Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-268/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 93.2.2; 124.2.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų UAB „Lakis“, V. R., A. M., P. J. ir J. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tefire“ ieškinį atsakovams UAB „Lakis“, V. R., A. M., P. J. ir J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjai 2010 m. sausio 21 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą atnaujinti procesą ir nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Tefire“ v. UAB „Lakis“, V. R., A. M., P. J., J. K., bylos Nr. 3K-3-555/2010, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti ilgalaikę rangos sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją; pripažino negaliojančia 2006 m. gegužės 2 d. ieškovo UAB „Tefire“ ir atsakovo UAB „Lakis“ sudarytą ilgalaikę rangos sutartį Nr. 2006/05/02; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovui UAB „Tefire“ iš atsakovo UAB „Lakis“ 1 189 100 Lt perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; kitas sprendimo ir nutarties dalis paliko nepakeistas. Pareiškėjai nurodė, kad kasacinio teismo nutartį gavo 2009 m. gruodžio 14 d. ir nuo tada sužinojo apie tai, jog bylą kasacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Dėl to pareiškėjai mano, kad nepraleido CPK 368 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą pateikti. Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas šiais argumentais:

Kasacinis teismas pažeidė teisėjo nešališkumo principą, nes teismas turėjo taikyti CPK 66 straipsnyje nustatytus kitus negu CPK 65 straipsnyje įtvirtintus teisėjo nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindus, ir teisėjas E. B. privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes teisėją ir visuose teismuose kasatoriui atstovavusią advokatę L. D. siejo subordinacijos (pavaldumo) santykiai. Kasacine tvarka nagrinėtos bylos teisėjas E. B. nuo 2006 m. iki dabar dirba katedros vedėju Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedroje, o advokatė nuo 2002 iki 2008 metų dirbo toje pačioje katedroje lektore. Be to, teisėjas ir advokatė 2002 metais tame pačiame universitete baigė doktorantūros studijas ir apgynė socialinių mokslų daktarų disertacijas, gavo vienodus socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisėjo ir vienos iš šalių subordinacinių ryšių, nutartyse yra nurodęs, kad darbas vienoje katedroje, kurioje yra nedidelis žmonių kolektyvas, kai vienas asmuo yra lektorius, o kitas – katedros vedėjas, atliekantis administracines pareigas mokymo įstaigoje, byloje dalyvaujančio asmens gali būti vertinamas kaip aplinkybė, kelianti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (CPK 66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. K. v. R. P., J. M. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-590/2006).

Atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, Konstitucijos 109 straipsnį, Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą, priimtą byloje Academy Trading Ltd. ir kt. v. Graikija, pareiškimo Nr. 30342/96 (Academy Trading Ltd and others v. Greece, no. 30342/96), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą, priimtą byloje Daktaras v. Lietuva, pareiškimo Nr. 42095/98 (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98), pagal Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą teisėjas E. B. privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes jį ir kasatoriaus atstovę advokatę L. D., kaip darbuotoją ir darbdavį, siejo subordinacijos (pavaldumo) santykiai.

Pareiškėjų manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 daliai, užtikrinančiai kiekvieno asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nes teismo procesinis sprendimas nebuvo tinkamai ir pakankamai motyvuotas. Nurodyta konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo; teismų sprendimuose turi būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti, nes sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas, priimtas byloje Hirvisaari v. Suomija (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99); 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje Van de Hurk v. Nyderlandai (Van de Hurk v. The Netherlands, Series A n. 288, p. 20 par. 61 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.91 straipsnį, nurodė, kad piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam; piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma; sandorio, sudaryto per atstovą nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartyje išvadą apie neva buvusį piktavališką susitarimą grindžia vien tuo faktu, kad kasatoriaus ir atsakovo atstovai, būdami įmonių administracijų vadovai, gerai žinodami abiejų įmonių padėtį, tyčia, nedorai siekdami pelno atsakovui UAB „Lakis“, ginčijama sutartimi atsakovo atliekamų darbų kuravimą, jų kokybės kontrolę, darbų apimtis, jų įkainių nustatymą ir atliktų darbų priėmimą pavedė UAB „Lakis“ akcininkams, kurie tuo pačiu metu dirbo tiek kasatoriaus, tiek atsakovo įmonėse vadovaujančiais darbuotojais. Pareiškėjų teigimu, teismo išvada apie piktavališką susitarimą ir sudaryto sandorio nenaudingumą yra tik spėjamojo pobūdžio. Teismas procesiniame sprendime rėmėsi tik prielaidomis apie tam tikrų bylai reikšmingų aplinkybių buvimą, bet ne byloje nustatytais faktais. Pareiškėjai sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytas ieškovui atstovavusių ir tuo pat metu su atsakovais susijusių asmenų ryšys su abiem sutartį sudariusiomis įmonėmis įrodo tik galimybę tokį piktavališką susitarimą sudaryti, tačiau tai negalėjo būti nei tinkamas, nei pakankamas pagrindas konstatuoti tokio susitarimo egzistavimą. Dėl to kasacinio teismo procesinis sprendimas grindžiamas tik prielaidomis, neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų (CPK 263 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškėjai nurodo, kad pagal suformuotą teismų praktiką bet kuris pareiškėjų nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui.

Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjai taip pat prašo sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo vykdymą, nes tenkinus prašymą atnaujinti procesą ir išnagrinėjus bylą iš naujo kasacine tvarka, ieškovas UAB „Tefire“ pareiškėjui UAB „Lakis“ turės sumokėti daugiau nei 1,5 mln. Lt, todėl, atsižvelgiant į sunkią pareiškėjo finansinę būklę, nebūtų teisinga ir protinga iš jo išieškoti mokėtinas sumas, o vėliau jas vėl grąžinti pareiškėjui. Be to, dėl pareiškėjo UAB „Lakis“ jau pradėtas vykdymo procesas, nes šis 2009 m. gruodžio 23 d. gavo raginimą geruoju įvykdyti prievolę. Nesustabdžius teismų sprendimų vykdymo, pareiškėjas turėtų nedelsiant sumokėti 57 544,85 Lt, o tai lemtų jo bankrotą. Galintis atsirasti pareiškėjo nemokumas pažeistų ne tik jo darbuotojų, bet ir kreditoriaus UAB „Tefire“ interesus, todėl teismo sprendimų vykdymo sustabdymas atitiktų abiejų ginčo šalių interesus ir nepažeistų teisingumo ir protingumo principų (CPK 372 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjai, remdamiesi CPK 66 straipsniu, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 367 straipsnio 2 dalimi, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,372 straipsnio 2 dalimi, prašo teismo: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009, išnagrinėti ją kasacine tvarka iš naujo; 2) panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį, paliekant nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti ilgalaikę rangos sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją; 3) sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo; 4) išreikalauti duomenis apie teisėjo E. B. ir advokatės L. D. darbinę–mokslinę veiklą nuo 1998 m. iki 2009 m.

Ieškovas UAB „Tefire“ atsiliepimu į pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą byloje prašo atmesti prašymą, skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodoma, kad neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą, nes teisėjas ir advokatė dirbo skirtingose Mykolo Romerio universiteto katedrose; be to, advokatė Universitete nebedirba nuo 2008 m. rugpjūčio 31 d., o byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo gauta 2009 m. rugsėjo 18 d. Kiti pareiškėjų dėstomi argumentai taip pat negali būti pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnį, nes proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo kontrolės forma. Pareiškėjai, prašydami sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, taip pat iki bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme pradžios nepareiškę nušalinimo teisėjui E. B., kai buvo žinoma sudarytos kolegijos sudėtis, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje priimtas.

k o n s t a t u o j a :

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu

Teisėjų kolegija patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, kuria buvo išspręstas UAB „Tefire“ ir UAB „Lakis“, V. R., A. M., P. J. ir J. K. ginčas, priimta 2009 m. gruodžio 8 d., pareiškėjai nurodė, kad kasacinio teismo nutartį gavo 2009 m. gruodžio 14 d. ir nuo tada sužinojo apie tai, jog bylą kasacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; prašymas atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktas 2010 m. sausio 21 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti nepraleistas.

Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje pareiškėjai grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes bylą nagrinėjusios kasacinio teismo teisėjų kolegijos narys teisėjas E. B. nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nors privalėjo tai padaryti. Pareiškėjų teigimu, teisėją ir visuose teismuose kasatoriui atstovavusią advokatę L. D. siejo subordinacijos (pavaldumo) santykiai; teisėjas E. B. nuo 2006 iki dabar dirba katedros vedėju Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedroje, o advokatė nuo 2002 iki 2008 metų dirbo toje pačioje katedroje lektore.

Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-20/2004; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-363/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-262/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti. Taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka, tačiau procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V., R. V. v. S. V., V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-2672010).

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas Ši esminė garantija įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., byla Nr. 3K-3-389/2007). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. B. B., byla Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. R. P., byla Nr. 3K-3-279/2003).

Tikrinant pareiškėjų nurodyto bylos atnaujinimo pagrindo pagrįstumą, t. y. ar nebuvo pažeistos jų teisę į nešališką teismą užtikrinančios teisės normos, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme ir priimant 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį, viešasis interesas reikalauja pareiškėjų argumentų pagrįstumą šiuo aspektu vertinti vadovaujantis taip pat Konvencijos, kuri yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. A. S. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-1/2004). Taip pat svarbu atsižvelgti į šioje srityje formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (2000 m. birželio 22 d. sprendimas, priimtas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96 (Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, par. 121); 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas, priimtas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01 (Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028 (Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028).

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą pažeidimo, kada bylą nagrinėjantis teisėjas ir byloje dalyvaujančio asmens atstovas – advokatas užsiima pedagogine, kūrybine veikla toje pačioje mokymo įstaigoje, netgi toje pačioje mokymo įstaigos katedroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos teritorinė muitine v. UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007), tačiau nurodytose bylose teismo nešališkumo principo pažeidimą lėmė tai, kad teisėjas katedroje dirbo lektoriumi, o byloje dalyvaujančio asmens advokatas – katedros vedėju, kuris atliko ir administracines pareigas mokymo įstaigoje, tad bylą nagrinėjantį teisėją ir šaliai atstovaujantį advokatą mokymo įstaigoje siejo subordinacijos (pavaldumo) santykiai.

Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjai nurodė, kad bylą kasaciniame teisme nagrinėjęs teisėjas ir kasatoriui atstovavusi advokatė dirbo tos pačios švietimo įstaigos vienoje katedroje, t. y. juos siejo darbiniai pavaldumo santykiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai turėjo nurodyti ir teisėjų nešališkumo principo pažeidimą įrodančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Teisėjų kolegija, gavusi Mykolo Romerio universiteto pateiktą informaciją apie E. B. ir L. D. darbinę veiklą Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultete nuo 1998 m. iki 2009 m. (T. 9, b. l. 121) ir ją ištyrusi bei įvertinusi, nustatė, kad teisėjas nuo 1998 metų dirbo Lietuvos teisės akademijos Teisės fakulteto Civilinės ir komercinės teisės katedros asistentu, buvo šios katedros doktorantas, nuo 2002 metų – Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Civilinės ir komercinės teisės katedros lektoriumi, nuo 2005 metų – Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Civilinės ir komercinės teisės katedros docentu, nuo 2006 iki 2009 metų – Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedros vedėju; advokatė nuo 1998 metų buvo Lietuvos teisės akademijos Teisės fakulteto Finansų ir mokesčių teisės katedros doktorantė, nuo 2003 metų dirbo Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Finansų ir mokesčių teisės katedros lektore, nuo 2005 metų – Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Finansų ir mokesčių teisės docente, nuo 2006 iki 2008 metų – Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto Finansų ir mokesčių teisės katedros docente. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisėjas ir advokatė dirbo skirtingose katedrose, taigi jų nesiejo pavaldumo santykiai, kaip teigė pareiškėjai. Dėl to nėra jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl teisėjo E. B. šališkumo nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, o pareiškėjų argumentai grindžiami tik prielaida, jie neįrodė teisėjo nešališkumo principo pažeidimo fakto.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nenustatytas bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme neteisėta teismo sudėtimi faktas, pareiškėjų prašymas atnaujinti bylos procesą nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, bylos procesas neatnaujintinas ir byla pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį pakartotinai nenagrinėtina. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl prašyme atnaujinti bylos procesą išdėstytų argumentų, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis netinkamai motyvuota, neteisingai aiškintos faktinės bylos aplinkybės ir teisės normos.

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu

Ieškovas UAB „Tefire“ atsiliepimu į pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą byloje prašo skirti baudą pareiškėjams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, šiems pareiškiant prašymą sustabdyti kasacinio teismo nutarties vykdymą bei iki bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme nepareiškus nušalinimo teisėjui, dėl kurio šališkumo buvo abejojama. Ieškovo nuomone, pareiškėjai proceso atnaujinimo pagrindą sugalvojo tik tada, kai buvo priimta jiems nepalanki teismo nutartis, o prašymą sustabdyti kasacinio teismo nutarties vykdymą pareiškė siekdami vilkinti bylos vykdymą.

Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad jie, naudodamiesi CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis, pareiškė prašymą sustabdyti įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. CPK 366 straipsnyje nurodyti galimi proceso atnaujinimo pagrindai, kuriais byloje dalyvaujantys asmenys gali remtis, pareikšdami prašymą atnaujinti procesą. Pareiškėjai, naudodamiesi CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai savo procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai. Nenustačius pareiškėjų nesąžiningumo prašant kasaciniame teisme sustabdyti įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą ir proceso atnaujinimo pagrindu nurodant teisėjo nešališkumo principo pažeidimą, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti pareiškėjams baudą.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 14 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas turėjo 68,30 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ši suma priteistina valstybei iš pareiškėjų (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjų UAB „Lakis“, V. R., A. M., P. J. ir J. K. prašymą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tefire“ ieškinį atsakovams UAB „Lakis“, V. R., A. M., P. J. ir J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo UAB „Lakis“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) 13, 66 Lt (trylika litų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13, 66 Lt (trylika litų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13, 66 Lt (trylika litų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13, 66 Lt (trylika litų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13, 66 Lt (trylika litų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Česlovas Jokūbauskas

Antanas Simniškis