M. R. pagal BK 228 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-96-788/2025

Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00002-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.2; 2.1.7.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio, Sigitos Jokimaitės, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Dariaus Kantaravičiaus, Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui,

nuteistajam R. M. R. ir jo gynėjui advokatui Valentinui Baltrūnui,

nuteistajai G. M. ir jos gynėjai advokatei Snieguolei Jurskytei-Ignatavičienei,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. R. ir jo gynėjo advokato Valentino Baltrūno, nuteistosios G. M. ir jos gynėjos advokatės Snieguolės Jurskytės-Ignatavičienės kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendžiu:

R. M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68(2) straipsniu, R. M. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje penkerius metus. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš R. M. R. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5472 Eur.

G. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68(2) straipsniu, G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje penkerius metus.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – R. M. R. ir G. M. išteisinti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendis pakeistas:

rašytinės „Panevėžys atsinaujina“ 2018–2023 m. R. M. R. veiklos programos vertė – 3052 Eur (su PVM) – pakeista į 2252 Eur (su PVM), bendra suteiktų paslaugų vertė – 5472 Eur – sumažinta iki 4672 Eur. Iš R. M. R. konfiskuotina 5472 Eur suma sumažinta iki 4672 Eur sumos.

R. M. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirta bauda sumažinta iki 300 MGL (15 000 Eur) dydžio. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68(1) straipsnio 3, 4 dalimis, R. M. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą ir užsiimti tam tikra veikla atėmimas – atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

G. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirta bauda sumažinta iki 250 MGL (12 500 Eur) dydžio. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68(1) straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą ir užsiimti tam tikra veikla atėmimas – atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. M. R. ir G. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami asmeninės naudos R. M. R.. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

1.1. R. M. R., būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Panevėžio miesto savivaldybės meras, ir G. M., būdama valstybės tarnautoja – Panevėžio miesto savivaldybės mero patarėja, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. gegužės 15 d., veikdami bendrininkų grupe, padedami UAB „A“ konsultanto ir UAB „L“ vadovo M. V., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas dėl jo mirties, susitarė daryti sunkų nusikaltimą – piktnaudžiauti tarnyba siekdami R. M. R. asmeninės naudos, t. y. kad M. V. neatlygintinai suteiktų ne mažesnės nei 4672 Eur vertės konsultacinių paslaugų, o už jas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos lėšomis būtų sumokėta UAB „A“ pagal šios įmonės su Panevėžio miesto savivaldybės administracija sudarytas sutartis neteisėtai laimėjus viešuosius pirkimus („Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos, „Facebook“ paskyros analizė“ (8470 Eur su PVM vertė) ir „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ (12 000 Eur su PVM vertė).

1.2. Įgyvendindami bendrą nusikalstamą sumanymą, R. M. R. ir G. M. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. neteisėtai iš anksto su M. V. suderino viešojo pirkimo „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ perkamų paslaugų apimtį, techninę specifikaciją, paslaugų kainą, taip pat neteisėtai susitarė su M. V. dėl tolesnio bendradarbiavimo, t. y. kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ateityje iš M. V. atstovaujamos UAB „A“ pirks konsultacinių paslaugų, o UAB „S“ atliks Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimą, apie kurį nebus nurodyta viešojo pirkimo dokumentuose ir kuris bus neatlygintinai pateiktas R. M. R. bei G. M..

1.3. G. M. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., naudodamasi mero įtaka ir savo kaip mero patarėjos ir Panevėžio miesto rinkodaros darbo grupės narės statusu bei įtaka, nurodė jai nepavaldžiai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiajai komunikacijos specialistei bei Panevėžio miesto rinkodaros darbo grupės narei A. S. parengti viešojo pirkimo „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ dokumentus – pirkimo paraišką, joje nurodant tokią pirkimo vertę, kad paslaugas būtų galima įsigyti apklausiant tik vieną konkrečią paslaugų teikėją – UAB „L“. M. V. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. susitarė su UAB „S“ vadovu I. Z. dėl Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimo dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu atlikimo, suderino su G. M. tyrimo klausimyną, dalį klausimų suformuluodami taip, kad tyrimo rezultatai būtų išskirtinai orientuoti į R. M. R. politinę karjerą, taip pat su R. M. R. suderino tyrimo klausimų dalį dėl galimų konkurentų. G. M. 2017 m. lapkričio 27 d., po to, kai tą pačią dieną buvo nutraukta viešojo pirkimo „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ procedūra su M. V. atstovaujama UAB „L“, nurodė A. S. parengti naujus viešojo pirkimo dokumentus – viešojo pirkimo paraišką bei techninę užduotį, juose kaip vienintelę paslaugų teikėją įrašant UAB „A“, taip pat papildyti techninę užduotį naujomis su M. V. ir V. B. suderintomis užduotimis dėl „Facebook“ paskyros analizės ir įrašyti paslaugas, kurios buvo suderintos bendrų G. M., R. M. R. bei M. V. susitikimų metu, jose tyčia nenurodant, jog bus atliekamas Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimas dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu. Po to, UAB „A“ laimėjus viešąjį pirkimą, 2017 m. gruodžio 6 d. su UAB „A“ buvo sudaryta „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos, „Facebook“ paskyros analizė“ paslaugų teikimo sutartis Nr. 22-2140 (8470 Eur su PVM vertės), pagal kurią už suteiktas paslaugas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiskaitė 2017 m. gruodžio 29 d. gavusi UAB „A“ PVM sąskaitą faktūrą.

1.4. M. V. 2018 m. sausio 11 d. elektroniniu paštu perdavė G. M. UAB „S“ atliktą Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimą dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu (2420 Eur su PVM vertės). 2018 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „S“ vadovas I. Z., dalyvaujant M. V., šį tyrimą pristatė R. M. R..

1.5. M. V. 2018 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu perdavė G. M. rašytinius „Panevėžys atsinaujina“ 2018–2023 m. R. M. R. veiklos programos rėmus, orientuotus į R. M. R. politinę karjerą, siejant ją su 2019 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais, juos G. M. 2018 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, perdavė R. M. R.. M. V. 2018 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu perdavė G. M. „Panevėžys atsinaujina“ 2018–2023 m. apmatus (R. M. R. veiklos programą, orientuotą į jo politinę karjerą, siejant ją su 2019 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais) (suteiktų paslaugų vertė – 2252 Eur (su PVM)), šiuos apmatus G. M. 2018 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, perdavė R. M. R..

1.6. R. M. R., G. M. ir M. V. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. neteisėtai iš anksto su M. V. suderino viešojo pirkimo „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės integruotos komunikacijos paslaugos“ kainą, t. y. iki 10 000 Eur be PVM, perkamų paslaugų apimtį, techninę specifikaciją, siekdami, kad viešąjį pirkimą laimėtų M. V. atstovaujama UAB „A“.

1.7. G. M. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. nurodė A. S. parengti „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ viešojo pirkimo dokumentus – pirkimo paraišką tokiu būdu, kad būtų galima paslaugas įsigyti apklausiant tik vieną konkrečią paslaugų teikėją – UAB „A“ ir į techninę užduotį įrašyti paslaugas, kurios buvo suderintos su M. V., po to su UAB „A“ 2018 m. kovo 12 d. buvo sudaryta „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ paslaugų teikimo sutartis Nr. 22-604 (12 000 Eur su PVM vertės), pagal kurią už suteiktas paslaugas Panevėžio miesto savivaldybės administracija sumokėjo 2018 m. gegužės 17 d. gavusi iš UAB „A“ PVM sąskaitą faktūrą.

1.8. Tokiais tyčiniais veiksmais R. M. R. ir G. M., veikdami kartu, padedami M. V., pasinaudoję tarnyba priešingais tarnybai interesais, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus, o R. M. R. sulaužė duotą savivaldybės tarybos nario – mero priesaiką. Dėl tokių R. M. R. ir G. M. veiksmų didelę neturtinę ir ne mažesnę nei 4672 Eur turtinę žalą patyrė Panevėžio miesto savivaldybė ir didelę neturtinę žalą patyrė valstybė.

II. Kasacinių skundų argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. R. ir jo gynėjas advokatas V. Baltrūnas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nuosprendį ir bylą R. M. R. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismo išvados yra prieštaringos ir nepagrįstos, neatitinka suformuotos teismų praktikos, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, ignoravo ankstesnėje kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus bylos trūkumus, nepašalino byloje esančių esminių prieštaravimų ir neištaisė nurodytų pažeidimų, taip tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė bylos aplinkybių, susijusių su inkriminuotu didelės žalos požymiu, tendencingai vertino įrodymus, atsirinkdamas tik kaltinimą patvirtinančias atskirų įrodymų dalis, bet nevertindamas įrodymų visumos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas bylos duomenų neištyrė taip, kaip to buvo prašoma tiek apeliaciniame skunde, tiek prašyme perduoti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 ir 332 straipsnių reikalavimai, o padaryti pažeidimai laikytini esminiais, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, dėl to byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neaptarė pakartotinai teismo posėdyje perskaitytų M. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, kad Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimas dėl gyvenimo mieste trūkumų ir privalumų bei pasitenkinimo mero darbu buvo atliktas jo iniciatyva, o parengtas veiksmų programos 2018–2023 m. planas „Panevėžys atsinaujina“ nėra susijęs asmeniškai su meru R. M. R. ir kad šie darbai yra neatsiejama ir būtina jo Panevėžio miesto savivaldybei suteiktų paslaugų dalis, be šių paslaugų jis nebūtų galėjęs tinkamai atlikti sutarto darbo. Liko neaišku, ar šiuos parodymus apeliacinės instancijos teismas vertino ir kaip vertino. Vertindamas liudytojos A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus, liudytojos elektroniniame pašte fiksuotus susirašinėjimus su G. M., M. V., kitais Savivaldybės darbuotojais, kurie vykdė byloje nagrinėjamus viešuosius pirkimus, teismas neteisingai interpretavo ir iškraipė šios liudytojos parodymus, susirašinėjimo elektroniniu paštu turinį, todėl nepagrįstai jais grindė R. M. R. ir G. M. kaltę. Analogiškai pasisakytina ir dėl liudytojo V. B. parodymų vertinimo.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės ignoravo kaltinimą paneigiančią rašytinę bylos medžiagą: byloje nagrinėjamų viešųjų pirkimų dokumentus, kurie parengti laikantis viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pasirašyti atsakingų asmenų; sutartis dėl paslaugų įsigijimo, kurios yra teisėtos ir galiojančios (paslaugos suteiktos); Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 9 d. ir 2024 m. vasario 12 d. raštus, kad dėl byloje nagrinėjamų viešųjų pirkimų jokių pretenzijų iš kitų paslaugų teikėjų nebuvo gauta, kad dėl R. M. R. veiksmų nesumažėjo Panevėžio miesto savivaldybės ir mero prestižas ar visuomenės pasitikėjimas jais, normali Savivaldybės veikla nesutriko, Savivaldybės turtinis interesas nenukentėjo, Savivaldybė jokios turtinės žalos nepatyrė.

2.4. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi 2018 m. gegužės 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole pateikta 2017 m. lapkričio 3 ir 8 d. užfiksuotų pokalbių stenograma, kurioje nurodytos išimtinai tik kaltinimui reikšmingos pokalbyje dalyvavusių R. M. R., G. M. ir M. V. išsakytos frazės, susijusios su 2019 m. vyksiančiais rinkimais, nevertindamas šių susitikimų tikslo ir bendro konteksto, vientiso pokalbių turinio. Be kita ko, apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad byloje esantis 2017 m. lapkričio 3 d. pokalbio įrašas yra nevientisas ir prasideda jau besibaigiant miesto tarybos ir administracijos atstovų daugiau nei valandą trukusiam pasitarimui, kuriame buvo aptariami M. V. pasiūlymai ir bendradarbiavimas su Panevėžio savivaldybe. Gynybos prašymu teismui įpareigojus prokurorą pateikti vientisus užfiksuotų pokalbių vaizdo ir garso įrašus, teisme ištirti įrašai atskleidė tikrąjį užfiksuotų pokalbių turinį, kuris paneigia kaltinimo teiginius apie mero R. M. R. ir jo patarėjos G. M. piktnaudžiavimą tarnyba. Taip sąmoningai tendencingai pateikiant įrodymus byloje, o po to juos vertinant buvo padarytas esminis BPK pažeidimas.

2.5. Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. spalio 25 d. specialisto išvada Nr. 4S-1392 ir specialistės G. P. paaiškinimai, kuriais rėmėsi teismai, yra prieštaringi. Išvados dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei proporcingumo principų pažeidimų perkant strateginės komunikacijos ir konsultacines paslaugas yra deklaratyvios ir prielaidų pobūdžio, nepagrįstos nustatytomis aplinkybėmis, atliktais tyrimais ir prieštarauja teisiniam reglamentavimui, pagal kurį mažos vertės viešąjį pirkimą leidžiama vykdyti neskelbiamos apklausos žodžiu būdu iš vienintelio paslaugų teikėjo. Bylos medžiagai prieštarauja ir specialisto išvados, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija iki sudarydama paslaugų sutartį bendravo tik su UAB „A“, priešingai, prieš pasirenkant paslaugų teikėja UAB „A“ buvo atliktas rinkos tyrimas ir bendrauta su keletu galimų paslaugų teikėjų: UAB „Fabula ir partneriai“, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“, UAB „INK Agency“, UAB „Publicum“ (10 t., b. l. 149–154, 168–184). Specialisto išvadoje remiamasi kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų pokalbių įrašais, kurių turinys kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole buvo iškraipytas ir nepatvirtina nei viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo pažeidimų, nei R. M. R. kaltės. Be to, specialisto išvados neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikos viešųjų pirkimų bylose, pagal šią praktiką galimi procedūriniai mažos vertės viešųjų pirkimų pažeidimai nevertinami kaip šiurkštus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimas.

2.6. Pripažindamas, kad nuteistojo R. M. R. veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei ir Panevėžio miesto savivaldybei, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiejo R. M. R. ir G. M. veiksmus su neva padaryta didele žala, prokuratūra šios žalos net neįrodinėjo įstatymų nustatyta tvarka, dėl šios žalos atlyginimo civilinio ieškinio nepareiškė. Bylos duomenys nepatvirtina, kad R. M. R. būtų viršijęs jam suteiktus įgaliojimus, kad jo elgesys ir atlikti veiksmai būtų tyčiniai, nusikalstami ir pavojingi ir kad tokiais veiksmais būtų siekiama žalos savivaldybei ar valstybei. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino savivaldybės merui suteiktų teisių ir pareigų santykio su R. M. R. inkriminuotais veiksmais, neanalizavo, ar R. M. R. bendraujant su M. V. buvo peržengtos mero kompetencijos ribos, ir jeigu buvo, tai kaip tai pasireiškė, ar buvo padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai ir ar tokie veiksmai laikytini pavojingais BK 228 straipsnio prasme.

2.7. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad Panevėžio miesto savivaldybėje buvo poreikis įsigyti strateginės komunikacijos paslaugų, o inicijuoti su tuo susijusius viešuosius pirkimus buvo rinkodaros darbo grupės, kurios vadovu buvo R. M. R., o G. M. buvo jos narė, sprendimas. Taigi, byloje nagrinėjami viešieji pirkimai buvo vykdomi ne išimtinai mero R. M. R. ir jo patarėjos G. M. iniciatyva. Šie viešieji pirkimai realiai įvyko, įsigytos paslaugos buvo suteiktos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir prokuratūros nebuvo ginčijami.

2.8. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad byloje nagrinėjami viešieji pirkimai neva vykdyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra prieštaringos. Byloje nebuvo nuginčyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės pasirinktas viešųjų pirkimų būdas – du mažos vertės viešieji pirkimai – yra teisėtas. Remiantis Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo nuostatomis, paslaugų teikėjo, su kuriuo vėliau bus sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir kuris teiks paslaugas, parinkimas yra būtent perkančiosios organizacijos prerogatyva, tik pati perkančioji organizacija turi teisę spręsti, kuris paslaugų teikėjas yra patikimas, kompetentingas ir gali geriau patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius. Taigi, nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto savivaldybės administracija galėjo pati spręsti, kiek potencialių paslaugų teikėjų apklausti dėl jai reikalingų paslaugų įsigijimo, ir tai, kad pirkimai vykdyti apklausiant vieną paslaugų teikėją, teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Be to, vykdant pirkimus neskelbiamos apklausos žodžiu būdu bendravimas su potencialiais paslaugų teikėjais yra neišvengiamas. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi specialisto išvadomis, kuriose nebuvo atsižvelgta į tai, kad iki pirkimo paskelbimo Savivaldybės atstovų bendravimas su UAB „A“ konsultantu M. V. vertintinas kaip rinkos tyrimas ir yra leistinas siekiant išsiaiškinti perkamų paslaugų savybes, specifiką, paslaugų suteikimo terminus ir galimas perkančiosios organizacijos išlaidas perkant paslaugas.

2.9. Vien bendravimo su M. V. faktas nepatvirtina R. M. R. veiksmų neteisėtumo. Įvertinus Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas mero teises ir pareigas, dalyvavimą miesto savivaldybės rinkodaros darbo grupės, kurios pirmininku buvo R. M. R., veikloje, akivaizdu, kad faktiškai miesto komunikacija be mero dalyvavimo nėra įmanoma. Pats bendravimas su M. V. nebuvo slaptas, jame dalyvavo ir kiti Savivaldybės administracijos darbuotojai. Priešingai nei nustatė teismai, 2017 m. lapkričio 3 ir 8 d. vykusių susitikimų metu R. M. R. ir jo patarėjai G. M. nebuvo jokio pagrindo su M. V. derinti šio atstovaujamos įmonės dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, viešojo pirkimo sąlygų, nes šie klausimai jau buvo anksčiau aptarti rinkodaros darbo grupės susirinkimuose. Užfiksuotus R. M. R., G. M., kitų Savivaldybės administracijos darbuotojų, organizavusių ir vykdžiusių byloje nagrinėjamus viešuosius pirkimus, bei M. V. pokalbius vertinti kaip neteisėtus nėra pagrindo, nes pokalbiai buvo konsultacinio pobūdžio, siekiant Savivaldybei įsigyti kokybiškų paslaugų.

2.10. Byloje nagrinėjamų dviejų mažos vertės pirkimų organizavimo ir vykdymo aplinkybės, galimi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimai negali būti vertinami formaliai, vien tik baudžiamosios atsakomybės kontekste. Jeigu ir buvo padaryti kokie nors pažeidimai, turėjo būti nustatyta, kas už tai yra atsakingas, ar šie pažeidimai yra reikšmingi, ar buvo padaryta reali žala, ir jeigu buvo, tai kaip ji pasireiškė ir kas tą žalą patyrė. Du viešuosius pirkimus, kuriuos organizuojant ir vykdant pagal kaltinimą tarnybine padėtimi piktnaudžiavo R. M. R. ir G. M., faktiškai organizavo ir vykdė Savivaldybės administracijos darbuotojai, kurie ir yra atsakingi už teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, reikalavimų laikymąsi. Šie Savivaldybės administracijos darbuotojai nebuvo kaltinami padarę kokius nors teisės pažeidimus organizuojant ir vykdant byloje nagrinėjamus viešuosius pirkimus, o R. M. R. ir G. M. nebuvo kaltinami kurstę šiuos darbuotojus ar organizavę jų neteisėtus veiksmus. Bylos duomenys nepatvirtina kaltinimo teiginių, kad R. M. R. ir G. M. Savivaldybės darbuotojams pateikė žinomai neteisingą informaciją apie vykdytus du mažos vertės viešuosius pirkimus, kad buvo panaikinta galimybė kitiems ūkio subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kad buvo nesilaikoma viešųjų pirkimų procedūrų ir principų ir buvo trikdomas Savivaldybės administracijos darbuotojų darbas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai nebuvo tik formalus viešųjų pirkimų procedūrų nesilaikymas, o kitos rūšies atsakomybės taikymas šiuo atveju nebūtų pakankamas, yra deklaratyvi.

2.11. Byloje nebuvo nustatytas korupcinio pobūdžio susitarimas, patvirtinantis R. M. R. inkriminuoto nusikalstamo piktnaudžiavimo pavojingumą, o būtent kad M. V. žadėjo suteikti neatlygintinų ir asmeniškai R. M. R. naudingų konsultacinių paslaugų, orientuotų į R. M. R. politinę karjerą ir siejamų su 2019 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimais, mainais už tai R. M. R. pažadėjus tolesnį bendradarbiavimą Panevėžio miesto savivaldybės administracijai iš M. V. atstovaujamos UAB „A“ įsigyjant konsultacinių paslaugų.

2.12. Siekiamos neturtinės (asmeninės) naudos požymis byloje nėra aiškiai ir neginčytinai nustatytas, o pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais. Nors ir pripažino, kad byloje nagrinėjami viešieji pirkimai vykdyti siekiant R. M. R. asmeninės naudos – neatlygintinai gauti paslaugų, skirtų pasirengti 2019 m. vyksiantiems rinkimams, tačiau teismai nenustatė, kurios tiksliai viešųjų pirkimų pagrindu Savivaldybei suteiktos paslaugos buvo asmeniškai naudingos išimtinai tik R. M. R., kuo objektyviai pasireiškė tokių paslaugų nauda artėjančių rinkimų kontekste, koks tokios naudos pobūdis ir kokia išimtinai R. M. R. naudingų paslaugų vertė. Sprendžiant dėl Panevėžio gyventojų atlikto nuomonės tyrimo naudingumo R. M. R., buvo vertinama, kokio pobūdžio klausimai buvo suformuluoti gyventojų nuomonės tyrime, tačiau pati klausimo formuluotė jokios naudos duoti negali, naudą galima vertinti iš gautų apklausos rezultatų. Taip pat teismai neatsižvelgė į tai, kad 2019 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose Panevėžio miesto savivaldybėje R. M. R. iškėlė rinkimų komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“, šiame komitete R. M. R. dalyvavo su savo rinkimų programa, kuri ir buvo oficialiai pateikta ir registruota rinkimų komisijoje ir kuri niekaip nėra susijusi su kaltinime nurodytais R. M. R. veiklos programos rėmais ir apmatais, neva parengtais M. V. atstovaujamos įmonės. Be to, kaip R. M. R. gauta asmeninė nauda pripažintas ir jo perrinkimas Panevėžio miesto meru, nors tai net nebuvo inkriminuota kaltinime. Tuo labiau kad perrinkimas miesto meru nepriklausė nuo R. M. R. valios, o Savivaldybės gyventojų išreikšta valia negali būti laikoma R. M. R. asmenine nauda.

2.13. Teismų praktikoje ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, tik iš tiesų pavojingi ir sukėlę ne deklaratyvią, o aiškiai nustatomą ir apibrėžiamą turtinę ar neturtinę žalą veiksmai gali būti pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>). Bylos duomenys nepatvirtina ne tik didelės turtinės ar neturtinės žalos Savivaldybei padarymo, bet nepatvirtina jokios žalos padarymo fakto ir dydžio. Panevėžio miesto savivaldybė ir jos gyventojai dėl 2017–2018 metais organizuotų ir vykdytų dviejų mažos vertės viešųjų pirkimų metu įsigytų paslaugų, taip pat ir iš atlikto gyventojų nuomonės tyrimo gavo didelę naudą, nes šie projektai yra sėkmingai įgyvendinti, jų pagrindu buvo pagerintas ir toliau gerinamas miesto įvaizdis. Nors ir sumažino kaltinime nurodytą turtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kokia dalis iš R. M. R. naudingų paslaugų taip pat buvo naudinga ir Savivaldybei, todėl teismas realios tariamai Savivaldybei padarytos žalos taip ir nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl padarytos turtinės žalos vertinimo neturtinės žalos kontekste yra deklaratyvios, nepagrįstos faktiniais duomenimis.

2.14. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl didelės neturtinės žalos padarymo valstybei ir savivaldybei grindžiama žiniasklaidos susidomėjimu nagrinėjamais įvykiais ir straipsnių žiniasklaidoje gausa. Tačiau šios aplinkybės niekaip nepatvirtina visuomenės požiūrio į nagrinėjamus įvykius ir kaip jie paveikė požiūrį į valstybę ir savivaldybę. Tai objektyviai galima nustatyti tik atlikus nešališkus visuomenės nuomonės tyrimus, bet tai nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo bylos duomenis, kad mero, kaip politinės figūros ir savivaldybės vadovo, prestižas nebuvo niekaip sumenkintas. 2019 ir 2023 m. Panevėžio miesto mero rinkimų rezultatai vienareikšmiškai, objektyviai ir neginčijamai patvirtina, kad R. M. R. veiksmais ne tik kad nebuvo sumenkintas mero ir savivaldybės prestižas ar autoritetas, bet, atvirkščiai, mero, kaip politinės figūros, ir asmeniškai R. M. R. prestižas nuolat augo. Taigi, nei R. M. R., nei G. M. veiksmai, jų aprašymas žiniasklaidoje nesukėlė jokio neigiamo atgarsio visuomenėje, taip pat neigiamai nepaveikė visuomenės požiūrio į savivaldybę ir jos merą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat apsiribojo tik formaliais, abstrakčiais ir nepagrįstais teiginiais, kad R. M. R. veiksmais buvo parodyta nepagarba Konstitucijai ir įstatymams, sumenkintas savivaldybės prestižas ir reputacija, diskredituotas savivaldybės mero vardas, visuomenėje kilo didelis rezonansas ir pan. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad būtų buvusi sutrikdyta normali savivaldybės ir jos darbuotojų veikla, sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus.

3. Kasaciniu skundu nuteistoji G. M. ir jos gynėja advokatė S. Jurskytė-Ignatavičienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą G. M. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorės skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti R. M. R. ir G. M. apkaltinamąjį nuosprendį, išvadas dėl G. M. inkriminuoto nusikaltimo požymių nustatymo grindė ne į loginę grandinę sudėliotais faktais, o teorinio pobūdžio, deklaratyviais ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų, bet pritarė fragmentiškam ir selektyviam, išimtinai kaltinimo poziciją atitinkančiam įrodymų vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, iš esmės deklaratyviai atmetė gynybos teiginius, paneigiančius kaltinimo poziciją, nenurodė aiškių motyvų, kodėl, palyginti su anksčiau panaikintu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, iš esmės pasikeitė teismo motyvacija ir didelės žalos vertinimo kriterijai. Byloje taip ir liko neįrodyti ne tik G. M. neteisėti veiksmai, bet ir kiti jai inkriminuoto nusikaltimo požymiai – asmeninės naudos siekimas ar gavimas ir nusikalstamais veiksmais padaryta didelė žala. Dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimų byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir G. M. nepagrįstai nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

3.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados yra pagrįstos fragmentišku selektyviai atrinktų įrodymų vertinimu, remiantis liudytojų parodymų atskiromis dalimis, dirbtinai susiejant iš konteksto išimtas užfiksuotų pokalbių metu pasakytas pavienes frazes. Gynyba tiek raštu, tiek žodžiu pateikė argumentus dėl tokio įrodymų vertinimo ydingumo, bet dėl jų nebuvo pasisakyta. Taip pat skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepateiktas pakartotinai teismo posėdyje perskaitytų M. V. parodymų vertinimas, o vertinant liudytojo P. U. parodymus ignoruoti gynybos argumentai dėl šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi. Deklaratyviais argumentais atmesta ir gynybos pateikta viešųjų pirkimų specialisto R. Z. išvada, kurioje aiškinamos byloje nagrinėjamais klausimais aktualios viešųjų pirkimų teisės aktų nuostatos, teismai išimtinai rėmėsi 2018 m. spalio 25 d. Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvada Nr. 48-1392, nors ši išvada yra pagrįsta kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų pokalbių įrašais ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo išsireikalauti ir perklausyti vientisi užfiksuotų pokalbių įrašai, bet jų turinys tinkamai nebuvo įvertintas. Šie įrašai yra reikšmingi, nes paneigia kaltinimo teiginius apie 2017 m. lapkričio 3 d. įvykusį susitarimą tarp nuteistųjų ir M. V. dėl viešųjų pirkimų organizavimo įsigyjant išskirtinai R. M. R. naudingų konsultacinių paslaugų.

3.3. Nuteistosios G. M. apeliaciniame skunde buvo nurodyti ir argumentai, kad byloje Kriminalinės žvalgybos įstatymo tvarka gauti duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas atskirai į G. M. apeliacinio skundo argumentus neatsakė, tik bendrai atsakydamas ir į kito nuteistojo R. M. R. apeliacinio skundo argumentus apsiribojo bendro pobūdžio išvadomis, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamią kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktų duomenų gavimo teisėtumo patikrą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atskirai nevertino ir nepasisakė dėl prieš G. M. atliktų veiksmų pradėjimo ir tęsimo teisėtumo, taip tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

3.4. Nesankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai R. M. R. buvo pradėti taikyti 2016 m. lapkričio 24 d., sankcionuoti nuo 2017 m. liepos 20 d., kartu ilgą laiką buvo sekamas ir Savivaldybės administracijos direktorius R. P., kiti su Savivaldybės vadovais bendravę asmenys, ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2018 m. gegužės 31 d., taigi, kriminalinės žvalgybos tyrimas tęsėsi daugiau nei 19 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų pagrindu pradėti tyrimai dėl kitų asmenų ir jų galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo nutraukti. Kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmės negalima pateisinti tariamu konspiracijos laikymusi, nes visi susitikimai ir pokalbiai vyko darbo vietoje, bendrauta darbiniu telefonu ir elektroniniu paštu. Siekdamas pagrįsti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumą, teismas rėmėsi liudytojų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūnų D. Gl. ir Z. K. parodymais, bet šie liudytojai buvo suinteresuoti pateisinti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą.

3.5. Iš dalies išslaptintoje kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagoje nėra atskleisti visi duomenys apie faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą, bet iš nagrinėjamos bylos medžiagos galima spręsti, kad pradėdami taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus pareigūnai neturėjo jokios konkrečios informacijos, kuri leistų manyti, kad G. M. galimai veikia ar veiks nusikalstamai, kad ji galimai su kitais asmenimis padarė ar padarys sunkias nusikalstamas veikas, nurodytas BK 228 straipsnio 1 ar 2 dalyje. G. M. kriminalinės žvalgybos veiksmai pradėti taikyti nuo 2017 m. lapkričio 20 d., jų taikymas grindžiamas 2017 m. lapkričio 14 d. pranešimu, jog G. M. kreipėsi į savo tėvą, kad šis rastų specialistų, kurie padėtų patikrinti, ar nėra klausomasi tarnybinėse patalpose. Nuo 2018 m. sausio 25 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas pratęstas motyvuojant tuo, kad R. M. R. neatlygintinai priėmė klausymosi įrangos suradimo ir neutralizavimo paslaugą. Taigi, kriminalinės žvalgybos veiksmai G. M. pradėti taikyti ne dėl 2017 m. lapkričio 3 ir 8 d. Savivaldybėje vykusių susitikimų su M. V.. Šie susitikimai jau buvo įvykę ir, kaip galima suprasti, pareigūnai jų nevertino kaip nusikalstamų, nedelsdami nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Pirmą kartą su G. M. inkriminuota nusikalstama veika susijusios aplinkybės nurodytos tik 2018 m. vasario 1 d. STT pareigūnų pranešime.

3.6. Nors skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas ištaisė klaidą dėl neteisingai nurodytos vienos iš viešųjų pirkimų metu įsigytų paslaugų vertės ir perskaičiavo turtinę žalą, taip iš dalies pašalindamas kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus trūkumus, bet taip ir nedetalizavo turtinės žalos turinio, kiek iš įsigytų paslaugų išimtinai galėjo būti ar buvo naudinga asmeniškai R. M. R. ir kaip tokios neapibrėžtos ir minimalios turtinės žalos dydį reikėtų vertinti neturtinės žalos kontekste. Kasatorių manymu, pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus kaltinimo pakeitimai galėjo būti atlikti tik bylą grąžinus ikiteisminiam tyrimui papildyti, to ir buvo prašoma. Atlikus papildomus tyrimo veiksmus neva padarytai žalai nustatyti, įvertinus gautus naujus duomenis, būtų sprendžiama dėl turtinės ir neturtinės žalos turinio, kilusių neigiamų pasekmių, veikos pavojingumo.

3.7. Skundžiamame nuosprendyje nuteistosios G. M. kaltė atskirai nėra aptarta. Viso proceso metu G. M. buvo nuosekli, kad veikė išimtinai Savivaldybės naudai, pagal patvirtintus veiklos planus, jos aktyvus dalyvavimas komunikacijos klausimais buvo susijęs su tiesioginėmis pareigomis, ji su niekuo nesitarė veikti neteisėtai, būtent M. V. sprendė, kokios apimties ir turinio reikalinga gyventojų nuomonės apklausa. Tai byloje nėra paneigta, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad G. M., peržiūrėjusi M. V. parengtą klausimyną, dalį politinio pobūdžio klausimų pašalino.

3.8. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje nagrinėjamų viešųjų pirkimų metu įsigytos paslaugos iš esmės buvo reikalingos Panevėžio miesto savivaldybei, paslaugos pagal sutartis buvo gautos, apmokėtos ir naudingos pačiai Savivaldybei. Viešinimo „Panevėžys atsinaujina“ paslaugos buvo tęstinės, analogiško pobūdžio paslaugos anksčiau jau buvo pirktos iš kitų paslaugų teikėjų. Poreikis įsigyti šias paslaugas kilo ne mero R. M. R. ar jo patarėjos G. M. iniciatyva, o dėl rinkodaros darbo grupės sprendimų. Taip pat ir 2017 m. analogiškoms paslaugoms pirkti buvo numatyti pinigai biudžete, šis pirkimas buvo įtrauktas į patvirtintą planą, tačiau planuotas pirkimas (iki 27 000 Eur vertės) nebuvo įvykdytas, nes A. S. laiku nespėjo suorganizuoti pirkimo ir iki metų pabaigos pirkimo jau nebūtų galima spėti įvykdyti, be to, biudžete nebeliko šiam pirkimui suplanuotos pinigų sumos. Sužinojus apie analogiško pobūdžio M. V. atstovaujamos įmonės teikiamas paslaugas, kilo poreikis pasidomėti šiomis paslaugomis, tam ir buvo organizuoti susitikimai su M. V.. Minėtuose 2017 m. lapkričio 3 ir 8 d. pokalbiuose nebuvo sudaryta jokių neteisėtų susitarimų dėl viešųjų pirkimų vykdymo. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teisme perklausytų vientisų šių susitikimo garso įrašų, susitikimą su M. V. organizavo net ne nuteistieji, o Panevėžio miesto savivaldybės projektų vadovė L. B., susitikime dalyvavo ir kiti Savivaldybės administracijos darbuotojai, Tarybos atstovai, rinkodaros darbo grupės nariai, susitikimų metu nieko neteisėta nebuvo sutarta, o tik aptariama, kokių paslaugų iš M. V. galima įsigyti, pokalbio metu R. M. R. netgi nurodė, kad šios paslaugos miestui ir Savivaldybei yra reikalingos nepaisant to, kaip pasibaigtų 2019 m. rinkimai.

3.9. Konstatuodami padarytus viešųjų pirkimų principų pažeidimus, teismai besąlygiškai rėmėsi minėta Viešųjų pirkimų tarnybos specialistės G. P. išvada, kad tokie susitikimai nebuvo nei rinkos konsultacija, nei rinkos tyrimas, nors bylos nagrinėjimo teisme metu specialistės nuomonė keitėsi, ji pripažino, kad viešojo pirkimo pasirengimo stadijoje susitikimas su galimu paslaugų teikėju yra galimas, jei tokia konsultacija vyko, tai turėjo būti protokoluojama, tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Tačiau mažos vertės viešiesiems pirkimams, ypač organizuojamiems žodinės apklausos būdu, nėra privaloma fiksuoti atliktų pasirengimo pirkimui veiksmų. Savivaldybėje niekada nebuvo praktikos protokoluoti nei rinkos tyrimų, nei konsultacijų, be to, ir Viešųjų pirkimų tarnyba dėl to jokių pastabų nebuvo pareiškusi. Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos konsultacijų gairės (rekomendacijos) išleistos 2018 m. vasario 14 d. jau po įvykusių aptariamų viešųjų pirkimų. Viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimu nelaikytina ir tai, kad techninėje specifikacijoje atskiru punktu nebuvo nurodyta gyventojų apklausa, nes, pirma, rengti specifikacijos nebuvo privaloma, antra, specifikacijoje nurodyta analizė apėmė ir gyventojų apklausą, ir kitas paslaugas. Be to, byloje nagrinėjami viešieji pirkimai buvo vykdyti neskelbiamos žodinės apklausos būdu apklausiant vieną paslaugų teikėją, kaip tai leidžiama mažos vertės pirkimų atveju, todėl toks viešojo pirkimo būdas negali būti pripažintas nepagrįstai ribojančiu sąžiningą konkurenciją. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad M. V. atstovaujama įmonė siūlė kokybiškai kitokias paslaugas nei kiti galimi paslaugų teikėjai, tai ir pateisina sprendimą nagrinėjamu atveju apklausti tik vieną paslaugų teikėją.

3.10. G. M. neturėjo nei įgaliojimų, nei kompetencijos spręsti dėl konkrečių viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo. Už viešųjų pirkimų organizavimą ir vykdymą atsakingi buvo konkretūs Savivaldybės administracijos darbuotojai. Byloje nėra duomenų, kad G. M. ir R. M. R. būtų tiesiogiai ar netiesiogiai davę neteisėtus nurodymus viešuosius pirkimus organizavusiems ir vykdžiusiems asmenims, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados apie Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojams pateiktą žinomai melagingą informaciją, pasinaudojimą A. S. yra nepagrįstos. Nė vienas iš tiesiogiai atsakingų už viešuosius pirkimus Savivaldybės administracijos darbuotojų nebuvo patrauktas atsakomybėn dėl galimo netinkamo pareigų atlikimo, viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimo.

3.11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas R. M. R. ir G. M. veiksmus kaip tyčinius itin reikšmingus imperatyvių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, pernelyg sureikšmino formalius mažos vertės viešųjų pirkimų organizavimo nebūtinų atlikti procedūrų pažeidimus, taip pat pernelyg plačiai aiškino viešųjų pirkimų principų reikalavimus, neatsižvelgdamas į tai, kad tokia pačia apimtimi tie patys principai negali būti taikomi nagrinėjamoje byloje vykdytiems mažos vertės viešiesiems pirkimams. Net jei ir būtų pripažinta, kad atskiri viešųjų pirkimų reikalavimai ir buvo pažeisti, tai buvo padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo.

3.12. Byloje nenustatytos aplinkybės dėl asmeninės naudos siekimo. Nenurodyta, kokiais motyvais G. M. neva veikė kartu su R. M. R., siekė naudos jam ir kokią iš to naudą neva gavo pati G. M.. Jokios turtinės ar asmeninės neturtinės naudos G. M. negavo. Vien G. M. tiesioginis darbas su meru R. M. R. nereiškia, kad byloje nagrinėjami įvykiai galėjo turėti kokios nors įtakos jos pačios asmeniui. Byloje net nebuvo įrodinėjama, kaip atlikta visuomenės apklausa, neva parengti R. M. R. politinės programos apmatai galėjo turėti teigiamos įtakos G. M. asmeninei situacijai.

3.13. Byloje nėra nustatytas būtinasis piktnaudžiavimo požymis – didelė žala. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta turtinės žalos suma – 4672 Eur – nesiekia didelės turtinės žalos dydžio (12 500 Eur pagal baudžiamojo įstatymo redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu, o pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius pakeitimus – 20 000 Eur). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gyventojų nuomonės apklausą (2420 Eur vertės), kuri esą iš dalies buvo naudinga asmeniškai merui R. M. R., sudarė dešimt klausimų, iš jų keturi buvo susiję su mero, kaip savivaldybės vadovo, pozicija bendrai ar konkrečiai su R. M. R., tačiau apeliacinės instancijos teismas neskaičiavo turtinės žalos proporcingai pagal išimtinai tik R. M. R. naudingų klausimų skaičių. Kita vertus, pagal pirminį ketinimą, į viešųjų pirkimų planą įtrauktam analogiškam pirkimui buvo numatyta skirti 27 000 Eur suma, todėl įgyvendinus du mažos vertės viešuosius pirkimus realiai jokios turtinės žalos Savivaldybė nepatyrė.

3.14. Didelę neturtinę žalą teismai grindė formaliai išvardydami kasacinės instancijos teismo praktikoje aprašytus šios žalos nustatymo kriterijus, bet realiai neįvertindami byloje nustatytų aplinkybių visumos. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnyba, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Teismų praktikoje nuteisiant asmenis dėl piktnaudžiavimo kartu nustatomos ir kitos reikšmingos aplinkybės: papildomai inkriminuojamas kitų nusikalstamų veikų padarymas; į neteisėtos veikos padarymą buvo įtraukiama daug asmenų; aiškus statutinių organizacijų pareigybinių nuostatų ar įstatyme įtvirtintų imperatyvių normų pažeidimas; padaryta ypač didelė turtinė žala ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288-696-2016, 2K-432-696-2016, 2K-104-696-2018, 2K-4-689/2019, 2K-16-489-2021 ir kt.). Byloje nagrinėjamų įvykių, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme aprašymas viešoje erdvėje pats savaime nelemia didesnio veikos pavojingumo, be kita ko, įvykių aprašymas spaudoje net nepriklauso nuo nuteistųjų valios, tuo labiau kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje byloje pateiktų straipsnių iš viešosios erdvės turinys nebuvo aptartas, juo nebuvo grindžiamas neturtinės žalos mastas, neatsižvelgta ir į tai, kad viešuose visuomenės komentaruose meras R. M. R. buvo palaikomas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl didelės neturtinės žalos padarymo fakto reikšminga ir tai, kad Savivaldybės darbas nebuvo sutrikdytas, įstaigos reputacijai įvykiai iš esmės jokios įtakos neturėjo, pasitikėjimas savivalda nekrito, mero rinkimai įvyko, juose gyventojai dalyvavo aktyviai, o R. M. R. 2019 m. ir 2023 m. buvo perrinktas meru.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. M. R. ir jo gynėjo advokato V. Baltrūno, nuteistosios G. M. ir jos gynėjos advokatės S. Jurskytės-Ignatavičienės kasaciniai skundai tenkinami.

Dėl nusikalstamo piktnaudžiavimo

5. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais arba viršija įgaliojimus, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia).

6. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas prieš tarnybos interesus, jos veiklos principus, esmę bei turinį. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi koncepcija baudžiamojoje teisėje suponuoja išvadą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo tyčia veikia tarnybai priešingais tikslais dėl korupcinių ar kitų panašių paskatų, rodančių akivaizdų nesąžiningumą atliekant tarnybines pareigas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-788/2021">2K-68-788/2021</a>, 2K-7-1-788/2024). Įgaliojimų viršijimas suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Asmuo, viršijantis įgaliojimus, atlieka neteisėtus veiksmus, kurių jis pagal savo pareigas atlikti neturi teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMyLTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-432-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-432-696/2016">2K-432-696/2016</a>).

7. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kartu šio požymio įtvirtinimas BK 228 straipsnyje reiškia, kad, nusikalstamą piktnaudžiavimą atribojant nuo drausminio, administracinio ar civilinio pobūdžio teisės pažeidimo, būtina nustatyti pakankamą baudžiamajai atsakomybei taikyti padarytos veikos pavojingumą. Tik tokia praktika laikytina atitinkančia baudžiamųjų įstatymų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>, 9 punktas).

8. Didelė žala kaip piktnaudžiavimo sudėties požymis gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Nustatant didelės turtinės žalos požymį, būtina įvertinti objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar BK 228 straipsnyje nurodyti subjektai (valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo) patyrė realią žalą dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų, jei taip, kokio dydžio ši žala yra. Didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme kasacinėje praktikoje paprastai siejama su verte, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, didele gali būti pripažinta ir mažesnio dydžio turtinė žala. Neturtinio pobūdžio žala neturi konkrečios materialios formos, todėl ją nustatant itin svarbus yra vertinamasis aspektas, tiesiogiai priklausantis nuo konkrečių bylos aplinkybių. Apie tokią žalą ir jos dydį teismai sprendžia vertindami neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdį, trukmę, neteisėtumo aspektus), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansą visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat kaip jie vertina prieš juos padarytus veiksmus ir pan. Didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas, išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių ar vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>, 10 ir 11 punktai).

9. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Turtinės naudos siekimo motyvas reiškia, kad piktnaudžiaujama buvo savo ar kitų asmenų praturtėjimo tikslais, o kitokios asmeninės naudos motyvas reiškia, kad piktnaudžiavimo veiksmus lėmė siekimas gauti kokios nors reikšmingos neturtinio pobūdžio naudos sau ar artimam asmeniui. Kvalifikuotojo piktnaudžiavimo normoje (BK 228 straipsnio 2 dalis) nurodytas motyvas (tiek turtinės, tiek kitokios asmeninės naudos siekimas) visais atvejais turi būti aiškiai nustatytas, motyvuotas, o ne menamas, numanomas ar spėjamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-489/2022, 2K-7-1-788/2024 ir kt.).

10. Nuteistiesiems šioje byloje inkriminuotą ir teismų konstatuotą nusikalstamą piktnaudžiavimą sudaro kelių tarpusavyje susijusių veiksmų ir jų padarinių visuma: pirma, viešųjų pirkimų principų ir taisyklių nesilaikymas sudarant sąlygas UAB „A“ laimėti du Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017–2018 metais organizuotus ir įvykdytus mažos vertės viešuosius pirkimus vykdant viešinimo projektą „Panevėžys atsinaujina“; antra, taip buvo siekiama asmeninės naudos R. M. R., o būtent kad būtų atliktas ir jam asmeniškai pateiktas Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimas dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu (suteiktos paslaugos vertė – 2420 Eur) ir pateikta rašytinė ir į jo politinę karjerą orientuota veiklos programa, siejant ją su 2019 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais (suteiktos paslaugos vertė – 2252 Eur); trečia, už šias suteiktas paslaugas UAB „A“ buvo apmokėta Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis, taip padarant 4672 Eur turtinę žalą Savivaldybei; ketvirta, dėl tokių mero ir jo patarėjos veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė valstybė.

11. Išplėstinė teisėjų kolegija, patikrinusi kasacinių skundų argumentus ir įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su teismų išvada, kad nuteistiesiems inicijavus viešuosius pirkimus iš UAB „A“ buvo pažeistas pirkimų procedūrų skaidrumo principas ir kai kurie formalaus pobūdžio reikalavimai. Tokia byloje padaryta išvada pagrįsta Viešųjų pirkimų tarnybos Priežiūros skyriaus specialistės G. P. pateikta 2018 m. spalio 25 d. specialisto išvada ir jos paaiškinimais teismui, taip pat kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksuotų R. M. R., M. V. ir G. M. pokalbių turiniu. Įvertinę šiuos duomenis, teismai nustatė tiek techninio procedūrinio pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, tiek aplinkybes, rodančias R. M. R. ir G. M. šališkumą pasirenkant UAB „A“ kaip viešinimo projekto vykdytoją. Antai su šios įmonės konsultantu M. V. buvo iš anksto tariamasi ne tik dėl UAB „A“ dalyvavimo projekte sąlygų, bet ir dėl pačiam merui politiškai naudingų patarimų ruošiantis rinkimams.

12. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismų išvadomis dėl kitų kaltinimo sudedamųjų dalių nustatymo. Konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai neįvertino bylos duomenų, paneigiančių esmines kaltinimo dalis, t. y. kad Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimo apmokėjimas Savivaldybės lėšomis padarė Savivaldybei turtinę žalą; kad M. V. pateiktas raštas, kuriame yra į R. M. R. politinę karjerą orientuotų nuostatų, buvo apmokėtas Savivaldybės lėšomis. Tai reiškia, kad byloje nepagrįstai patvirtinta esminė kaltinimo dalis dėl R. M. R. ir G. M. veiksmais padarytos turtinės žalos Savivaldybei. Išplėstinės septynių teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepagrįstai nustatytas ir didelės neturtinės žalos valstybei padarymo faktas.

Dėl įrodymų vertinimo ir išvadų motyvavimo nustatant aplinkybes, susijusias su Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimo gavimu iš paslaugų teikėjos ir jo apmokėjimu Savivaldybės lėšomis

13. Išplėstinė teisėjų kolegija, darydama išvadą, kad byloje nepagrįstai konstatuota, jog Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimo apmokėjimas padarė Panevėžio miesto savivaldybei turtinę žalą, remiasi šias argumentais ir bylos aplinkybėmis:

13.1. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 6 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracija su UAB „A“ sudarė 8470 Eur (su PVM) vertės paslaugų teikimo sutartį Nr. 22-2140 „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos, „Facebook“ paskyros analizė“. Paslaugos apmokėtos 2017 m. gruodžio 29 d. Nors tai nebuvo tiesiogiai įvardyta techninėje užduotyje ir sutartyje, su paslaugų teikėja buvo sutarta ir dėl Panevėžio gyventojų apklausos dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu bei jų nuomonės tyrimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sudarytoje sutartyje (4.1.1 ir 4.2.6 punktai) yra nurodyta, kad paslaugų teikėjas, atsižvelgęs į savivaldybės administracijos (kliento) poreikius, suderinęs su klientu, laikydamasis kliento nurodytų terminų ir reikalavimų, įsipareigoja teikti strategines ir integruotas komunikacijos paslaugas, o klientas turi teisę duoti nurodymus ir instrukcijas, siekdamas užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą (6 t., b. l. 36–37). Klausimai, į kuriuos turėjo atsakyti gyventojai, buvo suderinti su Savivaldybės administracija. Gyventojų nuomonės tyrimą UAB „A“ užsakymu atliko UAB „S“, šio tyrimo rezultatus 2018 m. sausio 11 d. UAB „A“ konsultantas M. V. elektroniniu paštu atsiuntė G. M. (3 t., b. l. 62–107). 2018 m. vasario mėn. UAB „S“ vadovas I. Z., dalyvaujant M. V., šį tyrimą pristatė merui R. M. R.. Taigi darytina išvada, kad Panevėžio gyventojų apklausa ir jų nuomonės tyrimas atliktas Panevėžio miesto savivaldybės ir UAB „A“ sutartinių santykių pagrindu.

13.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų teisinius padarinius, pažymėta, kad lėšų sumokėjimas už realiai atliktas tikslines paslaugas, nors ir pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, savaime nereiškia turtinės žalos padarymo. Antai, konstatuojant turtinės žalos padarymą ir jos dydį, būtina nustatyti padarytą žalą, atitinkančią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>, 10.2 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl gyventojų apklausos paslaugos buvo susitarta 2017 m. lapkričio 8 d. susitikimo metu, aptariant planuojamo projekto galimas gaires, ši paslauga apmokėta pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir UAB „A“ 2017 m. gruodžio 6 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 22-2140. Ši sutartis ir bendras atsiskaitymas pagal ją (8470 Eur su PVM) teismų nepripažinti neteisėtais, išskyrus 2420 Eur sumokėjimą už gyventojų apklausą ir jų nuomonės tyrimą. Tačiau gyventojų nuomonės apklausos paslauga realiai atlikta, ginčo dėl to nėra, šio tyrimo rezultatai buvo pristatyti merui, jo patarėjai G. M. ir atsakingai darbuotojai A. S., vėliau panaudoti projekto „Viešinimo projektas. Panevėžys atsinaujina. 2018 m. antrojo pusmečio – 2023 m. komunikacijos strategija“ galutiniame tekste (13 t., b. l. 138). Vien tai, kad gyventojų nuomonės tyrimas nebuvo nurodytas pirmiau minėtoje sutartyje ir paslaugų teikėjai suformuluotoje techninėje užduotyje, nereiškia, kad realiai suteiktos ir su užsakove iš anksto suderintos paslaugos apmokėjimas padarė užsakovei turtinės žalos. Tokia situacija nevertintina kaip turtinės žalos padarymas pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Tokiu atveju turtinė žala galėtų būti konstatuojama dėl neadekvačiai padidintos paslaugos vertės, tačiau sumokėta suma (2420 Eur) nesuteikia pagrindo daryti tokią išvadą.

13.3. Pagal Vietos savivaldos įstatymą (bylai aktuali suvestinė redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.), gyventojų apklausa yra vienas iš būdų, kuriais savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus (4 straipsnio 9 punktas, 36–47 straipsniai). Apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto (47 straipsnis). Šis įstatymas suteikia merui įgaliojimus kontroliuoti pasirengimą vietos gyventojų apklausai (20 straipsnio 2 dalies 13 punktas). R. M. R. ir G. M. dalyvavimo užsakant tokią apklausą ir formuluojant jos turinį pripažinimas piktnaudžiavimu šioje byloje grindžiamas išvada, kad ši apklausa buvo naudinga tik asmeniškai R. M. R., tačiau ši esminė išvada pagrįsta ne įrodymais, o subjektyvaus pobūdžio prieštaringu vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų argumentus, šios apklausos naudingumą asmeniškai merui motyvavo keliais aspektais. Pirma, dalis šių klausimų buvo suformuluota taip, kad gauti tyrimo rezultatai būtų naudingi asmeniškai R. M. R. ruošiantis artėjantiems savivaldybių tarybų ir merų rinkimams (vienas iš tyrime deklaruotų tikslų buvo išsiaiškinti gyventojų nuomonę dėl pasitenkinimo mero darbu; atitinkamai buvo formuluojami ir respondentams užduodami klausimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai buvo vertinamas Panevėžio miesto savivaldybės mero R. M. R. darbas; tyrimo dalyvių taip pat buvo klausiama apie jų pasirinkimą tarp partinio ir nepriklausomo kandidato savivaldos ir merų rinkimuose). Konstatuota, kad tokie klausimai yra reikšmingi kandidatui į merus ruošiantis rinkimams, nes leidžia labiau atliepti gyventojų lūkesčius. Antra, toks tyrimas nebuvo nurodytas techninėje užduotyje ir gauti tyrimo rezultatai nebuvo ir, pagal R. M. R., G. M. ir M. V. susitarimą, neturėjo būti pristatyti Savivaldybėje viešai. Antai G. M. minėto tyrimo kitiems Savivaldybės darbuotojams nepersiuntė el. paštu iš karto ar netrukus po to, kai jį gavo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 54 punktas).

13.4. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinės instancijos teismo argumentai yra prieštaringi ir pagrįsti prielaidomis, nes:

13.4.1. Iš paminėtų apeliacinės instancijos teismo nurodytų argumentų išplaukia, kad mero domėjimasis gyventojų lūkesčiais yra neteisėtas, nes tai gali būti jam naudinga ruošiantis rinkimams. Toks konstatavimas yra dirbtinis ir nelogiškas. Pagal savo pareigas meras privalo domėtis gyventojų nuomonėmis ir lūkesčiais ir tai, kad ši informacija gali būti naudinga jo politiniams tikslams, nereiškia priešingumo teisei.

13.4.2. Vertinamas dokumentas „Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimas“ yra nemažos apimties, jame pateikta įvairių lentelių ir gyventojų atsakymų į klausimus apibendrinimai. Gyventojams buvo pateikta 10 klausimų: 1. Gyvenimo Panevėžyje privalumai. 2. Labiausiai vertinami pokyčiai Panevėžyje. 3. Didžiausi Panevėžio trūkumai. 4. Aktualiausios problemos mieste. 5. Miesto valdžios prioritetai. 6. Pasirinkimas tarp partinio ir nepriklausomo kandidato savivaldos ir merų rinkimuose. 7. Pasitenkinimas mero darbu. 8. Dabartinio mero vertinimas, lyginant su buvusiais merais. 9. Teigiamo / neigiamo mero vertinimo priežastys. 10. Nuomonė, ar reikalai Panevėžyje juda teisinga kryptimi. Pažymėtina, kad paties mero darbo įvertinimui skirti tik trys klausimai. Gyventojų pasirinkimui tarp partinio ir nepriklausomo kandidato skirtas vienas klausimas. Be to, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tokios informacijos rinkimas nėra priešingas teisėtai mero ir savivaldybės veiklai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą (bylai aktuali suvestinė redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) dalyvavimas organizuojant įstatymų nurodytus rinkimus yra viena iš savivaldybės funkcijų (7 straipsnio 19 punktas), todėl klausimas dėl prioriteto partiniam ar nepriklausomam kandidatui pats savaime taip pat nerodo apklausos tendencingumo.

13.4.3. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad klausimyne buvo pateikti ir bendro pobūdžio klausimai apie gyvenimo Panevėžyje privalumus ir trūkumus, gyventojams aktualias miesto problemas, todėl atsakymai į šiuos klausimus gali būti vertinami kaip reikšmingi Panevėžio miesto savivaldybei, kurios lėšomis buvo apmokėtas tyrimas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 54 punktas). Turint tai galvoje, kita šio teismo išvada, kad Savivaldybė dėl to patyrė turtinės žalos, yra prieštaringa ir nelogiška.

13.4.4. Nors kai kurie byloje užfiksuotų pokalbių fragmentai patvirtina, kad R. M. R. ir G. M. neplanavo viešinti gyventojų nuomonės tyrimo rezultatų iš karto po jų gavimo, tačiau byloje yra ir tokių duomenų, kurie paneigia, kad tyrimo rezultatai buvo nuslėpti ir naudoti išskirtinai R. M. R. naudai. Šiame kontekste pažymėtina, kad joks teisės aktas nenustato reikalavimo tuoj pat viešai pristatyti ar kitaip išplatinti gyventojų apklausos rezultatus. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad G. M. kabinete galima buvo peržiūrėti tyrimo rezultatus ir kad Savivaldybės darbuotojai T. J., D. Ga., L. G. ir J. J. matė aptariamą gyventojų nuomonės tyrimą arba apie jį girdėjo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 54 punktas). Taigi pripažinta, kad apie tokio tyrimo atlikimą Savivaldybėje buvo žinoma. Iš bylos medžiagos matyti, kad, gavus tyrimo rezultatus (2018 m. sausio 11 d.), dėl jų viešinimo ar neviešinimo joks galutinis sprendimas nebuvo priimtas. 2018 m. kovo 12 d. su UAB „A“ buvo sudaryta antroji paslaugų teikimo sutartis ir projektas „Panevėžys atsinaujina“ buvo tęsiamas. 2018 m. gegužės 10 d. kartu su atnaujintu projekto teksto variantu atsakingai Savivaldybės darbuotojai A. S. buvo atsiųstas ir minėtas gyventojų nuomonės tyrimas (13 t., b. l. 115), kurį buvo siūloma skleisti (13 t., b. l. 103). 2018 m. gegužės 10 d. atsiųstame galutinai su A. S. ir G. M. suderintame projekto tekste (13 t., b. l. 137–147) yra skyrius „Gyventojų nuomonės tyrimas“, kuriame glaustai pristatyti minėtos gyventojų apklausos rezultatai. Iš to galima spręsti, kad Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimas nebuvo nuslėptas ir galiausiai buvo pristatytas Savivaldybei kaip projekto sudedamoji dalis. Šių kaltinimui prieštaraujančių bylos aplinkybių nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neįvertino.

14. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau minėtomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad teismų išvados, jog Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimo apmokėjimas Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis padarė Savivaldybei turtinės žalos, padarytos nesilaikant išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir neprieštaringo išvadų motyvavimo reikalavimo (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo nustatant aplinkybes, susijusias su mero veiklos programos, orientuotos į jo politinę karjerą, gavimu iš paslaugų teikėjos ir apmokėjimu Savivaldybės lėšomis

15. Išplėstinė teisėjų kolegija, darydama išvadą, kad byloje nepagrįstai konstatuota, jog M. V. atsiųsto rašto, kuriame yra į R. M. R. politinę karjerą orientuotų nuostatų, sukūrimo išlaidos buvo apmokėtos Savivaldybės lėšomis, remiasi šiais argumentais ir bylos aplinkybėmis:

15.1. Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 15 d. M. V. elektroniniu paštu atsiuntė G. M. raštą „Panevėžys atsinaujina“ Veiksmų programos 2018–2023 m. planavimas“, taip pat prašė perduoti ją merui ir pasitarti, ar tinkamas toks formatas (3 t., b. l. 117, 120–123). 2018 m. vasario 1 d. M. V. atsiuntė G. M. papildytą šio rašto versiją (3 t., b. l. 119, 126–133). Kartu atsiųsta informacija, kiek darbo valandų dirbta kuriant šį raštą (3 t., b. l. 124). Teismai patvirtino, kad tai yra R. M. R. veiklos programos rėmai, orientuoti į jo politinę karjerą, siejant ją su 2019 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais, taip pat pagal teksto rengėjų darbo valandos įkainius nustatė, kad apmokėtos paslaugos vertė – 2252 Eur (su PVM).

15.2. Vertinant šį bylos epizodą, lieka abejonių dėl to, ar 2018 m. sausio 15 d. ir 2018 m. vasario 1 d. atsiųstų raštų visas turinys pagrįstai įvardytas kaip „R. M. R. veiklos programa, orientuota į jo politinę karjerą“. Antai teismų liko neįvertinta aplinkybė, kad tik nedidelė šių raštų dalis skirta mero rinkiminiams tikslams. Minėtuose raštuose jo rengėjai deklaravo, kad 2019 m. vyksiantys savivaldybių tarybų rinkimai yra neatsiejama vykdomo projekto dalis, užtat iškėlė deklaratyvius uždavinius merui suformuoti komandą, laimėti Tarybos ir mero rinkimus, turėti ne mažiau nei 8 vietas Taryboje, kuo daugiau tiesiogiai bendrauti su miestiečiais ir pan. Tačiau didesnė šių raštų dalis skirta Panevėžio miesto problemų sprendimų projektams, iniciatyvoms ir komunikacijai, t. y. įprastai savivaldybės ir mero veiklai. Toliau teksto turinys buvo pildomas ir derinamas ir kaip rezultatas pateiktas galutinis platesnio turinio jo variantas, kuriame jokių rinkiminių nuostatų nebeliko (13 t., b. l. 137–147). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2018 m. sausio 15 d. ir 2018 m. vasario 1 d. raštai buvo atsiųsti ne kaip išimtinė nevieša konsultacija merui, o kaip vykdomo viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ preliminarūs rėmai, kaip derinti pateiktos šio projekto gairės, teiraujantis, ar tinkamas toks formatas (3 t., b. l. 117).

15.3. Pažymėtina, kad G. M., duodama parodymus, neigė, kad už minėtų raštų buvo apmokėta Savivaldybės lėšomis. Jos teigimu, tai buvo juodraštinis variantas, tai nėra tai, ką nusipirko Savivaldybė iš UAB „A“. Šiam teiginiui paneigti jokių konkrečių argumentų teismų nuosprendžiuose nepateikta. Tačiau byloje yra duomenų, kad minėti atsiųstų raštų punktai, siejami su R. M. R. rinkiminiais tikslais, vėliau buvo atmesti kaip neatitinkantys projekto poreikių. Kaip rodo bylos medžiaga, antroji sutartis dėl viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ su UAB „A“ buvo sudaryta 2018 m. kovo 12 d. (12 000 Eur su PVM vertės). Pagal šią sutartį už suteiktas paslaugas Panevėžio miesto savivaldybės administracija UAB „A“ sumokėjo 2018 m. gegužės 17 d. Prieš tai, t. y. 2018 m. kovo–gegužės mėn. laikotarpiu vyko aktyvus projekto „Panevėžys atsinaujina“ derinimo procesas, tai rodo A. S., G. M. ir M. V. susirašinėjimas bei siunčiamų dokumentų turinio pokyčiai (13 t., b. l. 40–146). Šio proceso metu M. V. buvo priekaištaujama, kad projekto tekste yra politinių dalykų. Galiausiai, reaguodamas į tai, M. V. informavo A. S., kad visa dalis, susijusi su 2019 m. rinkimais, iš projekto išimta (13 t., b. l. 99). Galutiniame projekto „Panevėžys atsinaujina“ variante jokių nuostatų, siejamų su rinkiminiais tikslais, nebeliko (13 t., b. l. 137–147). Būtent už šio dokumento parengimą 2018 m. gegužės 17 d. buvo sumokėta UAB „A“ pagal sutartį. Jokių atskirų mokėjimų už tarpinių tekstų parengimą padaryta nebuvo. Teismai šių bylos duomenų, paneigiančių svarbias pateikto kaltinimo aplinkybes, nevertino ir, darydami išvadą dėl atitinkamos turtinės žalos (2252 Eur) Panevėžio miesto savivaldybei, tinkamai nepatikrino šios kaltinimo dalies pagrįstumo.

16. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau minėtomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad teismų išvados, jog M. V. 2018 m. sausio 15 d. ir 2018 m. vasario 1 d. atsiųstų raštų „Panevėžys atsinaujina“ Veiksmų programos 2018–2023 m. planavimas“ rengimo išlaidos apmokėtos Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis ir dėl to Savivaldybei padaryta turtinė žala, padarytos nesilaikant išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Dėl mero patarėjai inkriminuoto asmeninės naudos siekimo motyvo

17. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į neteisingą asmeninės naudos siekimo motyvo kaip piktnaudžiavimą kvalifikuojančio požymio (BK 228 straipsnio 2 dalis) interpretavimą formuluojant kaltinimą G. M.. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į asmeninės naudos turinio plačias ribas ir galimų formų įvairovę, šio kvalifikuojančio požymio taikymas galimas tik tokiu atveju, kai dėl siekiamos asmeninės naudos pobūdžio piktnaudžiavimo nusikaltimas yra įgijęs aiškiai didesnį pavojingumą. Vien tik dvasinio ar emocinio turinio nauda, kuri gaunama teikiant pagalbą bei paramą draugui ar kitam asmeniui, nors ir neteisėta, neturi būti suprantama kaip piktnaudžiavimą kvalifikuojantis požymis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pats terminas „asmeninė nauda“ suponuoja išvadą, jog naudos gavėjas pirmiausia yra pats šio nusikaltimo subjektas. Todėl tam, kad piktnaudžiavimas įgytų didesnį pavojingumą ir atitiktų kvalifikuotosios piktnaudžiavimo sudėties požymius, turi būti nustatyta, kad tokios naudos buvo siekiama pačiam piktnaudžiautojui ar jo artimiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-440/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-440/2010">2K-440/2010</a>, 2K-176-489/2022, 2K-7-1-788/2024). Tokiu atveju valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo ar jam artimų asmenų gerovę iškelia aukščiau už viešąjį interesą, kurį privalo įgyvendinti vykdydamas pareigas, ir dėl šių asmeninių paskatų pradeda veikti priešingais tarnybai interesais. Dėl to valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas gali įgyti didesnį pavojingumą, dėl kurio veika kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

18. Asmeninės naudos siekimo motyvo inkriminavimas G. M., veikusiai mero interesais, neatitiko minėtų baudžiamojo įstatymo aiškinimo nuostatų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad G. M. ėjo mero patarėjo, t. y. politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, pareigas. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punktu, tokiems valstybės tarnautojams netaikomas politinio neutralumo reikalavimas. Todėl kaltinimo dalis, pagal kurią G. M. veika kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes ji siekė merui asmeninės (politinės) naudos, pasireiškiančios kaip sėkmė artėjančiuose rinkimuose, prieštarauja jos einamų pareigų prigimčiai ir tikslams, todėl stokoja logiškumo ir neatitinka šios baudžiamojo įstatymo normos turinio.

Dėl didelės neturtinės žalos valstybei

19. Išplėstinė teisėjų kolegija, nustačiusi pagrindą paneigti esminę byloje pateikto kaltinimo aplinkybę, kad R. M. R. ir G. M. veiksmais buvo padaryta turtinės žalos Panevėžio miesto savivaldybei, nusprendžia, kad byloje taip pat nėra pagrindo konstatuoti didelės neturtinės žalos valstybei padarymo fakto.

20. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimai nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnyje kaip užtraukiantys administracinę atsakomybę. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis tokie pažeidimai dėl didesnio jų pavojingumo gali atitikti ir nusikalstamo piktnaudžiavimo požymius. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo tyčia padaro viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, siekdamas nepagrįsto pasipelnymo, yra pagrindas spręsti, kad tokiais veiksmais padaroma didelė žala valstybei, nes taip diskredituojamas valstybės politikos įgyvendinimas visuomenei jautrioje srityje. Sprendžiant klausimą, ar viešųjų pirkimų sritį reguliuojančių teisės aktų pažeidimai sukėlė didelę neturtinę žalą valstybei, be kita ko, aktualu įvertinti minėtų pažeidimų pobūdį ir priežastis, išsiaiškinti, ko iš tiesų buvo siekiama minėtais veiksmais; ar jiems yra būdingas korupcinis pobūdis, savanaudiški tikslai; ar realiai suteiktos įsigytos paslaugos (atlikti darbai), ar jų kaina yra aiškiai per aukšta; kaip minėti veiksmai vertintini proporcingumo, racionalumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>, 11.1 punktas). Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą nepritarta praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316/2013">2K-316/2013</a>, 2K-125/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-788/2021">2K-68-788/2021</a>, 2K-47-648/2025 ir kt.). Toks aiškinimas aktualus ir vertinant viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų pavojingumo ir taikytinos atsakomybės klausimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-4-689/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>).

21. Pirmiau minėta, kad išplėstinė teisėjų kolegija pritaria teismų išvadoms, jog R. M. R. ir G. M. veiksmai, inicijuojant komunikacijos paslaugų viešuosius pirkimus iš UAB „A“, neatitiko viešųjų pirkimų skaidrumo principo. Iš byloje užfiksuotų pokalbių matyti, kad jie, pasirinkdami UAB „A“ kaip projekto vykdytoją, buvo šališki, nes, be kita ko, siekė gauti iš M. V. merui R. M. R. asmeniškai naudingų konsultacijų ruošiantis kitų metų rinkimams, bendravo su juo ir šiais klausimais. Nustatyta ir techninio procedūrinio pobūdžio viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimų (dėl Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimo atlikimo buvo susitarta žodžiu, nenurodant šios paslaugos techninėje užduotyje ir pirkimo sutartyje, ir pan.). Tačiau, paneigus esminę kaltinimo dalį, t. y. kad R. M. R. ir G. M. veiksmais, susijusiais su sutarčių sudarymu su UAB „A“, padaryta turtinės žalos Panevėžio miesto savivaldybei, taip pat nesant praturtėjimo motyvo jų veiksmuose, nebelieka pagrindo konstatuoti ir to, kad šie veiksmai įgijo nusikalstamo piktnaudžiavimo pobūdį.

22. Darydama tokią išvadą, išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta, jog Panevėžio miesto savivaldybėje buvo poreikis įsigyti strateginės komunikacijos paslaugų, Miesto rinkodaros darbo grupė nusprendė tokio pobūdžio projektui skirti 27 000 Eur ir inicijuoti viešuosius pirkimus. Taigi projektas „Panevėžys atsinaujina“ buvo planuotas kaip Savivaldybei reikalingas projektas, kuriam iš anksto buvo numatyta ir skirta biudžeto lėšų dalis (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 32 punktas). Byloje nustatyti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai buvo padaryti vykdant mažos vertės pirkimus. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu „Dėl Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1S-97, mažesnės nei 10 000 Eur vertės pirkimai gali būti vykdomi supaprastinta tvarka neskelbiamos apklausos būdu (21.2.1 punktas), t. y. kai perkančioji organizacija pati kreipiasi į paslaugų teikėjus, kviesdama pateikti pasiūlymus. Kaip patvirtino specialistė G. P., perkančioji organizacija gali apklausti ir vieną pasirinktą paslaugų teikėją (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 34 punktas). Natūralu, kad, kviesdama pasirinktą paslaugų teikėją dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, perkančioji organizacija informuoja jį apie perkamos paslaugos specifiką ir kitas pirkimo detales, derina savo ir potencialaus paslaugų teikėjo interesus. Todėl byloje nustatytas išankstinis mero R. M. R. ir jo patarėjos G. M. bendravimas su M. V. ir jo atstovaujamos bendrovės dalyvavimo projekte detalių aptarimas patys savaime nelaikytini neteisėtais. Iš bylos medžiagos matyti, kad viešinimo projektas nebuvo fiktyvus, paslaugų teikėja, bendradarbiaudama su Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojais, jį realiai vykdė. Projekto rezultatai buvo pristatyti Savivaldybei, jų naudingumas Savivaldybei byloje nepaneigtas, bendri atsiskaitymai pagal sudarytas sutartis su UAB „A“ nepripažinti neteisėtais. Svarbu ir tai, kad byloje nenustatyta, kad meras ir jo patarėja veiktų asmeninio praturtėjimo tikslais. Nėra ir jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad UAB „A“ įtraukimas į projektą ir bendradarbiavimas su M. V. suteiktų R. M. R. realų pranašumą rinkimuose ar kokios nors kitos reikšmingos politinės naudos.

23. Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad byloje nustatytuose R. M. R. ir G. M. veiksmuose nėra būtinojo nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalys) požymio – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, darydami priešingą išvadą, padarė esminį įrodymų vertinimo pažeidimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis), sukliudžiusį jiems išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), o taikydami R. M. R. ir G. M. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Šiuo pagrindu byloje priimti teismų nuosprendžiai naikintini ir baudžiamoji byla R. M. R. ir G. M. nutrauktina, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su įrodymų leistinumu

24. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino ir neatsakė į apeliacinių skundų argumentus dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų nepagrįsto pripažinimo įrodymais. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, tokių apeliacinio proceso pažeidimų nenustatė. Kriminalinės žvalgybos ir jos metu gautų duomenų teisėtumo klausimai nuosprendyje išanalizuoti, taip pat išnagrinėti ir papildomai bylai pateikti (iš dalies išslaptinti) bylos duomenys apie atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį ir teisinį pagrindą bei jų sankcionavimą, visi apeliacinių skundų argumentai dėl įrodymų leistinumo patikrinti ir į juos išsamiai atsakyta (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 13–27 punktai). Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nutraukdama šią baudžiamąją bylą kitu teisiniu pagrindu, nenustatė būtinumo dar kartą nagrinėti šiuos klausimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą R. M. R. ir G. M. nutraukti, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Arūnas Budrys

Sigita Jokimaitė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Darius Kantaravičius

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas