Baudžiamoji byla Nr. 2K-219-628/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04451-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nukentėjusiesiems L. Br., L. B. ir I. B.,
nukentėjusiųjų atstovei advokatei Jolantai Danišauskienei,
civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) atstovui G. T.,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų I. B., L. B. ir L. Br. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 19 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. baudžiamojoje byloje.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Iš civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai I. B. priteista 370,11 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos sumos (15 000 Eur); nukentėjusiajam L. B. – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos sumos (15 000 Eur ir 5550 Eur); nukentėjusiajai L. Br. – 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos sumos (15 000 Eur).
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 19 d. nutartimi nukentėjusiųjų I. B., L. B. ir L. Br. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendis pakeistas: iš civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai I. B. priteistas neturtinės žalos atlyginimas padidintas iki 10 000 Eur; nukentėjusiajam L. B. – iki 19 450 Eur; nukentėjusiajai L. Br. – iki 10 000 Eur. Likusi Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiųjų ir jų atstovės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, civilinės atsakovės atstovo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. K. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2019 m. vasario 1 d. apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas vilkiką „Mercedes Benz Acros 1844“ (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 131.3 punktų reikalavimus, t. y. kelyje, kuriame leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 80 km/val. greičiu, važiavo 89 km/val. greičiu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu „VW Touran“ (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. B., dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu žuvo automobilio „VW Touran“ vairuotojas R. B., o šio automobilio keleiviui L. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nukentėjusieji I. B., L. B. ir L. Br. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 19 d. nutarties dalis dėl atmestų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų 2019 m. spalio 10 d. patikslinto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo I. B., L. B. ir L. Br. iš AB (duomenys neskelbtini) ir šių nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų patikslintą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl neturtinės žalos jiems priteisimo iš AB (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priteisdami iš civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems I. B., L. B. ir L. Br. neturtinės žalos atlyginimą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115, 109 straipsnių, 113 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo reikalavimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisę į tinkamą neturtinės žalos atlyginimą.
2.2. Teismai netinkamai atsižvelgė į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiųjų argumentus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, į negrįžtamas nusikalstamos veikos pasekmes, taip pat į nukentėjusiųjų išgyvenimus dėl eismo įvykio metu žuvusio nukentėjusiosios I. B. sutuoktinio ir nukentėjusiųjų L. B. bei L. Br. tėvo R. B., su kuriuo visi nukentėjusieji palaikė itin glaudžius santykius ir turėjo ypač stiprų emocinį ryšį. Teismai, darydami išvadas dėl kasatoriams priteistinos neturtinės žalos dydžio, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, priteista neturtinė žala yra nepakankama patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti ar jiems sumažinti.
2.3. Pagal 2019 m. vasario 1 d. įvykusio eismo įvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1000 000 Eur dėl žalos turtui. Šioje byloje transporto priemonės savininkas (valdytojas) buvo sudaręs draudimo sutartį. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja CK 6.270 straipsnis; šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingųjų medžiagų naudojimas, statybos ir pan.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK nenustatytas minimalus ir maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2014">3K-3-288/2014</a>, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik įvertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Nustatydamas žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtNjI4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-628/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-628/2019">2K-85-628/2019</a>). Neturtinės žalos įvertinimas pripažįstamas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86-699/2017">2K-86-699/2017</a>), be to, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o ne pasirinktinai sureikšminamos tik atskiros aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ2LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-146-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-146-895/2018">2K-146-895/2018</a>). Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86-699/2017">2K-86-699/2017</a>).
2.4. Patikslintu civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje nukentėjusieji Kauno apylinkės teismo prašė priteisti I. B. iš AB (duomenys neskelbtini) 285 000 Eur, L. B. – 279 445 Eur, L. Br. – 285 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2.5. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. dėl vyro mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kančias, sukrėtimus, emocinę depresiją. I. B. darbingumo lygis yra 55 proc., ji buvo savo vyro finansiškai išlaikoma (nedirbo nuo 2002 m. liepos 4 d.). 2019 m. rugpjūčio mėnesį I. B. mėnesio pajamas sudarė 82,29 Eur netekto darbingumo pensija ir 24,17 Eur dydžio našlės pensija; 2017 m. metinėje pajamų deklaracijoje R. B. nurodė, kad jo individualios veiklos pajamos yra 200 356,63 Eur. Nukentėjusioji I. B. tikėjosi sutuoktinio R. B. materialinės ir moralinės paramos šiuo metu ir senatvėje. R. B. buvo įregistravęs ūkininko ūkį, AB (duomenys neskelbtini) jam suteikė 100 000 Eur kreditą iki 2023 m. gegužės 31 d.; po R. B. mirties jo sutuoktinė I. B. paveldėjo jo turtą ir turtinius įsipareigojimus, pakeitus kredito sutarties sąlygas, 60 000 Eur likusią kredito sumą turės grąžinti I. B. Esant gyvam R. B., buvo sutarta, kad ateityje ūkį valdys L. Br. ir L. B.
2.6. Po R. B. mirties pablogėjo I. B. sveikata: nukentėjusioji nuolat vartoja vaistus, lankosi pas psichologą, ją nuolat konsultuoja neurologas (dėl kasdienių migrenos priepuolių). I. B. patyrė ir iki šiol patiria ypač didelį skausmą ir išgyvenimus. R. B., kuris žuvo, ir sunkų sveikatos sutrikdymą patyręs L. B. patys nebuvo kalti dėl 2019 m. vasario 1 d. įvykusio eismo įvykio, tačiau šio įvykio padariniai yra labai sunkūs – R. B. žūtis ir L. B. patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgus į visus nurodytus momentus, prašoma priteisti 285 000 Eur neturtinės žalos dydžio suma yra reali, atitinka I. B. patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją dėl sutuoktinio R. B. žūties po 2019 m. vasario 1 d. eismo įvykio ir sūnaus L. B. patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Žuvusiojo R. B. tėvai ir brolis civilinio ieškinio nepareiškė, todėl draudimo įmonė dėl to išlaidų neturėjo, AB (duomenys neskelbtini) nepateikė taip pat duomenų apie savo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios priteistina suma turėtų būti mažinama. Visiškai tenkinus nukentėjusiųjų šioje baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, bendra AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams jau išmokėta ir išmokėtina turtinės ir neturtinės žalos suma dėl eismo įvykio sudarytų 906 552,54 Eur, nors, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra žymiai didesnė.
2.7. Nukentėjusysis L. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo operuotas, bus atliktos dar kelios operacijos, iki šiol negali dirbti, vaikšto su ramentais, baiminasi dėl sveikatos ateityje. L. B. šlaunikaulio reparacija lėta, išlieka kairio klubo, šlaunies, kelio sąnario srities skausmai, jis jaučia skausmus kairiajame klube ir kelio sąnaryje, negali priminti kairės kojos. L. B. yra emociškai sužlugdytas, jaučiasi nevisavertis, geria vaistus, priverstas daryti mankštą, lankyti kineziterapijos užsiėmimus, važinėti į sanatorijas. Sunkų sveikatos sutrikdymą L. B. patyrė būdamas jauno amžiaus – dvidešimt penkerių metų, anksčiau neturėjo sveikatos problemų. Pabrėžtina, kad dėl savo sveikatos būklės jis negali rūpintis jam gimusiu vaiku. L. B. dėl eismo įvykio patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, apribotos jo judėjimo galimybės, sumažėjo galimybės dirbti ir išlaikyti šeimą, laisvalaikio leidimo būdai. L. B. ir dėl savo tėvo žūties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kančias, sukrėtimus, emocinę depresiją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, L. B. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo priteisti žymiai didesnį neturtinės žalos atlyginimą dėl 2019 m. vasario 1 d. eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl dvasinių išgyvenimų, patirtų dėl tėvo netekties. Akcentuotina, kad, pagal apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomąją dalį, nukentėjusiajam L. B. iš civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) turėjo būti priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl išgyvenimų, patirtų dėl tėvo R. B. žūties, taip pat 19 450 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl jo paties patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad L. B. nėra priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos dėl dvasinių išgyvenimų, patirtų dėl tėvo R. B. žūties, atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas iš civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam L. B. priteistinas neturtinės žalos dydis neatitinka šios apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies.
2.8. Kasacinio teismo praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui ar motinai). Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų skaičiaus, jų santykio su nukentėjusiuoju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg4LTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-188-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-188-648/2017">2K-188-648/2017</a>). Žuvusiojo vaikui vidutiniškai priteisiamas 16 448,10 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas; L. B. AB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tad toks dydis yra nepagrįstai mažas. Civilinio ieškovo prašyta priteisti 279 445 Eur neturtinės žalos suma yra reali ir atitinka L. B. patirtą tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir bendravimo galimybių sumažėjimą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.
2.9. Nukentėjusioji L. Br. dėl tėvo R. B. netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kančias, sukrėtimus, emocinę depresiją. L. Br. su tėvu R. B. siejo labai artimas ryšys, ji gyveno kartu su tėvais. Tėvas nukentėjusiąją skatino studijuoti, rėmė materialiai. L. Br. tėvas žuvo jai būnant jauno, dvidešimt penkerių metų, amžiaus. L. Br. taip pat rūpinasi savo broliu dvyniu, eismo įvykio metu patyrusiu sunkų sveikatos sutrikdymą, namais, padeda ūkyje, augina mažametį vaiką. Civiliniu ieškiniu prašyta priteisti 285 000 Eur neturtinės žalos suma yra reali ir atitinka L. Br. patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją dėl artimo žmogaus – tėvo žūties ir brolio patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nukentėjusiųjų I. B., L. B. ir L. Br. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio
4. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Teismų praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137-693/2017">2K-137-693/2017</a>), todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo patikrinti, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei aktualia teismų praktika šiuo klausimu.
5. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
6. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2009">3K-3-582/2009</a>, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14/2012">2K-14/2012</a>, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).
7. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.). Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).
8. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).
9. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą po 2017 m. lapkričio 16 d. šio įstatymo pakeitimų dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, draudimo suma nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Nukentėjusieji I. B., L. B. ir L. Br. baudžiamojoje byloje 2019 m. rugsėjo 2 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės jų patirtos žalos atlyginimo. Civiliniu ieškiniu prašyta iš UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) subsidiariai priteisti 1 000 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintu 2019 m. spalio 10 d. civiliniu ieškiniu nukentėjusieji civiliniai ieškovai prašė priteisti I. B. iš AB (duomenys neskelbtini) 994,98 Eur turtinės ir 285 000 Eur neturtinės žalos, L. B. – 279 445 Eur neturtinės žalos ir L. Br. – 285 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintame civiliniame ieškinyje taip pat pažymėta, kad AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam L. B. sumokėjo atitinkamai 15 000 Eur dėl tėvo žūties ir 5550 Eur dėl jo sunkaus sveikatos sutrikdymo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, L. Br. ir I. B. – po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
10. Priešingai nei teigiama nukentėjusiųjų kasaciniame skunde, nustatant nukentėjusiesiems priteistinus neturtinės žalos dydžius, buvo tinkamai atsižvelgta į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. nusikalstamos veikos padarinius (eismo įvykio metu žuvo žmogus, dėl to sutuoktinė neteko vyro, o du vaikai – tėvo, vienam žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata), į fizinių, dvasinių ir emocinių išgyvenimų sunkumą (nukentėjusieji patyrė ir patiria didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus), į žalą padariusio asmens neatsargią kaltę, į artimus, glaudžius nukentėjusiųjų ir asmens, kuris žuvo, santykius, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Žalą padariusio ar juolab už jį materialiai atsakingo asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. AB (duomenys neskelbtini) turtinės padėties akcentavimas prieštarautų asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Civiliniai ieškovai negali turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio dėl priteistinos didesnės neturtinės žalos sumos, atsižvelgiant vien į tai, kad civilinis atsakovas byloje yra ne fizinis, o juridinis asmuo, šioje byloje esančiu atveju – draudimo bendrovė.
11. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiesiems, rėmėsi ir teismų praktikoje nurodytais priteistinais neturtinės žalos dydžiais, nurodydamas konkrečius kasacinės instancijos teismo nutarčių pavyzdžius, taip pat analizavo tai, kaip konkrečiai reiškėsi patirti dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai, pažymėjo apie I. B. dvasines kančias, emocinę depresiją, vaistų vartojimą, fizinius skausmus, socialinį jos kontekstą, buvusį finansinį priklausomumą nuo žuvusio sutuoktinio, taip pat išgyvenimus dėl sūnaus operacijos. Teismas akcentavo ir nukentėjusiosios L. Br. dvasinius išgyvenimus, stresą ir sukrėtimą dėl brolio dvynio sunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusiojo L. B. dėl tėvo žūties patirtus didelius dvasinius išgyvenimus, jo paties dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patirtą ir patiriamą fizinį ir emocinį skausmą (ilgą laiką gydėsi, buvo operuotas, du mėnesius buvo gulintis ligonis, reabilitavosi, negalėjo judėti, gyventi aktyvaus socialinio gyvenimo, dirbti, juo turėjo rūpintis kiti asmenys). Įvertintas taip pat ir emocinis ryšys tarp žuvusiojo ir jo šeimos narių.
12. Išnagrinėjęs bylą pagal nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bei išsamiai išanalizavęs konkrečiose bylose priteistinų neturtinių žalų dydžių tendencijas, nusprendė, kad nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala dėl tėvo ir sutuoktinio žūties ir nukentėjusiojo L. B. patirta neturtinė žala dėl autoavarijos metu jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra didesnės, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas padidino žuvusiojo R. B. dukteriai, sūnui ir sutuoktinei pirmosios instancijos teismo priteistą (po 20 000 Eur) žalos dydį, nustatydamas po 25 000 Eur neturtinės žalos kiekvienam iš šių asmenų. Atskaičius jau draudimo bendrovės sumokėtas sumas nukentėjusiesiems – po 15 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam, iš draudimo bendrovės dar papildomai gautina suma po apeliacinės instancijos teismo sprendimo yra po 10 000 Eur neturtinės žalos už tėvo ir sutuoktinio žūtį autoavarijoje. Nukentėjusiajam L. B. padarytos neturtinės žalos (dėl autoavarijoje patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo) dydį apeliacinės instancijos teismas taip pat didino iki 25 000 Eur. Pažymėtina, jog šios sumos yra didesnės už teismų paprastai priteisiamą neturtinės žalos vidurkį. Dar labiau didinti priteistinos žalos dydį nėra teisinio pagrindo, nes apeliacinės instancijos teismas kaip visumą įvertino visas CK 6.250 straipsnyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas žalos dydžio nustatymui, teisės taikymo klaidos nepadarė.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimus dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio visiems nukentėjusiesiems dėl R. B. mirties, laikėsi BPK 109, 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų ir išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad, nustatant neturtinės žalos dydį visiems nukentėjusiesiems, būtų neįsigilinta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos bei iš esmės nukrypta nuo teismų praktikos. Nukentėjusiesiems nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
14. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas padidino pirmosios instancijos teismo L. B. priteistą neturtinės žalos dydį ne tik dėl jo tėvo žūties, bet ir dėl jam eismo įvykio metu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Pirmosios instancijos teismas L. B. dėl jo sveikatos sutrikdymo, be jam draudimo sumokėtos 5550 Eur sumos, papildomai priteisė 10 000 Eur (taigi laikė, kad dėl jo patirto sveikatos sutrikdymo visa neturtinė žala yra 15 550 Eur). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas sprendimas priteisti iš civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. B. iš viso 15 000 Eur neturtinę žalą, neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos sumos. Akivaizdu, kad į rezoliucinėje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje nurodytą priteistiną 15 000 Eur neturtinės žalos sumą įeina L. B. dėl eismo įvykyje žuvusio tėvo papildomai priteista 5000 Eur suma ir dėl jo paties sveikatos sutrikdymo papildomai atlygintina 10 000 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties 19 punkte padarytos išvados yra neteisingos. Pirmosios instancijos teismo L. B. dėl jo sveikatos sutrikdymo, be jam draudimo sumokėtos 5550 Eur sumos, papildomai priteistas neturtinės žalos dydis yra 10 000 Eur, o ne 15 000 Eur, kaip klaidingai konstatuota apeliacinės instancijos teismo nutarties 19 punkte. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta L. B. neturtinė žala dėl jo avarijos metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo iš viso yra 15 550 Eur. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo L. B. apeliacinio skundo dalį, padidino jam pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos sumą iki 25 000 Eur. Tokiu būdu likusi neatlyginta ir priteistina suma nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. B. dalyje dėl jam padarytos neturtinės žalos, susijusios su sunkiu sveikatos sutrikdymu autoavarijos metu, yra 19 450 Eur.
15. Tačiau, kaip minėta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas savo sprendimu didino ir neturtinės žalos dydį dėl tėvo (sutuoktinio) žūties visiems trims nukentėjusiesiems (nuo 20 000 Eur iki 25 000 Eur kiekvienam). Tokiu būdu Kauno apygardos teismas, 2020 m. vasario 19 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodydamas sprendimą padidinti neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam L. B. ir dėl tėvo žūties, ir dėl jo (L. B.) patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo autoavarijos metu, padarė akivaizdžią klaidą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad visos L. B. priteistos neturtinės žalos suma po apeliacinės instancijos teismo nutarties yra 50 000 Eur (25 000 Eur neturtinė žala dėl tėvo R. B. žūties ir 25 000 Eur neturtinė žala dėl jam (L. B.) autoavarijos metu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo). Atlyginta draudimo bendrovės žalos dalis yra 20 550 Eur (15 000 Eur + 5550 Eur). Kasatoriai teisūs teigdami, jog aprašomoji apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo L. B. prieštarauja jos rezoliucinei daliai. Atskaičius jau draudimo bendrovės atlygintą neturtinės žalos dalį (50 000 Eur – 20 550 Eur), L. B. atlygintinos neturtinės žalos likutis sudaro 29 450 Eur, o ne 19 450 Eur, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas dėl šios dalies turi būti keičiamas nurodant, kad nukentėjusiajam L. B. priteistas neturtinės žalos atlyginimas didinamas iki 29 450 Eur.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 19 d. nutartį pakeisti.
Iš civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam L. B. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 29 450 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties Eur).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Rima Ažubalytė
Sigita Jokimaitė
