Baudžiamoji byla Nr. 2K-78-976/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26224-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.3.2.1; 2.4.2.1.
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Rimos Ažubalytės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 90 MGL (3389, 40 Eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai – 100 Eur.
Taip pat skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. G. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 4 d., apie 14.40 val., Marijampolėje, Šaulių gatvėje, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus patruliams R. S. ir D. G., vykdantiems kelių eismo priežiūros įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė ir davė 100 Eur kyšį (dvi kupiūras po 50 Eur), pinigus padėdamas tarnybiniame automobilyje, tarp priekinių automobilių sėdynių ant atramos rankai, už tai, kad nebūtų vežamas į VšĮ Marijampolės ligoninę patikrinti ir paimti šlapimo mėginio dėl galimo narkotinių psichotropinių medžiagų vartojimo, nes buvo sustabdytas vairuojantis automobilį „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įtariant, kad yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jį išteisinti.
2.1. Kasatorius teigia, kad byloje pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 20, 22 straipsnių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai, nes teismai netinkamai vertino kaltinamojo, liudytojų D. G., R. S. parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, dėl to išvados dėl kasatoriaus kaltės padarius nusikalstamą veiką yra nepagrįstos, o apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo, nes neatsižvelgė į jame nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesulaukęs ekspertizės išvados, kuri patvirtintų ar paneigtų faktą jog kasatorius tą dieną vartojo psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, nepareikalavęs atlikti ekspertizės, kad nustatytų, ar ant paimtų kupiūrų yra kasatoriaus pirštų antspaudų, nepareikalavęs pateikti duomenų iš tarnybiniame automobilyje įrengto registratoriaus, kurie būtų tiksliai patvirtinę ar paneigę kasatoriaus kaltę, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismui kasatorius pateikė ekspertizės išvadą, kuri paneigė psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų buvimą jo kraujyje.
2.2. Pasak kasatoriaus, padaryti baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai yra esminiai, nes dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kasatoriaus kaip kaltinamojo teisės ir jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Meškauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo G. B. kasacinį skundą atmesti.
3.1. Prokuroras pažymi, kad kasaciniame skunde nėra jokių argumentų, pagrindžiančių skundo reikalavimus. Byloje priimti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra teisiškai pagrįsti, surašyti laikantis BPK reikalavimų, teismų atliktas įrodymų vertinimas yra išsamus, pagrįstas ir visiškai aiškus bei logiškas. Skirtingai, nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, tarp jų ir pabrėžtas apeliaciniame skunde.
3.2. Prokuroro manymu, byloje nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų skundžiamiems teismų sprendimams pakeisti ir panaikinti.
4. Nuteistojo G. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamo BK 227 straipsnio taikymo
5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nes netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai.
5.1. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. BPK 301 straipsnio 1 dalies prasme apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
5.2. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kasaciniame skunde keliamų abejonių dėl neteisingo įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo nevertins.
5.3. Iš bylos medžiagos, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta jų vertinimo analizė ir padarytos teismo išvados. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas išsamiai ištyrė surinktus duomenis – kaltinamojo, liudytojų policijos pareigūnų D. G., R. S. parodymus, apžiūros protokolą, tarnybinius pranešimus – kiekvieną atskirai ir kaip visų surinktų įrodymų visumą, ir, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, argumentuotai nurodė, kodėl atmeta kaltinamojo versiją, kad jis kyšio nedavė, o išvadą dėl jo kaltės grindžia kitais bylos duomenimis, kuriems prieštarauja kaltinamojo parodymai.
5.4. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų.
5.5. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato apeliacinės instancijos teismui pareigą patikrinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal pateikto skundo argumentus.
5.6. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas ir jo gynėja neprašė teismo atlikti įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis ir patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų patikimumo, liečiamumo ir pakankamumo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai atsakyta į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojų D. G., R. S. parodymų ir ekspertizės išvados, ar kasatorius tą dieną vartojo psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, reikšmės nagrinėjamai bylai; taip pat pasisakyta dėl įrodymų pakankamumo byloje, atmetant apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad, nesant tyrimo dėl pirštų antspaudų ant paimtų kupiūrų ir duomenų iš tarnybiniame automobilyje įrengto registratoriaus, pirmosios instancijos teismas negalėjo grįsti savo išvadų dėl G. B. kaltės.
5.7. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad netinkamas įrodymų vertinimas lėmė neteisingą baudžiamojo įstatymo taikymą.
5.8. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2014, 2K-540/2013).
5.9. Byloje nustatyta, kad G. B. tiesiogiai pasiūlė ir davė 100 Eur kyšį (dvi kupiūras po 50 Eur), pinigus padėdamas tarnybiniame automobilyje tarp priekinių automobilių sėdynių ant atramos rankai, siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veiklos vykdant įgaliojimus, kad jis nebūtų vežamas į VšĮ Marijampolės ligoninę patikrinti ir paimti šlapimo mėginį dėl galimo narkotinių psichotropinių medžiagų vartojimo. Tokie G. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 227 straipsnio 2 dalį neturi įtakos nei galimi kaltininko motyvai siūlant, pažadant, susitariant ar duodant kyšį, nei atlikto šlapimo tyrimo rezultatai. Todėl išvada, kad pagal G. B. šlapimo tyrimą nenustatyta, jog jis būtų vartojęs narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, buvo esminė jo administracinei atsakomybei pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį išspręsti, bet ji nepašalina G. B. baudžiamosios atsakomybės už papirkimą (BK 227 straipsnio 2 dalis), tai pagrįstai nurodyta ir apeliacinės instancijos teismo sprendime.
5.10. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, atsakė į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus ir motyvuotai pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, kad šiuo atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių neabejotinai spręsti, jog G. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
5.11. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, pagal kasacinio skundo argumentus naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Armanas Abramavičius
Rima Ažubalytė
