verslo partneriams, t. y. antstolis renka informaciją apie pareiškėjo teikiamas paslaugas, strateginę informaciją valdantiems ūkio subjektams įteikė civilinių bylų vykdymo procese nenumatytus raštus su reikalavimais atskleisti informaciją, nors tokių teisių Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartyje nenustatyta, taip pat siuntė raštus su pareiškėju susijusioms bendrovėms užsienyje – Latvijoje bei Estijoje, nors nėra tiesioginio leidimo nutartį vykdyti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartyje. Pareiškėjo teigimu, tokiais veiksmais antstolis V. Č. kenkia jo dalykinei reputacijai, informuodamas pagrindinius jo verslo partnerius (klientus) bei susijusias bendroves užsienyje apie pareiškėjui pareikštą ieškinį bei priimtą procesinį sprendimą, sudarant įspūdį, kad pareiškėjas nevykdo teismo nutartimi taikytų apribojimų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 30 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 13 d. antstolio V. Č. kontoroje buvo pateikta vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1610-54/2007 pagal ieškovo UAB „Ashburn International“ ieškinį atsakovui UAB „Universalios valdymo sistemos“ dėl autorių teisių pripažinimo, licencinių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir draudimo atlikti autorių teises pažeidžiančius veiksmus. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovui UAB „Universalios valdymo sistemos“ buvo uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, kuriais gali būti trukdoma ieškovui UAB „Ashburn International“ naudotis programine įranga – elektroninių transakcijų apdorojimo programa „CELLNET“, LDT kortelių sprendimo serverio programa, VPM lojalumo kortelių sprendimo „MAXIMUM“ serverio programa, klientine programine įranga „Lojalumo parametrų valdymas“ (versija „MAXIMUM Lietuva“, versija „MAXIMUM Latvija“), VPM lojalumo kortelių sprendimo „SAULUTĖ“ serverio programa, ŪBL mokėjimo kortelių sprendimo „ERMITAŽAS“ programa, klientine programine įranga „Lojalumo parametrų valdymas“ (versija „SAULUTĖ Lietuva“, versija „SAULUTĖ Latvija“, versija „ERMITAŽAS Lietuva“), mokėjimo kortelių sprendimo serverio programa (Kesko), Lukoil mokėjimo kortelių sprendimo serverio programa, VP MARKET LIETUVA vieninga lojalumo sistema, VP MARKET LATVIJA vieninga lojalumo sistema, – įskaitant ir trečiųjų asmenų informavimą apie tai, kad ieškovas tariamai negalės užtikrinti tolesnio paslaugų teikimo; be to, UAB „Universalios valdymo sistemos“ laikinai buvo uždrausta naudoti pirmiau nurodytą programinę įrangą, bet kokius jos perdirbinius ar patobulinimus, šios programinės įrangos pagrindu kurti kitas kompiuterių programas, naudoti ją kaip komponentą kitoms kompiuterių programoms, pirmiau išvardytų programų pagrindu teikiamas paslaugas teikti ar siūlyti bet kokiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Šios nutarties vykdymas buvo pavestas UAB „Universalios valdymo sistemos“. Teismas taip pat nustatė, kad antstolis V. Č. 2007 m. kovo 14 d. įteikė UAB „Universalios valdymo sistemos“ direktoriui reikalavimą Nr. 0116/07/00232 vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį. 2007 m. kovo 21 d. antstolio V. Č. kontoroje gautas UAB „Universalios valdymo sistemos“ 2007 m. kovo 15 d. reikalavimas susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų. Iš vykdomosios bylos duomenų teismas nustatė, kad antstolis V. Č. įvairioms bendrovėms, esančioms užsienyje bei Lietuvos Respublikoje, siuntė raštus, kuriais prašė informuoti, ar UAB „Universalios valdymo sistemos“ teikia paslaugas, naudodama Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartyje išvardytą programinę įrangą, jos perdirbimus ar patobulinimus, šios programinės įrangos pagrindu sukurtas kitas kompiuterių programas; ar įvyko pakeitimų programinėje įrangoje; ar buvo siūlomos programų pagrindu teikiamos paslaugos; ar buvo gauta pranešimų ar kitos informacijos apie tai, kad UAB „Ashburn International“ tariamai negalės užtikrinti tolimesnio paslaugų teikimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-247/2007, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį: panaikino jos dalį, kuria buvo laikinai uždrausta atsakovui UAB „Universalios valdymo sistemos“ naudoti nutartyje nurodytą programinę įrangą, bet kokius jos perdirbinius ar patobulinimus, šios programinės įrangos pagrindu kurti kitas kompiuterių programas, naudoti ją kaip komponentą kitoms kompiuterių programoms, pirmiau išvardytų programų pagrindu teikiamas paslaugas teikti ar siūlyti bet kokiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ir atitinkamą ieškovo UAB „Ashburn International“ prašymą atmetė; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, padarė išvadą, kad antstolis V. Č., atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, CPK nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui yra laikinai uždrausta naudotis programine įranga, t. y. nematerialiu, sunkiai apibrėžiamu turtu, kurio naudojimas gali būti nesunkiai slepiamas, taip pat į tai, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal savo esmę yra vykdomasis dokumentas, o vykdomieji dokumentai gali būti vykdomi antstolio net ir be specialaus nutartį priėmusio teismo įpareigojimo. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. rezoliucinės dalies įrašą, kad nutartį pavedama vykdyti pareiškėjui, teismas aiškino kaip papildomą teismo įpareigojimą pareiškėjui vykdyti teismo nutartį, kuris nereiškia draudimo vykdyti nutartį įstatymo įgaliotam asmeniui, t. y. antstoliui. Teismas sprendė, kad antstolio V. Č. veiksmai, siunčiant raštus užsienio valstybėse esančioms bendrovėms, prašant šias bendroves informuoti jį apie tam tikras aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti apie Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymą arba nevykdymą, negali būti vertinami nei kaip vykdymo veiksmų atlikimas užsienyje, nei kaip proceso įstatymų pažeidimas ar suteiktų įgaliojimų viršijimas (CPK 585 straipsnio 1-3 dalys). Dėl to nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtais antstolio V. Č. veiksmus su Universalas vadibas sistemas Ltd., SIA Kriptonika LV, Maxima Latvija, AS Hansabanka, Maxima Eesti OÜ, Lukoil Baltia, Hansabank Estonia, AS Lukoil Eesti, UVS Eesti Ltd., Pankande Kaardikeskus AS, įteikiant šioms bendrovėms Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties nuorašus bei atliekant visus veiksmus, išvardytus antstolio V. Č. 2007 m. balandžio 3 d. raštuose Universalas vadibas sistemas Ltd., SIA Kriptonika LV, Maxima Latvija, AS Hansabanka, Maxima Eesti OÜ, Lukoil Baltia, Hansabank Estonia, AS Lukoil Eesti, UVS Eesti Ltd., Pankande Kaardikeskus AS dėl informacijos pateikimo. Teismas atmetė skundą kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 510-513, 585, 749 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ atskirąjį skundą, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartimi skundą atmetė, o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, papildomai nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi buvo uždrausta laikinai naudotis ginčo programine įranga, kurią galima koreguoti, pervadinti, modifikuoti ir integruoti į kitą programinę įrangą, taip pasisavinant didelės vertės nematerialųjį turtą, pagrįstas išvadas dėl tinkamo laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo buvo galima padaryti tik užklausus trečiuosius asmenis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas antstolio veiksmus, kreipiantis dėl informacijos suteikimo į trečiuosius asmenis, pripažino teisėtais Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad antstolio veiksmai išsiunčiant užklausas užsienio šalių bendrovėms, nurodytoms pareiškėjo skunde, nelaikytini vykdymo veiksmais, nes šios bendrovės nėra nei vykdymo proceso šalys, nei suinteresuoti asmenys. Be to, antstolis turi teisę gauti reikiamą informaciją ir iš Lietuvos, ir iš užsienio subjektų neatsižvelgiant į jo veiklos teritoriją (CPK 585 straipsnis). Antstolio paklausimas, adresuotas užsienio subjektui, dėl informacijos pateikimo nesilaikant Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytos tvarkos neįpareigoja užsienio subjektų atsakyti į tokius paklausimus ir tam tikrų pasekmių sukelia tik antstoliui. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmetė apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančią Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria pripažinta, kad vykdomoji byla pradėta neteisėtai, nurodžiusi, jog minėtas teismo procesinis sprendimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, pripažįstant, jog antstolio veiksmai užvedant vykdomąją bylą Nr. 0116/07/00232 ir surašant reikalavimą „Vykdyti 2007-03-01 Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. 2-1610-54/07“ yra teisėti. Dėl nurodytų priežasčių buvo padaryta išvada, kad nėra pagrindo antstolio V. Č. atliktų vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0116/07/00232 laikyti neteisėtais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Universalios valdymo sistemos“ prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino CPK normas, reglamentuojančias nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal CPK 145 straipsnio 4 dalį ir 148 straipsnio 4 dalies 11 punktą nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nustatyta nutarties įvykdymo tvarka ir būdas. Laikantis šio reikalavimo, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartyje nurodyta, kad jos vykdymas pavedamas asmeniškai UAB „Universalios valdymo sistemos“. CPK 152 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nedelsiant nusiunčiama ją vykdyti įgaliotam subjektui, taip pat patvirtina, kad tik UAB „Universalios valdymo sistemos“, o ne kuris kitas subjektas, buvo įgaliotas ir turėjo teisę vykdyti šią nutartį. Nutartyje nenurodyta galimybė UAB „Ashburn International“ pateikti vykdyti nutartį pasirinktam antstoliui. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartyje nustatyta jos vykdymo tvarka ir būdas, o nutartys, kurias vykdo antstolis, vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija, Antstolių įstatymo nuostatomis ir pan. Teismai taip pat neatsižvelgė į tai, kad 2007 m. kovo 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmęs Vilniaus apygardos teismas, toje pačioje byloje spręsdamas šios nutarties išaiškinimo klausimą, 2007 m. gegužės 16d. nutartyje nurodė, kad teisė ir pareiga vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių suteikiama kasatoriui, o ne antstoliui ar kitiems asmenims. Taigi nagrinėjamoje byloje skundžiamos teismų nutartys prieštarauja pirmiau nurodytoms Vilniaus apygardos teismo nutartims.

2. CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte imperatyviai nustatyta, kad, neteisėtai priėmus vykdomąjį dokumentą, vykdomoji byla turi būti nutraukiama. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi antstolio veiksmai priimant vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį pripažinti neteisėtais, taigi vykdomoji byla nutrauktina, o visi antstolio procesiniai veiksmai, taip pat ir pareiškėjo skundžiami šioje byloje, pripažintini neteisėtais.

3. Teismai neatsižvelgė į įsiteisėjusiose teismų nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. nutartyje, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartyje) išdėstytus teisės aiškinimus, susijusius su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimu, ir nemotyvuotai iš esmės keitė suformuotą praktiką dėl šios nutarties vykdymo, nesivadovaudami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, be to, teismų praktikos koregavimas turi būti deramai argumentuotas.

4. Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo vykdyti įstatymo nustatytus vykdomuosius dokumentus ir atlikti kitus veiksmus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Vadovaujantis CPK nuostatomis, antstolis atliekamus veiksmus privalo fiksuoti vykdomojoje byloje, su kuria turi teisę susipažinti vykdymo proceso dalyviai (CPK 633, 639, 643 straipsniai). Šiuo atveju visi antstolio raštai, išsiųsti užsienio valstybėse esančioms bendrovėms, yra vykdomojoje byloje Nr. 0116/07/00232, be to, jie tiesiogiai susiję su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi nustatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taigi atitinkami antstolio veiksmai traktuotini kaip procesiniai vykdymo veiksmai. Pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 33 straipsnio ir 38 straipsnio 1 dalies nuostatas teismų nutartys, taip pat ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti vykdomos užsienio valstybėse tik tada, kai yra įvykdyti visi Reglamente nustatyti reikalavimai. Pareiga gauti leidimą vykdyti sprendimą kitoje valstybėje nustatyta taip pat ir Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių. Šių reikalavimų antstolis nesilaikė, tačiau teismai nepagrįstai jo veiksmus įvertino kaip teisėtus. Be to, kitose civilinėse bylose įsiteisėjusiomis teismų nutartimis yra konstatuota, kad antstolis neturėjo teisės užvesti vykdomosios bylos ir imtis vykdomųjų veiksmų, todėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymo veiksmai vertintini kaip neteisėti, o teisinio pagrindo arba pavedimo atlikti kitokius vykdymo veiksmus antstolis neturėjo.

5. CPK 149 straipsnyje nustatyta galimybė skirti baudą nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdančiam asmeniui. Dėl baudos skyrimo į teismą gali kreiptis bet kuris suinteresuotas asmuo (CPK 5 straipsnis), taip pat prašyti išreikalauti įrodymus, skirti ekspertizę ir pan. Taigi antstolio dalyvavimas renkant įrodymus dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo nebūtinas. Be to, antstolis, rinkdamas įrodymus neturėdamas priverstinio vykdymo teisės, gali veikti nebent kaip privačių paslaugų teikėjas (pvz., konstatuoti faktines aplinkybes), tačiau tokia jo veikla negali būti užtikrinama valstybės prievarta ir sukelti privalomų pasekmių atsakovui (kasatoriui) ir kitiems asmenims. Pripažinus antstoliui, neturinčiam teisės vykdyti nutartį, teisę reikalauti informacijos pagal CPK 585 straipsnio ir Antstolių įstatymo 22 straipsnio nuostatas, būtų nepagrįstai išplėstas šių normų taikymas, taip pat pažeisti teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo, sąžiningos konkurencijos ir kiti principai bei įstatyminė antstolio pareiga vadovautis teisėtumo, profesinių pareigų sąžiningo atlikimo, nešališkumo, visų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Ashburn International“ prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Kasatoriaus ginčijama antstolio teisė vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių kyla tiesiogiai iš įstatymo ir negali būti nutartį priėmusio teismo apribota ar atimta. Dėl to teismo nutarties rezoliucinės dalies įrašas, kad nutartis pavedama vykdyti pareiškėjui, vertintinas kaip papildomas įpareigojimas pareiškėjui, neužkertantis kelio nutartį vykdyti valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui. Teismai teisingai konstatavo, kad antstolis turėjo teisę vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

2. Kasacinio skundo argumentai, kad antstolio užsienio bendrovėms išsiųsti raštai traktuotini kaip vykdymo veiksmai, atlikti užsienio valstybėse, yra nepagrįsti. Iš CPK 624 straipsnio 2 dalyje pateikto priverstinio vykdymo priemonių pavyzdinio sąrašo matyti, kad visos priverstinio vykdymo priemonės yra tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptos į skolininką. Šiuo atveju skolininkas CPK 642 straipsnio prasme yra pareiškėjas, taigi nei faktiškai, nei teisiškai nebuvo galima atlikti vykdymo veiksmų kitų asmenų atžvilgiu, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, kad antstolis, išsiųsdamas raštus užsienio bendrovėms, atlikto vykdymo veiksmus užsienyje. Tokie veiksmai laikytini organizaciniais - tvarkomaisiais, sudarančiais sąlygas priverstinio vykdymo veiksmams atlikti arba vykdymo kontrolei, šiuo atveju – kontroliuoti nutarties vykdymą ir atsakomybei už jos nevykdymą taikyti pagal CPK 149 straipsnio ir 771 straipsnio 5 dalies nuostatas. Be to, tokie antstolio veiksmai nėra įpareigojantys bei užtikrinti valstybės prievarta, nes jais tik siekiama gauti informaciją, būtiną vykdymo veiksmams atlikti. Darytina išvada, kad draudimas atlikti vykdymo veiksmus už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų neapima organizacinių-tvarkomųjų veiksmų. Taip pat nepagrįstai kasatorius teigia, kad antstolio išsiųstų raštų buvimas vykdomojoje byloje patvirtina, jog jie traktuotini kaip vykdymo veiksmai, nes vykdomojoje byloje fiksuojami ne tik vykdymo, bet ir organizaciniai veiksmai.

3. Kasacinio skundo teiginys, kad antstolio dalyvavimas užtikrinant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą nebūtinas, nes suinteresuotas asmuo pats gali kreiptis į teismą dėl CPK 149 straipsnyje nustatytos baudos už nutarties nevykdymą paskyrimo, pripažintinas nepagrįstu. Suinteresuotas asmuo neturi nei reikiamos kvalifikacijos, nei išteklių tokiai kontrolei vykdyti, ją efektyviai gali atlikti tik antstolis. Taigi nepagrįsta iš privataus asmens reikalauti vykdyti viešąją funkciją – užtikrinti skubiai vykdytinų teismo nutarčių vykdymo kontrolę. Be to, CPK 149 straipsnyje nereglamentuota baudos skyrimo tvarka ir procedūra, todėl, sistemiškai aiškinant šią normą su CPK 771 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad sankcijos už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimus taikymo procedūra reglamentuota CPK 771 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią antstolis gali perduoti aktą dėl sprendimo nevykdymo teismui ir prašyti taikyti nustatyto dydžio baudą jo nevykdančiam asmeniui. Tokį aiškinimą patvirtina ir šiuose CPK straipsniuose nustatyti analogiški baudų dydžiai.

4. Kasatoriaus nurodytų kitose civilinėse bylose teismų priimtų nutarčių precedento galia kelia pagrįstų abejonių, be to, teisingas bylos išnagrinėjimas laikantis teisėtumo principo ir tinkamai aiškinant teisę laikytinas svarbesniu nei ankstesnės nepagrįstos teismų praktikos tęstinumas.

Suinteresuotas asmuo UAB „Ashburn International“ taip pat prašo sujungti nagrinėjamą bylą su kasacine byla Nr. 3K-3-188/2008, nurodydamas, kad abiejose civilinėse bylose dalyvauja tie patys asmenys ir keliami klausimai dėl to paties antstolio teisės vykdyti tą patį vykdomąjį dokumentą, taip pat dėl vykdymo procese atliktų veiksmų teisėtumo, todėl bylos nagrinėtinos kartu, nes taip bus sudarytos sąlygos operatyviau ir teisingiau išnagrinėti bylas bei išvengti skirtingo tų pačių teisinių santykių kvalifikavimo, taip įgyvendinant pagrindinę kasacinio proceso paskirtį – formuoti vieningą teismų praktiką valstybės mastu.

k o n s t a t u o j a:

VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų patikrina skundžiamus teismų priimtus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį kasaciniais pagrindais nurodomi teismų priimtais procesiniais sprendimais taikytos laikinosios apsaugos priemonės parinkto įvykdymo būdo, nustatytos vykdymo tvarkos įgyvendinimo klausimus reglamentuojančių normų aiškinimas ir taikymas (CPK 148 straipsnio 4 dalies 8, 11 punktai, 152 straipsnio 3 dalis ir kt.). Dėl jų teisėjų kolegija pasisako.

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Prašyme nurodoma, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kokios būtent laikinosios apsaugos priemonės bei kokiu būdu turėtų būti taikomos (CPK 144 straipsnis). Laikinosios apsaugos priemonės nurodomos CPK 145 straipsnyje. CK ir kituose įstatymuose gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tam tikrų kategorijų civilinėse bylose. Pagal siekiamą tikslą jos skirstomos į atskiras grupes: galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančios priemonės; prevencinės priemonės, įrodymus užtikrinančios priemonės ir t. t. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos autorių teisių gynimo byloje. Šiose bylose gali būti taikomos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, šio įstatymo 81 straipsnio 1-2 punktuose nustatytos laikinosios priemonės ir taikytos. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos UAB „Ashburn International“ prašymu. Jos yra prevencinio pobūdžio, nes susijusios su draudimais ir ribojimais UAB „Universalios valdymo sistemos“ atlikti tam tikrus veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą, būdą lemia priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimo dalyku, jo pobūdžiu. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1610-54/2007 pagal ieškovo UAB „Ashburn International“ ieškinį atsakovui UAB „Universalios valdymo sistemos“ dėl autorių teisių pripažinimo, licencinių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir draudimo atlikti autorių teises pažeidžiančius veiksmus, atsakovui UAB „Universalios valdymo sistemos“ buvo uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, kuriais gali būti trukdoma ieškovui UAB „Ashburn International“ naudotis programine įranga – elektroninių transakcijų apdorojimo programa „CELLNET“ LDT kortelių sprendimo serverio programa, VPM lojalumo kortelių sprendimo „MAXIMUM“ serverio programa, klientine programine įranga „Lojalumo parametrų valdymas“ (versija „MAXIMUM Lietuva“, versija „MAXIMUM Latvija“), VPM lojalumo kortelių sprendimo „SAULUTĖ“ serverio programa, ŪBL mokėjimo kortelių sprendimo „ERMITAŽAS“ programa, klientine programine įranga „Lojalumo parametrų valdymas“ (versija „SAULUTĖ Lietuva“, versija „SAULUTĖ Latvija“, versija „ERMITAŽAS Lietuva“), mokėjimo kortelių sprendimo serverio programa (Kesko), Lukoil mokėjimo kortelių sprendimo serverio programa, VP MARKET LIETUVA vieninga lojalumo sistema, VP MARKET LATVIJA vieninga lojalumo sistema, – įskaitant ir trečiųjų asmenų informavimą apie tai, kad ieškovas tariamai negalės užtikrinti tolesnio paslaugų teikimo; be to, UAB „Universalios valdymo sistemos“ laikinai buvo uždrausta naudoti pirmiau nurodytą programinę įrangą, bet kokius jos perdirbinius ar patobulinimus, šios programinės įrangos pagrindu kurti kitas kompiuterių programas, naudoti ją kaip komponentą kitoms kompiuterių programoms, pirmiau išvardytų programų pagrindu teikiamas paslaugas teikti ar siūlyti bet kokiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Šios nutarties vykdymas pavestas UAB „Universalios valdymo sistemos“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi, išnagrinėjusi UAB „Universalios valdymo sistemos“ atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties teisėtumo ir palikdama galioti dalį taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pažymėjo, kad dėl kompiuterio programų autorių teisių kilo ginčas tarp dviejų savarankiškų subjektų (ieškovo ir atsakovo) iki bus galutinai išspręstas tokio pobūdžio ginčas ir priimtas sprendimas, nė vienos iš ginčo šalių teisės, susijusios su naudojimuisi ginčijamų teisių objektais savo veikloje, neturi būti ribojamas, varžomas ar kitaip trukdoma šios teisės įgyvendinti ir šių argumentų pagrindu padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui atlikti veiksmus, kuriais gali būti trukdoma ieškovui naudotis ieškinyje išvardyta programine įranga, įskaitant informacijos kitiems asmenims skleidimą apie tai, kad ieškovas tariamai negalės užtikrinti tolesnio paslaugų teikimo, taikė pagrįstai ir teisėtai. O pritaikant laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui naudoti kompiuterių programinę įrangą ir bet kokius jos perdirbinius ar patobulinimus, šios programinės įrangos pagrindu kurti kitas kompiuterių programas, naudoti ją kaip komponentą kitoms kompiuterių programoms, pirmiau išvardytų programų pagrindu teikiamas paslaugas teikti ar siūlyti bet kokiems fiziniams ar juridiniams asmenims, apeliacinės instancijos teismas panaikino ir pažymėjo, kad taikant šią apsaugos priemonę ieškovas įgauna perdėtą pranašumą, o atsakovo teisės ir interesai suvaržomi labiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Minėta, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinio pobūdžio, nes susijusios su draudimais ir ribojimais atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lėmė priežastys, susijusios su byloje, kurioje jos taikytos, pareikštu materialiniu teisiniu reikalavimo dalyku. Atsižvelgiant į pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, išdėstytą ieškinyje, taikyta aptarta prevencinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kurios vykdymas teismo nutartimi pavestas atsakovui, nes šis įpareigotas netrukdyti ieškovui naudotis ginčo kompiuterinėmis įrangomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinami visi teismo priimti procesiniai sprendimai, nes jie visi daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams, tačiau ne kiekvienas priimtas procesinis sprendimas vykdomas priverstinai. Ginčo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nereikia vykdyti priverstinai, nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas sprendimas. Teismų priimtais procesiniais sprendimais nekonstatuota, jog atsakovas nesilaikytų taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo netrukdyti naudotis kompiuterinėmis programomis ir būtų pagrindas antstoliui imtis atitinkamų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad be teismo priimto procesinio sprendimo keisti teismo nutartimi nustatytą taikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdymą antstolis neturi teisės. Laikinąsias apsaugos priemones gali panaikinti, pakeisti teismas, kurio žinioje yra byla, nutartimi byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat įstatymo nustatytais atvejais savo iniciatyva (CPK 150 straipsnis). Antstoliui tokia teisė įstatymo nenustatyta. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsigalioja nuo priėmimo momento, tačiau visos pirmosios instancijos teismo nutartys taikyti, pakeisti ir panaikinti ar atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones skundžiamos paduodant atskirąjį skundą (CPK 148 straipsnio 5 dalis).

Antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. Bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime konstatuota, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi griežtai kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Vadovaudamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pažymi, kad pagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, jog, pripažinus antstoliui, neturinčiam teisės vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teisę reikalauti informacijos pagal CPK 585 straipsnį ir Antstolių įstatymo 22 straipsnio nuostatas, nagrinėjamoje byloje būtų nepagrįstai išplėstas šių normų taikymas, taip pat pažeisti teisinio apibrėžtumo, sąžiningos konkurencijos ir kiti principai bei įstatyminė antstolio pareiga vadovautis teisėtumo, nešališkumo, visų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principais.

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartyje nurodyta, kad jos vykdymas pavedamas UAB „Universalios valdymo sistemos“. Pagal CPK 152 straipsnio 3 dalies nuostatas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nusiunčiama ją vykdyti įgaliotam subjektui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutartyje, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, nustatyta jos vykdymo tvarka ir būdas, o nutartys, kurias vykdo antstolis, vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis vykdymo tvarką, Sprendimo vykdymo instrukcija, Antstolių įstatymo nuostatomis ir t. t. Be to, pažymėtina ir tai, kad 2007 m. kovo 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmęs Vilniaus apygardos teismas, toje pačioje byloje spręsdamas šios nutarties išaiškinimo klausimą, 2007 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodė, kad teisė ir pareiga vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių suteikiama UAB „Universalios valdymo sistemos“, o ne antstoliui ar kitiems asmenims. Šis teismas nurodė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama apriboti atsakovo teises ir teisėtus interesus tik tiek, kiek būtina konkrečioje situacijoje, ir sprendė, kad nagrinėjamojoje byloje laikinąsias apsaugos priemones geriausiai įvykdyti gali pats atsakovas, o pažeidžiant nustatytą tvarką šiam gali būti taikomos įstatymo nustatytos priemonės (CPK 149 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad nėra duomenų, jog UAB „Universalios valdymo sistemos“ pažeistų laikinąsias apsaugos priemones, ar būtų teisinis pagrindas pakeisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, numatant galimybę UAB „Ashburn International“ laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą pavesti kontroliuoti pasirinktam antstoliui, taip pat antstoliui suteikiant galimybę imtis priverstinio vykdymo veiksmų. Remiantis šiais ir kitais nutartyje nurodytais argumentais UAB „Ashburn International“ prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei išaiškinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintas.

Vadovaujantis CPK nuostatomis, antstolis atliekamus veiksmus privalo fiksuoti vykdomojoje byloje, su kuria turi teisę susipažinti vykdymo proceso dalyviai (CPK 633, 639, 643 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį, siuntė raštus Lietuvos, Latvijos ir Estijos juridiniams asmenims, kuriais prašė informuoti, ar UAB „Universalios valdymo sistemos“ teikia paslaugas, naudodama Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartyje išvardytą programinę įrangą, jos perdirbimus ar patobulinimus, šios programinės įrangos pagrindu sukurtas kitas kompiuterių programas; ar įvyko pakeitimai programinėje įrangoje; ar buvo siūlomos programų pagrindu teikiamos paslaugos; ar buvo gauti pranešimai ar kita informacija apie tai, kad UAB „Ashburn International“ tariamai negalės užtikrinti tolimesnio paslaugų teikimo. Bylą nagrinėjusių teismų konstatuota, kad šie raštai yra vykdomojoje byloje Nr. 0116/07/00232, jie yra tiesiogiai susiję su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu. Dėl nurodytų priežasčių kasatorius mano, kad yra pagrindas minėtus antstolio veiksmus vertinti kaip procesinius vykdymo veiksmus, o ne organizacinio–tvarkomojo pobūdžio veiksmus. Su tokia kasatoriaus pozicija teisėjų kolegija sutinka, remdamasi pirmiau aptartomis teismų nutartimis, kuriomis taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir nustatyta jos vykdymo tvarka pagal šiuos santykius reglamentuojančias civilinio proceso normas. Esant aptartai teisinei situacijai antstolio veiksmai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, antstolis neturėjo teisės užvesti vykdomosios bylos ir imtis vykdomųjų veiksmų, nes antstolis neturėjo teisinio pagrindo ir pavedimo atlikti tokius veiksmus, taip yra pažeidžiamos CPK 585 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad antstolis pažeidė 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas, nes pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 33 straipsnio ir 38 straipsnio 1 dalies nuostatas teismų nutartys, įskaitant ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti vykdomos užsienio valstybėje tik tada, kai yra įvykdyti visi Reglamente nustatyti reikalavimai. Pareiga gauti leidimą vykdyti sprendimą kitoje valstybėje nustatyta taip pat ir Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių. Su šiuo kasatoriaus argumentu teisėjų kolegija taip pat sutinka. Kasatorius, remdamasis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001, skunde nurodo, kad valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas vykdomas kitoje valstybėje narėje, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo paskelbtas vykdytinu kitoje valstybėje narėje. Be to, jis pažymi, kad 1992 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių taip pat nustatyta pareiga gauti leidimą vykdyti sprendimą kitoje valstybėje narėje.

Su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka. Teisėjų kolegija pažymi, tam, kad nustatyti, koks teisės aktas turi būti taikomas sprendimo ar nutarties paskelbimui vykdytina kitoje valstybėje narėje, būtina vadovautis Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų sistemine analize. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 69 straipsnį šis reglamentas tarp valstybių narių pakeičia dviejų ar daugiau šalių sudarytas tarptautines sutartis. Pateiktame sąraše nurodytos dvišalės ir trišalės tarptautinės sutartys, susijusios su sprendimų pripažinimu ir vykdymu tose valstybėse narėse, kurios Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 priėmimo metu buvo valstybėmis narėmis. Šiame sąraše nėra Lietuvos su kitomis valstybėmis narėmis sudarytų tarptautinių sutarčių. Tačiau Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutarties II priedo 18 skyriaus A skirsnio 3 dalyje nustatyta, kad Reglamento Nr. 44/2001 69 straipsnis papildomas inter alia – Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių. Vadinasi ši tarptautinė sutartis santykiams tarp valstybių narių šiuo atveju netaikoma ir turi būti taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnį suinteresuota šalis, siekianti, kad sprendimas, priimtas vienoje valstybėje narėje būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje, turi kreiptis į kitos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu paskelbti sprendimą vykdytinu (Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 38 straipsnis). Prašymo pateikimo procedūrą reglamentuoja valstybės narės, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, įstatymai (Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 40 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuota šalis, norinti, jog Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, taip pat ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų vykdomas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, turi vadovautis Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytomis teismo sprendimo pripažinimo, vykdymo procedūromis. Pagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, kad vadovaujantis CPK nuostatomis, antstolis atliekamus veiksmus privalo fiksuoti vykdomojoje byloje, su kuria turi teisę susipažinti vykdymo proceso dalyviai (CPK 633, 639, 643 straipsniai). Bylą nagrinėjusių teismų konstatuota, kad nagrinėjamu atveju visi antstolio raštai, išsiųsti užsienio valstybėse esančioms bendrovėms, yra vykdomojoje byloje Nr. 0116/07/00232, jie tiesiogiai susiję su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi nustatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šie antstolio veiksmai traktuotini kaip procesiniai vykdymo veiksmai, kurie atlikti pažeidžiant CPK 152 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytų teismo sprendimo pripažinimo, vykdymo procedūrų.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtos ir kasatoriaus skundžiamos nutartys, kuriomis atmestas UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundas dėl antstolio V. Č. veiksmų pripažinimo neteisėtais, naikinamos dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiklą, kai teismo nutartimi dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo nustatyta jos vykdymo tvarka, aiškinimo ir taikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad antstolis V. Č., priimdamas vykdyti 2007 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, pateiktą suinteresuotos šalies UAB „Ashburn International“, pažeidė vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomosios bylos užvedimą reglamentuojančias teisės normas, antstolio surašyti reikalavimai, įteikiant bendrovėms Universalas vadibas sistemas Ltd., SIA Kriptonika LV, Maxima Latvija, AS Hansabanka, Maxima Eesti OÜ, Lukoil Baltia, Hansabank Estonia, AS Lukoil Eesti, UVS Eesti Ltd., Pankande Kaardikeskus AS Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuorašus bei atliekant visus veiksmus, išvardytus antstolio V. Č. 2007 m. balandžio 3 d. raštuose Nr. 0116/07/00232 Universalas vadibas sistemas Ltd., SIA Kriptonika LV, Maxima Latvija, AS Hansabanka, Maxima Eesti OÜ, Lukoil Baltia, Hansabank Estonia, AS Lukoil Eesti, UVS Eesti Ltd., Pankande Kaardikeskus AS, dėl informacijos pateikimo pripažintini neteisėtais (CPK 513 straipsnis), taip iš dalies tenkinant kasacinį skundą (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 361, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti. Pripažinti antstolio V. Č. veiksmus priimant vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įteikiant bendrovėms Universalas vadibas sistemas Ltd., SIA Kriptonika LV, Maxima Latvija, AS Hansabanka, Maxima Eesti OÜ, Lukoil Baltia, Hansabank Estonia, AS Lukoil Eesti, UVS Eesti Ltd., Pankande Kaardikeskus AS Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties nuorašus bei atliekant veiksmus, susijusius su reikalavimu pateikti informaciją apie Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymą, nurodytus antstolio V. Č. 2007 m. balandžio 3 d. raštuose Nr. 0116/07/00232 Universalas vadibas sistemas Ltd., SIA Kriptonika LV, Maxima Latvija, AS Hansabanka, Maxima Eesti OÜ, Lukoil Baltia, Hansabank Estonia, AS Lukoil Eesti, UVS Eesti Ltd., Pankande Kaardikeskus AS, neteisėtais.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Dangutė Ambrasienė

Janina Januškienė