Civilinė byla Nr. 3K-3-229/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 95.1; 121.17 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Česlovo Jokūbausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. Č. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. A. Č. ir M. Č. ieškinį atsakovui S. B. dėl testamento nuginčijimo; trečiasis asmuo - notarė N. V., institucija, teikianti išvadą byloje, – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinį procesinį veiksnumą, apeliacinio proceso nutraukimą, nustačius, kad skundą padavė neturintis teisės jį paduoti asmuo, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiu E. Č. 2006 m. balandžio 6 d. sudarytą testamentą, kaip sudarytą asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų (sprendimų) nutarčių esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2010 m. sausio 18 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė, nustačiusi, kad apeliacinis skundas paduotas neturinčių teisės jį paduoti asmenų. Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliacinį skundą pateikė ir pasirašė D. Č., kuris atstovauja ieškovui V. A. Č., ir ieškovas M. Č., kuris skundo pateikimo dieną nebuvo sulaukęs aštuoniolikos metų ir nebuvo atstovaujamas įstatyminio atstovo. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą pateikė tinkamai neatstovaujamas nepilnametis asmuo, taip pat nenustačiusi CPK 38 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, kada nepilnametis laikomas įgijusiu civilinį procesinį veiksnumą, teisėjų kolegija pripažino, kad M. Č. neturėjo teisės paduoti apeliacinio skundo, t. y. apeliacinis skundas paduotas asmens, neturinčio savarankiško kreipimosi į teismą teisės. Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliacinį skundą ieškovo V. A. Č. vardu pareiškęs D. Č. rėmėsi 2006 m. gruodžio 7 d. įgaliojimu. Teisėjų kolegija sprendė, kad D. Č. nepatenka į CPK 56 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų, galinčių būti atstovais teisme, sąrašą, todėl tik kartu su ieškovui atstovaujančiu advokatu ar advokato padėjėju turėjo teisę pasirašyti apeliacinį skundą ir jį pateikti (CPK 56 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nurodė, kad nustatytos aplinkybės sudaro atsisakymo priimti apeliacinį skundą pagrindą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau jos nustatytos nagrinėjant bylą, todėl apeliacinį procesą nutraukė (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas M. Č. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas neveiksnaus asmens kreipimosi į teismą tvarkos pažeidimą, tačiau nenustatęs termino pažeidimui pašalinti (CPK 40 straipsnis), nukrypo nuo CPK 2 straipsnyje įtvirtinto vieno iš civilinio proceso tikslų – ginti asmenis, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami. Bylą nagrinėję teismai, priimdami apeliacinį skundą, nenustatė, kad jis turi trūkumų; tik 2010 m. sausio 18 d. rašytinio proceso tvarka priimta nutartimi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas paduotas neveiksnaus asmens. Kasatoriaus nuomone, savo iniciatyva pereidamas prie rašytinio proceso ir nutraukdamas apeliacinio skundo nagrinėjimą CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 322 straipsnį; nepateikus įstatyminio atstovo sutikimo jam pasirašyti skundą, teismas turėjo pasinaudoti CPK 316 straipsnyje įtvirtintu apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutu ir tik po to spręsti dėl skundą padavusio asmens teisių apimties. Kasatorius pažymėjo, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu jis jau buvo pilnametis, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.
2. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. E. R., bylos Nr. 3K-3-380/2009; 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos ir Italijos UAB,,Lavestina“, bylos Nr. 3K-3-429/2009).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas S. B. prašė skundą atmesti. Jis nurodė, kad situacija, kai skundą pasirašo ir paduoda asmenys, neturintys šiems veiksmams atlikti savarankiškos teisės, nesudaro pagrindo trūkumų šalinimo institutui taikyti. Atsakovo nuomone, tokiu atveju laikytina, kad apeliacinio skundo nėra ir negali būti šalinami jo trūkumai; teismui priėmus nutartį šalinti skundo trūkumus, būtų neaišku, kam ji turėtų būti adresuojama; nenutraukus apeliacinio proceso, taip pat būtų neaišku, iš kokių asmenų turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t. y. jis galėtų sukelti materialinių teisinių padarinių asmenims, neįtrauktiems į procesą. Atsakovas pažymėjo, kad aplinkybė, jog apeliacinio proceso metu kasatorius tapo pilnametis, nesuteikia pagrindo išvadai, kad jis turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinio skundo priėmimą ir jo trūkumų šalinimo procedūras, taikymo
CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti apeliacinį skundą priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas, sprendžiantis apeliacinio skundo priėmimo klausimą, prieina prie išvados, kad skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti.
Asmeniu, neturinčiu teisės paduoti apeliacinį skundą, pripažįstamas ir toks asmuo, kuris neturi civilinio procesinio veiksnumo arba turi ribotą civilinį procesinį veiksnumą. Kokie fiziniai asmenys turi civilinį teisinį veiksnumą, apibrėžiama CPK 38 straipsnyje. Tai asmenys, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, taip pat nepilnamečiai, įstatymų nustatyta tvarka sudariusieji santuoką ir nepilnamečiai, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais) (CPK 38 straipsnio 1 dalis).
Čia pat yra nurodomos ir ribotą civilinį procesinį veiksnumą turinčios asmenų grupės. Tokios yra fiziniai asmenys, kurių civilinis veiksnumas apribotas įstatymų nustatyta tvarka, bei nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų. Būtent šios asmenų grupės teisinės padėties vertinimas yra aktualus nagrinėjamos bylos kontekste. Remiantis proceso teisės normomis, įtvirtintomis jau pirmiau nurodytame CPK 38 straipsnyje, konstatuotina, kad šios asmenų grupės galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ribojamas arba civiliniu teisiniu santykiu, arba dalyvaujančio byloje asmens statuso suponuota procesine teisine padėtimi. Pirmuoju atveju kalbama apie nepilnamečius nuo keturiolikos metų, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo savarankiškai, jeigu ginčas yra dėl santykių, kuriuose jie turi visišką civilinį veiksnumą (CPK 38 straipsnio 3 dalis, CK 2.8 straipsnis), antruoju – apie nepilnamečius nuo keturiolikos metų, kurie nepriskirtini pirmųjų kategorijai, tačiau dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi pagal įstatymą privalo būti įtraukti dalyvauti byloje atitinkamai viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis. Pažymėtina, kad šiai antrajai asmenų grupei, į kurią apeliacinio skundo padavimo metu pateko ir kasatorius, yra nustatytas procesinis atstovavimas įstatymo pagrindu, įgyvendinamas tėvų (įtėvių).
Vertinant, ar kasatorius, būdamas nepilnamečiu nuo keturiolikos metų, suinteresuotu bylos baigtimi, įstojęs į bylą ieškovu, turėjo teisę pats savarankiškai pateikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, būtina akcentuoti tokio atstovaujamojo ir atstovo pagal įstatymą teisinės padėties ypatumus. Atstovaujamasis šiuo atveju yra riboto civilinio procesinio veiksnumo subjektas, įstatymo pagrindu atstovaujamas tėvų (įtėvių). Atstovai pagal įstatymą, vadovaujantis CPK 54 straipsnio 1 dalimi, atstovaujamųjų vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tokios įstatymo išimtys yra ir CPK 38 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti teisiniai nepilnamečių atstovavimo pagal įstatymą pagrindai. CPK 38 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų atstovais pagal įstatymą yra jų tėvai (įtėviai), suponuoja tokių nepilnamečių įstatyminių atstovų – tėvų teisę tiek kreiptis į teismą su ieškiniu tokio vaiko interesais, tiek įgyvendinti teisę į apeliaciją. Tuo tarpu pats nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, įtrauktas dalyvauti byloje ieškovu, savarankiškos teisės paduoti apeliacinį skundą neturi, išskyrus atvejus, išvardytus CPK 38 straipsnio 3 dalyje. Tai suponuoja, kad kasatorius, paduodamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepasiekęs aštuoniolikos metų, peržengė tokiems asmenims CPK 38 straipsnio 2 dalyje nustatytas civilinio procesinio veiksnumo ribas, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokio asmens paduotą apeliacinį skundą, pažeidė reikalavimus, įstatymo nustatytus apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūroms.
Vertindamas CPK 316 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas pažymi, kad ne tik CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų neatitiktis yra pagrindas apeliacinio skundo trūkumams šalinti. CPK 40 straipsnyje įtvirtintos specialiosios proceso normos, nustatančios procesinio pobūdžio trūkumų, susijusių su civiliniu procesiniu šalies veiksnumu, šalinimo taisykles. Vadovaujantis CPK 40 straipsniu, jeigu galima pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus, susijusius su civiliniu procesiniu šalies veiksnumu, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti (1 dalis). Teismas turi teisę leisti asmeniui, neturinčiam civilinio procesinio veiksnumo (taip pat asmeniui, turinčiam tik ribotą civilinį procesinį veiksnumą), arba asmeniui, kuris neturi jam atstovaujančio organo, atlikti tam tikrus procesinius veiksmus tuo atveju, kai per nustatytą terminą trūkumai bus pašalinti, o atlikti procesiniai veiksmai patvirtinti įgalioto vesti bylą asmens (2 dalis).
Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą priėmė, nors privalėjo taikyti jau minėtas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūras, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti, turėtų priimti nutartį ir nustatyti apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 3 dalis), t. y. vadovaujantis CPK 40 straipsniu pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus, susijusius su civiliniu procesiniu šalies veiksnumu – pateikti įstatyminio atstovo apeliacinį skundą, o ne nutraukti apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu kasatorius jau buvo pasiekęs pilnametystę ir kartu įgijęs civilinį procesinį veiksnumą (CPK 35 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas nebeturėjo teisinio pagrindo taikyti procesinio pobūdžio trūkumų, susijusių su civiliniu procesiniu šalies veiksnumu, šalinimo procedūrų ir privalėjo kasatoriaus apeliacinį skundą nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl rašytinio proceso taikymo apeliacinės instancijos teisme neteisėtumo
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka gali išspręsti apeliacinį skundą, jeigu:
1) pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, privalėjo atsisakyti jį priimti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą nutraukia ir priima nutartį grąžinti sumokėtą žyminį mokestį;
2) konstatuoja, kad yra absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.
Sprendžiant dėl rašytinio proceso tvarkos taikymo apeliaciniame procese šioje byloje teisėtumo, pažymėtina, kad galima daryti tik prielaidą, jog buvo remtasi CPK 321 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes jokiame procesiniame dokumente tokio procesinio sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų nenurodyta. Nutartyje jau išdėstyti argumentai, kodėl nebuvo teisinio pagrindo nutraukti apeliacinį procesą dėl kasatoriaus apeliacinio skundo vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, todėl yra pagrindas konstatuoti ir neteisėtą CPK 321 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymą.
Dėl nutarties, kuria nutrauktas apeliacinis procesas dėl M. Č. apeliacinio skundo, panaikinimo
Minėta, kad nagrinėdamas kasatoriaus apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka bei nutraukdamas apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu - kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti, apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė proceso teisės normas ir dėl kasatoriaus skundo priėmė neteisėtą nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kuri naikinama ir byla pagal M. Č. apeliacinį skundą perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės instancijos teisme patirta 79,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutarties dalį, kuria nutrauktas apeliacinis procesas dėl M. Č. apeliacinio skundo, panaikinti ir bylą pagal M. Č. apeliacinį skundą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Česlovas Jokūbauskas
Gintaras Kryževičius
