Dėl prievolinių teisinių santykių modifikavimo

Civilinė byla Nr. e2A-19-368/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36951-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.4; 2.6.8.8;

(S)

2.6.8.11.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.17.; 3.3.1.18.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NU T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo investicijos“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo investicijos“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl prievolinių teisinių santykių modifikavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankroto administratorius R. P., V. B., savivaldybės biudžetinė įstaiga „Vilniaus Tuskulėnų gimnazija“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Kapitalo investicijos“ prašė teismo modifikuoti panaudos teisinius santykius, atsiradusius tarp ieškovės ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), į ilgalaikės nuomos (emphyteusis) teisinius santykius patikslintame ieškinyje nurodytomis sąlygomis, mokant 1 344,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamą nuomos mokestį. Kadangi žemės sklypas buvo pagerintas, jame įrengiant stadioną, ieškovas sutiko pasibaigus ilgalaikės nuomos (emphyteusis) sutarčiai, kompensuoti atsakovei žemės sklypo pagerinimo kainą arba rinkos kaina įsigyti iš atsakovės stadiono dangą. Nurodė, kad BUAB „Jokvila“ 2008 m. kovo 5 d. pardavė ieškovei ginčo žemės sklypą, sutartyje esant sąlygai, jog sklypas nėra ginčo objektas bei sklype nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų. Žemės sklypo įsigijimo metu nebuvo registruoti viešame registre kokie nors juridiniai faktai ar žymos apie trečiųjų asmenų teises į žemės sklypą, todėl ieškovė apie jokius ribojimus nežinojo. Tuo tarpu ankstesnė žemės sklypo savininkė V. B. 2001 m. gegužės 30 d. pasirašė vienašalį įsipareigojimą leisti trečiajam asmeniui Vilniaus Tuskulėnų gimnazijai naudotis žemės sklypu, kuriame atsakovės iniciatyva buvo įrengtas mokyklos stadionas. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu atmetė ieškinį dėl ieškovės kaip žemės sklypo savininko pažeistų teisių gynimo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį taip pat paliko nepakeistą. Kasacinis teismas konstatavo, kad tarp atsakovės ir V. B. susiklostę panaudos teisiniai santykiai (kurie nėra neterminuoti) dėl žemės sklypo yra tęstiniai ir perėjo dabartiniai žemės sklypo savininkei – ieškovei, tačiau kasacinis teismas nesuformulavo jokių taisyklių dėl šalių santykių kaitos ateityje. Ieškovė du kartus 2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. birželio 27 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pasirašyti sutartį, įtvirtinančią teisingą kompensavimą (nuomos mokesčio mokėjimą) už naudojimąsi žemės sklypu arba atsakovei pasiimti žemės sklypą visuomenės poreikiams tenkinti ir teisingai atlyginti už tai ieškovei, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Tokia situacija įtvirtina esminę šalių nelygybę, nes ieškovė kaip daikto savininkė patiria esminius nepatogumus ir suvaržymus; negali naudotis žemės sklypu bei gauti atlyginimo už tai, kad juo naudojasi kitas asmuo, patiria nuostolius, nes moka mokesčius už žemės sklypą. Šie ieškovės nuostoliai turi būti kompensuojami. Tuo tarpu atsakovė privalo veikti sąžiningai, nepiktnaudžiauti savo kaip viešosios valdžios institucijos padėtimi ir neįgyvendinti savo teisių tokiais būdais, kurie be teisinio pagrindo pažeistų ieškovės teises ir darytų jai žalą. Sutarties modifikavimas būtų naudingas ir savivaldybei, nes ji naudotųsi žemės sklypu kaip savininkė. Ieškovė neturėjo galimybės įtakoti ankstesnės žemės sklypo savininkės V. B. vienašalio įsipareigojimo dėl panaudos teisinių santykių pasirašymo, jo apimties, kontroliuoti rizikų, nes nebuvo šio įsipareigojimo sudarymo šalimi.

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad 1997 m. spalio 24 d. savivaldybė ir UAB „Jokvila“ sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 361 dėl 2954 kv. m. žemės sklypo, esančio tarp (gatvių) išnuomojimo 5 metams gyvenamajam namui statyti, o UAB „Jokvila“ privalėjo įsigyti ginčo žemės sklypą ir jame įrengti sporto aikštyną. Pastarosios įmonės akcininkė V. B. vykdydama įsipareigojimą 1998 m. gruodžio 4 d. Mainų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsiginčijo ginčo žemės sklypą ir UAB „Jokvila“ lėšomis įrengė mokyklos stadioną. 2001 m. gegužės 30 d. įsipareigojimu V. B. įsipareigojo atsakovei leisti mokyklai neatlygintinai naudotis ginčo sklypu, kuriame iš dalies įrengtas stadionas; nereikšti pretenzijų dėl to, kad žemės sklype yra stadionas ir nedaryti kliūčių tam, kad sklypas būtų naudojamas tik mokyklos stadiono reikmėms; neperleisti bei nesuvaržyti teisių į ginčo sklypą be savivaldybės sutikimo bei vienašališkai be savivaldybės sutikimo neatšaukti šio įsipareigojimo. Nepaisant to, be atsakovės žinios ir sutikimo buvo sudaryti sandoriai dėl ginčo sklypo: 2005 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr. L2-1693-43/05 pagrindu ginčo sklypas perduotas UAB „Jokvila“; 2008 m. sausio 24 d. ginčo sklypas sutartimi perleistas A. M.; 2008 m. sausio 30 d. susitarimu ginčo sklypas perėjo vėl UAB „Jokvila“, o 2008 m. kovo 5 d. – ieškovei. 2006 m. liepos 14 d. pranešimu UAB „Jokvila“ informavo Vilniaus miesto savivaldybę, jog atšaukia V. B. 2001 m. gegužės 30 d. įsipareigojimą leisti atsakovei neatlygintinai ir neterminuotai naudotis ginčo sklypu; įsipareigojimas buvo išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau išliko žyma apie buvusį tokį įsipareigojimą ir jo galiojimo laikotarpį. Pažymėjo, kad ieškovei įsigyjant žemės sklypą jame jau buvo įrengtas stadionas, o pagal planus matyti, kad ginčo sklypas yra įsiterpęs į sklypą (adresu duomenys neskelbtini), kuriame yra mokykla. Nežiūrint į visas šias aplinkybes, ieškovė ginčo sklypą įsigijo, todėl ieškovė pretenzijas turi reikšti buvusiai žemės sklypo savininkei UAB „Jokvila“. Dar daugiau, ieškovė yra verslininkė, veikianti nekilnojamojo turto projektų srityje, todėl turėjo pareigą pasidomėti kokiu pagrindu yra įrengtas ginčo sklype stadionas. Be to, ieškovės atstovai patys kitoje nagrinėtoje byloje patvirtino, jog apie ginčo sklypo suvaržymus ieškovei buvo žinoma, dėl ko ir buvo įsigytas žemės sklypas už keliolika kartų mažesnę nei rinkos vertę. Kreipdamasi su tokiu ieškiniu į teismą, ieškovė siekia pasipelnyti iš atsakovės, pasinaudodama tuo, kad registre nebuvo įregistruota suvaržymų, nors suvokė, kad žemės sklypas reikalingas (bendruomenės) interesams tenkinti. Išvardintos aplinkybės patvirtina, kad esminės šalių nelygybės ieškovės atžvilgiu nėra, priešingai – atsakovė yra esminėje nelygybėje, nes iš jos reikalaujama antrą kartą atlyginti už ginčo sklypą, kas pažeidžia viešąjį interesą, nors savivaldybė kartą jau atlygino – buvusiems savininkams buvo perduota dalis kito žemės sklypo gyvenamojo namo statybai. Ieškovė suvokė pirkinio riziką ir prisiėmė ją, ką patvirtino ir nagrinėtoje kitoje byloje apeliacinės instancijos teismas, todėl ieškovė negali būti laikoma sąžininga nuosavybės įgijėja. Kitoje byloje buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovės kaip savininkės teisių gynimo iš esmės ir nėra jokio pagrindo tokių santykių modifikavimui.

3. Trečiasis asmuo savivaldybės biudžetinė įstaiga „Vilniaus Tuskulėnų gimnazija“ su atsakovės pozicija sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė.

5. Dėl ieškovės galimybės reikalauti pakeisti sutartį esant esminei sutarties šalių nelygybei, teismas nurodė, kad sutarties šalis reikalavimus, kylančius iš sutarties sąlygų, įskaitant ir reikalavimą pakeisti sutarties sąlygas, esant esminei sutarties šalių nelygybei, gali pareikšti tik kitai sutarties šaliai, išskyrus keletą išimčių, kuomet sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai ar įvyko prievolės asmenų pasikeitimas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė neturi teisės pažeidžiant sutarties uždarumo principą, reikalauti, jog atsakovė, kuri nėra 2008 m. kovo 5 d. be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties šalis, pakeistų šios sutarties pagrindu ieškovės perimtus iš kitos sutarties šalies BUAB „Jokvila“ (o ne iš atsakovės) su ginčo žemės sklypu susijusius įsipareigojimus dėl leidimo atsakovei žemės sklypą naudoti panaudos tikslais.

6. Teismas pasisakydamas dėl kitų byloje nustatytų aplinkybių ir dalyvaujančių byloje asmenų argumentų, pažymėjo, kad ginčo žemės sklype esantis stadionas reikalingas ir būtinas išimtinai viešajam interesui tenkinti, užtikrinant galimybę šį stadioną naudoti tik mokyklos ir Žirmūnų mikrorajono bendruomenės narių reikmėms, o ne ieškovės kaip privataus verslo subjekto komercinėms reikmėms. Nepaisant to, teismo nuomone, atsakovė savivaldybė visą šį laiką buvo pasyvioje pozicijoje ir nesiėmė jokių veiksmų viešajam interesui ginti, tai yra neginčijo sandorių, kuriais neleistinai perėjo žemės sklypo ribojimai kitiems asmenims (įskaitant ir ieškovę). Taip pat nesiėmė aktyvių veiksmų priimant sprendimą kaip atstatyti teisėtą padėtį ir užtikrinti ginčo žemės sklypo naudojimą viešajam interesui tenkinti be jokių trukdžių, į ką patenka ir galutinis teisinių santykių su ieškove išsprendimas, kas reiškia, jog atsakovė visą laiką laikėsi tik pasyvios gynybinės pozicijos, kas yra netoleruotina, atsižvelgiant į savivaldybės kaip viešojo juridinio asmens įsteigimo tikslus. Teismas, remdamasis tuo, kad kitoje civilinėje byloje prejudiciniu faktu yra konstatuotas netoleruotinas atsakovės pasyvus elgesys, pasiūlė ieškovei spręsti klausimą dėl kitų tinkamų savo galimai pažeistų teisių gynybos būdų (CK 1.138 straipsnis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Kapitalo investicijos“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.Skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, kad ieškovė neturi teisės reikalauti pakeisti tarp atsakovės ir ieškovės susiklosčiusius teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje faktiškai yra konstatuota, kad tarp ankstesnės ginčo žemės sklypo savininkės V. B. ir atsakovės sukurti panaudos teisiniai santykiai saisto ir dabartinį ginčo žemės sklypo savininką – bendrovę. Tai reiškia, kad yra konstatuotas tęstinis panaudos teisinių santykių pobūdis, todėl ieškovė, laikydamasis įstatymų numatytų reikalavimų, turi teisę reikalauti modifikuoti šiuo teisinius santykius (panaudos) į daiktinės ilgalaikės nuomos (emphyteusis) teisinius santykius, jeigu egzistuojantys teisiniai santykiai įtvirtina esminę teisinių santykių dalyvių nelygybę (CK 6.223 str., CK 6.228 str.).

7.2. Skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga dėl ginčo žemės sklypo tikrosios teisinės padėties įvertinimo, nes turėjo pareigą pasidomėti apie ginčo sklypo naudojimo apribojimus. Ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi BUAB „Jokvila“ patvirtino, kad ginčo žemės sklypas nėra ginčo objektas teisminėse ir neteisminėse institucijose, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieškovės nuosavybės teisei į ginčo žemės sklypą. Įsigyjant žemės sklypą, nekilnojamojo turto registre nebuvo registruota juridinių faktų ar žymų apie kokias nors egzistuojančias trečiųjų asmenų teises į įsigyjamą ginčo žemės sklypą.

7.3. Skundžiamame sprendime ignoruojama aplinkybė, jog egzistuojantys teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės įtvirtina esminę šalių nelygybę, kuri pasireškia tuo, kad bendrovė, kaip pelno siekiantis subjektas negauna pelno iš jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ir negali įgyvendinti jokių daiktinių teisių (valdymo, naudojimo bei disponavimo), bet ir patiria realius nuostolius, t. y. valstybei moka žemės mokestį. Tuo tarpu atsakovė disponuoja jai nuosavybės teise nepriklausančiu žemės sklypu, stato ir keičia jame atitvarus. Esamų neatlygintinių teisinių santykių tarp šalių modifikavimas nustatant teisingo dydžio kompensacijos mokėjimą įtvirtinančią tvarką, nebūtų prieštaraujantis nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai, nei viešajam interesui. Ieškovė neturėjo galimybės daryti įtakos pasirašomam įsipareigojimui.

8. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Kapitalo investicijos“ apeliacinį skundą, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1. Ginčo sklypą ieškovė įsigijo iš UAB „Jokvila“, kuri pirkimo – pardavimo sutartyje garantavo, kad nėra jokių suvaržymų, apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieškovės nuosavybės teisei į ginčo žemės sklypą, nors būdama ginčo žemės sklypo savininke, turėjo pareigą informuoti ieškovę apie tai, jog ant šio sklypo yra Tuskulėnų vidurinės mokyklos stadionas, taigi teisė laisvai valdyti, disponuoti ginčo žemės sklypą yra apribota. Todėl visas pretenzijas bei atitinkamus reikalavimus dėl sutarties nuostatų pakeitimo, esant esminei šalių nelygybei, ar tariamai patiriamų nuostolių, ieškovė gali reikšti buvusiai šio sklypo savininkei UAB „Jokvila“, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

8.2. Ieškovė negali būti laikoma sąžininga įgijėja, kadangi, UAB „Kapitalo investicijos“ atstovai 2013-02-21 teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą pagal UAB „Kapitalo investicijos“ ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų žemės sklypo savininko teisių gynimo ir pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priešieškinį dėl servituto nustatymo, patvirtino, jog apie suvaržymus buvo žinoma ir dėl to ginčo žemės sklypą UAB „Kapitalo investicijos“ įsigijo vos už 70 000 Lt, nors jo rinkos vertė buvo net keliolika kartų didesnė.

8.3.Civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kapitalo investicijos“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų žemės sklypo savininko teisių gynimo išnagrinėję teismai, priešingai nei teigia apeliantė, kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius, nustatė jų trukmę, taigi galutinai išsprendė ginčą iš esmės (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzgtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-238-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-238-915/2015">3K-3-238-915/2015</a>).

9. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą, pašalinant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nurodytas teismo išvadas, t. y. „Nepaisant to, savivaldybė visą šį laiką yra pasyvioje pozicijoje ir nesiėmė jokių veiksmų viešajam interesui ginti, tai yra neginčijo sandorių, kuriais neleistinai perėjo žemės sklypo ribojimai kitiems asmenims (įskaitant ir ieškovą); nesiėmė aktyvių veiksmų priimant sprendimą kaip atstatyti teisėtą padėtį ir užtikrinti ginčo sklypo naudojimą viešajam interesui tenkinti be jokių trukdžių, į ką patenka ir galutinis teisinių santykių su ieškovu išsprendimas; atsakovė visą laiką laikėsi tik pasyvios gynybinės pozicijos, kas yra netoleruotina, atsižvelgiant į savivaldybės kaip viešojo juridinio asmens įsteigimo tikslus.“, taip pat, jog „Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad kitoje civilinėje byloje prejudiciniu faktu yra konstatuotas netoleruotinas atsakovės pasyvus elgesys (žr. sprendimo 29 punktą), teismas siūlo ieškovui spręsti dėl kitų tinkamų savo galimai pažeistų teisių gynybos būdų (CK 1.138 str.). Tuo tarpu ieškovui šioje byloje nekeliant klausimo dėl atsakovės įpareigojimo išpirkti žemės sklypą visuomenės poreikiam; mišrios kaltės, esant atsakovės pasyviam elgesiui, įtakos buvimo (nebuvimo) ieškovo galimai patirtos žalos dydžiui, bankroto administratoriaus atsakomybės egzistavimo/neegzistavimo ir pan., teismas neturi prerogatyvos peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir šių klausimų atskirai nenagrinėja (CPK 265 straipsnio 2 dalis)“. Apeliacinį skundą grindžia šiuo argumentu:

9.1.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendime, nurodydamas prašomus pašalinti aukščiau išdėstytus motyvus, nesilaikė teismo nešališkumo, dispozityvumo bei rungimosi principų, kadangi tokiais savo argumentais netiesiogiai patarė ieškovei, kokių veiksmų imtis po ieškinio atmetimo. Pažymėtina, kad teisinių konsultacijų teikimas yra advokatų, o ne teismo prerogatyva. Be to, pakartotinai pabrėžtina, jog šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčioje, išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo investicijos“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų žemės sklypo savininko teisių gynimo ir pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priešieškinį dėl servituto nustatymo, teismai yra nustatę prejudicinį faktą, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra įvykdžiusi savo prievoles ir už ginčo žemės sklypo naudojimą stadiono reikmėms išnuomojusi dalį buvusio Tuskulėnų vidurinės mokyklos stadiono sklypo UAB „Jokvila“ daugiabučio namo statybai, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė turi teisę rinktis kitą savo teisių gynybos būdą ar pan.

10. Atsiliepimu į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl sprendimo motyvų, ieškovė UAB „Kapitalo investicijos“ prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia argumentu, jog teismas nagrinėjamu atveju atskleidė, kokie klausimai nėra šios bylos dalykas ir kurių teismas nenagrinėja, o ne suteikė kokias nors konsultacijas (rekomendacijas) ar patarimus ieškovei. Taigi toks pirmosios instancijos teiginys nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismo nešališkumo, dispozityvumo bei rungimosi principų.

11. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Kapitalo investicijos“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus trečiasis asmuo nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankroto administratorius R. P. prašo priimti įrodymus, teikiamus kartu su atsiliepimu ir dėl šalių skundų spręsti teismo nuožiūra.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliančių (ieškovės) UAB „Kapitalo investicijos“ ir (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniai skundai atmestini.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Byloje pateikti du apeliaciniai skundai. Ieškovė apeliaciniu skundu kelia klausimą dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl panaudos teisinių santykių modifikavimo į ilgalaikės nuomos santykius, esant esminei sutarties šalių nelygybei, teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu atsakovė apeliaciniu skundu teismo prašo pašalinti apeliaciniame skunde nurodytus ir pirmosios instancijos teismo sprendime esančius motyvus, kuriuos ji laiko netinkamais. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų bankroto administratorius R. P. pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo priimti naujus įrodymus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų bankroto administratorius R. P. prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus - įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nutarčių kopijas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo su istorija kopijas, BUAB „Jokvila“ kreditorių sąrašo kopijas ir kitus priedus, kas jo manymu, yra naudinga vertinant trečiojo asmens, kaip bankroto administratoriaus veiksmus, realizuojant ginčo Žemės sklypą BUAB „Jokvila“ bankroto procese ir dėl apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiūra.

15. Bankroto administratorius nurodo, kad išvardytų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, nes 2013 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu BUAB „Jokvila“ pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš LR Juridinių asmenų registro, bankroto administratoriaus įgaliojimai pasibaigė ir visi BUAB „Jokvila“ veiklos dokumentai, įstatymo nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti Archyvui. Bankroto administratoriaus nuomone, dėl minėtų priežasčių aplinkybės, susijusios su bankrutavusios UAB „Jokvila“ turto realizavimu, nebuvo detalizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl laiko, kad apeliacinės instancijos teismui jo teikiami su atsiliepimu įrodymai, yra naudingi vertinant trečiojo asmens, kaip bankroto administratoriaus veiksmus, realizuojant ginčo žemės sklypą BUAB „Jokvila“ bankroto procese.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai byloje gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad bankroto administratorius dar 2017 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimu informuotas apie atsiliepimo į pareikštą ieškovės UAB „Kapitalo investicijos“ patikslintą ieškinį pateikimą. Taip pat bankroto administratoriui išaiškintos jo pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, t. y., kad šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šių įrodymų bankroto administratorius pirmosios instancijos teismui laiku nepateikė ir nenurodė aplinkybių, trukdančių tai padaryti. Be viso to, bankroto administratorius, teikdamas apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, nenurodė ir pagrįstų priežasčių, dėl kurių naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas ir tikslingas. Kita vertus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, nei ieškovė, nei atsakovė klausimo dėl bankroto administratoriaus veiksmų realizuojant BUAB „Jokvila“ turtą, nekėlė, teismas jų nevertino ir apie tai savo sprendime nepasisakė. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir nenustačiusi pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, atsisako priimti bankroto administratoriaus R. P. pateiktus naujus įrodymus ir jų nevertina.

Dėl ginčo esmės

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. kovo 5 d. be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi BUAB „Jokvila“ (dabartinis teisinis statusas – išregistruota) pardavė ieškovei ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 123-124, t. I). Iki šios sutarties sudarymo UAB „Jokvila“ akcininkė V. B. 2001 m. gegužės 30 d. vienašališkai išdavė Įsipareigojimą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuo įsipareigojo leisti Vilniaus miesto Tuskulėnų vidurinei mokyklai (dabartinis teisinis statusas - savivaldybės biudžetinė įstaiga „Vilniaus Tuskulėnų gimnazija“) neatlygintinai naudotis ginčo žemės sklypu, kuriame įrengtas stadionas; nereikšti savivaldybei ar mokyklai turtinių ar kitokių pretenzijų dėl to, kad žemės sklype yra stadionas ir nedaryti jokių kliūčių, kad žemės sklypas būtų naudojamas tik mokyklos reikmėms (Įsipareigojimo 1 punktas); neparduoti, nedovanoti, neperleisti, neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti ginčo žemės sklypo be savivaldybės sutikimo (Įsipareigojimo 2 punktas); vienašališkai be savivaldybės sutikimo neatšaukti šio įsipareigojimo (Įsipareigojimo 3 punktas) (el. b. l. 122, t. I). Nepaisant to, Vilniaus miesto savivaldybei 2006 m. liepos 18 d. buvo pateiktas BUAB „Jokvila“ bankroto administratoriaus 2006 m. liepos 14 d. prašymas, kuriame savivaldybei pranešama, kad BUAB „Jokvila“ atšaukia 2001 m. gegužės 30 d. V. B. išduotą įsipareigojimą leisti savivaldybei neatlygintinai ir neterminuotai naudotis ginčo žemės sklypu; taip pat pranešama, kad pastarasis įsipareigojimas bus laikomas atšauktu, praėjus trims mėnesiams nuo pranešimo gavimo dienos (prijungtos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNzcwLTg2Ni8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1770-866/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1770-866/2013">2-1770-866/2013</a>, nagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teisme, medžiagos l. 203-204, t. II). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 211 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ tenkino BUAB „Jokvila“ bankroto administratoriaus skundą, panaikino valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2007 m. balandžio 24 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išregistruoti juridinį faktą apie panaudos sutartį ir prašymas tenkintas – išregistruotas juridinis faktas apie panaudos sutarties sudarymą dėl ginčo žemės sklypo (prijungtos civilinės bylos <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNzcwLTg2Ni8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1770-866/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1770-866/2013">2-1770-866/2013</a>, nagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teisme, medžiagos b. l. 172-173, t. I). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzgtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-238-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-238-915/2015">3K-3-238-915/2015</a> (kurios medžiaga prijungta prie šios civilinės bylos), pagal ieškovės UAB „Kapitalo investicijos“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinius skundus, paliko nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus bei kartu pasisakė ir dėl šiai bylai aktualių prejudicinių faktų egzistavimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurių iš naujo šioje byloje įrodinėti nereikia. Kasacinis teismas konstatavo, kad UAB „Jokvila“ akcininkės V. B. 2001 m. gegužės 30 d. vienašališkai išduotas Įsipareigojimas atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei neatlygintinai naudotis ginčo žemės sklypu, kuriame įrengtas stadionas, yra kvalifikuojamas (atsižvelgus į kitas aplinkybes) kaip terminuota panaudos sutartis dėl neatlygintino naudojimosi daiktu – ginčo sklype įrengtu mokyklos stadionu – su papildomais panaudos davėjo įsipareigojimais, iš kurių vienas yra tas, kad panaudos davėjas neturi teisės vienašališkai atsisakyti leisti naudotis ginčo sklypu be atsakovės sutikimo (el. b. l. 21-33, prijungtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNzcwLTg2Ni8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1770-866/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1770-866/2013">2-1770-866/2013</a> b. l. 204-216, t. III).Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTA3NS03ODEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1075-781/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1075-781/2014">2A-1075-781/2014</a> (kurios medžiaga prijungta prie šios civilinės bylos), pagal ieškovės UAB „Kapitalo investicijos“ apeliacinį skundą, nustatyti kiti prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurių iš naujo šioje byloje įrodinėti nereikia. Pirma, UAB „Jokvila“ akcininkės V. B. 2001 m. gegužės 30 d. vienašališkai išduotame Įsipareigojime numatyti apribojimai ginčo žemės sklypo savininkui turi galioti ir naujajam savininkui – ieškovui, įsigijusiam ginčo sklypą 2008 m. kovo 5 d. be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kadangi ieškovė į ginčo žemės sklypą įgijo tiek pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas BUAB „Jokvila“ (CK 4.48 straipsnio 2 dalis) (prijungtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNzcwLTg2Ni8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1770-866/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1770-866/2013">2-1770-866/2013</a> l. 132, t. III). Antra, pati ieškovė nebuvo pakankamai apdairi perkant žemės sklypą, nes turėjo pasitikrinti, kokie asmenys šiuo turtu naudojasi, koks objektas pastatytas žemės sklype ir kitas aplinkybes, padėsiančias nustatyti realią faktinę perkamo daikto būklę bei išvengti ginčo dėl laisvo disponavimo perkamu objektu, ypač kai parduodamo turto kaina keletą kartų mažesnė nei reali rinkos vertė; tačiau ieškovas to padaręs nebuvo, kas įpareigoja jį prisiimti dalį atsakomybės susiklosčiusioje situacijoje (prijungtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNzcwLTg2Ni8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1770-866/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1770-866/2013">2-1770-866/2013</a> b. l. 132, t. III).

Dėl apeliantės (ieškovės) UAB „Kapitalo investicijos“ apeliacinio skundo argumentų

19. Apeliantė UAB „Kapitalo investicijos“ nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neturi teisės reikalauti pakeisti tarp atsakovės ir ieškovės susiklosčiusių teisinių santykių, nes anot apeliantės kasacinio teismo nutartyje faktiškai yra konstatuota, kad tarp ankstesnės ginčo žemės sklypo savininkės V. B. ir atsakovės valia sukurti panaudos teisiniai santykiai saisto ir dabartinį ginčo žemės sklypo savininką – bendrovę, kas reiškia, kad yra konstatuotas tęstinis panaudos teisinių santykių pobūdis, todėl ieškovė, turi teisę reikalauti modifikuoti šiuo teisinius santykius (panaudos) į daiktinės ilgalaikės nuomos (emphyteusis) teisinius santykius, jeigu egzistuojantys teisiniai santykiai įtvirtina esminę teisinių santykių dalyvių nelygybę.

20. Atsakant į šiuos apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-106/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-106/2010">3K-3-106/2010</a>; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2014">3K-3-206/2014</a>). Pabrėžtina ir tai, kad pagal CK 6.228 straipsnį, sprendžiant, ar sutarties šalių nelygybė yra esminė, būtina atsižvelgti į daugelį faktinių aplinkybių: sutarties rūšį, tikslą, šalių patirtį versle ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2006">3K-3-296/2006</a>, 2012 m. kovo 29 d. nutartį priimtą civilinėje byloje 3K-3-124/2012; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzYtNDY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-476-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-476-469/2016">3K-3-476-469/2016</a>).

21. Remiantis nurodyta kasacinio teismo formuojama praktika, teisėjų kolegija išaiškina, kad CK 6.228 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalies teisė vienašališkai atsisakyti sutarties ar jos sąlygos, teismų turi būti vertinama ir taikoma kaip išimtinė priemonė – įstatymo nustatyta tvarka konstatavus pakankamą pagrindą. Be to, sutarties šalis, pageidaujanti pasinaudoti savo teisėmis, įskaitant ir teise reikšti reikalavimą kitai sutarties šaliai dėl sutarties pakeitimo teismine tvarka, esant esminei sutarties šalių nelygybei (CK 6.223 straipsnio 3 dalis, 6.228 straipsnis), šiomis teisėmis gali naudotis nepažeisdama esminių sutarties principų. Vienas iš tokių principų yra sutarties uždarumo principas, pagal kurį sutartis susaisto tik jos šalis (CK 6.1 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, sutartis turi teisinės įtakos tik jos šalims, išskyrus nedideles išimtis (sutartis trečiojo asmens naudai, prievolės asmenų pasikeitimas), žr., pvz., (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Atsižvelgiant į nustatytas bylos nagrinėjimo metu ir šios nutarties 18 punkte paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė neturi teisės, pažeidžiant sutarties uždarumo principą, reikalauti, jog atsakovė, kuri nėra 2008 m. kovo 5 d. be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties šalis, pakeistų šios sutarties pagrindu ieškovės perimtus iš kitos sutarties šalies BUAB „Jokvila“ (o ne iš atsakovės) su ginčo žemės sklypu susijusius įsipareigojimus dėl leidimo atsakovei žemės sklypą naudoti panaudos tikslais (CK 6.1 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.223 straipsnio 3 dalis, 6.228 straipsnis). Atsakovei nesant sutarties šalimi (kurios pagrindu ieškovė perėmė ginčo žemės sklypo apribojimus), ji niekaip negalėjo įtakoti sutarties pasirašymo sąlygų, įskaitant pranašumo suteikimą savo įsipareigojimų atžvilgiu ar pasinaudojimą tuo, kad ieškovė yra neinformuota, priklausoma nuo atsakovės ir pan., kas yra būtinosios sąlygos, norint ieškovei pasinaudoti sutarties keitimo galimybe dėl esminės sutarties šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnio 1-2 dalys).

22. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo prijungtos civilinės bylos (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNzcwLTg2Ni8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1770-866/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1770-866/2013">2-1770-866/2013</a>) medžiagą, kurioje jau buvo nagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties žemės sklypo, vertino ieškovės reikalavimus ir argumentus šioje byloje anksčiau nustatytų prejudicinių faktų, išsakytų motyvų ir instancine tvarka patikrintų teismų procesinių dokumentų kontekste ir padarė logiškai pagrįstai išvadas (Sprendimo argumentai nuo 23 punkto iki 28 punkto imtinai). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat siūlė ieškovei siūlė spręsti tiek dėl tinkamo atsakovo, tiek dėl kito pažeistų teisių gynybos būdo pasirinkimo, tačiau ieškovė laikėsi pozicijos, jog yra galutinai suformulavusi ieškinio dalyką bei pagrindą ir apsisprendusi ieškinį reikšti būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip atsakovės atžvilgiu. Įvertinęs tiek bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tiek ieškovės poziciją dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip atsakovės pasirinkimo, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra šios sutarties šalimi ir ieškovė neturi teisės, pažeidžiant sutarties uždarumo principą, reikalauti, jog atsakovė, kuri nėra 2008 m. kovo 5 d. be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties šalis, pakeistų šios sutarties pagrindu ieškovės perimtus iš kitos sutarties šalies BUAB „Jokvila“ (o ne iš atsakovės) su ginčo žemės sklypu susijusius įsipareigojimus dėl leidimo atsakovei žemės sklypą naudoti panaudos tikslais.

23. Apeliantė UAB „Kapitalo investicijos“ taip pat nesutinka su teismo argumentu, jog ji nebuvo pakankamai rūpestinga dėl ginčo žemės sklypo tikrosios teisinės padėties įvertinimo, nes turėjo pareigą pasidomėti apie ginčo sklypo naudojimo apribojimus. Ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį BUAB „Jokvila“ patvirtino, kad ginčo žemės sklypas nėra ginčo objektas teisminėse ir neteisminėse institucijose, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieškovės nuosavybės teisei į ginčo žemės sklypą. Įsigyjant žemės sklypą, nekilnojamojo turto registre nebuvo registruota juridinių faktų ar žymų apie kokias nors egzistuojančias trečiųjų asmenų teises į įsigyjamą ginčo žemės sklypą.

24. Šį apeliantės argumentą, teisėjų kolegija vertina kritiškai ir pabrėžia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-419/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-419/2014">3K-3-419/2014</a> ir kt.). Minėta (šios nutarties 1 punktas, 18 punktas), kad tarp tų pačių šalių dėl to paties žemės sklypo, kuriame randasi Mokyklos stadionas jau buvo teismuose nagrinėtas ginčas. Ieškovė UAB „Kapitalo investicijos“ teikė ieškinį dėl pažeistų žemės sklypo savininko teisių gynimo, o atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija – priešieškinį dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla, VĮ „Registrų centras“, R. P., V. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu atmetė ieškinį dėl ieškovės kaip žemės sklypo savininko pažeistų teisių gynimo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį taip pat paliko nepakeistą. Minėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais – turi įrodomąją reikšmę šioje byloje.

25. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTA3NS03ODEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1075-781/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1075-781/2014">2A-1075-781/2014</a> konstatavo pačios bendrovės atsakomybę susiklosčiusioje situacijoje, jog pati UAB „Kapitalo investicijos“ nebuvo išnaudojusi visų priemonių savo teisėms apginti, kas neleidžia pripažinti, jog ji buvo pakankamai apdairi perkant žemės sklypą, ypač, kai parduodamo turto kaina buvo keletą kartų mažesnė nei jo reali vertė. To nepadariusi, ieškovė turi prisiimti dalį atsakomybės susiklosčiusioje situacijoje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neturi teisinio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuotų ir šioje byloje pirmosios instancijos teismo nutartyje minimų prejudicinių faktų dėl jos rūpestingumo pareigos pažeidimo įsigyjant ginčo sklypą. Ieškovės nurodomi argumentai, kad sudarant ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį UAB „Jokvila“ patvirtino, kad ginčo sklypas nėra ginčo objektas teisminėse ir neteisminėse institucijose, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieškovės nuosavybės teisei į šį sklypą, ieškovė nežinojo ir nekilnojamojo turto registre nebuvo registruota juridinių faktų ar žymų apie kokias nors egzistuojančias trečiųjų asmenų teise į įsigyjamą sklypą, visiškai neturi jokios teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui, nes ginčo sklypą ieškovė įsigijo ne iš atsakovės, o iš UAB „Jokvila“, todėl ir šis ieškovės apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

26. Apeliantė taip pat nurodo, kad skundžiamame sprendime ignoruojama aplinkybė, jog egzistuojantys teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės įtvirtina esminę šalių nelygybę, kuri pasireškia tuo, kad bendrovė, kaip pelno siekiantis subjektas negauna pelno iš jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ir negali įgyvendinti jokių daiktinių teisių (valdymo, naudojimo bei disponavimo), bet ir patiria realius nuostolius, t. y. moka žemės mokestį. Tuo tarpu atsakovė disponuoja jai nuosavybės teise nepriklausančiu žemės sklypu, stato ir keičia jame atitvarus, nors ieškovė neturėjo galimybės daryti įtakos pasirašomam Įsipareigojimui ir Mokyklos stadiono ten įrengimui ir buvimui.

27. Apeliacinės instancijos teismas, į šį apeliantės argumentą atskirai nepasisako, nes dėl esminės šalių nelygybės sąlygų buvimo (ir ieškovės keliamo susijusio tinkamos kompensacijos jai mokėjimo už naudojimusi žemės sklypu klausimo, kuriame yra Mokyklos stadionas), jau yra pasisakyta šios nutarties 20-22 punktuose.

Dėl apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentų

28. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo pašalinti iš pirmosios instancijos sprendimo padarytas išvadas: „Nepaisant to, savivaldybė visą šį laiką yra pasyvioje pozicijoje ir nesiėmė jokių veiksmų viešajam interesui ginti, tai yra neginčijo sandorių, kuriais neleistinai perėjo žemės sklypo ribojimai kitiems asmenims (įskaitant ir ieškovę); nesiėmė aktyvių veiksmų priimant sprendimą kaip atstatyti teisėtą padėtį ir užtikrinti ginčo sklypo naudojimą viešajam interesui tenkinti be jokių trukdžių, į ką patenka ir galutinis teisinių santykių su ieškove išsprendimas; atsakovė visą laiką laikėsi tik pasyvios gynybinės pozicijos, kas yra netoleruotina, atsižvelgiant į savivaldybės kaip viešojo juridinio asmens įsteigimo tikslus.“

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik atkartojo sprendime išvadas, kurios konstatuotos dar ankstesnėje byloje dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties žemės sklypo. 2014-07-15 Vilniaus apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTA3NS03ODEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1075-781/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1075-781/2014">2A-1075-781/2014</a> nustatytas prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 dalis) dėl netoleruotino atsakovės pasyvaus elgesio ginče dėl žemės sklypo ir pripažinta, kad nagrinėjamos bylos kontekste nepateisinamas atsakovės, žinojusios apie ketinimą nutraukti panaudos santykius ir išregistruoti Įsipareigojimą iš viešojo registro, bet nesiėmusios veiksmų Mokyklos bei Vilniaus (mikrorajono) bendruomenės interesams apginti, pasyvus elgesys. Taigi, šalinti iš teismo sprendimo atkartotų, ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų, motyvuotų išvadų, nėra jokio teisinio pagrindo.

30. Apeliantė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat prašo pašalinti iš teismo sprendimo teiginius, kad „atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad kitoje civilinėje byloje prejudiciniu faktu yra konstatuotas netoleruotinas atsakovės pasyvus elgesys (žr. sprendimo 29 punktą), teismas siūlo ieškovei spręsti dėl kitų tinkamų savo galimai pažeistų teisių gynybos būdų (CK 1.138 str.). Tuo tarpu ieškovei šioje byloje nekeliant klausimo dėl atsakovės įpareigojimo išpirkti žemės sklypą visuomenės poreikiams; mišrios kaltės, esant atsakovės pasyviam elgesiui, įtakos buvimo (nebuvimo) ieškovės galimai patirtos žalos dydžiui, bankroto administratoriaus atsakomybės egzistavimo (neegzistavimo) ir pan., teismas neturi prerogatyvos peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir šių klausimų atskirai nenagrinėja (CPK 265 straipsnio 2 dalis)“. Apeliantė šį savo apeliacinio skundo reikalavimą grindžia argumentu, kad teismas tokiomis išvadomis nesilaikė teismo nešališkumo, dispozityvumo bei rungimosi principų, kadangi tokiais savo argumentais netiesiogiai patarė ieškovei, kokių veiksmų imtis po ieškinio atmetimo.

31. Pažymėtina, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Apeliantės aptariami nešališkumo, dispozityvumo bei rungimosi principai yra tik sudėtinė civilinio proceso tikslų įgyvendinimo dalis. Sutiktina su apeliante ieškove, kad jos nurodomi civilinio proceso principai yra reikšmingi civiliniame procese, kurių privalo laikytis teismas nagrinėdamas civilinę bylą. Visgi, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad tarp tų pačių šalių vyksta jau nebe pirmas teisminis ginčas dėl to paties žemės sklypo, kuriame randasi Mokyklos stadionas, pirmosios instancijos teismas siekdamas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių ir pasiūlydamas ieškovei spręsti klausimą dėl kitų tinkamų savo galimai pažeistų teisių gynybos būdų (CK 1.138 str.) pagrįstai suteikė prioritetą ne civilinio proceso tikslų įgyvendimo daliai – principams, o civilinio proceso tikslams ir jų esmei aplamai.

32. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>, 2010 m. birželio 1 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>, 2010 m. kovo 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė UAB „Kapitalo investicijos“ prašė priteisti teisinės pagalbos išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė. Atmetus abu apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos apeliantės ieškovės naudai nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Egidijus Mockevičius

Rasa Bartašienė

Irena Stasiūnienė