Civilinė byla Nr. 3K-3-214/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3; 114.9.6.2; 114.11
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos primininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „SNS“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB–F „VITI“ ieškinį atsakovui UAB „SNS“ dėl skolos priteisimo, neteisėto sutarties nutraukimo bei atsakovo UAB „SNS“ priešieškinį dėl dalies atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Bylos ginčo esmė – kokią darbų kainą (fiskuotą ar nustatomą pagal kriterijus) šalys nustatė statybos rangos sutartyje, kokia ieškovo atliktų krosnių restauravimo darbų kaina, kaip turi būti vertinama eksperto išvada, taip pat keliamas priteistinų netesybų mažinimo klausimas.
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 365 892,80 Lt skolos už atliktus darbus, 66 591,98 delspinigių, 12 513,53 Lt palūkanų už atsakovo praleistą terminą sumokėti už darbus, 276 153,48 Lt baudą už neteisėtai nutrauktą rangos sutartį. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis atliktų darbų aktų dalis, kuriose iš viso išvardyta įvairių statybos darbų už 1 050 860 Lt (be PVM); 2) taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui l 096 619 Lt.
Byloje nustatyta, kad šalys 2004 m. rugsėjo 3 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti atsakovui (užsakovui) priklausančio statinio (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją. Šalys 2005 m. lapkričio 22 d. sudarė kontrolinių matavimų aktą, kuriame nustatė, kokius darbus atliko ieškovas nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2005 m. gruodžio mėn. Nurodyto akto pagrindu ieškovas pateikė pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2005 m. gruodžio mėn. Šioje pažymoje nurodytas neigiamas faktiškai atliktų darbų ir aktuose nurodytų darbų balansas: – 104 516 Lt. Atsakovas 2005 m. gruodžio 30 d. raštu informavo ieškovą apie rangos sutarties nutraukimą. Šalys iš esmės nesutaria dėl keturių krosnių atlikto restauravimo kainos. Šiai kainai ir visų kontrolinių matavimų akte išvardytų darbų kainai nustatyti apeliacinės instancijos teismas paskyrė teismo ekspertizę. 2009 m. birželio 15 d. teismo ekspertizės akte nustatyta, kad rangos sutartyje sutarta dėl konkrečios (tvirtos fiksuotos) kainos, restauruotų krosnių restauravimo kaina yra 509 678,13 Lt (su PVM), visų kontrolinių matavimų akte nurodytų darbų kaina – 2 225 640,15 Lt (su PVM).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį iš dalies patenkino: 1) pripažino iš dalies negaliojančiomis atliktų darbų aktų, surašytų nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2005 m. rugpjūčio mėn., dalis, kuriose iš viso išvardyta įvairių statybos darbų (į juos neįtraukti krosnių restauravimo darbai) už 1 050 860 Lt (be PVM), ir pripažino, kad nurodyti darbai atlikti už 289 417 Lt (su PVM); 2) atmetė priešieškinio dalį dėl restitucijos taikymo; 3) priteisė atsakovui iš ieškovo 672 Lt žyminio mokesčio; 4) priteisė valstybei iš ieškovo ir atsakovo po 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad iš Darbų kiekio žiniaraščio 52 eilutės matyti, kad ieškovas nurodė, jog vieno V sudėtingumo kategorijos koklio restauravimo specialiu skiediniu kaina – 2500,87 Lt, o 326 koklių – 815 282,37 Lt. Tačiau iš atsakovo pateiktos krosnių–židinių atstatymo, konservavimo–restauravimo sutarties, sudarytos tiesiogiai su UAB „Ugniavietė“, matyti, kad atsakovas su UAB „Ugniavietė“ susitarė dėl 331 426 Lt visų krosnių–židinių atstatymo, konservavimo–restauravimo darbų kainos, taigi 2,5 karto mažesnės negu nurodė ieškovas. Ieškovas restauravo tris V sudėtingumo kategorijos koklius. Dėl kitokio sudėtingumo kategorijų koklių šalys nesitarė. Ieškovo argumentas, kad susitarta dėl sąlyginio krosnių–židinių restauravimo darbų įkainio, nepagrįstas, nes už kiekvieną statybos ar restauravimo darbą paprastai nustatomi konkretūs įkainiai. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas vienašališkai nustatė koklių restauravimo įkainius, todėl nepagrįstai iš atsakovo reikalavo 320 254 Lt už krosnių restauravimo darbus. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą sumokėti 17 042,74 Lt už tvorą aikštelei aptverti, nes rangos sutartyje ir Darbų kiekio žiniaraštyje nenumatyta atlikti tokių darbų. Atmetęs pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas atmetė ir papildomus reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo. Be to, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl baudos priteisimo, nes pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog rangos sutartis nutraukta neteisėtai. Pasisakydamas dėl priešieškinio teismas konstatavo, kad nėra ginčo dėl to, jog tie darbai, kuriuos atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti neatliktais, yra neatlikti, nes tik faktiškai padarytus darbus šalys konstatavo 2005 m. lapkričio 22 d. kontrolinių apmatavimų akte. Tačiau teismas sprendė, kad priešieškinio reikalavimai dėl atliktų darbų aktų dalių pripažinimo negaliojančiais turi būti patenkinti, nes negali būti įteisinti faktiškai neatlikti darbai. Byloje padaryta išvada, kad 2005 m. lapkričio 22 d. kontrolinių apmatavimų akte dėl piniginės darbų išraiškos įvertinti ne tik faktiškai neatlikti, bet ir atlikti darbai, tačiau nenumatyti rangos sutartyje. Dėl to teismas sprendė, kad restitucija negali būti taikoma tik neatliktiems darbams (kai dalį neatliktų darbų padengė atlikti, bet nesutarti darbai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 29 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo apeliacinį skundą, atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą: 1) panaikino sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys, jį patenkino iš dalies; 2) priteisė ieškovui iš atsakovo 153 826,48 Lt skolos, 27 996,33 Lt delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų; 3) priteisė ieškovui iš atsakovo 4164,33 žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme; 4) priteisė atsakovui iš ieškovo 7483,50 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme; 5) paliko nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį; 6) priteisė ieškovui iš atsakovo 5544,42 Lt žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme, ir 4462,50 Lt, sumokėtų už ekspertizę; 7) priteisė atsakovui iš ieškovo 3000 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir argumentais dėl priešieškinio tenkinimo iš dalies ir restitucijos netaikymo, taip pat ieškinio reikalavimo dėl baudos priteisimo netenkinimo argumentacija. Pasisakydamas dėl ieškinio, teismas nurodė, kad ieškovas atliko papildomus 2005 m. lapkričio 22 d. kontrolinių matavimų akte nenurodytus darbus. Tai, kad šie darbai atlikti, patvirtina byloje pateikti 2005 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktai. Šių darbų vertė – 306 785,62 Lt. Nurodytus aktus pasirašė atsakovo atstovas, todėl teismas sprendė, kad darbai atlikti ir už juos turi būti apmokėta. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaidas, ieškovo patirtas lempoms, halogenams, šviestuvams ir kitoms prekėms, nes jos susijusios su tiesioginėmis ir netiesioginėmis išlaidomis atliekant darbus pagal rangos sutartį bei turi būti įskaitomos į darbų kainą. Teismas konstatavo, kad atsakovas ieškovui už atliktus darbus turėjo sumokėti 2 532 425,77 Lt (2 225 640,15 Lt + 306 785,62 Lt). Šalys sutaria, kad ieškovui sumokėta 2 395 642,03 Lt, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 136 783,74 Lt (2 532 425,77 Lt – 2 395 642,03 Lt). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi ieškovui sumokėti už tvoros pastatymą, nes atsakovas 2006 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 26 ieškovui pripažino 17 042,74 Lt skolą už teritorijos aptvėrimą. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 9784,56 Lt už stebėjimo kamerų pastatymą, nes atsakovas nesutiko su tokių darbų atlikimu. Remdamasis rangos sutarties 11 straipsnio 1 punkto nuostata, kad uždelsęs atsiskaityti užsakovas moka 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo neapmokėtos sumos, bet delspinigių bendra suma negali viršyti 10 proc. visos kainos, taip pat kad ieškinio senaties terminas dėl delspinigių priteisimo yra 6 mėn., teismas apskaičiavo priteistiną delspinigių sumą 27 996,33 Lt (153 826,48 Lt x 0,1 proc. x 182 d.)
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo: 1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį, kuria iš dalies panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimas ir iš dalies patenkintas ieškinys: priteista ieškovui iš atsakovo 153 826,48 Lt skolos, 27 996,33 Lt delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų; 2) pakeisti skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir atsakovui iš ieškovo priteistą žyminio mokesčio dalį padidinti nuo 7483,50 Lt iki 14 967 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl materialiosios teisės normų. Teismas neteisingai nustatė krosnių restauravimo kainą, turėjo taikyti bendrąsias rangos sutartį reglamentuojančias nuostatas dėl rangos darbų kainos nustatymo, nes statybos rangą reglamentuojančiose normose nenustatyti statybos darbų kainos nustatymo ypatumai, t. y. CK 6.653 straipsnio 1 dalį, 6.198 straipsnį. Teismas nevertino šalių valios dėl rangos sutartyje įtvirtintos rangos darbų kainos nustatymo tvarkos.
2. Kasatorius nurodo, kad šalys susitarė dėl konkrečių darbų, nustatytų ieškovo žiniaraštyje, atlikimo ir kainos. Dėl papildomų darbų šalys susitardavo atskirai. Krosnių restauravimo kaina buvo nenustatyta, o paaiškėjus, kad yra tik trys penktos sudėtingumo kategorijos kokliai, krosnių restauravimo kaina turi būti 113 030,57 Lt.
3. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas krosnių koklių restauravimo kainą, turėjo vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193–6.195 straipsniuose ir detalizuotomis kasacinio teismo praktikoje, bet to nepadarė, nepagrįstai rėmėsi tik ekspertizės aktu, kuriame ginčijama kaina nustatyta taip pat nepritaikius sutarčių aiškinimo taisyklių. Kasatorius nurodo, kad krosnių restauravimo kaina turėjo būti nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijumi.
4. Dėl proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nes rėmėsi tik eksperto išvadomis dėl krosnių restauravimo kainos nustatymo, bet eksperto nustatytos kainos nevertino, nenurodė įstatymo nuostatų ir rangos sutarties sąlygų, susijusių su krosnių restauravimo kainos nustatymu.
5. Teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu, nes jame krosnių restauravimo kaina nustatyta remiantis statybos rangą reglamentuojančiomis CK normomis ir kasacinio teismo praktika, bet ekspertas negali pasisakyti teisės klausimais. Akte išsakytais klausimais nesinaudota specialios srities žiniomis. Taip pat aktas nevertintas su kitais bylos įrodymais.
6. Ekspertizės akte nepagrįstai remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje UAB „Estinos arka“ v. UAB „Lelija“, byla Nr. 3K-3-543/2006, nes jos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.
7. Ekspertas krosnių restauravimo kainą nustatė ne proporcingai atliktų darbų kiekiui, bet ją padidino, atsižvelgęs į faktiškai koklių restauravimo darbus atlikusio subrangovo darbų kainą. Tokia kaina, kasatoriaus vertinimu, nustatyta nepagrįstai, nes tik trys iš 1533 koklių buvo penktos sudėtingumo kategorijos. Be to, ieškinyje reikalauta 457 392,78 Lt kaina už krosnių restauraciją, bet ekspertas nustatė 509 678,13 Lt kainą, t. y. didesnę. Dėl to teismas viršijo ieškinio ribas.
8. Dėl netesybų. Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai nustatė priteistinas netesybas, nes jas apskaičiavo taip pat ir nuo skolos už tvoros sumontavimą, bet šie papildomi darbai nebuvo numatyti rangos sutartyje, šalys dėl jų papildomai susitarė, o netesybos nustatytos tik už tų darbų kainą, kurie išvardyti rangos sutartyje (žiniaraštyje). Be to, teismas nepasisakė dėl netesybų mažinimo, nes jos yra aiškiai per didelės, sudaro beveik 1/3 dalį priteistos skolos.
9. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kodėl atmetė kasatoriaus argumentus, susijusius su tvora, t. y. kad tvora jau buvo kasatoriui įsigyjant pastatą, kad ji nebuvo ieškovo nuosavybė, kad kasatorius klaidingai pripažino, jog sumokės už tvorą.
10. Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė, kokiu pagrindu kasatoriui atsirado pareiga sumokėti už darbus, nurodytus šalių nepasirašytuose 2005 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktuose. Pagal šiuo aktus ieškovas neišrašė sąskaitų–faktūrų, nepareiškė reikalavimo dėl darbų pripažinimo ir skolos už juos priteisimo.
11. Dėl žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė kasatoriui iš ieškovo tik pusę žyminio mokesčio už priešieškinį, nes neteisingai įvertino priešieškinio reikalavimų pobūdį. Kasatorius reikalavo pripažinti iš dalies negaliojančius darbų atlikimo aktus ir taikyti restituciją. Teismai patenkino reikalavimą dėl darbų atlikimo aktų pripažinimo negaliojančiais, bet atsisakė taikyti restituciją. Kasatorius nurodo, kad restitucija yra nesavarankiškas reikalavimas. Be to, jos taikymo klausimą teismai sprendžia ex officio. Dėl to reikalavimo dėl restitucijos nepatenkinimas nėra pagrindas mažinti už priešieškinio padavimo priteistiną žyminį mokestį.
12. Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai paskirstė visas bylinėjimosi išlaidas, nes neatsižvelgė į patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad rangos sutartyje šalys nenustatė darbų kainos, todėl ji turėtų būti apskaičiuota pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį ir 6.198 straipsnį. Atsiliepime nurodoma, kad šalys, priešingai, susitarė dėl kainos sutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ja rėmėsi.
2. Kasatorius skunde nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, teigdamas, kad ieškovo restauruotose krosnyse buvo tik trys penktos kategorijos sudėtingumo kokliai. Iš atliktų darbų aktų matyti, kad kasatorius kelis kartus priėmė ir apmokėjo daugiau šios kategorijos koklių restauravimo darbų. Atsiliepime nurodoma, kad aplinkybė, jog kasatorius, manydamas, kad yra tik trys penktos kategorijos sudėtingumo kokliai, priėmė daugiau restauravimo darbų pagal šios kategorijos darbų įkainį, patvirtina šalių poziciją, jog nurodytas įkainis taikomas ne tik penktos kategorijos sudėtingumo koklių restauravimui, bet ir kitiems darbams.
3. Pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų pažeidimų, kasatorius ginčija ekspertizės akto išvadas, bet nepateikia argumentų, kokią įtaką tai turi vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
4. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentu, kad teismas neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Priešingai, ieškovas nurodo, kad kasaciniame skunde neteisingai aiškinamos bylos aplinkybės, t. y. kad šalys rangos sutartyje nesusitarė dėl krosnių koklių restauravimo kainos ir privalėjo tai aptarti atskirame papildomame susitarime. Ieškovas mano, kad tokio papildomos susitarimo nebuvimas patvirtina, jog šalys kaip tik susitarė dėl koklių restauravimo kainos rangos sutartyje.
5. Dėl netesybų. Ieškovas prieštarauja kasatoriaus argumentams dėl netesybų, nurodo, kad tokie kasacinio skundo argumentai pažeidžia sutarties šalių laisvės principą. Be to, priteistos netesybos sudaro ne 1/3 dalį priteistos skolos, bet 18 proc.
6. Dėl ekspertizės akto neatitikties įstatymo reikalavimams atsiliepime nurodoma, kad taip nėra, nes ekspertės išvados pagrįstos specialių žinių reikalaujančiais atliktais tyrimais ir skaičiavimų rezultatais, bet ne teisės normomis ir teismų praktika. Teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis ekspertizės akte grindžiamas tik tyrimo krypčių pasirinkimas.
7. Atsiliepime taip pat nesutinkama su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovui daugiau, negu ieškinyje reikalauta. Ieškovas pažymėjo, kad ekspertizės akte apskaičiuota ne tik krosnių, bet ir bendra visų atliktų darbų kaina.
8. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad kasatoriaus pripažinimas, jog už tvorą jis sumokės, nesukelia teisinių padarinių.
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl statybos rangos darbų kainos nustatymo
CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties.
Rangos darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi, atliekami su jo sutikimu ir jam perduodami pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Towage and Marine Assistance“ v. AB „Klaipėdos hidrotechnika“, byla Nr. 3K-3-572/2003).
Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba sudarant sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Rangos sutartis galioja ir nenurodžius kainos sutartyje, tokiu atveju darbų kaina nustatoma CK 6.198 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Estinos arka“ v. UAB,,Lelija“, byla Nr. 3K-3-543/2006).
Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai ši nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokias išimtys nustatytos bendrosiose rangos normose, konkrečiai – CK 6.653 straipsnio 6 dalyje bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, tiek pasirašytas abiejų statybos rangos sutarties šalių, tiek ir vienašališkai rangovo, yra įrodymų šaltinis apie rangovo nurodomą atliktų darbų, panaudotų medžiagų kainą. Esant ginčui dėl užsakovo prievolės rangovui atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytą kainą, taip pat ir tuo atveju, kai dėl kainos rangos sutarties šalys nebuvo iš anksto susitarusios ir kaina rangos sutartyje nenurodyta. Šia teise užsakovas gali naudotis atsikirtimų į ieškinį pareiškimo forma. Tuo atveju, kai sutarties (atliktų darbų) kainai nustatyti pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį taikomos CK 6.198 straipsnio taisyklės ir statybos rangos sutarties šalių ginčas dėl sutarties (atliktų darbų) kainos sumokėjimo nagrinėjamas teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „ Sermeta“, byla Nr. 3K-3-54/2009). CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutarties šalys, nenumatydamos sutartyje kainos ar jos nustatymo kriterijų, omenyje turėjo įprastą kainą, o jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą. CK 6.198 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta galimybė koreguoti sutarties kainą, kai sutarties šalis, turinti teisę viena nustatyti sutarties kainą, elgėsi nesąžiningai ir šia teise piktnaudžiaudama nustatė aiškiai protingumo kriterijų neatitinkančią kainą. Pagal šią teisės normą viena iš jos taikymo sąlygų yra sutarties šalies turėjimas teisės savo nuožiūra nustatyti sutarties kainą ir šios teisės įgyvendinimas. Kai šios sąlygos nėra, aptariamoji teisės norma netaikytina.
Byloje nustatyta, kad ieškovas restauravo keturias krosnis iš sutartų penkiolikos krosnių. Taip pat teismai nustatė, kad šalių rangos sutartyje nustatyta konkreti (tvirtai) fiksuota) kaina, nes 2004 m. rugsėjo 3 d. statybos rangos sutarties 2 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, jog sutarties kaina yra nustatyta šalių susitarimu, remiantis rangovo pateiktu pasiūlymu ir darbų kiekių žiniaraščiu. Taip pat rangos sutarties 2 punkte nustatyta, kad bendra sutarties kaina su PVM yra 22 980 174 Lt, papildomiems darbams atlikti užsakovas papildomai suformuoja rezervą, kuris bus ne didesnis kaip 10 proc. sutarties kainos. Taip pat ginčo šalių rangos sutartyje nustatytos kainos mažinimo ir didinimo galimybės, priklausančios nuo darbų apimties, kokybės, panaudotų statybinių medžiagų kokybės pokyčio statybos proceso metu. Tačiau bendra rangos sutartyje nustatyta kaina negalėjo būti nei mažinama, nei didinama, atsižvelgiant į tai, kaip atskirus rangos darbus (krosnių restauravimo darbus) įvertino rangovas (ieškovas). Rangos sutarties objekto sudėtinė dalis taip pat buvo krosnių restauravimo darbų atlikimas, nors rangos darbų kiekių žiniaraštyje prie restauravimo darbų nurodyti tik V kategorijos sudėtingumo koklių restauravimo darbai (žiniaraščio 41, 52 eilutės). Tai matyti iš bylos aplinkybių (kartu su 2004 m. liepos 28 d. rangovo pasiūlymo raštu sudaryti rangos sutartį pateikto darbų kiekių žiniaraščio, kuriame nustatyti restauruotinų krosnių koklių kiekiai ir darbų kaina, šalių elgesio – ieškovas atliko dalies statybos objekte esančių krosnių restauravimo darbus, perdavė juos kasatoriui, šis juos priėmė). Statybos rangos sutartys yra specifinės, nes jų vykdymas dažniausiai trunka ilgą laiko tarpą. Dėl to statybos proceso metu atliekami tarpiniai mokėjimai už iki mokėjimo atliktus rangos darbus net ir tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje nustatyta konkreti kaina. Tam, kad būtų galima nustatyti tarpinių mokėjimų dydį, turi būti nustatyta atliktų rangos darbų vertė. Ji nustatoma sudarant atliktų darbų sąmatas arba darbų kiekių žiniaraščius. Be to, šie dokumentai gali atlikti ir kitą funkciją – jie pateikiami užsakovui kartu su rangovo pasiūlymu ir yra šio sudėtinė dalis. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas pateikė kasatoriui pasiūlymą ir kartu su juo darbų kiekių žiniaraštį. Jame nustatyta bendra visų statybos objekte esančių krosnių restauravimo darbų kaina – 1 652 374,20 Lt be PVM, kuri apskaičiuota už visų koklių, kaip V (aukščiausios) kategorijos sudėtingumo koklių, restauravimą. 2009 m. birželio 15 d. teismo ekspertizės akte pateikti trys ieškovo restauruotų (keturių) krosnių (koklių) restauravimo darbų vertės nustatymo metodai. Pirmas, darbų vertės nustatymas proporcingai restauruotų krosnių skaičiui. Antras, darbų vertės nustatymas proporcingai restauruotų koklių skaičiui. Trečias, darbų vertė nustatoma proporcingai restauruotų koklių sudėtingumui. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pirmuoju ir antruoju metodais atliktų darbų vertei nustatyti, nes skaičiuojant darbų kainą pagal juos būtų neatsižvelgta į skirtingose krosnyse esančių koklių skaičių ir sudėtingumą. Ekspertizės akte nurodyta, kad, apskaičiuojant atliktų darbų krosnių restauravimo darbų vertę trečiuoju metodu, atsižvelgta į koklių skaičių ir sudėtingumą. Byloje yra pateikti krosnių restauravimo darbus faktiškai atlikusios (iš pradžių kaip subrangovo, vėliau tiesiogiai su kasatoriumi sudarytos sutartis pagrindu) UAB „Ugniavietė“ atliktų darbų aktas–suvestinė ir konkrečių krosnių restauravimo sąmatos, kuriose nurodyta, kad faktinė bendra keturių krosnių restauravimo kaina yra 119 806,11 Lt, o visų objekte esančių krosnių kaina – 458 258,18 Lt. Šios kainos nustatytos proporcingai restauruotų koklių skaičiui ir sudėtingumo kategorijai (T. 1, b. l. 130; T. 2, b. l. 170–174). Ekspertizės akte restauruotų keturių krosnių kaina trečiuoju metodu nustatyta 431 930,62 Lt (be PVM) (509 678,13 Lt – su PVM), skaičiuojant nuo 1 652 374,20 Lt bendro visų objekte esančių krosnių restauravimo kainos, apskaičiuotos pagal V kategorijos sudėtingumo koklių restauravimo įkainį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia tesimo ekspertizės akte nustatyta kaina (atliktų darbų vertė) yra neadekvati atliktų restauravimo darbų mastui, pobūdžiui ir sudėtingumui, neatitinka teisingo, sąžiningo ir racionalaus atlygio už atitinkamus atliktus darbus kriterijaus, nes, nors ir ekspertizės akte teigiama, jog buvo atsižvelgta į atliktų darbų sudėtingumą, iš tikrųjų krosnių restauravimo darbų kaina apskaičiuota visiems faktiškai atliktiems darbams taikant V kategorijos sudėtingumo kokliams nustatytą įkainį. Ekspertizės akte keturių krosnių restauravimo darbų kaina nustatyta ne proporcingai atliktų darbų sudėtingumui (t. y. ne pagal tai, kiek ir kokio sudėtingumo koklių buvo restauruota), bet padidinant kainą, atsižvelgiant į faktiškai koklių restauravimo darbus atlikusio subrangovo darbų kainos proporciją su visų subrangovo restauruotų krosnių kaina. Kodėl teismo ekspertas taikė visiems atliktiems koklių restauravimo darbams įkainį kaip sudėtingiausios kategorijos kokliams, nors šios kategorijos koklių restauruota tik 3 iš 421 koklių, o visi kiti restauruoti kokliai yra žemesnės kategorijos, teismo ekspertizės akte nepagrįsta. Pabrėžtina, kad ginčo šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje ir pagal jos nuostatas šios sutarties sudėtine dalimi laikomame darbų kiekių žiniaraštyje nustatyta tik V kategorijos sudėtingumo koklių restauravimo darbų kaina. Byloje nėra duomenų apie šalių susitarimus dėl kitokio sudėtingumo koklių restauravimo darbų kainos ar įkainių, todėl visų keturių restauruotų krosnių restauravimo darbų kaina byloje turėjo būti nustatyta pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintus kriterijus (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad šalys raštu, žodžiu ar veiksmais būtų sulygusios V kategorijos sudėtingumo koklių restauravimo darbų kainą taikyti visų koklių restauravimui. Esant ginčui dėl jau atliktų darbų kainos, rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos (CK 6.691 straipsnio 1 dalis) vykdymo išraiška yra įprastos kainos nustatymas, o jeigu tokia kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijų atitinkančios kainos nustatymas. Byloje nenustatyta, kad tokia užmokesčio už skirtingo sudėtingumo koklių restauravimo kaina, apskaičiuota pagal sudėtingiausios kategorijos koklių įkainį, atitinka rangos sutarties sudarymo metu toje vietoje verslo srityje įprastą imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis kainą, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijų kainą (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Priešingai negu ekspertizės akte, subrangovo UAB „Ugniavietė“ sąmatose nurodyti koklių restauravimo darbai ir jų kaina, proporcingi koklių sudėtingumui. Dėl to, ieškovas nepagrįstai plečiamai aiškina statybų rangos sutarties sąlygas dėl V kategorijos sudėtingumo koklių restauravimo įkainio, siūlydamas šį įkainį taikyti visiems krosnių restauravimo darbams, ignoruojant koklių restauravimo sudėtingumo skirtumus. Ginčo darbų kaina turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į restauruotų koklių sudėtingumo kategorijas ir vadovaujantis CK 6.198 straipsnyje nustatytais įprastos verslo praktikos bei protingumo kriterijais, bet tai nereiškia, kad ji turėtų būti lygi subrangovui faktiškai sumokėtam užmokesčiui už restauravimo darbus. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės akte nustatyta 431 930,62 Lt be PVM (509 678,13 Lt su PVM) ieškovo restauruotų krosnių restauravimo kaina, nes ji daugiau kaip keturis kartus (389 872,02 Lt) viršija faktiškai subrangovo atliktų krosnių restauravimo darbų vertę, o tai neatitinka teisingo, sąžiningo ir protingo atlygio už atliktus darbus kriterijų. Taip pat, atsižvelgdamas į nurodytą krosnių restauravimo kainą, Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai sprendė, kad kontrolinių matavimų akte išvardytų darbų kaina yra 2 225 640,15 Lt (su PVM) (1 567 235,67 – 113 030,57 + 431 930,62 = 1 886 135,72 (Lt) x 18 proc. (PVM). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad ieškovas papildomai atliko 306 785,62 Lt vertės darbų, kuriuos pripažino kasatorius, pasirašydamas 2005 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktus, taip pat kad kasatorius yra sumokėjęs ieškovui 2 395 642,03 Lt, apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kasatorius ieškovui skolingas 136 783,74 Lt (2 532 425,77 – 2 395 642,03), laikytina nepagrįsta.
Konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo CK 6.653 straipsnio 1 dalimi, 6.198 straipsnio nuostatomis, neteisingai nustatė ieškovo restauruotų krosnių restauravimo darbų kainą, iš byloje nustatytų aplinkybių nėra galimybės nustatyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančią kainą, tai turi tiesioginės įtakos visų ieškovo atliktų statybos rangos darbų vertei nustatyti, taip pat ir delspinigiams apskaičiuoti, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina tiek, kiek ja patenkinta ieškinio reikalavimų.
Dėl teismo ekspertizės akto reikšmės
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., byla Nr. 3K-3-516/2004). CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teismo įsitikinimo laipsnis. CPK įtvirtintas socialinio civilinio proceso modelis, todėl įrodinėjimo procese taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tokia įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (CPK 159 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R., byla Nr. 3K-3-206/2010).
Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), atsižvelgiant į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas taip pat privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis. Tai pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamos kainos, sutiko su teismo ekspertizės akto išvadomis, bet nenurodė jokių tokio sutikimo motyvų, neįvertino šio ekspertizės akto visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Ekspertizės akte nurodyta, kad keturių krosnių restauravimo kaina 431 930,62 Lt be PVM (509 678,13 Lt su PVM) nustatyta proporcingai restauruotose krosnyse esančių koklių skaičiui ir sudėtingumui. Tačiau iš teismo eksperto pateikto skaičiavimo matyti, kad nurodyta restauravimo darbų kaina apskaičiuota bendrą koklių kainą, darbų kiekių žiniaraštyje nustatytą tik V kategorijos sudėtingumo kokliams restauruoti (1 652 374,20 Lt), padauginant iš procentinės išraiškos (26,14 proc.), apskaičiuotos pagal faktiškai darbus atlikusio subrangovo UAB „Ugniavietė“ (su kuriuo vėliau atsakovas tiesiogiai sudarė sutartį dėl krosnių restauravimo) pateiktus darbų ir jų kainos sąmatinius duomenis (keturių krosnių restauravimo darbai – 119 806,11 Lt, visų krosnių bendra restauravimo kaina – 458 258,18 Lt (119 806,11 / 458 258,18 = 0,2614 x 100 proc. = 26,14 proc.; eksperto apskaičiuota keturių krosnių restauravimo kaina – 1 652 374,20 (Lt) x 0,2614 = 431 930,62 (Lt) x 18 proc. (PVM) = 509 678,13 Lt). Iš pateikto apskaičiavimo matyti, kad toks kainos apskaičiavimas ekspertizės akte atliktas neatsižvelgus į tai, kad buvo restauruoti skirtingo sudėtingumo kokliai, ir jiems visiems taikytas vienodas įkainis – V kategorijos sudėtingumo kokliams darbų kiekių žiniaraštyje nustatytas įkainis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės akte nustatytos keturių krosnių restauravimo kainos (509 678,13 Lt) ir krosnis restauravusios UAB „Ugniavietė“ atliktų darbų akte–suvestinėje bei krosnių restauravimo sąmatose nurodytos kainos (119 806,11 Lt) skirtumas yra 389 872,02 Lt. Tai kelia pagrįstų abejonių teismo ekspertizės akte apskaičiuotos ginčo krosnių restauravimo kainos protingumu ir atitiktimi įprastai verslo praktikai (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teismo ekspertizės aktą vertino izoliuotai nuo kitų byloje surinktų įrodymų, neatsižvelgė į jų prieštaringumą. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas, nustatydamas krosnių restauravimo darbų kainą, neatsižvelgė į Kultūros ministerijos 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-683 patvirtintą Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 4.01.09:2007 „Keraminių koklių tvarkomųjų paveldosaugos darbų medžiagų, mechanizmų ir darbo sąnaudų normatyvai“ (Žin., 2007, Nr. 126-5138), kuriame nustatyti kultūros paveldo keraminių koklių tvarkybos darbų sąnaudų normatyvai. Nurodyto reglamento 2 punkte nustatyta, keraminių koklių tvarkomųjų paveldosaugos darbų sąnaudų normatyvai yra naudojami nustatant tvarkybos darbų skaičiuojamąją kainą, sudarant šių darbų sąmatas. Taigi, nagrinėjamoje byloje, nustatant ginčo krosnių koklių restauravimo kainą turėjo būti vadovaujamasi nurodytu reglamentu, bet nei teismo ekspertizės akte, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje į šį poįstatyminį norminį teisės aktą neatsižvelgta. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai neanalizavo pirmiau nurodytų dokumentų, nevertino faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų viseto. Skundžiamoje nutartyje perrašytos teismo ekspertizėje išdėstytos išvados nėra pakankamos ir reikiamai pagrįstos. Dėl to pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185, 218 straipsnių, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartų ir nesudaro šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas apskųstoje nutartyje pažeidė CK 6.653, 6.198 straipsnius, CPK 185, 218 straipsnius, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktus, neteisingai nustatė ginčo krosnių koklių restauravimo kainą ir dėl to kasatoriaus skolą ieškovui, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir bylą grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 360 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, sudarančių pagrindą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas
Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
