Civilinė byla Nr. 3K-3-524-686/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21894-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.19.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „OX Energy“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „OX Energy“ pareiškimą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų; suinteresuoti asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Sunkala“, „Žirmūnų būstas“ ir „Vilniaus energija“, akcinė bendrovė „Lesto“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio teisę atšaukti elektronines varžytynes, jų dalyviui pasiūlius gerokai per didelę kainą, aiškinimo bei taikymo.
Pareiškėja prašė teismo panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2015 m. gegužės 27 d. patvarkymą, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas grąžinti varžytynių dalyvio įmoką vykdomojoje byloje Nr. 15/12/00417-1, ir įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjai sumokėtą 4520 Eur varžytynių dalyvio mokestį.
Byloje nustatyta, kad antstolė V. Meškauskienė, vykdydama išieškojimą iš skolininkės UAB „Sunkala“ turto, paskelbė 56,51 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų – kirpyklos patalpų Vilniuje, Kalvarijų g. 170, varžytynes, jas vykdė elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evaržytynės.lt nuo 2015 m. balandžio 24 d. 13.23 val. 28 sek. iki 2015 m. gegužės 25 d. 13.23 val. 59 sek. Nustatyta pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina – 45 200 Eur. Elektroniniu VĮ Registrų centro pranešimu antstolė buvo informuota, kad varžytynės baigėsi, laimėjusi dalyvė – UAB „OX Energy“, atstovaujama T. A.; maksimali pasiūlyta kaina – 533 379 Eur.
Pareiškėja 2015 m. gegužės 25 d. pateikė antstolei prašymą anuliuoti varžytynių rezultatą ir grąžinti sumokėtą 4520 Eur dalyvio mokestį, nurodė, kad UAB „OX Energy“ atstovas T. A., norėdamas padidinti siūlomą kainą, suklydo ir vietoj 53 379 Eur per klaidą įrašė bei pasiūlė 533 379 Eur. Pareiškėjos teigimu, klaida buvo pastebėta varžytynėms dar nepasibaigus – T. A. nedelsdamas paskambino antstolei ir prašė atšaukti statymą (kainos didinimą), tačiau antstolė nurodė, kad niekuo negali padėti, ir pasiūlė kreiptis į VĮ Registrų centrą. Jame T. A. paaiškinta, kad nėra techninių galimybių atšaukti statymą (kainos kėlimą), visais klausimais būtina kreiptis į varžytynes paskelbusią antstolę.
Antstolė V. Meškauskienė 2015 m. gegužės 27 d. patvarkymu Nr. 50 15 2015 05 27 417/12 varžytynes paskelbė neįvykusiomis, o 2015 m. gegužės 27 d. patvarkymu Nr. 50 15 2015 05 27 417/12-1 netenkino pareiškėjos prašymo grąžinti varžytynių dalyvio mokestį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad, siekiant išvengti dalyvių klaidingų kainos kėlimų, elektroninių varžytynių sistema sukurta taip, jog, dalyviui siūlant didesnę kainą, nei tuo metu rodoma didžiausia pasiūlyta kaina, sistemoje rodomas pranešimas „Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“. Tokiu būdu varžytynių dalyviui suteikiama galimybė ištaisyti neteisingai pasiūlytą kainą ir jos nesiūlyti, jei ji neatitinka dalyvio valios.
Teismas nustatė, kad pareiškėja du kartus tinkamai pasiūlė kainą ir tik likus penkioms minutėms iki varžytynių pabaigos ji pasiūlė bei du kartus patvirtino įvestą sumą – 533 379 Eur. Teismo vertinimu, varžytynių dalyviai prisiima riziką ir atsakomybę už savo veiksmus elektroninių varžytynių metu, todėl privalo atsakingai ir rūpestingai jose dalyvauti. Įstatymai neįpareigoja antstolio nustatyti, ar varžytynių dalyvis klydo ar piktnaudžiavo. Kainos siūlymas yra valinis, subjektyvus vienos sandorio šalies veiksmas, kuriuo ji įsipareigoja nupirkti turtą už siūlomą kainą. Teismas sprendė, kad, varžytynes atšaukus remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 703 straipsniu, būtų daroma žala tiek išieškotojui, tiek skolininkui.
Teismas kritiškai vertino T. A. parodymus, kad šis suklydo siūlydamas kainą, kuri net vienuolika kartų viršijo pradinę varžytynių kainą, ir konstatavo, kad atidus bei rūpestingas varžytynių dalyvis negali netyčia suklysti net du kartus iš eilės, kai varžytynių sistema apie galimas klaidas kainos siūlyme perspėja: „Ar tikrai siūlote?“ arba „Nesiūlyti“. Patenkinus pareiškėjos skundą, būtų atvertas kelias piktnaudžiauti teise remiantis esminiu suklydimu, kai pateiktas kainos siūlymas išreikštas tariamai esant valios trūkumui.
Teismas pažymėjo, kad už savo įsipareigojimų neįvykdymą įstatyme nustatyta sankcija – varžytynių dalyvio įmokos praradimas. Tokiu būdu užtikrinamas vykdomosios bylos operatyvumo principas, nes nepagrįstai didinant kainą ir vėliau jos nesumokant yra vilkinama vykdomoji byla, taip pažeidžiant proceso šalių teises. Teismas padarė išvadą, kad antstolė nepažeidė CPK normų, vadovavosi įstatymu ir pagrįstai paskelbė varžytynes neįvykusiomis bei nutarė varžytynių dalyvio įmoką paskirstyti CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2016 m. vasario 26 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį nepakeistą.
Teismas nustatė, kad, pareiškėjai atsisakius mokėti visą sumą už varžytynėse pirktą turtą (paprašius anuliuoti varžytynių rezultatą), antstolė, remdamasi CPK 717 straipsnio 3 punktu, varžytynes paskelbė neįvykusiomis. Įstatyme (CPK 711 straipsnio 1 dalyje) imperatyviai nustatyta, kad, paskelbus varžytynes neįvykusiomis CPK 717 straipsnio 3 punkto pagrindu, varžytynių dalyvio mokestis varžytynių laimėtojui negrąžinamas.
Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad varžytynės galėjo būti atšauktos CPK 703 straipsnio pagrindu. Jo vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad varžytynėse parduodamo turto kaina buvo pasiūlyta per klaidą, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą atšaukti varžytynes ir grąžinti varžytynių dalyvio mokestį. Pareiškėja, dalyvaudama elektroninėse varžytynėse, prisiėmė riziką ir atsakomybę už savo veiksmus varžytynių metu, todėl savo padarytų klaidų negali perkelti kitiems vykdymo proceso dalyviams. Priešingas aiškinimas sukurtų prielaidas asmenų piktnaudžiavimui ir neatitiktų civilinėje teisėje įtvirtintos nuostatos, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 5 dalis). Teismas pažymėjo, kad tokia pati išvada padaryta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNTI0LTM5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-524-392/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-524-392/2015">2S-524-392/2015</a>.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja UAB „OX Energy“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį; išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės V. Meškauskienės 2015 m. gegužės 27 d. patvarkymą, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas grąžinti varžytynių dalyvio įmoką vykdomojoje byloje Nr. 15/12/00417-1; įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjai sumokėtą 4520 Eur varžytynių dalyvio mokestį; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; priteisti kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Kasatorė pirmąkart dalyvavo elektroniniu būdu vykdomose varžytynėse; T. A. langelyje „Mano siūloma kaina“ įrašius klaidingą sumą ir kairiuoju pelės klavišu netyčia du kartus paspaudus mygtuką „Siūlyti“, šie paspaudimai e.varžytynių sistemoje buvo įvertinti kaip mygtukų „Siūlyti“ ir „Ar tikrai siūlote“ paspaudimai, todėl T. A. nespėjo pamatyti įspėjančio užrašo „Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“ ir du kartus patvirtino klaidingą kainą. Ši klaida buvo pastebėta varžytynėms dar nepasibaigus; T. A. antstolei V. Meškauskienei paskambino 14.23 val., šios nurodymu VĮ Registrų centrui – 14.26 val., tai patvirtina, kad, pastebėjęs klaidą, kasatorės atstovas ėmėsi veiksmų ją ištaisyti.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai apie prielaidų piktnaudžiauti varžytynių metu sukūrimą neturi teisinio ir faktinio pagrindo, byloje nėra duomenų, kad kasatorė, siūlydama ginčo kainą, elgėsi nesąžiningai, t. y. siekė sužlugdyti varžytynes; nei išieškotojas, nei skolininkas, kurie įtraukti į bylą, nenurodė jokių su piktnaudžiavimu ar galima žala susijusių aplinkybių. Dėl to kasatorė daro išvadą, kad jos suklydimas yra pateisinamas.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 703 straipsnio nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzktMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479-248/2015">3K-3-479-248/2015</a> yra išaiškinta, kad įstatymo nustatytais atvejais teisė atšaukti varžytynes arba pripažinti jas neįvykusiomis yra suteikta būtent antstoliui (CPK 703, 704 straipsniai). Dėl šios priežasties, nors antstolis ir negali daryti įtakos e.varžytynių sistemai, joje užfiksuotiems rezultatams, laikui ar kitiems duomenims, tačiau jis privalo atlikti paskesnę šių duomenų kontrolę, ypač tais atvejais, kai sužinoma apie galimą minėtoje sistemoje užfiksuotų rezultatų neteisėtumą, klaidas ar pan. Antstolė, iš kasatorės atstovo gavusi informaciją apie varžytynių metu įvykusią esminę klaidą, turėjo įvertinti varžytynių eigą ir rezultatą bei imtis veiksmų susidariusiai situacijai spręsti. Dėl esminio suklydimo pateiktas kainos pasiūlymas yra išreikštas esant valios trūkumų, todėl jis negali sukelti teisinių pasekmių; tokia aplinkybė priskirtina prie CPK 703 straipsnyje nurodomų kitų atvejų, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka.
Skundžiama nutartimi sukuriamas skirtingas precedentas, nei suformuotas kituose apygardos teismų procesiniuose sprendimuose analogiškose bylose (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTY5LTUzOC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-169-538/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-169-538/2015">2S-169-538/2015</a>; 2016 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNjg0LTUyNC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-684-524/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-684-524/2016">2S-684-524/2016</a>; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtODIxLTQ1MC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-821-450/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-821-450/2016">2S-821-450/2016</a>).
Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNTI0LTM5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-524-392/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-524-392/2015">2S-524-392/2015</a>, tačiau ši nutartis priimta byloje, kurioje buvo sprendžiamas varžytynių paskelbimo neįvykusiomis klausimas ir taikomos CPK 717 straipsnio nuostatos. O nagrinėjamoje byloje spręstas CPK 703 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimas.
Antstolė V. Meškauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Tai, kad kasatorė padidino kainą ne ta suma, kuria teigia norėjusi, yra išimtinai jos veiksmų rizika; nei antstolis, nei tretieji asmenys neturi atsakyti už tokius kasatorės veiksmus. Prieš dalyvaudama varžytynėse kasatorė patvirtinto, kad yra susipažinusi su jų vykdymo tvarka, todėl savo klaidų ir nerūpestingo elgesio ji negali perkelti kitiems asmenims ar dėl to iškreipti varžytynių eigą. Siekiant išvengti neatidumo klaidų, sistemoje sudaryta galimybė kelti kainą automatiniu, o ne rankiniu būdu.
CPK nustatytos teisinės pasekmės, kylančios varžytynes laimėjusiam dalyviui, savo rizika nesumokėjusiam pasiūlytos kainos (įskaitant neapdairios ar tyčinės klaidos atvejus), ir nėra jokių nuostatų, kurių pagrindu šių pasekmių būtų galima netaikyti.
Iki varžytynių pabaigos antstolei nebuvo pateikti jokie dokumentai, įrodantys, kad jos vyko neteisėtai. Vykstant varžytynėms, antstolis neturi informacijos apie jų dalyvių duomenis ir kiekvieno iš jų atliekamus veiksmus e.varžytynių sistemoje, negali daryti įtakos varžytynių eigai, nepasibaigus varžytynėms peržiūrėti jų dalyvių veiksmų ir atšaukti varžytynes dėl galimai klaidingai pasiūlytos kainos – tokia galimybė nenustatyta įstatyme. Tik įvykus varžytynėms antstolis gali įvertinti jų eigą bei rezultatą ir atšaukti įvykusias varžytynes CPK 717 straipsnyje nustatytais pagrindais, o ne CPK 703 straipsnio pagrindu, kuris reglamentuoja antstolio teisę atšaukti varžytynes tik iki varžytynių pabaigos. Antstolis neturi galimybių vertinti trečiųjų asmenų subjektyvių veiksmų ir taip daryti įtaką varžytynių rezultatui. Priešingu atveju varžytynių laimėtojui būtų sudaroma galimybė be pasekmių atšaukti savo pasiūlymą taip tikintis turtą įsigyti pakartotinėse varžytynėse už mažesnę kainą. Atšaukus varžytynes CPK 703 straipsnio pagrindu, tiek išieškotojui, tiek skolininkui būtų padaryta žala, o skolininkas galėtų teigti, kad antstolis, turėdamas galimybę realizuoti turtą už didžiausią pasiūlytą kainą, to nepadarė.
Teismai neprivalėjo atsižvelgti į kasatorės nurodytas nutartis, nes praktika šiuo klausimu nėra vienoda (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-285-112/2014; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNTI0LTM5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-524-392/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-524-392/2015">2S-524-392/2015</a>; Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1020-343/2015; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-523-881/2016).
Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl elektroninių varžytynių vykdymo tvarkos ir antstolio teisės jas atšaukti
Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 703 straipsnį, reglamentuojantį antstolio teisę atšaukti varžytynes, nes elektroninių varžytynių metu pateiktas jos pasiūlymas pirkti patalpas už daugiau nei 11 kartų didesnę kainą buvo akivaizdus suklydimas, t. y. pasiūlymas turėjo valios trūkumų, o tokia situacija priskirtina prie „kitų atvejų“, kuriems esant antstolis privalo atšaukti varžytynes (CPK 703 straipsnis); be to, byloje nėra duomenų, kad elektroninių varžytynių metu kasatorė elgėsi nesąžiningai, siekė jas sužlugdyti. Su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
Byloje nustatyta, kad kasatorė, dalyvaudama elektroninėse varžytynėse, patvirtino, jog yra susipažinusi su jų vykdymo tvarka ir specifika. Bylą nagrinėję teismai įvertino, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo veikti patobulinta elektroninių varžytynių sistema. Siekiant išvengti dalyvių klaidingų kainos kėlimų, elektroninių varžytynių sistema buvo atnaujinta taip, kad, dalyviui siūlant gerokai didesnę kainą, nei didžiausia iki tol pasiūlyta kaina, sistemoje rodomas pranešimas, kad „Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija Didžiausią pasiūlytą kainą“. Paspaudus mygtuką „Siūlyti“, naudotojas papildomai perklausiamas, ar jis tikrai nori siūlyti tokią kainą, ar ne – sistemoje rodomos dvi pozicijos „Ar tikrai siūlote“ ir „Nesiūlyti“. Pasirinkus „Nesiūlyti“, kainos pasiūlymas nėra siunčiamas į duomenų bazę ir varžytynių dalyvis turi galimybę pakeisti kainos siūlymą (sumažinti kainą). Pasirinkus „Ar tikrai siūlote“ varžytynių dalyvio kainos siūlymas yra išsaugomas, parodomas pranešimas apie sėkmingą pasiūlymą ir atnaujinamos reikšmės puslapyje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytas elektroninių varžytynių vykdymo reguliavimas apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti. Papildomi sistemos pranešimai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. Atsižvelgdama į nurodytus elektroninių varžytynių sistemos veikimo principus ir teismų nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorės argumentai dėl esminio suklydimo pasiūlant gerokai per didelę turto kainą neatitinka CK 1.90 straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal kurias suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati.
Vertinant, ar elektroninių varžytynių dalyvio per klaidą pasiūlyta gerokai didesnė parduodamo turto kaina gali būti pripažįstama pagrindu atšaukti varžytynes, pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis.
Atvejai, kuriems esant antstolis turi teisę atšaukti varžytynes, reglamentuoti CPK 703 straipsnio 1 dalyje. Remiantis jo nuostatomis, jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėja CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu varžytynes gali atšaukti.
Taigi CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kitiems atvejams, dėl kurių būtų galima atšaukti varžytynes, priskirtinos tik tokios paaiškėjusios aplinkybes, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos toliau. Akivaizdu, kad santykinai per aukštos kainos pasiūlymas neužkerta kelio vykdyti varžytynes. Kainos už varžytynėse parduodamą turtą siūlymas (kėlimas) yra kiekvieno varžytynių dalyvio asmeninis interesas, kuriam įtaką gali daryti daugybė tik jam vienam žinomų ir suprantamų priežasčių. Maksimalios kainos ribojimas prieštarautų tiek varžytynių dalyvio ar išieškotojo interesams, tiek ir varžytynių pagrindiniam tikslui – realizuoti parduodamą turtą už maksimaliai aukščiausią kainą. Dėl to sutiktina ir su bylą nagrinėjusių teismų argumentais, kad tokiose situacijose tenkinant pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų būtų atvertas kelias piktnaudžiauti teise ir vilkinti išieškojimo procesą, neprisiimant sau jokios rizikos.
Sprendžiant dėl CPK 703 straipsnio taikymo galimybės taip pat svarbu atkreipti dėmesį į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kad kasatorė aukščiausią (ginčijamą) kainą pasiūlė paskutinėmis varžytynių minutėmis. Elektroninių varžytynių sistemoje ši kaina buvo užfiksuota, buvo gautas VĮ Registrų centro pranešimas, kad varžytynės baigėsi ir jas laimėjęs dalyvis yra kasatorė. Taigi, varžytynėms automatiškai pasibaigus, antstolis nebeturėjo galimybės jas atšaukti CPK 703 straipsnio pagrindu.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė CPK 703 straipsnio nuostatas bei pagrįstai atmetė skundą dėl antstolio veiksmų, nes įstatyme tiesiogiai nereglamentuota byloje susiklosčiusi situacija, o antstolis negali daryti įtakos e.varžytynių sistemai, joje užfiksuotiems rezultatams. Dėl to kasatorę paskelbus varžytynių laimėtoja, jai atsirado pareiga sumokėti varžytynėse pirkto turto kainą, o to nepadarius, antstolė pagrįstai taikė CPK 717 straipsnio 1 dalies 3 punktą, varžytynes paskelbė neįvykusiomis, o prašymo dėl varžytynių dalyvio įmokos grąžinimo netenkino.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo vadovautis kaip precedentu kasatorės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzktMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479-248/2015">3K-3-479-248/2015</a>, nes skiriasi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Kasatorės nurodytoje byloje spręstas ginčas dėl elektroninių varžytynių pabaigos laiko nustatymo, o šioje byloje keliami CPK 703 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimai. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTEzLTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-513-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-513-916/2016">e3K-3-513-916/2016</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasatorės argumentai, kad apygardų teismai kitose analogiškose bylose priėmė priešingus sprendimus, nei nuspręsta skundžiamoje nutartyje, nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina galioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kasatorė UAB „OX Energy“ kasaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, šis prašymas netenkintinas.
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 7,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš UAB „OX Energy“ (j. a. k. 302680548) 7,68 Eur (septynis Eur 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigitas Gurevičius
Donatas Šernas
