Dėl įsakymo dalies panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-3061-1161/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00537-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.5; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Violetos Petkevičienės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Anai Matutienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės,,GRIFS AG“ atstovams advokatui Mariui Intai ir advokato padėjėjui M. B.,

atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui J. E.,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės,,GRIFS AG“ skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė,,GRIFS AG“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB,,GRIFS AG“) kreipiasi į teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-653 „Dėl draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms 2022 metams“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria pareiškėja buvo perkelta į II tarifo grupę. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Fondo valdyba, ir VSDFV), apskaičiavusi draudėjų darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinančių rodiklių dydžius, UAB „GRIFS AG“ Įsakymu perkėlė ir priskyrė II-ai (0,47 proc.) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifo grupei (toliau – II tarifo grupė).

3. Pareiškėja nesutinka su jos perkėlimu į II tarifo grupę, nes tam nebuvo jokių aplinkybių.

4. Pareiškėja, siekdama išsiaiškinti, dėl kokio konkretaus nelaimingo atsitikimo buvo perkelta į II tarifo grupę (nes mano, kad 2019 m. – 2021 m. nelaimingų atsitikimų, dėl kurių Bendrovė galėjo būti perkelta į II tarifo grupę, neįvyko arba sprendimai bylose dėl šių nelaimingų atsitikimų buvo apskųsti ir nauji sprendimai nėra priimti), el. paštu kreipėsi į pareiškėjai priskirtą VSDFV specialistą. VSDFV specialistas nurodė, kad 2020 m. UAB „GRIFS AG“ buvo nelaimingas atsitikimas, ko pasėkoje padidintas tarifas bus 2022-2024 metais.

5. Pareiškėja 2022 m. sausio 20 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI), prašydama pateikti informaciją ir duomenis, dėl kurio konkretaus nelaimingo atsitikimo pareiškėja galėjo būti perkelta į II tarifo grupę; nurodyti tokio nelaimingo atsitikimo datą, priežastis, aplinkybes, nuostatas iš teisės aktų, kurios patvirtintų, kad toks nelaimingas atsitikimas pagrįstai patenka į grupę nelaimingų atsitikimų, dėl kurių pareiškėja turėtų būti perkeliama į II tarifo grupę.

6. VDI 2022 m. sausio 26 d. rašte pareiškėją informavo, kad visų VDI inspektorių baigtų tirti 2019–2021 m. UAB „GRIFS AG” įvykusių įvykių darbe tyrimo dokumentai buvo perduoti atitinkamiems VSDFV teritoriniams skyriams, todėl VDI duomenimis, dėl kurio konkretaus nelaimingo atsitikimo UAB „GRIFS AG” galėjo būti perkelta į II tarifo grupę nedisponuoja. VDI specialistų nuomone, įmonė galėjo būti perkelta į II tarifo grupę dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu UAB „GRIFS AG“ darbuotojui nukritus nuo kopėčių, buvo sunkiai pakenkta sveikata, tačiau dėl informacijos apie faktines tokio sprendimo priėmimo aplinkybes VDI siūlė kreiptis į VSDFV, kadangi draudėjo priskyrimas/nepriskyrimas atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei yra VSDFV prerogatyva.

7. Pareiškėja nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. UAB,,GRIFS AG“ darbuotojui A. C. įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas darbe. VDI ištyrus nelaimingą atsitikimą nustatė, kad jis įvyko dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo. Pareiškėja su VDI sprendimais nesutiko ir įstatymų nustatyta tvarka skundė minėtus sprendimus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, po to - pateikiant skundą teismui.

8. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šiuo metu administracinė byla vis dar nėra išnagrinėta ir sprendimas dėl apeliacinio skundo nėra priimtas.

9. Pareiškėja mano, kad jai negali būti taikomos jokios su šiuo nelaimingu atsitikimu susijusios pasekmės, nes 2019–2021 m. nelaimingų atsitikimų, dėl kurių pareiškėja buvo perkelta į II tarifo grupę, neįvyko arba sprendimai bylose dėl šių nelaimingų atsitikimų buvo apskųsti ir nauji sprendimai nėra priimti.

10. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytas nelaimingas atsitikimas įvyko 2020 metais, bet 2021 metais pareiškėja nebuvo perkelta į kitą tarifo grupę atsižvelgiant į tai, jog vyko ginčas dėl šio nelaimingo atsitikimo. Dėl šios priežasties 2022 metais pareiškėjai turėtų būti taikomos tokios pat sąlygos, kadangi aplinkybės nepasikeitė, t. y. ginčas dėl šio nelaimingo atsitikimo vis dar vyksta.

11. Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovė paaiškina, kad priskiriant pareiškėją 2022 metams atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei buvo vertinami 2018, 2019 ir 2020 metų rodikliai. 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu sunkiai susižalojo UAB,,GRIFS AG“ darbuotojas. VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr.VPA_SP5-5354 įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu. Šis sprendimas nebuvo skundžiamas ir yra galiojantis.

13. Teigia, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. nelaimingas atsitikimas darbe nepateko į Valstybinės darbo inspekcijos pateiktą nelaimingų atsitikimų, įvykusių dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenumatytomis aplinkybėmis, kurių darbdaviui (draudėjui) atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės, sąrašą, todėl, vadovaujantis Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-387 „Dėl draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) nuostatomis šis nelaimingas atsitikimas buvo vertinamas priskiriant UAB,,GRIFS AG“ nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei 2022 metams.

14. Nurodo, kad vadovaujantis Metodikos 9 punktu pagal asmenų, nukentėjusių dėl sunkių, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ar ūmių profesinių ligų, per 3 kalendorinius metus pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, skaičių apskaičiuojamas kiekvieno draudėjo rizikingumo balas ir rizikingumo koeficientas. Apskaičiuotas UAB,,GRIFS AG“ 2022 metų rizikingumo balas Bi (Bi=1,0= (1+5×0)+0,75×(0+5×0)+0,5×(0+5×0)) ir rizikingumo koeficientas Ki (Ki = 0,1 =1/((1038,50+976,50+910,50)/3)×100). Draudėjų rizikingumo koeficientų Ki reikšmių mediana 2022 metais – 2,29. Kadangi pareiškėjos apskaičiuotas rizikingumo koeficientas yra mažesnis už medianą, šis draudėjas buvo priskirtas antrajai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.

15. Pažymi, kad Metodikos 8.3 punkte nurodyta, jog Valstybinei darbo inspekcijai pateikus informaciją apie draudėjus, pas kuriuos vertinamuoju laikotarpiu nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai (nurodyti Metodikos 3.1 punkte), tokie draudėjai priskiriami atitinkamai aukštesnei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Priskiriant draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei 2022 metams buvo vertinami nuo 2020 lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai. Valstybinė darbo inspekcija vertinamuoju laikotarpiu nenustatė UAB „GRIFS AG“ darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų, todėl pareiškėja nebuvo perkelta į trečiąją nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupę.

16. VSDFV nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad UAB,,GRIFS AG“ darbuotojui 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe negalėjo būti vertinamas priskiriant pareiškėją atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei.

17. Teigia, kad minėtas sunkus nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2020 m. rugpjūčio 5 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas surašytas 2020 m. rugsėjo 9 d. Pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 17 d. pateikus prieštaravimą, 2020 m. rugsėjo 9 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 10 11 punktas papildytas ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas išdėstytas nauja redakcija. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, 14 punktu, remiantis 2020 m. rugsėjo 9 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 10 ir kitais dokumentais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. VPA_SP5_5354 „Dėl A. C. nelaimingo atsitikimo darbe“ pripažino 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe draudžiamuoju įvykiu. Atitinkamai šie duomenys buvo įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras; Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, 19.12 papunktis) bei į VSDFV informacinę sistemą. Vadovaujantis Metodikos 6 punkto pirmąja pastraipa, nustatant Metodikos 5 punkte nurodytus rodiklius, naudojamasi VSDFV informacinėje sistemoje esančiais duomenimis ir VDI pateikta informacija. Kadangi VSDFV informacinės sistemos duomenys ir VDI pateikta informacija rodo, kad UAB,,GRFS AG“ per draudėjo rizikingumo vertinimo laikotarpį buvo sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, pripažintas draudžiamuoju įvykiu, nebuvo pagrindo jo nevertinti nustatant pareiškėjos priskyrimą atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei.

18. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vykstantis UAB,,GRIS AG“ teisinis ginčas dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, nesustabdo ir nenutraukia 2020 m. rugsėjo 9 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.10 ar VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. VPA_SP5_5354 „Dėl A. C. nelaimingo atsitikimo darbe“ galiojimo – teisės aktai nenustato, kad apskundimas sustabdytų ar nutrauktų šių dokumentų galiojimą ginčo nagrinėjimo metu.

19. Paaiškina, kad, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų pripažinta esant Metodikos 6 punkto ketvirtojoje pastraipoje nurodytų aplinkybių dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, dėl ko jis neturi įtakos Metodikos 5.2–5.3 papunkčiuose nurodytiems rodikliams, pareiškėjos priskyrimas atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei būtų perskaičiuotas už visus laikotarpius, kuriems jis buvo vertinamas, ir pareiškėjai patekus į žemesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupę, jai būtų grąžinta nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos permoka.

20. Atsakovės nuomone, pareiškėja klaidingai tvirtina, kad priskiriant UAB,,GRIFS AG“ atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei 2021 metams 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe nevertintas dėl to, kad dėl jo vyksta ginčas. Tikroji šio nelaimingo atsitikimo darbe nevertinimo priežastis yra nustatyta Metodikos 6 punkto antrojoje pastraipoje („neįskaitant paskutinių metų, buvusių prieš tuos metus, kuriems Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą“), taigi priskiriant pareiškėją atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei 2021 metams buvo vertinami 2017, 2018 ir 2019 metai.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad skunde keliami klausimai nepriskiriami VDI kompetencijai ir siūlo teismui spręsti savo nuožiūra.

22. Paaiškina, kad Metodikoje, reglamentuojančioje VDI informacijos apie mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe perdavimą VSDFV, nėra numatytą išlygų, kada informacija neturi būti perduodama, todėl, vadovaujantis Metodikos 3.2 papunkčiu, VDI turi perduoti informaciją apie visus mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, įvykusius dėl trečiųjų asmenų kaltės arba neįprastomis ar nenumatytomis aplinkybėmis, kurių darbdaviui (draudėjui) atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl nelaimingų atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

23. Pažymi, kad teisės aktai nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo dokumentų perdavimo VSDFV su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadų apskundimo bei ginčų nagrinėjimo administraciniuose teismuose procesu nesieja. 2021 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui priėmus sprendimą, dėl įvykio darbe, kurio metu 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „GRIFS AG“ darbuotojas, buvo baigtas įvykio darbe tyrimas ir šis įvykis darbe pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, todėl pagrindo neperduoti informacijos VSDFV VDI neturėjo.

konstatuoja:

24. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV direktoriaus 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-653 „Dėl draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms 2022 metams“ dalies, kuria pareiškėja UAB,,GRIFS AG“ buvo perkelta į II tarifo grupę.

25. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. VSDFV apskaičiavusi draudėjų darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinančių rodiklių dydžius, UAB „GRIFS AG“, ginčijamu Įsakymu perkėlė ir priskyrė II-ai (0,47 proc.) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifo grupei.

26. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas bei Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupėms metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-387 „Dėl draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikos patvirtinimo“.

27. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų dydis priklauso nuo: 1) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų; 2) nelaimingų atsitikimų darbe sunkumo ir dėl šių įvykių nukentėjusiųjų skaičiaus; 3) dėl ūmių profesinių ligų įmonėje nukentėjusiųjų skaičiaus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, šalies bendrasis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas, šio draudimo įmokos tarifų grupių skaičius ir šių grupių tarifai tvirtinami kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta metodika ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytais rodikliais, kiekvienais metais apskaičiuoja draudėjų darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinančių rodiklių dydžius, priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.

28. Draudėjų priskyrimo atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei tvarką nustato Metodika (ginčo santykiams aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. balandžio 6 d., t. y. ginčijamo Įsakymo priėmimo metu).

29. Draudėjai atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei priskiriami pagal jų darbuotojų saugos ir sveikatos būklės rodiklių dydžius. Valstybinė darbo inspekcija pasirašytos sutarties su Fondo valdyba nustatyta tvarka Fondo valdybai iki einamųjų metų lapkričio 1 d. teikia šiuos paskutinių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos, rodiklius: duomenis apie Valstybinės darbo inspekcijos nustatytus atitinkamų darbdavių (draudėjų) darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus, dėl kurių Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius priėmė sprendimą sustabdyti darbus ir (ar) nustatė, kad darbo vietose neįvertinta darbuotojų kritimo iš aukščio, apsinuodijimo pavojingomis cheminėmis medžiagomis, galimo daiktų, krovinių kritimo, įrenginių virtimo, birių medžiagų ar grunto griūties rizika ir (ar) nenumatytos šios rizikos prevencijos ar mažinimo priemonės; informaciją apie mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, įvykusius dėl trečiųjų asmenų kaltės arba neįprastomis ar nenumatytomis aplinkybėmis, kurių darbdaviui (draudėjui) atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl nelaimingų atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės (Metodikos 3 punktas).

30. Draudėjai, privalantys mokėti už apdraustuosius nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas, priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei pagal jų darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinančius rodiklius: Valstybinės darbo inspekcijos nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus; nelaimingų atsitikimų darbe sunkumą (sunkūs ir mirtini) ir dėl sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjusių apdraustųjų skaičių: 1. apdraustųjų, nukentėjusių dėl sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, skaičių; 2. apdraustųjų, nukentėjusių dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, skaičių; apdraustųjų, nukentėjusių dėl ūmių profesinių ligų, skaičių (Metodikos 5 punktas).

31. Nustatant Metodikos 5 punkte nurodytus rodiklius, naudojamasi Fondo valdybos informacinėje sistemoje esančiais duomenimis ir Valstybinės darbo inspekcijos pateikta informacija. Priskiriant draudėją atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei, vertinami paskutinių 3 kalendorinių metų Metodikos 5.2–5.3 papunkčiuose nurodyti rodikliai, neįskaitant metų, buvusių prieš tuos metus, kuriems Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. Nustatant Metodikos 5.2–5.3 papunkčiuose nurodytus rodiklius, atsižvelgiama tik į tuos nelaimingus atsitikimus darbe ir ūmias profesines ligas, kurie buvo pripažinti draudžiamaisiais įvykiais Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka pagal sprendimo pripažinti draudžiamuoju įvykiu priėmimo datą. Jei dėl to paties nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos yra priimti keli sprendimai įvykį pripažinti draudžiamuoju (sunkų nelaimingą atsitikimą darbe ar ūmią profesinę ligą perkvalifikavus į mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe), nustatant Metodikos 5.2–5.3 papunkčiuose nurodytus rodiklius, vertinamas paskutinis sprendimas įvykį pripažinti draudžiamuoju. Tokiais atvejais draudėjai dėl to paties nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos gali būti priskirti aukštesnei įmokos tarifų grupei ne daugiau kaip 3 kartus. Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos, kurių metu nukentėjo draudėjų, kurių veiklai būdingi specifiniai veiklos požymiai ir kurių apskaitą tvarko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, apdraustieji asmenys, lengvi nelaimingi atsitikimai darbe, lėtinės profesinės ligos, nelaimingi atsitikimai, įvykę pakeliui į darbą ar iš darbo, nelaimingi atsitikimai darbe, įvykę dėl trečiųjų asmenų kaltės, taip pat Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, neturi įtakos Metodikos 5.2–5.3 papunkčiuose nurodytiems rodikliams. (Metodikos 6 punktas).

32. Vadovaujantis Metodikos 8.1 papunkčiu, draudėjai, kurių apdraustieji per paskutinius 3 kalendorinius metus nenukentėjo dėl sunkių ir (ar) mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ar ūmių profesinių ligų, priskiriami pirmajai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Vadovaujantis Metodikos 8.2 papunkčiu, draudėjai, kurių apdraustieji nukentėjo dėl sunkių ir (ar) mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ar ūmių profesinių ligų, pagal Metodikos 9 punkte nurodytą skaičiavimo tvarką priskiriami antrajai ar trečiajai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Draudėjai, kurie pagal Metodikos 8.1 ir 8.2 papunkčius galėtų būti priskirti pirmajai, antrajai ar trečiajai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei, Valstybinei darbo inspekcijai pateikus informaciją apie nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus, priskiriami atitinkamai aukštesnei – antrajai, trečiajai ar ketvirtajai – nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei (Metodikos 8.3 papunktis).

33. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, Fondo valdyba pagal Metodiką apskaičiuoja draudėjų rizikingumo koeficientus, nustato draudėjus, priskiriamus antrajai, trečiajai ir ketvirtajai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms, ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo Įstatymo paskelbimo dienos Fondo valdybos direktoriaus įsakymu tvirtina šių draudėjų sąrašus. Fondo valdybos direktoriaus įsakymas dėl draudėjų priskyrimo antrajai, trečiajai ir ketvirtajai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms skelbiamas Fondo valdybos interneto svetainėje (Metodikos 11 punktas).

34. Vertinant ginčo situaciją aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, pažymėtina, kad sprendimą (ginčijamą Įsakymą), kuriuo pareiškėja buvo perkelta į II tarifo grupę, priėmė subjektas, turintis tam įstatymu suteiktus įgaliojimus, nes kaip minėta, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalį (o taip pat ir Metodikos 11 punktą) būtent VSDFV, vadovaudamasi Metodika ir įstatyme nurodytais rodikliais, kiekvienais metais apskaičiuoja draudėjų darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinančių rodiklių dydžius, priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.

35. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu pateiktų papildomų paaiškinimų, VSDFV, spręsdama dėl pareiškėjos priskyrimo atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei, vertino paskutinių 3 kalendorinių metų Metodikos 5.2–5.3 papunkčiuose nurodytus rodiklius, neįskaitant metų, buvusių prieš tuos metus, kuriems Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, t. y. spręsdama dėl pareiškėjos priskyrimo atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei 2022 metams, vertino 2018, 2019 ir 2020 metų duomenis ir nevertino 2021 metų duomenų, kaip to ir reikalauja Metodikos 6 punktas.

36. Metodikos 5.2 papunktis, be kita ko, įpareigoja VSDFV vertinti per minėtą laikotarpį buvusių nelaimingų atsitikimų darbe sunkumą (sunkūs ir mirtini) ir dėl sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjusių apdraustųjų skaičių. Anksčiau aptartų Metodikos nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad pirmajai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei gali būti priskiriami tik tie draudėjai, kurių apdraustieji per paskutinius 3 kalendorinius metus nenukentėjo dėl sunkių ir (ar) mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ar ūmių profesinių ligų, o taip pat, jei VDI nėra pateikusi informacijos apie nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus.

37. Kaip nustatyta, remiantis bylos medžiaga, sprendžiant dėl pareiškėjos priskyrimo atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei buvo vertinami nuo 2020 lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai. Pažymėtina, kad VDI vertinamuoju laikotarpiu nenustatė UAB „GRIFS AG“ darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų.

38. Remiantis bylos medžiaga bei teismo posėdžio metu pateiktais šalių paaiškinimais, nustatyta, kad UAB,,GRIFS AG“ darbuotojui 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, atlikus skaičiavimus Metodikos 8-9 punktuose nustatyta tvarka, buvo esminis rodiklis, lėmęs pareiškėjos perkėlimą į II nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifo grupę. Taigi sprendžiant šioje byloje nagrinėjamą ginčą, svarbu nustatyti, ar pagrįstai VSDFV įtraukė 2020 m. rugpjūčio 5 d. nelaimingą atsitikimą, vertindama pareiškėjos rizikingumą, nes dėl minėto nelaimingo atsitikimo darbe šiuo metu dar vyksta pareiškėjos inicijuotas teisminis ginčas.

39. Pažymėtina, kad minėtas sunkus nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2020 m. rugpjūčio 5 d., t. y. patenka į vertinamą laikotarpį. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas surašytas 2020 m. rugsėjo 9 d. UAB,,GRIFS AG“ 2020 m. rugsėjo 17 d. pateikus prieštaravimą, 2020 m. rugsėjo 9 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 10 11 punktas papildytas ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas išdėstytas nauja redakcija. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, 14 punktu, remiantis 2020 m. rugsėjo 9 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 10 ir kitais dokumentais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. VPA_SP5_5354 „Dėl A. C. nelaimingo atsitikimo darbe“ pripažino A. C. 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe draudžiamuoju įvykiu. Atitinkamai šie duomenys buvo įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre bei VSDFV informacinę sistemą. Vadovaujantis Metodikos 6 punkto pirmąja pastraipa, nustatant Metodikos 5 punkte nurodytus rodiklius, naudojamasi Fondo valdybos informacinėje sistemoje esančiais duomenimis ir Valstybinės darbo inspekcijos pateikta informacija. Kadangi Fondo valdybos informacinės sistemos duomenys ir Valstybinės darbo inspekcijos pateikta informacija rodė, kad UAB,,GRIFS AG“ per draudėjo rizikingumo vertinimo laikotarpį buvo sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, pripažintas draudžiamuoju įvykiu, šis įvykis buvo vertinamas nustatant pareiškėjos priskyrimą atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei.

40. Iš Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijos Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ 10 bei 17 punkto ir 2003 m. rugsėjo 9 d. Rekomendacijos Nr. R (2003) 16 „Dėl administracinių ir teismo sprendimų vykdymo administracinės teisės srityje“ nuostatų matyti, kad administracinis aktas yra vykdomas nedelsiant, jeigu teisės normose nėra įtvirtintas principas, kad pareiškimui dėl administracinio akto suteikiamas suspensyvinis (sustabdymo) efektas. Kitaip sakant, teisės aktuose turi būti aiškiai įtvirtintas bendras principas, jog turėtų būti vykdomas tik galutinis administracinis sprendimas, todėl tik tokiu atveju galima taikyti šį principą. Minėtas bendras principas – pareiškimo dėl administracinio akto suteikiamas suspensyvinis efektas, praktiškai būtų įgyvendinamas tokiu būdu, kad administracinis sprendimas negalėtų būti vykdomas tol, kol nebūtų pasibaigęs jo apskundimo terminas, skundo padavimas sustabdytų administracinio sprendimo vykdymą, todėl negalutinis administracinis sprendimas galėtų būti vykdomas tuomet, jeigu teisės aktai nustatytų tokią galimybę, t. y. atitinkamą išimtį. Teisės aktai gali nustatyti minėto bendro principo – dėl administracinio sprendimo apskundimo besąlyginio suspensyvinio efekto, išimtis. Administracinio sprendimo apskundimo besąlyginio suspensyvinio poveikio išimtimis gali būti atvejai kuomet viešojo administravimo subjektui suteikta teisė nukreipti administracinį sprendimą vykdyti skubiai, atvejai kuomet įstatyme yra nustatyta, kad administracinis sprendimas vykdomas skubiai, tai gali būti ir kitos išimtys, kaip, pavyzdžiui, teisės aktų nuostatos, nustatančios, kad skundo padavimas nesustabdo administracinio sprendimo vykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. spalio 22 d nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. AS261-1048/2014).

41. Lietuvos teisės aktuose, nustatančiuose administracinių procedūrų bendrąsias taisykles (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas), nėra įtvirtintas bendras principas dėl administracinio akto apskundimo suspensyvinio efekto, šis principas nėra reglamentuotas ir nagrinėjant administracinį ginčą teisme, išskyrus taisyklę dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje įtvirtintos teismo teisės laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą nagrinėjant administracinę bylą teisme. Taigi, Lietuvos teisės aktuose nėra nustatytos palankesnės negu Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ nuostatos, kuriose pareiškimui dėl administracinio akto suteikiamas suspensyvinis efektas (žr. LVAT 2014 m. spalio 22 d nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. AS261-1048/2014). Atsižvelgiant į tai, negalutinio administracinio sprendimo sustabdymas yra paliktas teismo kompetencijai, todėl skundo dėl administracinio sprendimo padavimas sukelia sąlyginai suspensyvinį poveikį, kuris priklauso nuo pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismo veiksmų. Tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju teismas nėra priėmęs sprendimo dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 10 ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2020 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. VPA_SP5_5354 „Dėl A. C. nelaimingo atsitikimo darbe“ galiojimo stabdymo.

42. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo metu vykstantis UAB,,GRIFS AG“ teisinis ginčas dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, nesustabdo ir nenutraukia 2020 m. rugsėjo 9 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.10 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2020 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. VPA_SP5_5354 „Dėl A C. nelaimingo atsitikimo darbe“ galiojimo – teisės aktai nenustato, kad apskundimas sustabdytų ar nutrauktų šių dokumentų galiojimą ginčo nagrinėjimo metu, o teismas sprendimo, kuriuo būtų sustabdytas minėtų aktų galiojimas taip pat nepriėmė. Todėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. sunkus nelaimingas atsitikimas pagrįstai VSDFV buvo vertinamas, sprendžiant dėl pareiškėjos priskyrimo atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei.

43. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje ginčijamo Įsakymo turiniu, atkreipia dėmesį į tai, kad LVAT savo jurisprudencijoje, formuodamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, be kita ko, šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.). Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTMyNC01MDIvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1324-502/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1324-502/2015">eA-1324-502/2015</a>, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTg1LTE0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2185-146/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2185-146/2016">A-2185-146/2016</a>, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MTI5LTQxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-5129-415/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-5129-415/2018">A-5129-415/2018</a>).

44. Pažymėtina ir tai, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTgzMy00NDIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1833-442/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1833-442/2017">eA-1833-442/2017</a>, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTUwLTUwMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1150-502/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1150-502/2018">A-1150-502/2018</a>). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMDc0LTE0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2074-146/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2074-146/2016">A-2074-146/2016</a>, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA5Ni04NTgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1096-858/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1096-858/2017">eA-1096-858/2017</a>, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04NzEtNTI1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-871-525/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-871-525/2018">A-871-525/2018</a>).

45. Kartu pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

46. Nagrinėjamu atveju sprendimo dėl pareiškėjos priskyrimo atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei priėmimą, įforminimą ir paskelbimą detaliai reglamentuoja šiame sprendime aptartos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Metodikos normos, kurių buvo laikomasi VSDFV priimant ginčijamą Įsakymą, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti Įsakymo neteisėtu.

47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas VSDFV direktoriaus 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. V-653 „Dėl draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms 2022 metams“ ta dalimi, kuria pareiškėja buvo perkelta į II tarifo grupę, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamo subjekto, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

48. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

49. Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija priėmė sprendimą atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės,,GRIFS AG“ skundą kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės,,GRIFS AG“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja i Arūnas Kaminskas

Violeta Petkevičienė

Indrė Žvaigždinienė