Civilinė byla Nr. 3K-3-279-684/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26228-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.5; 3.1.1.2.6; 3.1.9.1.3
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei L. B. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų; kitas atsakovas R. B., trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais P. B., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų bendrovė „Luminor Bank AS“, veikianti per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, J. U., uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, V. B. individuali įmonė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nustatančių iš to kylančias teisines pasekmes, aiškinimo ir taikymo.
2. Kauno apylinkės teisme nuo 2015 m. gruodžio 7 d. nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. B. ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
3. Teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi pasiūlė per 14 dienų terminą pateikti visus rašytinius prašymus bei įrodymus ir aiškiai nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. jokie papildomi prašymai ar įrodymai nebus priimami. Atsakovė L. B. 2019 m. rugsėjo 4 d. pateikė priešieškinį, kuriame iškėlė naujų reikalavimų, įtraukė naujų atsakovų, vėliau pateikė dar kelis procesinius dokumentus.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė L. B. piktnaudžiavo procesu, buvo nesąžininga proceso dalyvė ir sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl 2019 m. spalio 11 d. nutartimi skyrė atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos, t. y. 1000 Eur, skyrė ieškovui V. B.
5. Atsakovė L. B. prašė panaikinti jai paskirtą baudą, nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje susidariusią situaciją ir konstatavo atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nors iš tiesų atsakovė pasinaudojo jai CPK 377 straipsnyje nustatyta teise iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos patikslinti priešieškinio reikalavimus, tai nesudaro pagrindo padaryti išvadą apie sąmoningą bylos vilkinimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė atsakovės L. B. prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo.
7. Teismas pažymėjo, kad nors CPK 377 straipsnis nustato atsakovo procesinę teisę pareikšti priešieškinį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau šioje byloje teismas, siekdamas užkirsti kelią abiem šalims vilkinti šios bylos nagrinėjimą, buvo nustatęs terminą visiems rašytiniams prašymams ir įrodymams pateikti. Teismas įvertino tai, kad nagrinėjama byla priskirta šeimos bylų kategorijai ir privalo būti nagrinėjama išsamiai, o kartu ir operatyviai, ne tik teismas, bet ir šalys privalo būti suinteresuoti, jog minėtų klausimų sprendimas nebūtų vilkinamas, atsižvelgė į tai, kad atsakovė akivaizdžiai ignoravo teismo nurodymus, todėl vertino tai kaip atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė, akivaizdžiai ignoruodama teismo nurodymus, ne tik pateikė patikslintą priešieškinį (pateiktas 2019 m. rugsėjo 4 d., priimtas 2019 m. rugsėjo 17 d.), įtraukdama į bylos nagrinėjimą kitą atsakovą bei reikšdama naujus reikalavimus, bet ir toliau nuolat teikė kitus papildomus duomenis ir prašymus (2019 m. rugsėjo 17 d. atskirąjį skundą, 2019 m. rugsėjo 24 d. informaciją dėl rašytinių įrodymų pridėjimo ir liudytojų apklausos, 2019 m. rugsėjo 27 d. pareiškimą dėl teisėjų nušalinimo, 2019 m. lapkričio 19 d. prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, 2019 m. lapkričio 21 d. pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo).
8. Teismas kritiškai vertino ir atsakovės paaiškinimą, kad patikslintą priešieškinį ji pateikė po 3 metų ir beveik 3 mėnesių nuo ieškinio patikslinimo pakeisdama jį priešieškiniu. Akivaizdu, kad per nurodytą laiką atsakovė turėjo teisę ir galėjo reikšti papildomus reikalavimus ir taip ginti savo teises, visus tuos metus atsakovei buvo žinoma apie tai, kad nurodytam naujam atsakovu R. B. nuosavybės teise priklauso dalis ginčo nekilnojamojo turto, taip pat apie ieškovo ir P. B. sudarytą paskolos sutartį, dėl kurios ieškovas jau pasisakė pirminiuose procesiniuose dokumentuose.
9. Atsakovės nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis papildomai pagrindžia ir tai, kad, teismui 2019 m. lapkričio 21 d. pagaliau baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskelbus baigiamųjų kalbų klausymo datą, atsakovė po posėdžio pateikė nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau šis pareiškimas 2019 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas.
10. Teismo nuomone, atsakovė pažeidė pareigą bendradarbiauti ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, taip pat pareigą rūpestingai ir laiku pateikti teismui duomenis bei sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, t. y. tyčia ir nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir taip akivaizdžiai vilkino bylos nagrinėjimą. Toks atsakovės procesinis elgesys nepatvirtina pastangų operatyviai užbaigti civilinės bylos nagrinėjimą, todėl, teismo vertinimu, bauda yra paskirta pagrįstai ir teisėtai, nėra per didelė.
11. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės L. B. atskirąjį skundą, 2020 m. vasario 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė – atsakovės L. B. prašymą dėl baudos panaikinimo tenkino iš dalies ir jai paskirtą 2000 Eur baudą sumažino iki 500 Eur.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines atsakovės procesinio elgesio aplinkybes, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė savo procesiniais veiksmais sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, akivaizdžiai netinkamai naudodamasi procesinėmis teisėmis.
13. Atsakovės atstovė 2019 m. birželio 25 d., laikydamasi 2019 m. birželio 10 d. nutartyje nurodyto 14 dienų termino prašymams reikšti, pateikė prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo siekiant nustatyti tikrąją santuokoje įgyto ir byloje dalytino turto (ieškovo individualios įmonės) rinkos vertę. Atsakovė nurodė, kad nustatytu terminu netikslino priešieškinio reikalavimų, nes tikėjosi, jog, paskyrus ekspertizę, priešieškinis būtų tikslinamas tiek atsižvelgiant į teismo ekspertizės rezultatus, tiek pareiškiant naujus reikalavimus, kurie susidarė įvertinus ankstesnės teismo ekspertizės rezultatus. 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi teismui atmetus atsakovės prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo, atsakovė pateikė prašymą įregistruoti kadastro duomenų pakitimus viešame registre, o gavusi neigiamą atsakymą, tokį reikalavimą pareiškė 2019 m. rugsėjo 4 d. priešieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokatės, todėl turėjo būti įspėta ir numatyti, jog prašymas dėl ekspertizės skyrimo gali būti atmestas, be to, tai nesudaro pagrindo laikyti, jog ekspertizė buvo būtina sprendžiant priešieškinio tikslinimo klausimą. Nepriklausomai nuo teismo sprendimo dėl ekspertizės (ne)skyrimo, atsakovei ir jos atstovei buvo žinomas teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyje esantis įpareigojimas dėl dokumentų teikimo. Be to, aplinkybės, dėl kurių atsakovė tikslino priešieškinį, apeliacinio teismo nuomone, atsakovei paaiškėjo ir buvo žinomos gerokai anksčiau, nei buvo pateiktas priešieškinio patikslinimas.
14. Atsižvelgdamas į nurodytas bylos aplinkybes, kai atsakovė, žinodama teismo nutartimi nustatyto termino tikslą – kad dar ilgiau neužsitęstų bylos nagrinėjimas, nebuvo pakankamai apdairi ir atsakinga tikslindama priešieškinį bei teikdama kitus prašymus ir nušalinimus teismui, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad toks atsakovės naudojimasis savo procesinėmis teisėmis nelaikytinas tinkamu procesinių teisių įgyvendinimu.
15. Įvertinęs atsakovės padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę, poveikio mastą bylos operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), taip pat CPK 107 straipsnį, reglamentuojantį baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, ir tai, kad atsakovei teikiant priešieškinį ir jį tikslinant jai yra atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad paskirta teismo nuobauda siekiami tikslai gali būti pasiekti paskyrus ir mažesnę – 500 Eur – baudą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu atsakovė L. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį, priimti naują sprendimą – tenkinti jos prašymą dėl jai paskirtos baudos panaikinimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino byloje susidariusią situaciją ir konstatavo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis veiksmus, sąmoningai veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nors iš tiesų atsakovės veiksmuose nebuvo siekio sąmoningai vilkinti bylą. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
16.2. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nes, taikydami procesinę baudą, nustatytą CPK 95 straipsnyje, privalėjo įvertinti tai, kokias pasekmes sukėlė atsakovės L. B. pateiktas patikslintas priešieškinis ir dėl kokių priežasčių jis buvo pateiktas. Atsakovė pasinaudojo jai CPK 377 straipsnyje nustatyta teise iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos patikslinti priešieškinio reikalavimus, tai nesuteikia pagrindo padaryti išvadą apie sąmoningą bylos vilkinimą. Nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. civilinės bylos nagrinėjimas nevyko, nes buvo taikoma mediacija ir skirtas terminas susitaikyti; nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2019 m. vasario 27 d. buvo atliekama teismo ekspertizė ir bylos nagrinėjimas nevyko; 2019 m. gegužės 20 d. teismas priėmė ieškovo trečiąjį patikslintą ieškinį, dėl to atšaukti penki suplanuoti teismo posėdžiai, tačiau jokių ieškovo piktnaudžiavimo procesiniu elgesiu ar civilinės bylos vilkinimo požymių teismas nenustatė. Atsakovės patikslintas priešieškinis buvo pateiktas teismui po trejų metų ir beveik trijų mėnesių nuo ieškinio patikslinimo pakeičiant jį į priešieškinį, be to, prieš pirmąjį teismo posėdį po civilinės bylos atnaujinimo civilinei bylai grįžus iš teismo ekspertizės. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė tyčia nesiekia vilkinti civilinės bylos nagrinėjimo. Priešingai, atsakovės tikslas yra tas, kad civilinė byla būtų išnagrinėta teisingai, išsprendžiant visus tarp šalių kilusius ginčus ir užkertant kelią ginčams kilti ateityje. Teismai, padarydami išvadą apie atsakovės sąmoningą veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, pažeidė CPK 95 straipsnį ir 246 straipsnio 2 dalį.
17. Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
18. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį.
19. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.
20. Kaip pirmiau atskleista, tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šio procesinio reikalavimo nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo.
21. Pirmiau įvardyti teisiniai svertai, be kita ko, yra reglamentuoti CPK 95 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404-969/2017">3K-3-404-969/2017</a> 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).
24. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-695/2017">3K-3-3-695/2017</a> 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU2LTkxNS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-256-915/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-256-915/2016">e3K-3-256-915/2016</a>, 32 punktas).
25. Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
26. Nagrinėjamos bylos atveju vertinant atsakovei paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagrįstumą atsižvelgtina į jos procesinį elgesį po Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties, kuria proceso dalyviams pasiūlyta per 14 dienų terminą teismui pateikti visus rašytinius prašymus ir įrodymus. Šia nutartimi teismas pažymėjo, kad tokių veiksmų imasi siekdamas užkirsti kelią proceso dalyvių galimybei vilkinti bylos nagrinėjimą, ir paskyrė byloje posėdžius 2019 m. rugpjūčio 21 d., rugsėjo 11–12 d. Šiame kontekste reikšminga aplinkybė yra tai, kad šalių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama jau gana ilgai – nuo 2015 m. gruodžio 7 d.
27. Po nurodytos teismo nutarties priėmimo atsakovė paskutinę nustatyto termino dieną – 2019 m. birželio 25 d. – pateikė teismui prašymą skirti ekspertizę V. B. individualios įmonės vertei nustatyti. Šį prašymą teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atmetė, nurodęs, kad atsakovės teiginius apie tai, jog įmonės veikla buvo sužlugdyta, vertina kaip spekuliacijas ir prielaidas, nepagrįstas jokiais realiai į bylą pateiktais įrodymais. Teismui atmetus prašymą dėl ekspertizės, atsakovė 2019 m. rugsėjo 4 d. pateikė patikslintą priešieškinį. Iš esmės būtent šį atsakovės procesinį veiksmą teismas vertino kaip piktnaudžiavimą procesine teise ir pagrindą skirti baudą.
28. Patikslintas priešieškinis buvo pateiktas likus 7 dienoms iki paskirto teismo posėdžio. Patikslintame priešieškinyje atsakovė, be kita ko, į bylos nagrinėjimą įtraukė naują atsakovą R. B., pareiškė jam reikalavimą dėl nuosavybės teisės sumažinimo, pareiškė visiškai naują reikalavimą dėl sandorio (1999 m. birželio 10 d. ieškovo paskolos sutarties su P. B.) pripažinimo negaliojančiu. 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi teismas nustatė atsakovei septynių dienų terminą priešieškinio trūkumams pašalinti. Dalį šios nutarties atsakovė skundė atskiruoju skundu, ir Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, t. y. pašalino iš jos nuostatą, kad trečiojo asmens V. B. įmonės neįtraukimas į bylos nagrinėjimą yra trūkumas, dėl kurio atsakovei gali būti grąžintas patikslintas priešieškinis. Atsakovei pašalinus nustatytą trūkumą, patikslintas priešieškinis buvo priimtas teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatant 14 dienų terminą atsiliepimams į pateikti. Taigi atsakovės patikslinto priešieškinio pateikimas ir priėmimas objektyviai pratęsė bylos nagrinėjimo trukmę.
29. 2019 m. rugsėjo 12 d. posėdyje ieškovo atstovė pareiškė prašymą skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Išnagrinėjęs šį prašymą rašytinio proceso tvarka, teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi skyrė atsakovei baudą. Teismai kvalifikavo įvardytus atsakovės veiksmus kaip akivaizdų teismo nustatytų įpareigojimų ignoravimą, sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ir kartu kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sudarantį pagrindą skirti atsakovei baudą.
30. Nagrinėdami atsakovės prašymą dėl baudos panaikinimo, teismai konstatavo, kad visus trejus metus atsakovei buvo žinoma apie tai, kad R. B. nuosavybės teise priklauso dalis ginčijamo nekilnojamojo turto, taip pat apie ieškovo ir P. B. sudarytą paskolos sutartį, kurią atsakovė ginčijo patikslintu priešieškiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovei nebuvo objektyvių priežasčių tikslinti priešieškinį prieš pat paskirtą teismo posėdį. Akivaizdu, kad patikslintų reikalavimų pateikimas, juolab įtraukiant naują proceso dalyvį, turi įtakos bylos nagrinėjimo trukmei, nes byloje dalyvaujantiems asmenims turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis – susipažinti su patikslintu procesiniu dokumentu, taip pat pateikti savo atsiliepimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovės patikslinto priešieškinio pateikimas prieš pat paskirtą teismo posėdį, praėjus daugiau nei trejiems metams nuo pirminio reikalavimų patikslinimo, taip pat praėjus pusei metų nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo po teismo paskirtos ekspertizės, ignoruojant teismo nustatytą terminą visiems prašymams ir įrodymams pateikti, pagrįstai teismų buvo įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, lemiantis atsakovei teisinių pasekmių atsiradimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia teismų išvada.
31. Atsakovė, kasaciniame skunde teigdama, kad patikslintas priešieškinis buvo pateiktas teismui prieš pirmąjį teismo posėdį po civilinės bylos atnaujinimo civilinei bylai grįžus iš teismo ekspertizės, nutyli tą aplinkybę, kad civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2019 m. kovo 6 d., t. y. patikslintas priešieškinis pateiktas praėjus net šešiems mėnesiams nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir likus tik septynioms dienoms iki paskirto teismo posėdžio.
32. Pažymėtina, kad ieškovo procesinio elgesio tinkamumas ir jo įtaka proceso trukmei nėra bylos dėl atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtos baudos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje vertinamas būtent atsakovės procesinis elgesys, dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais akcentuojamas ieškovo procesinis elgesys, dėl kurio galbūt buvo atidedami posėdžiai šioje santuokos nutraukimo byloje. Taip pat teisinės reikšmės neturi ir aplinkybės, kad iki 2019 m. kovo 6 d. civilinės bylos nagrinėjimas kelis kartus buvo sustabdytas, nes nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovės procesinis elgesys vertinamas teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties kontekste, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovė turėjo objektyvią galimybę patikslintą priešieškinį pateikti anksčiau.
33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismų išvada dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos, nustatytos CPK 95 straipsnio 2 dalyje, jai skyrimo padaryta tinkamai įvertinus visus faktinius bylos duomenis. Dėl to nėra pagrindo, remiantis kasacinio skundo argumentais, pripažinti nepagrįsta teismų išvadą, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vilkino bylos nagrinėjimą ir kad tai sudaro pagrindą skirti jai CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą. Todėl atsakovės kasacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalis).
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažinęs paskirtos baudos dydį, nutartyje nenurodė, kad pusė šios baudos, kaip ir buvo nusprendęs pirmosios instancijos teismas, skiriama ieškovui. Dėl to atitinkamai patikslintina apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis, pusę baudos sumos paskiriant ieškovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
35. Kasacinis teismas patyrė 21,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinti jos rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį pakeisti – atsakovės L. B. prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti iš dalies ir jai paskirtą 2000 Eur baudą sumažinti iki 500 Eur sumos, pusę šios sumos – 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur paskiriant ieškovui V. B. (duomenys neskelbtini).“
Priteisti iš L. B. (duomenys neskelbtini) 21,01 Eur (dvidešimt vieną Eur 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
