Civilinė byla Nr. 3K-3-215/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.10;14.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovei teigiant, kad po atleidimo iš darbo 2007 m. lapkričio 15 d. darbdavys su ja neatsiskaitė (neišmokėjo darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas) ir nėra ieškovės kaltės dėl uždelsto atsiskaitymo, byloje kilo darbdavio prievolę mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą atsiskaityti uždelstą laiką nustatančios DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo klausimas, atsižvelgiant į ieškovės teisinį statusą ir vykdytas darbo funkcijas, t. y. į tai, kad ieškovė iki atleidimo iš darbo ėjo atsakovo filialo vadovės pareigas ir jai buvo nustatyta funkcija tvarkyti filialo lėšas; atsakovas šią aplinkybę laiko reikšminga, vertinant jo kaltę ir sprendžiant dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos prievolės. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6978,86 Lt darbo užmokesčio, 1800 Lt už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovei iš atsakovo 8333 Lt darbo užmokesčio, 1260 Lt vidutinį darbo užmokestį už atostogas, 588 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 11 808,92 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2007 m. spalio 16 d. iki 2009 m. balandžio 8 d.; iš viso: 21 989,92 Lt. Pažymėjęs, kad nėra ginčo dėl ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2007 m. liepos 2 d. ir jo dydžio, teismas nelaikė, jog tai vyko dėl ieškovės kaltės, šiai netinkamai vykdžius nustatytas pareigas; teismo vertinimu, atsakovas šių aplinkybių neįrodė, todėl jos nesuponavo pagrindo nemokėti ieškovei darbo užmokesčio. Teismas nurodė, kad ieškovei darbo užmokestis apskaičiuotinas, taikant Vyriausybės nutarimų nustatytą minimalią mėnesio algą, kuri atskirais laikotarpiais buvo skirtinga (nuo 2005 m. liepos 1 d. – 550 Lt, nuo 2006 m. liepos 1 d. – 600 Lt, nuo 2007 m. liepos 1 d. – 700 Lt); ieškovei iš atsakovo priteistini 8333 Lt (CPK 417 straipsnyje nustatyta tvarka). Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė atostogavo nuo 2007 m. liepos 3 d. iki rugsėjo 3 d., bet jai už atostogų laikotarpį nesumokėta darbo užmokesčio ir ji negavo kompensacijos už nepanaudotas atostogas, suponavo teismui išvadą priteisti iš atsakovo ieškovei 1260 Lt vidutinį darbo užmokestį už atostogų laikotarpį ir 588 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas už vienerius darbo metus. Nustatęs, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė pareigą atsiskaityti su darbuotoja ir dėl tokio uždelsimo nėra jos kaltės, teismas sprendė, jog darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai; darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, ieškovė nedirbo 2007 m. spalio 15 d.; teismui tai leido spręsti, kad ieškovė negalėjo turėti įtakos pinigų likučiui, kurio užtektų su ieškove atsiskaityti, ją atleidžiant iš darbo. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo pareigą užtikrinti, kad su ieškove būtų atsiskaityta jos atleidimo iš darbo dieną, dėl jai išmokėtinų lėšų nurodyti 2007 m. lapkričio 15 d. įsakyme. Kita vertus, atsakovas žinojo apie prievolę, todėl turėjo imtis priemonių jai įvykdyti; šalys tarėsi dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi, ieškovei sutikus per pusę sumažinti reikalavimus. Atsakovui neįrodžius, kad dėl tokio uždelsimo kalta ieškovė, teismas jai priteisė 11 808,92 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, vadovaudamasis Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 21 d. įsakymo „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus 2007 metais patvirtinimo“ nuostatomis.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą: priteistą iš atsakovo VšĮ,,Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką sumažino iki 11 154,80 Lt, į valstybės biudžetą priteistą žyminį mokestį – iki 640 Lt; sprendimą dėl kitos dalies paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada ir argumentais, kad atsakovas pažeidė pareigą ir uždelsė atsiskaityti su ieškove ir kad dėl uždelsimo nėra ieškovės kaltės, tačiau kolegija nelaikė, jog vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką mokėtinas nuo 2007 m. spalio 15 d.; pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad darbdavys su ieškove nutraukė darbo sutartį 2007 m. lapkričio 15 d., suponavo išvadą, jog ieškovė tokią teisę įgijo nuo 2007 m. lapkričio 15 d. (DK 141 straipsnio 3 dalis).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl netinkamo DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, nukrypimo nuo teismų praktikos nuostatų šiuo klausimu. Pirmiau nurodyta DK norma turėjo būti taikoma bylos faktinių aplinkybių kontekste, t. y. apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti tą aplinkybę, kad ieškovė iki atleidimo iš darbo ėjo atsakovo filialo vadovės pareigas; liko neatskleista dėl jai nustatytų funkcijų apimties ir turinio, neteisingai išspręsta dėl ieškovės kaltės, kuri yra esminė sąlyga, taikant DK 141 straipsnio 3 dalį. Pagal atsakovo Visagino filialo nuostatus administracijos vadovas tvarko filialo lėšas, prireikus reikalui, sudaro problemines ir tikslines komisijas, nustato jų kompetenciją ir apmokėjimą, organizuoja administracinį darbą (4.6.1, 4.6.2, 4.6.7 punktai). Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos įtvirtinti įstatymo normų (CK 2.55 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas yra reikšminga aplinkybė, vertinant darbdavio kaltę dėl uždelsto atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. N. v. UAB „Auresa“, bylos Nr. 3K-3-396/2000; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. UAB „Gelsta“, bylos Nr. 3K-3-617/2002; kt.). Darbuotojas ir darbdavys įgyvendina teises ir vykdo pareigas pagal DK 35 straipsnyje įtvirtintus principus. Tai reiškia, kad šioje byloje ieškovės statusas suponavo jai būti rūpestinga ir apdairia vadove, informuoti darbdavį dėl lėšų trūkumo jos vadovaujamame filiale ir neišmokamo darbo užmokesčio priežasčių. Bylą nagrinėję teismai neišsiaiškino ir netyrė reikšmingos aplinkybės, kad Visagino filiale nebuvo finansinę apskaitą tvarkančio asmens; ieškovė disponavo finansiniais dokumentais ir kontroliavo atsiskaitymo procedūras. Pagal nustatytas funkcijas ieškovė galėjo veikti savarankiškai, rūpestingai ir atsakingai, taip užtikrinti tinkamą Visagino filialo lėšų disponavimą, tačiau ji to nepadarė. Ieškovei nesumokėta darbo užmokesčio nuo 2006 m. gegužės iki 2007 m. liepos mėn.; žinodama apie filialo sunkią padėtį, ji nesielgė taip, kaip būtų elgęsis apdairus ir rūpestingas vadovas; elgdamasi protingai, turėjo numatyti, kad, pasibaigus darbo santykiams, kasatorius negalės sumokėti ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio už daugiau kaip vienerius metus. Dėl ieškovės netinkamai atliktų pareigų protingumo principo laikymosi aspektu – nepateisinamai ilgą laiką nemokamo sau atlyginimo – kasatoriui atsirado didelė skola, kurios šis dėl finansinių sunkumų negalėjo sumokėti ieškovei atleidimo iš darbo dieną. Vadinasi, dėl uždelsto atsiskaitymo yra ieškovės, kuri netinkamai vykdė darbo pareigas, kaltė.
2. Dėl kasatoriaus finansinės padėties ir kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškove vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir netyrė aplinkybių, dėl kurių buvo uždelsta atsiskaityti su ieškove, taip nepagrįstai konstatavo kasatoriaus kaltę ir tai, jog darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai. Šiuo atveju teismas netyrė kasatoriaus finansinės būklės, kuri turėjo teisinės reikšmės, sprendžiant kasatoriaus kaltės klausimą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, nustatęs uždelsimo atsiskaityti faktą, kiekvienu atveju turi aiškintis uždelsimo atsiskaityti priežastis ir svarstyti darbdavio kaltės klausimą; sunki darbdavio finansinė padėtis nesuponuoja jo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Z. B. v. AB „Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-768/1999, Teismų praktika 12; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Kaštonas“, bylos Nr. 3K-3-33/2006). Šioje byloje precedentinę reikšmę turi kasacinio teismo pirmiau nurodytose nutartyse išdėstytos teisės aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl tapačių ratio decidendi (ieškovės atleidimo iš darbo dieną kasatorius neturėjo finansinių išteklių, tik didelę skolą).
3. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų; nutartyje nenurodyta bylos aplinkybių, įrodymų bei argumentų, kuriais teismas grindė savo išvadas, jos nemotyvuotos. Tai yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo atvejis.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo
DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu įstatymo ar darbdavio ir darbuotojo susitarimo nenustatyta kitokios atsiskaitymo tvarkos; šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pažymima, kad pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra saistomas tokių sąlygų konstatavimo: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl uždelsimo atsiskaityti darbuotojas nėra kaltas. Šios DK normos paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra, nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną. Ši, kaip ir bet kuri kita, sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija, bylos Nr. 3K-3-341/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovė nuo 2002 m. spalio 17 d. buvo priimta dirbti VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ Visagino filialo direktoriaus pavaduotoja, vėliau ėjo direktorės pareigas. VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ visuotinis dalininkų susirinkimas atleido ieškovę iš darbo nuo 2007 m. lapkričio 15 d. Teismai nustatė ir kasatorius kasaciniame skunde neginčija, kad su ieškove nebuvo atsiskaityta už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2007 m. liepos 2 d.; priteisė iš kasatoriaus ieškovei 8333 Lt darbo užmokesčio, 1260 Lt vidutinio darbo užmokesčio už atostogas, 588 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teismai taip pat nustatė ir kasatorius iš esmės sutinka, kad su ieškove nebuvo atsiskaityta už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. balandžio 8 d. ir kad tokiu atveju yra viena iš DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų (darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną). Kasatorius teigia, kad nėra antrosios DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, nes laiku atsiskaityti su ieškove nepavyko dėl ieškovės, kaip kasatoriaus filialo vadovės, nerūpestingų ir neatsakingų veiksmų; ieškovė disponavo finansiniais dokumentais ir kontroliavo atsiskaitymo procedūras; pagal nustatytas funkcijas ji galėjo veikti savarankiškai, rūpestingai ir atsakingai, taip užtikrinti tinkamą Visagino filialo lėšų disponavimą, tačiau ji to nepadarė; elgdamasi protingai, turėjo numatyti, kad, pasibaigus darbo santykiams, kasatorius negalės sumokėti ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio už daugiau kaip vienerius metus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant bylas, kuriose aktualus tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju faktas, atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas pripažįstamas svarbiu svarstant darbdavio kaltę dėl uždelsto atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Kaštonas“ bylos Nr. 3K-3-33/2006; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. UAB „Gelsta“, bylos Nr. 3K-3-617/2002; 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. N. v. UAB „Auresa“, bylos Nr. 3K-3-396/2000). Šiuo atveju kasatorius bylos nagrinėjimo metu taip pat įrodinėjo, kad uždelsta atsiskaityti dėl darbuotojos kaltės, atsižvelgiant į jos teisinį statusą, t. y. į tai, kad ji ėjo kasatoriaus filialo direktorės pareigas. Teisėjų kolegija vertina, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę, kuri suponavo, jog ieškovė dėl specifinio teisinio statuso darbo santykiuose ir jai nustatyto tam tikro savarankiškumo, būdama atsakinga už filialo lėšų tvarkymą, ne tik galėjo, bet ir privalėjo mokėti darbo užmokestį sau ir informuoti kasatorių, jeigu filiale buvo sudėtinga finansinė padėtis. Ieškovė, ilgą laiką nepateikdama žinių apie Visagino filialo finansinę padėtį, elgėsi nesąžiningai, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo kasatoriaus kaltę dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškove. Teisėjų kolegija sprendžia, kad filialo vadovo statusas suponavo pareigą ieškovei aktyviai bendradarbiauti, informuoti darbdavį dėl lėšų trūkumo jos vadovaujamame filiale ir neišmokamo darbo užmokesčio priežasčių. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad atleidimo iš darbo dieną su ieškove nebuvo visiškai atsiskaityta dėl jos, kaip filialo direktorės, kaltės.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė DK 141 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios normos taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl yra pagrindas skundžiamus procesinius sprendimus pakeisti, atmetant ieškinį dėl tos dalies, dėl kurios prašoma priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 3, 4 dalys).
Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nutartis nemotyvuota. Kasatorius laiko, kad tai yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo atvejis.
Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliutus sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindas yra visiškas motyvų nebuvimas; neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė DK 141 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios normos taikymo ir aiškinimo praktikos, ir panaikinus teismų sprendimų tas dalis, kurių priėmimui turėjo įtakos teisėjų kolegijos nustatyti teisės pažeidimai, pirmiau išdėstyti kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nebeaktualūs, nes pažeidimai pašalinti.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinės instancijos teismas patyrė 21,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinant atsakovo kasacinį skundą, naikinant apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo tas dalis, dėl kurių ieškinio reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį patenkintas, ir ieškinį dėl šios dalies atmetant, proceso išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasatorius už paduotą kasacinį skundą į valstybės biudžetą sumokėjo 640 Lt; jo ginčijama suma – 11 154,80 Lt. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį už kasacinį skundą turėjo būti sumokėta 334,64 Lt; taigi kasatorius sumokėjo 305,36 Lt daugiau žyminio mokesčio, negu nustatyta įstatymo. Dėl to kasatoriui grąžintina 305,36 Lt žyminio mokesčio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 87, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties tą dalį, dėl kurios pakeistas Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimas, iš atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ ieškovei N. G. priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką sumažintas iki 11 154,80 Lt, panaikinti ir ieškinį dėl šios dalies atmesti; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties tą dalį, dėl kurios pakeistas Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimas, iš atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ į valstybės biudžetą priteistas žyminis mokestis sumažintas iki 640 Lt, pakeisti, iš atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ į valstybės biudžetą priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 306 Lt.
Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties ir Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Grąžinti atsakovui VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) banke UAB „Medicinos bankas“, už kasacinį skundą pagal 2010 m. vasario 15 d. mokėjimo kvitą Swedbank AB sumokėto žyminio mokesčio dalį, t. y. 305,36 Lt.
Priteisti iš N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 21,10 Lt (dvidešimt vieną litą 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Juozas Šerkšnas
Pranas Žeimys
