Dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

Nr. DOK-1430

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00815-2024-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. balandžio 9 d. paduotu ieškovės D. U. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutarties

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui A. U. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Tauragės apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. vasario 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 metų vasario 27 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 4.95 -4.97 straipsnių normas, neatsižvelgė į šios bylos specifiką, kad vindikacijos dalykas yra ne materialus daiktas, o gyvūnas. Teismai byloje kilusį ginčą dėl šuniuko išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo sprendė remdamiesi išimtinai daiktinės teisės normomis ir neatsižvelgė į specialiuosius gyvūnų teises reglamentuojančius teisės aktus, nevertino ieškovės ryšio su šunimi. Ieškovė nesutinka su teismų išvada, kad šuo buvo nupirktas dukteriai, ir teigia, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog būtent ieškovė sau įsigijo šunį, jį daugiau kaip 7 metus prižiūrėjo, juo rūpinosi, su juo miegojo, pirko jam maistą, drabužėlius, vežė pas kirpėjus, išvažiuodama poilsiauti apgyvendindavo šunį viešbutyje ir už jį mokėjo. Bylos šalių dukra šuns neprižiūrėjo, juo nesirūpino, nors kaip pilnametė galėjo juo parūpinti. Ieškovės teigimu, teismai formaliai taikė teisę, neatsižvelgdami į ieškovės ryšį su augintiniu.

2. Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nevertindami įrodymų viseto, nepagrįstai sureikšmindami vieną įrodymą, savo išvadas grindė leistinumo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais. Teismai, vertindami įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad dar 2016 m ieškovė susitarė su veisėju dėl šuns įsigijimo, tačiau tik atsitiktinumo dėka šuo buvo atvežtas per dukters gimtadienį. Šuo buvo perkamas šeimai, o ne dukrai. Teismai nepagrįstai sureikšmino vaizdo įrašo įrodomąją galią ir padarė nepagrįstą išvadą, kad šuns savininkas yra dukra, o ne ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad ne ieškovė yra šuns savininkė, pagrindė ir liudytojų U. U. bei D. T. parodymais. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad abi liudytojos patvirtinto, jog atsakovas supažindino jas su visa bylos medžiaga prieš kelias dienas iki posėdžio. Dėl to tikėtina, kad buvo suderinti šių liudytojų parodymai, taip pažeistas CPK 191 straipsnis. Teismai, remdamiesi tokiais liudytojų parodymais, nukrypo nuo teismų praktikos dėl įrodymų leistinumo. Be to, remiantis liudytojų parodymais, neatsižvelgta ir į tai, kad abi liudytojos yra priešiškai nusiteikusios prieš ieškovę.

3.Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų, taip nukrypdamas nuo teismų praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My02ODQvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43-684/2020">3K-3-43-684/2020</a> 39 punktą).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį už ieškovę sumokėjusiam M. K.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22 (dvidešimt dviejų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą banko AB Swedbank 2025 m. balandžio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2322, kodas ZO19665.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė