Nr. DOK-1412
Nr. DOK-1469
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16924-2021-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. balandžio 8 d. paduotu ieškovės G. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nutarties
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neterminuoto tėvo valdžios atsakovui apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, kompensacijos už bendros jungtinės nuosavybės sumažinimą priteisimą, kt., ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, terminuotos motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo; kompensacijos už bendros jungtinės nuosavybės sumažinimą priteisimo ir pan.
Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, pripažino, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko šalims santuokines pavardes; nustatė šalių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą dukterims, nustatė atsakovo bendravimo su dukromis tvarką; nustatė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą; atsakovo prievolę kreditoriui UAB „SB lizingas“ pripažino asmenine jo prievole ir jos vykdymą po santuokos nutraukimo paliko atsakovui iš asmeninių lėšų; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 12 815 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą dėl J. G. perleisto šeimos automobilio bei atsakovo šeimos nariams pervestų lėšų; priteisė iš ieškovės atsakovui 23 541,01 Eur kompensaciją už lėšų panaudojimą su asmeniniu kreditu susijusioms prievolėms vykdyti bei lėšų panaudojimą ne šeimos poreikiams tenkinti; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. sausio 16 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su dukterimis tvarka, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko iš esmės nepakeistą.
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo dalis, kuriomis santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, atmestas reikalavimas dėl tėvo valdžios atsakovui apribojimo ir 45 231 Eur kompensacijos iš atsakovo ieškovei priteisimo, išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimas, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės nurodytus reikalavimus.
Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai, nuspręsdami, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, netinkamai vadovavosi teismų praktika CPK 185 straipsnio taikymo klausimu, todėl netinkamai įvertino santuokos iširimo priežastis. Atsakovas ieškovės kaltės negrindė jokiais objektyviais įrodymais, o ieškovė atsakovo kaltę pagrindė didesnę įrodomąją reikšmę turinčiais rašytiniais įrodymais (ikiteisminio tyrimo duomenimis). Teismai turėjo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis apie atsakovo elgesį su ieškove ir dukromis, nors galutinis sprendimas dėl šio tyrimo dar nėra priimtas. Teismai neatsižvelgė į CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutuoktinio kaltės prezumpciją. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-32/2011).
2. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nustatytą geriausių vaiko interesų prioriteto principą, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, pagal kurią teismai, spręsdami tėvystės teisių apribojimo klausimą, turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją, visas susijusias aplinkybes, ypač emocines, psichologines ir pan. Teismai nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią dukterų atžvilgiu, neįvertino, kad dukterys atsisako (nenori) bendrauti su tėvu dėl jo anksčiau panaudoto skurto. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė siekia atskirti vaikus nuo tėvo. Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vaikai buvo priversti bendrauti su tėvu, nors ir nenorėjo. Teismai apskritai nevertino ikiteisminio tyrimo metu duotų vaikų parodymų, taip pat atsakovo asmeninių savybių (jis agresyvus, melagis, savanaudis ir pan.) bei tai, kad jis turi savybių rūpintis vaikais; neatsižvelgė į tai, kad vaikai su tėvu nebendravo nuo 2022 m., todėl jo pakartotinis atsiradimas vaikų gyvenime gali padaryti žalos vaikų gerovei.
3. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su dukromis tvarka, iš esmės tenkindamas atsakovo apeliacinį skundą. Taigi skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka nustatyta nesivadovaujant prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, nukrypstant nuo teismų praktikoje nustatytų kriterijų, į kuriuos privaloma atsižvelgti nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTctOTE2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157-916/2021">3K-3-157-916/2021</a>). Teismas nepatikrino, ar tokia tvarka realiai gali būti įgyvendinama (teismas nustatė atsakovo ir vaikų susitikimą pirmadienį ieškovės darbo metu, ieškovė apskritai problemiška laiko galimybę tėvui paimti vaikus iš ugdymo įstaigų). Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo priežasčių, kodėl vaikai išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu; nevertino vaikams daromos emocinės žalos verčiant juos bendrauti su tėvu prieš jų valią; nepagrįstai nustatė maksimalią tėvo bendravimo tvarką su vaikais, kuri patogi atsakovui (ieškovės teigimu, esant duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį, tokia tvarka negalėjo būti nustatyta).
4. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepagrįstai atmesdami ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 45 231 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, atsakovui santuokos metu iš banko sąskaitų išgryninus 90 462 Eur bendrąja jungtine nuosavybe esančių lėšų. Priešingai nei sprendė teismai, byloje nebuvo surinkta įrodymų, leidusių daryti tikėtiną išvadą, kad tokia suma buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, o ne šeimos santaupoms kaupti.
5. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2, 4 dalių nuostatas, nepagrįstai nusprendė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų apskirstymo taisyklės ir nepriteisti šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismai, nepaskirstydami bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad byla tęsėsi ilgą laiką, abi šalys tikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, teikė prašymas, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos tris kartus didesnės, tačiau neanalizavo priežasčių, kodėl susidarė tokios išlaidos. Ieškovė patyrė dideles bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas reiškė nesąžiningus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų pakeitimo, nors matė, kad vaikai nenori su juo bendrauti, jo bijo. Ieškovė dėjo maksimalias pastangas vykdyti teismo nutartis, tačiau visada paisė vaikų nenoro bendrauti su tėvu. Ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, bylos nagrinėjimo nevilkino, todėl nėra pagrindo nepriteisti ieškovei jos patirtų išlaidų atlyginimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė kasaciniame skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kadangi ieškovė pateikė duomenis apie papildomai sumokėtą žyminio mokesčio dalį, tai prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą nespręstinas. Atsisakius priimti kasacinį skundą, net jeigu ieškovė ir nebūtų pateikusi duomenų apie papildomai sumokėtą žyminį mokestį, nebūtų pagrindo spręsti dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 (dviejų šimtų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą banko AB Swedbank 2025 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 657, kodas ZO19468, ir 815 (aštuonių šimtų penkiolikos) Eur žyminį mokestį, sumokėtą banko AB Swedbank 2025 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 660, kodas ZO20429.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė
