Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI3-932-484/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02579-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.3; 14.7; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atstovams D. B., D. M.,

atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros atstovui A. M.,

trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei R. I.-B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Grigeo Klaipėda“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė) pateikė teismui skundą, kurį patikslino 2021 m. rugpjūčio 30 d., ir prašo: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – atsakovė, Agentūra) 2021 m. liepos 9 d. raštą Nr. (31)-A4E-8230 „Dėl AB „Grigeo Klaipėda“ tariamai neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei pakartotinio vertinimo atlikimo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo išnagrinėti AB „Grigeo Klaipėda“ 2021 m. birželio 9 d. prašymą Nr. SK/2021-69 „Dėl AB „Grigeo Klaipėda“ tariamai neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei pakartotinio vertinimo atlikimo“.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Bendrovė 2021 m. birželio 9 d. kreipėsi į Agentūrą su prašymu atlikti pakartotinį Bendrovės išleistų iš dalies nevalytų gamybos veikloje susidariusių nuotekų į AB „Klaipėdos vanduo“ apvalytų nuotekų kolektorių, per kurį šios nuotekos pateko į Kuršių marias, neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo vertinimą, o priėmus sprendimą, atlikti pakartotinį vertinimą, organizuoti ekspertinę diskusiją su Bendrovės atstovais ir ekspertais siekiant pašalinti Bendrovės ir Agentūros specialistų (ekspertų) išvadose dėl Bendrovės iš dalies nevalytų nuotekų poveikio Kuršių marių vandens būklei galimus prieštaravimus.

Pareiškėja nurodo, kad Agentūra 2021 m. liepos 9 d. raštu Nr. (31)-A4E-8230 atsisakė atlikti pakartotinį vertinimą, nurodydama, kad vertinimas nėra negaliojantis ir /ar koreguotinas dėl techninių klaidų.

Bendrovės nuomone, Agentūros atsisakymas atlikti pakartotinį vertinimą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja pažymi, kad Agentūra a priori atsisakė atlikti pakartotinį vertinimą ir įvertinti Bendrovės pateiktus naujus faktinius duomenis ir papildomus argumentus. Agentūra neatsižvelgė į Bendrovės nurodytas pastabas, kad vertinimas, kaip administracinė procedūra, buvo atliktas pažeidžiant bendruosius administracinei procedūrai keliamus reikalavimus bei su jais susijusias Bendrovės teises. Dėl to buvo paneigta Bendrovės teisė dalyvauti administracinėje procedūroje, susijusioje su vertinimo atlikimu. Mano, kad Agentūra tinkamai neišnagrinėjo Bendrovės 2021 m. birželio 9 d. prašymo ir neįvykdė jai, kaip viešojo administravimo subjektui, tenkančių pareigų.

Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Departamentas) 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. (5.3)-AD5-2025 „Dėl neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimo“ kreipėsi į Agentūrą, prašydamas atlikti Bendrovės vykdytos neteisėtos veiklos, kai buvo išleidžiamos nevalytos gamybinės nuotekos į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų išleidimo kolektorių, per kurį šios nuotekos pateko į Krušių marias, neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo įvertinimą bei pagal vykdomą valstybinį aplinkos monitoringą ir kitus atliekamus aplinkos elementų tyrimus pateikti kitą informaciją ir išvadas, kurios gali būti reikšmingos aplinkos atkūrimo priemonių nustatymui.

Agentūra, atlikusi vertinimą, 2020 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (31)-A4E-3859 pateikė Departamentui išvadą (toliau – Išvada) ir atkreipė dėmesį, kad „pridedama išvada (pažyma) skirta tik Aplinkos apsaugos departamento dispozicijai ir šiuos duomenis teikti tretiesiems asmenis galima tik su prokuroro, atliekančio ikiteisminį tyrimą dėl AB „Grigeo Klaipėda“ nevalytų nuotekų išleidimo į Kuršių marias, leidimu.“

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad Agentūra Išvadoje nurodė, jog „<…> 1. Klaipėdos sąsiaurio ekologinė būklė suprastėjo per vieną klasę 2017-2019 metais 3B ir 2 monitoringo vietose; 2. Klaipėdos sąsiauryje nustatyta bendrojo azoto koncentracijos augimo tendencija 2012-2019 m.; 3. Neigiamas poveikis dėl nelegaliai išleistų AB „Grigeo Klaipėda“ organinių medžiagų pagal BDS7, bendrojo azoto ir bendrojo fosforo kiekių paviršiniam vandens telkiniui laikomas reikšmingu.; 4. Į aplinką išleistos organinės ir biogeninės medžiagos iš ekosistemos savaime beveik nepasišalina ir nuolat dalyvauja ekosistemos medžiagų apykaitos cikle.; 5. Visiško aplinkos būklės atkūrimo galimybės labai ribotos ir galimos tik taikant brangiai kainuojančias technines priemones ir net jas pritaikius, Kuršių marių ir Baltijos jūros būklė galėtų pagerėti per ilgą laikotarpį dėl lėto ekosistemos atsako. AB „Grigeo Klaipėda“ eilę metų išleidžiamos netinkamai išvalytos nuotekos prisideda prie bendros taršos apkrovos ir eutrofikacijos Klaipėdos sąsiauryje ir Baltijos jūroje didėjimo ir dar labiau tolina nuo iškeltų ir nustatytų valstybei tikslų.<…>“. Agentūra atsiliepime nurodo, kad Departamentas Išvadą Bendrovei pateikė 2020 m. birželio 26 d. Bendrovė teisės aktuose nustatytu terminu Išvados neginčijo.

Agentūros tvirtinimu, Bendrovės 2021 m. birželio 9 d. raštu pateikti įrodymai nėra nauji ir dėl jų Agentūra jau yra pasisakiusi 2021 m. sausio 29 d. rašte, adresuotame Bendrovei. Agentūros nuomone, vertinti tuos pačius dokumentus Agentūra pareigos neturi.

Atsakovės vertinimu, pareiškėjos skunde nurodyti motyvai ir aplinkybės, vertinimai, skaičiavimai dėl galimos taršos, galimai paneigiantys Agentūros Išvadą, yra ne šios bylos dalykas ir negali būti teismo nagrinėjami, nes Bendrovė Išvados teisėtumo ir pagrįstumo neginčija. Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Išvadą parengė Agentūros atsakingi specialistai, Išvada pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Išvados teisėtumas ir pagrįstumas nėra paneigtas.

Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad pareiškėja prašo panaikinti Agentūros 2021 m. liepos 9 d. raštą Nr. (31)-A4E-8230 „Dėl AB „Grigeo Klaipėda“ tariamai neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei pakartotinio vertinimo atlikimo“, kuriuo Bendrovė buvo informuota, kad kol Išvada nenuginčyta Agentūra neturi pareigos atlikti iš naujo vertinimo procedūros. Agentūros įsitikinimu, minėtas raštas yra informacinio pobūdžio ir Bendrovei jokių teisinių pasekmių nesukelia. Bendrovė šiuo raštu yra informuota, kad Išvada yra pateikta Departamentui ir Bendrovė, nesutikdama su Išvada, turi teisę teikti įrodymus, nagrinėjant civilinį ieškinį.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad Agentūros raštas prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms, Lietuvos teisei bei Lietuvos ir Europos Sąjungos teisingumo teismo praktikai. Agentūra, atlikdama vertinimą, bendradarbiavo su pareiškėja ir kitomis institucijomis, kurios nagrinėjo galimą Kuršių marios taršą ir atliko ikiteisminį tyrimą. Agentūra savo kompetencijos ribose išsamiai nagrinėjo visus pareiškėjos, Departamento ir prokuratūros pateiktus raštus ir į visus paklausimus pateikė atsakymus. Todėl Agentūros nuomone, pareiškėja, teikdama šį skundą teismui, piktnaudžiauja savo teise ir iš esmės siekia įtakoti baudžiamosios bylos nagrinėjimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Departamentas atsiliepime nurodo, kad Agentūros atliktas Bendrovės ūkinės veiklos reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių ekosistemai liudija atlikto paviršinio vandens telkinio – Kuršių marių – ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimą. Šiuo vertinimu Departamentas abejoti neturi teisinio pagrindo.

Departamento tvirtinimu, Agentūros 2020 m. gegužės 11 d. vertinimo Išvada yra galiojanti. Dėl vertinimo Išvados pagrįstumo nei Departamentui, nei prokuratūrai nekilo abejonių. Pažymi, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys apie nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, renkami tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, o kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius, atliekami proceso veiksmai. Prokuratūra Departamentui pranešė apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Šiuo metu proceso dalyviams suteikta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą.

Departamento nuomone, Bendrovė, siekdama įrodyti skunde minimas aplinkybes, prašymą atlikti pakartotinį vykdytos neteisėtos veiklos neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo įvertinimą galėtų teikti prokuratūrai. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras spręstų dėl jos reikalingumo. Departamento nuomone, Agentūros atliktas vertinimas yra galiojantis, teisėtas, todėl nėra pagrindo jo kartoti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą prašė tenkinti, remdamiesi skunde nurodytais motyvais.

Atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (31)-A4E-8230 „Dėl AB „Grigeo Klaipėda“ tariamai neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei pakartotinio vertinimo atlikimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti AB „Grigeo Klaipėda“ prašymą atlikti neigiamą poveikio Kuršių marių vandens būklei pakartotinį vertinimą, teisėtumo ir pagrįstumo, ir įpareigojimo atlikti Kuršių marių vandens būklei pakartotinį vertinimą.

Nustatyta, kad Bendrovė 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu parengti aplinkos atkūrimo priemonių planą bei jų įgyvendinimo priemones.

Departamentas Bendrovės 2020 m. vasario 5 d. prašymą 2020 m. vasario 10 d. persiuntė Agentūrai, įpareigodamas Agentūrą atlikti Bendrovės vykdytos neteisėtos veiklos, kai buvo išleidžiamos nevalytos gamybinės nuotekos į Bendrovės nuotekų išleidimo kolektorių, per kurį šios nuotekos pateko į Kuršių marias, neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo įvertinimą bei pagal vykdomą valstybinį aplinkos monitoringą, bei kitus atliekamus aplinkos tyrimus pateikti kitą informaciją ir išvadas, kurios gali būti reikšmingos aplinkos atkūrimo priemonių nustatymui.

Agentūra, atlikusi paviršinio vandens telkinio – Kuršių marių ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo įvertinimą (toliau – vertinimas), 2020 m. gegužės 11 d. pateikė Išvadas. Agentūra vertinimo Išvadose nurodė, kad 2012-2019 metų laikotarpiu pastebima vidutinių metinių bendrojo azoto koncentracijų ties AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu (3B stotis) didėjimo tendencija ir nustatytas ekologinio potencialo pasikeitimas per 1 klasę artimiausiose 2 ir 3B stotyse. Tuo pagrindu Agentūra padarė išvadą, kad Klaipėdos sąsiaurio ekologinė būklė suprastėjo per vieną klasę 2017-2019 metais 3B ir 2 monitoringo vietose.

Departamentas 2020 m. birželio 26 d. Bendrovei pateikė 2020 m. gegužės 11 d. Agentūros atliktą paviršinio vandens telkinio – Kuršių marių ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo vertinimą ir šio vertinimo Išvadas.

Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. SK/2020-168 kreipėsi į Departamentą, be kita ko, nurodydama, kad 2020 m. gegužės 11 d. vertinimo Išvados neobjektyvios, nepagrįstos objektyviais duomenimis ir neatspindi realios situacijos. Bendrovė Departamentui pateikė pasitelktų TIG Environmental ekspertų 2020 m. rugpjūčio 7 d. Stebėsenos metu gautų Kuršių marių duomenų tendencijų vertinimą (toliau – 2020 m. rugpjūčio 7 d. TIG ekspertų vertinimas). Bendrovė minėtame rašte nurodė, kad TIG atlikto Klaipėdos sąsiaurio, Kuršių marių ir AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvo stebėsenos duomenų statistinių tendencijų vertinimo rezultatai rodo, kad nei ties, nei šalia AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvo medžiagų koncentracija nedidėjo, o kalbant apie vandens kokybės pablogėjimą 2 ir 3B stotyse, nėra stebima statistiškai reikšmingo BDS7 medžiagų, bendrojo azoto ar bendrojo fosforo didėjimo tendencija. Koncentracijos reikšmės buvo santykinai stabilios arba laikui einant mažėjo ir tai rodo, kad vien BDS7 medžiagų, bendrojo azoto ar bendrojo fosforo reikšmės nepatvirtina tariamo vandens kokybės pablogėjimo.

Bendrovė 2020 m. lapkričio 17 d. Agentūrai ir Departamentui pateikė galutinę 2020 m. spalio 28 d. TIG ekspertų ataskaitą dėl žalos Kuršių marių aplinkai vertinimo (toliau – 2020 m. spalio 28 d. TIG ekspertų ataskaita), kurioje teigiama, kad TIG ekspertai nenustatė, jog Bendrovė (jos atsakingi asmenys) savo veiksmais padarė reikšmingą poveikį (žalą) Kuršių marių aplinkai.

Bendrovė 2021 m. sausio 11 d. kreipėsi į Agentūrą ir Departamentą, prašydama organizuoti ekspertinę diskusiją, siekiant pašalinti Bendrovės ir Agentūros specialistų Išvadose apie Bendrovės iš dalies nevalytų nuotekų poveikį Kuršių marių vandens būklei, esantiems prieštaravimams pašalinti ir (ar) pritarti neteisminės mediacijos organizavimui. Bendrovė šiame rašte atkreipė dėmesį į nenuoseklią Agentūros poziciją dėl reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marioms nustatymo.

AB „Grigeo Klaipėda“ 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. SK/2021-69 „Dėl AB „Grigeo Klaipėda“ tariamai neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei pakartotinio vertinimo atlikimo“ kreipėsi į Agentūrą, prašydama: 1) atlikti pakartotinį Bendrovės išleistų iš dalies nevalytų gamybos veikloje susidariusių nuotekų į AB „Klaipėdos vanduo“ apvalytų nuotekų kolektorių, per kurį šios nuotekos pateko į Kuršių marias, neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo vertinimą, atsižvelgiant į 2020 m. spalio 28 d. TIG ekspertų ataskaitos ir 2021 m. balandžio 29 d. TIG ekspertų vertinimo duomenis, dokumentus, analizę ir jų pagrindu padarytas išvadas; 2) priėmus sprendimą, organizuoti pakartotinį vertinimą, organizuoti ekspertinę diskusiją (konsultacinį procesą) su Bendrovės atstovais ir ekspertais, siekiant pašalinti Bendrovės ir Agentūros specialistų (ekspertų) išvadose dėl Bendrovės iš dalies nevalytų nuotekų poveikio Kuršių marių vandens būklei galimus prieštaravimus (toliau – Prašymas).

Bendrovė Prašyme nurodė, kad vertinimo Išvadose ir Agentūros 2021 m. sausio 29 d. rašte nėra aptartos ir motyvuotai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės (veiksniai), turinčios įtakos reikšmingo neigiamo poveikio įvertinimui ir priežastinio ryšio tarp Bendrovės veiksmų ir nustatyto Kuršių marių vandens būklės pablogėjimo nustatymui. Todėl aukščiau nurodyti Agentūros sprendimai nėra objektyvūs, visapusiški ir išsamūs.

Bendrovė Prašyme pažymėjo, kad, nors vertinimo Išvadose ir konstatuota, kad Kuršių marių būklė reikšmingai pasikeitė Bendrovei inkriminuojamu laikotarpiu, tačiau Agentūra nevertino ir nepasisakė dėl to, ar ir kokia apimtimi šiam pokyčiui įtakos turėjo kiti veiksniai, ar pokytis nebuvo nulemtas „natūralių svyravimų“ šiltaisiais mėnesiais ir druskingumo svyravimų sąsiauryje, o taip pat ir tai, ar tarp Bendrovės neteisėtų veiksmų (neteisėto jai inkriminuojamų teršalų išleidimo į gamtinę aplinką fakto, kiekio ir teršalų ypatumų) ir didelės žalos Kuršių marioms (reikšmingo neigiamo pokyčio) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Bendrovė Prašyme nesutiko su vertinimo Išvada, kad dėl Kuršių marių vandens būklės pablogėjimo ties 3B stotimi yra atsakinga išimtinai Bendrovė. Anot Bendrovės, šią aplinkybę paneigia 2021 m. balandžio 29 d. TIG ekspertų vertinimas, kuriame, išanalizavus viešojo administravimo subjektų pateiktus prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodomąją galią turinčius duomenis, konstatuota, kad pačių Kuršių marių vandens kokybei įtaką darė ne Bendrovės biologiškai nevalytų nuotekų leidimas, o Nemuno ir susijusių intakų į Kuršių marias nešami maistinių medžiagų srautai. TIG ekspertai nurodė, kad įprastiniais metais Nemunas atneša pakankamai vandens, kad pakeistų Kuršių vandenį mariose 3,6 karto, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės nuotekos laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2019 metų sudarė 4,2-7 proc. bendro AB „Klaipėdos vanduo“ per metus išvalytų nuotekų kiekio, o taip pat tai, kad Kuršių marių vandens būklei reikšmingą įtaką darė Nemuno atplukdomi teršalai, Klaipėdos uosto gilinimo darbai bei daugybė kitų veiksnių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmai, Agentūra, 2020 m. gegužės 11 d. vertinimo Išvadose ir 2021 m. sausio 29 d. rašte, be kita ko, turėjo motyvuotai aptarti šiuos veiksnius ir jų įtaką Kuršių marių vandens būklei bei nustatytam pablogėjimui.

Agentūra 2021 m. liepos 9 d. raštu Nr. (31)-A4E-8230 „Dėl AB „Grigeo Klaipėda” tariamai neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei pakartotinio vertinimo atlikimo” informavo Bendrovę, kad pagal Departamento 2020 m. vasario 10 d. prašymą Nr. (5.3.)-AD5-2025) atliko AB „Grigeo Klaipėda“ vykdytos neteisėtos veiklos neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo įvertinimą bei pagal vykdomą valstybinį aplinkos monitoringą ir kitus atliekamus aplinkos elementų tyrimus, pateikė kitą informaciją ir išvadas, kurios gali būti reikšmingos aplinkos atkūrimo priemonių nustatymui, pateikė Departamentui atliktą Kuršių marių ekologinės būklės pablogėjimo įvertinimą dėl AB „Grigeo Klaipėda“ vykdytos neteisėtos veiklos.

Agentūra skundžiamu Sprendimu atkreipė Bendrovės dėmesį, kad Agentūros 2020 m. gegužės 11 d. vertinimo Išvada dėl vykdytos neteisėtos veiklos neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo yra galiojanti, nenuginčyta, o vertinimo Išvadą koreguoti dėl techninių klaidų nėra pagrindo, nes tokių klaidų nenustatyta. Agentūra Sprendime pateikė nuomonę, kad AB „Grigeo Klaipėda“, piktnaudžiaudama savo teisėmis, neteisėtai reikalauja, kad Agentūra atliktų AB „Grigeo Klaipėda“ neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei pakartotinį vertinimą.

Agentūra, vadovaudamasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – Taisyklės) 35.4 papunkčiu ir atsižvelgdama į tai, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo atlikti 2020 m. gegužės 11 d. atlikto Kuršių marių ekologinės ir cheminės būklės pablogėjimo įvertinimo dėl AB „Grigeo Klaipėda“ vykdytos neteisėtos veiklos pakartotinį vertinimą, AB „Grigeo Klaipėda“ Prašymo netenkino.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 321straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas, dėl kurio veikos (veikimo, neveikimo) atsirado žala aplinkai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti Aplinkos ministeriją ar jos įgaliotą instituciją aplinkos ministro nustatyta tvarka ir imtis: 1) visų būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo; 2) būtinų aplinkos atkūrimo priemonių, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalies nuostatas.

Įstatymo 1 straipsnio 19 punkte nustatyta, kad aplinkos atkūrimo priemonės, tai bet kurie veiksmai, įskaitant žalą sumažinančias bei laikinąsias priemones, kuriomis nustatyta tvarka atkuriama iki pradinės būklės pažeista aplinka, jos elementai ir (arba) pablogėjusios jų funkcijos arba įgyvendinamos lygiavertės tiems aplinkos elementams ir (arba) jų funkcijoms alternatyvos.

Pagal Įstatymo 321straipsnio 5 dalį, aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo ir išankstinio pritarimo gavimo tvarką nustato aplinkos ministras.

Aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, 321 straipsnio 5 dalimi bei įgyvendindamas 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES, 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228 patvirtino Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašą, (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuojantį aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo procedūras.

Tvarkos aprašo 91.1.1 punkte nustatyta, kad padarytas neigiamas poveikis paviršiniam vandens telkiniui laikomas reikšmingu, kai paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė ar ekologinis potencialas pablogėjo bent per 1 klasę arba, jeigu paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės ar ekologinio potencialo klasė iki žalą paviršinio vandens telkiniui sukėlusios veikos buvo „labai bloga“ ir vandens kokybės elementų rodiklių vertės pablogėjo dydžiu, viršijančiu verčių intervalą, lygų intervalui tarp „blogos“ ir „labai blogos“ klasės. Paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės ar ekologinio potencialo pablogėjimą vertina Aplinkos apsaugos agentūra pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2007, Nr. 47-1814; 2010, Nr. 29-1363).

Pagal Tvarkos aprašo 10 punktą, žala aplinkai, susijusi su vandeniu, mišku, kraštovaizdžiu, saugomomis rūšimis ar natūraliomis buveinėmis, ištaisoma atkuriant pirminę aplinkos būklę pasirenkant šiuos aplinkos atkūrimo būdus: pirminį, papildomą ir kompensuojamąjį.

Tvarkos aprašo 27 punkte nustatyta, kad gavęs informaciją apie padarytą žalą aplinkai, Aplinkos apsaugos departamentas privalo imtis veiksmų nustatyti žalą aplinkai, nustatyti padariusį žalą aplinkai ūkio subjektą, atlikti neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimą, nuspręsti, kokios aplinkos atkūrimo priemonės turi būti taikomos, reikalauti, kad ūkio subjektas vykdytų aplinkos atkūrimo priemones, ir kontroliuoti aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą.

Pagal Tvarkos aprašo 28 punktą, atsiradus žalai aplinkai ūkio subjektas turi nedelsdamas imtis visų būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitų žalingų veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio jų pablogėjimo.

Tvarkos aprašo 29 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per 7 dienas po žalos atsiradimo arba po ekstremalios situacijos ar įvykio likvidavimo darbų pabaigos, jeigu žala aplinkai buvo padaryta ekstremalios situacijos ar įvykio metu, arba po įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliktų kitų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitų žalingų veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio jų pablogėjimo, pabaigos ūkio subjektas privalo kreiptis į RAAD dėl išankstinio pritarimo gavimo ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. Ūkio subjektas, vadovaudamasis šio Tvarkos aprašo IV ir V skyrių nuostatomis, nustato galimas aplinkos atkūrimo priemones ir raštu pateikia RAAD aplinkos atkūrimo priemonių planą. Jame turi būti nurodyta aplinkos atkūrimo priemonė (-ės), numatyti darbai bei jų vykdymo terminai ir kiti, ūkio subjekto manymu, reikšmingi duomenys.

Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta, kad šio Aprašo 311 punkto nustatyta tvarka priėmęs sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo, RAAD privalo reikalauti, kad ūkio subjektas šio Aprašo 29 punkte nustatytais terminais, o jei šie terminai yra pasibaigę iki minėto sprendimo priėmimo – ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo, pateiktų RAAD aplinkos atkūrimo priemonių planą. RAAD turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektas teiktų kitą informaciją ir duomenis, būtinus šio Aprašo 27 punkte nurodytoms funkcijoms vykdyti.

Tvarkos aprašo 301 punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip per 30 dienų nuo informacijos apie padarytą žalą aplinkai gavimo RAAD atlieka neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimą. RAAD vadovo motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas tiek, kiek būtina neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimui atlikti, tačiau ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nuo informacijos apie padarytą žalą aplinkai gavimo dienos. Šio Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka nustatęs, kad padarytas reikšmingas neigiamas poveikis saugomai rūšiai ar buveinei, paviršiniam vandens telkiniui ar požeminio vandens telkiniui, RAAD privalo priimti sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo ir reikalauti, kad būtų taikomos pirminio, papildomo ir kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonės šio Aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka. Šio aprašo III skyriuje nustatyta tvarka nustatęs, kad padarytas reikšmingas neigiamas poveikis žemei, RAAD privalo priimti sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo ir reikalauti, kad būtų taikomos aplinkos atkūrimo priemonės šio aprašo V skyriuje nustatyta tvarka. Kitais atvejais, kai padarytas neigiamas poveikis aplinkai, RAAD įvertina, ar yra galimybė atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, ir esant tokiai galimybei, priima sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. RAAD raštu kreipiasi į šio Aprašo III skyriuje nurodytas institucijas dėl neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo atlikimo, duomenų ar informacijos pateikimo (atitinkama institucija pateikia prašomą vertinimą, duomenis ar informaciją ne ilgiau kaip per 15 dienų arba institucijos vadovo motyvuotu sprendimu per tokį laikotarpį, kuris yra būtinas atitinkamam vertinimui atlikti, duomenims ar informacijai parengti, tačiau ne ilgiau kaip 10 mėnesių nuo RAAD prašymo gavimo dienos; teisės aktų nustatytais atvejais gali būti taikomi kiti terminai. RAAD taip pat gali raštu kreiptis į kitas įstaigas prie Aplinkos ministerijos ar kitas Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtas įstaigas dėl duomenų ar informacijos pateikimo (atitinkama institucija pagal savo kompetenciją pateikia prašomus duomenis ar informaciją ne ilgiau kaip per 15 dienų arba institucijos vadovo motyvuotu sprendimu per tokį laikotarpį, kuris yra būtinas atitinkamam vertinimui atlikti, duomenims ar informacijai parengti, tačiau ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo RAAD prašymo gavimo dienos; teisės aktų nustatytais atvejais gali būti taikomi kiti terminai). Apie RAAD priimtą sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo RAAD per 5 darbo dienas raštu informuoja padariusį žalą aplinkai ūkio subjektą.

Tvarkos aprašo 33 punkte nustatyta, kad RAAD per 7 darbo dienas nuo aplinkos atkūrimo priemonių plano gavimo arba nuo sprendimo dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo priėmimo dienos, jei šis sprendimas priimamas vėliau, išnagrinėja ir motyvuotu sprendimu pritaria arba atsisako pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui. RAAD vadovo motyvuotu sprendimu, šis terminas gali būti pratęstas dar 14 dienų. Prireikus RAAD aplinkos atkūrimo priemonių planą teikia derinti suinteresuotoms institucijoms. Sprendimas pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui įforminamas kaip privalomasis nurodymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017) nustatyta tvarka. Šis privalomasis nurodymas pateikiamas ūkio subjektui ir vykdomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą atsisakyti pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui RAAD per 5 darbo dienas raštu informuoja ūkio subjektą. Ūkio subjektas turi per 7 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui gavimo dienos pateikti naują aplinkos atkūrimo priemonių planą.

Pagal Tvarkos aprašo 34 punktą, tais atvejais, kai RAAD nustatė žalą aplinkai sukėlusį subjektą ir jis per nustatytą terminą nepateikė priemonių plano su numatytomis vykdyti aplinkos atkūrimo priemonėmis, RAAD per 2 dienas po šio termino pabaigos privalo subjektui duoti privalomąjį nurodymą ne vėliau kaip per 5 dienas pateikti priemonių planą.

Informacija apie neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymą registruojama Pretenzijų bei ieškinių dėl žalos aplinkai ir kitų nuostolių atlyginimo teikimo, žalos išieškojimo ir informacijos apie žalą aplinkai registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 335 „Dėl Pretenzijų bei ieškinių dėl žalos aplinkai ir kitų nuostolių atlyginimo teikimo, žalos išieškojimo ir informacijos apie žalą aplinkai registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (kartu su 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. D1-951), nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kurią buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, arba aplinkos atkūrimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau. Žalos aplinkai dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 32 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka, kitų nuostolių dydis apskaičiuojamas įvertinus žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo, žalos aplinkai ar neišvengiamos (realios) žalos aplinkai grėsmės, taikytinų aplinkos atkūrimo priemonių alternatyvų įvertinimo, taip pat administracinių, teisinių, vykdymo išlaidų, duomenų surinkimo, stebėsenos ir priežiūros išlaidas.

Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Pagal Įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.

Pagal šį teisinį reglamentavimą, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimas – tai yra procesas, kurio metu fiksuojamos, vertinamos tam tikros reikšmingos faktinės aplinkybės ir daromos išvados, kurių pagrindu Aplinkos ministerijai ar jai pavaldžiai institucijai atsiranda pareiga priimti privalomojo pobūdžio administracinius aktus arba kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo turinys patvirtina, kad Agentūra, atlikdama vertinimą, šiame dokumente užfiksavo tam tikras faktines aplinkybes. Vertinimo Išvadose nėra suformuluota privalomojo pobūdžio priemonių Bendrovei. Vien tik faktinių aplinkybių konstatavimas nesudaro pagrindo išvadai, jog vertinimo Išvada yra administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo nuostatų prasme.

Bendrovės kreipimasis į Agentūrą su prašymu atlikti pakartotinį vertinimą iš esmės yra sąlygotas nesutikimu su atlikto vertinimo Išvadomis.

Nei Aplinkos apsaugos įstatymas, nei Tvarkos aprašas nenustato pareigos Agentūrai atlikti pakartotinį vertinimą. Agentūra, atsisakydama tenkinti Bendrovės Prašymą ir pakartotinai atlikti vertinimą, Viešojo administravimo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Departamentas 2021 m. sausio 22 d. baudžiamojoje byloje Bendrovei pareiškė 48 257 676,57 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Taigi Bendrovė, nesutikdama su vertinimo Išvadomis, gali jas kvestionuoti, nesutikdama su civiliniu ieškiniu ar jo dydžiu nagrinėjant civilinį ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, teismui pateikdama ekspertų išvadas ir kitus, jos manymu, reikšmingus dokumentus ar paaiškinimus.

Agentūros priimtas Sprendimas Bendrovės teisių nepažeidė. Agentūra atsakymą Bendrovei pateikė vadovaudamasi Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 06 d.) 35.4 nuostatomis. Dėl šių priežasčių tenkinti Bendrovės skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo. Bendrovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, susijusių su skundžiamu Sprendimu, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja byloje reiškia prašymą atlyginti byloje patirtas išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas yra atmetamas, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą negali būti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ skundą atmesti.

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina Kirkutienė

Jolanta Vėgelienė