Dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI3-704-596/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01713-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. patikslintą skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. O. S. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija arba atsakovė) 2021 m. balandžio 27 d. raštą Nr. A51-36876/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovę pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Paaiškina, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su sodo namu, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), o šalia yra kaimyninis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2). Tarp Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 yra valstybinės žemės plotas.

Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 49SFN-4292-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, jog valstybinės žemės plotas Administracijos yra formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas ir jį ruošiamasi parduoti gretimo sklypo savininkui. Pareiškėjo teigimu, su tokiais sprendimais pareiškėjas nebuvo supažindintas, todėl 2020 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti informaciją bei nutraukti neteisėtas sklypo formavimo procedūras (toliau – ir Prašymas), tačiau Administracija skundžiamu Raštu Prašymo netenkino. Pareiškėjas nesutinka su Raštu ir teigia, jog žemės sklypo formavimo procedūros pradėtos nesilaikant teritorijų planavimo taisyklių, faktiškai valstybinės žemės plotas yra privažiuojamas kelias prie pareiškėjui priklausančių statinių, taip pat tai yra vienintelis artimiausias priėjimas prie upelio šalia esantiems sodininkams, kas yra itin svarbu gaunant vandenį sodų priežiūrai, todėl laisva valstybinė žemė neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, be to, nėra aiški valstybinės laisvos žemės vieta, kokiai sodininkų bendrijai ji priklauso, neaišku ir tai, ar pareiškėjas turi teisę į laisvą valstybinę žemę.

Teigia, jog Rašte nurodoma, jog sodininkų bendrija (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė pirkti laisvą valstybinės žemės teritoriją, todėl atsakovė, nuspręsdama rengti valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau –ir Projektas), teisės aktų nepažeidė. Pareiškėjo vertinimu, Administracija nesilaikė teisės aktuose numatytų procedūrų, todėl Projektą iniciavo neteisėtai.

Cituoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės) 7, 49, 41.1 punktus ir teigia, kad pareiškėjas apie skundžiamą sprendimą ir rengiamą planą iki šiol nėra informuotas. Teigia, kad valstybinės žemės teritorija yra sodininkų bendrijos teritorijoje, todėl priimant Raštą turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės (toliau – ir Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės), pagal kurių 9 ir 13 punktus Administracija juose įtvirtintų procedūrų neatliko, nes pareiškėjui, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkui, prie laisvos valstybinės žemės teritorijos joks pranešimas nebuvo siųstas, be to, atsakovė nesilaikė imperatyvių reikalavimų teritorijų planavimo dokumentui rengti, todėl teritorijų planavimo procedūra privalo būti nutraukta. Pabrėžia, jog nesvarbu, kurioje sodininkų bendrijos teritorijoje yra pareiškėjo žemės sklypas, tačiau jis pagal teisės normų reikalavimus privalėjo būti informuotas apie vykdomas procedūras, kaip besiribojančio su formuojama teritorija žemės sklypo savininkas, kaip tai numato Projektų rengimo taisyklių ir Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatos. Akcentuoja, jog teritorijų planavimas turi ir viešąjį interesą, todėl šios nuostatos yra imperatyvios ir jų turi būti itin griežtai laikomasi.

Nurodo, jog valstybinės žemės teritorija neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, toks sklypas negali būti formuojamas ir prijungiamas prie Žemės sklypo Nr. 2, todėl Projekto rengimo darbai privalo būti nutraukti. Laikosi pozicijos, kad Rašte nėra nurodyta jokių konkrečių duomenų, kokiu pagrindu laisva valstybinės žemės teritorija yra laikoma įsiterpusiu žemės sklypu. Pareiškėjas cituoja Projektų rengimo taisyklių 49 punktą ir akcentuoja, jog jis prie jam nuosavybės teise priklausančių Žemės sklype Nr. 1 esančių statinių, gyvenamojo namo ir garažo prieina tik per faktiškai esantį kelią neva projektuojamo įsiterpusio žemės sklypo ribose. Teigia, kad kelias yra laisvos valstybinės žemės teritorijoje, jis visą laiką buvo bendro naudojimo tiek pareiškėjui, tiek sodininkų bendrijų nariams prieiti prie upelio, todėl pagal Projektą formuojamas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatų, dėl ko Projektas negali būti rengiamas, o jo rengimo procedūros privalo būti nutrauktos.

Atkreipia dėmesį, kad iš Administracijos prie Rašto pridėto teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti, jog punktyrine linija bei kelio žymeniu yra pažymėtas kelias tarp Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, taigi pati atsakovė pripažįsta kelio buvimą ir jį yra pažymėjusi. Pažymi, kad panaikinus kelią gyventojai negalės prieiti prie upelio, prie jo negalės privažiuoti ir tarnybinės transporto priemonės, o kitas privažiavimas nėra suplanuotas. Pareiškėjo vertinimu, vidaus kelias yra statinys, kuris egzistuoja, jo griovimo darbai neatlikti, o teisinės registracijos nebuvimas Lietuvos Respublikos civinilio kodekso 4.47 straipsnio prasme nereiškia nuosavybės teisių nebuvimo, dėl ko laisva valstybinės žemės teritorija neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir kaip įsiterpęs žemės sklypas jis negalėjo būti formuojamas.

Pareiškėjo teigimu, nėra aišku, kur yra SB „(duomenys neskelbtini)“ ir SB „(duomenys neskelbtini)“ riba: atsakovės įsivaizdavimu Žemės sklypas Nr. 1 yra SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, o Žemės sklypas Nr. 2 - SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, todėl įsiterpęs žemės sklypas gali būti prijungiamas tik prie Žemės sklypo Nr. 2 rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Mano, kad atsakovė nėra nustačiusi atitinkamų ribų, pareiškėjo sklypas patenka į abiejų sodininkų bendrijų teritorijas, todėl pagal Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkto nuostatas jis vertinamas kaip kitas asmuo ir turi teisę į neva įsiterpusį žemės sklypą.

Cituoja Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktą ir nurodo, jog formuojama teritorija yra tarp pareiškėjui priklausančio ir kaimyninio žemės sklypų, tačiau išpirkimo klausimas nėra išspręstas, todėl Projektas negalėjo būti pradėtas rengti, o minėta teritorija negali būti parduota. Pabrėžia, jog Žemės sklypas Nr. 1 yra besiribojantis su laisva valstybinės žemės teritorija, todėl mano, kad ir jis turi teisę į laivą žemę, todėl priimant sprendimą rengti Projektą buvo būtinas Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 savininkų susitarimas dėl laisvos valstybinės žemės, tačiau tokio susitarimo nebuvo.

Papidomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra netaisyklingos formos, o namas statytas pagal tuometinius planus pagal 1994 m. SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą, kuriame pažymėtas kelias. Pareiškėjo teigimu, valstybine žeme buvo piknaudžiaujama, ant kelio buvo statomi nelegalūs sandėliukai, taip užblokuojant vienintelį būdą pravažiuoti į jam nuosavybės teise priklausantį garažą ir patekti prie jam priklausančio turto. Pareiškėjo teigimu, Z. O. S. teikia galimai tikrovės neatitinkančią informaciją dėl savo sklypo šoninės tvoros ir apsaugos dėl vandens telkinio, ką patvirtina 2018 m. daryta nuotrauka, iš kurios matyti, jog tuo metu jokios apsauginės tvoros nebuvo. Pareiškėjo manymu, trečiasis suinteresuotas asmuo išardė savo sklypo šoninę tvorą tam, kad aplinkiniams sudarytų iliuziją, kad valstybinė žemė neva yra jos sklypas.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo su skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898 „Dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (tolia - ir Įsakymas) projektuojamas apie 160 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitinka įsiterpusio ploto sąvokai nurodytus kriterijus, nes jis yra įsiterpęs tarp dviejų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų sklypų ir neviršija 0,04 ha; nors jis iš abiejų pusių ir ribojasi su atskiru sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, jis atitinka siaurai juostai taikytinus kriterijus, nes yra ne platesnis kaip 10 metrų.

Pažymi, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame bendrijos narių susirinkime, vykusiame 2017 m. liepos 29 d., buvo priimtas sprendimas pasilikti bendrijos reikmėms 6 m nuo bendrijos ribos į rytų pusę priėjimui prie upelio, o visą likusią laisvą bendrijos žemę leista privatizuoti, taigi buvo aiškiai išreikšta šios sodininkų bendrijos valia dėl to, kokie plotai reikalingi bendrojo naudojimo reikmėms. Priimant Įsakymą buvo išlaikytos visos procedūros: 1) Projektas buvo pradėtas rengti tik gavus SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolą, patvirtinantį, kad pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas nebus reikalingas bendrojo naudojimo reikmėms; 2) formuojamas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas atitiko Projektų rengimo taisyklių 2 punkte nurodytus įsiterpusiam plotui taikytinus kriterijus.

Akcentuoja, jog pareiškėjas nėra pateikęs Administracijai SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriame būtų priimtas sprendimas leisti jam naudotis SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo teritorijos dalimi. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir yra galimybė įrengti įvažiuojamąjį kelią į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pareiškėjas taip pat nėra pateikęs duomenų iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro apie tai, kad minimas kelias ir teisės į jį būtų įregistruotos, ar duomenų, kad šis kelias yra suprojektuotas teisės aktų nustatyta tvarka (statybos techninio projekto ar pan.). Pažymi, jog į Projektu nagrinėjamos teritorijos ribas nėra įtrauktas laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietų pusėje, taip užtikrinant, kad gretimų sodininkų bendrijų nariai galėtų laisvai prieiti prie upelio. Pagal Vilniaus miesto skaitmeninio suvestinio žemėlapio duomenis prie upelio laisvai gali prieiti tiek SB „(duomenys neskelbtini)“ nariai, tiek aplinkinių sodininkų bendrijų gyventojai nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir nuo (duomenys neskelbtini) gatvės.

Pažymi, kad pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į šį įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, nes Taisyklių 3 punkte yra nurodyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti tik mėgėjiško sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus. Pagal generalinių planų sprendinius įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribose, todėl pareiškėjas į šį plotą teisės neturi.

Atsakovė papildomai nurodo, jog 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas Administracijos direktoriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu leisti nusipirkti žemės tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. A256-987/19(2.14.2.12E-MP8) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ pareiškėjas buvo informuotas, kad jo pageidaujamas pirkti plotas yra už sodininkų bendrijos ribų, todėl tenkinti prašymą organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nėra teisinio pagrindo. Taigi faktas, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra už SB „(duomenys neskelbtini)“ ribų, pareiškėjui jau buvo žinomas, o šio atsakymo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjas neskundė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. O. S. atsiliepime į patikslintą skundą nurodo, kad pareiškėjas priklauso SB „(duomenys neskelbtini)”, todėl jis neturi teisės pretenduoti į įsiterpusį valstybinės žemės plotą SB „(duomenys neskelbtini)”. Teigia, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog įsiterpęs žemės sklypas yra vienintelis privažiavimo kelias prie jam priklausančių statinių, taip pat vienintelis artimiausias priėjimas prie upelio šalia esantiems sodininkams, nes kelias yra numatytas ir įrengtas (yra vartai) iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pareiškėjas melagingai teigia, kad ginčijamoje žemės teritorijoje yra kelias, kuris matosi ir nuotraukose, ir Administracijos siųstame žemėlapyje, nes jame matomas ne kelias, o įvažiavimas į trečiojo suinteresuoto asmens sklypą SB,,(duomenys neskelbtini)“. Privažiavimas prie sklypo (duomenys neskelbtini) savininko pastatų yra numatytas ir įrengtas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Vandens telkinys yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, o bendrijos nariams priėjimas prie upelio galimas nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) gatvių.

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose Z. O. S. nurodo, kad ginčijamas sklypas nuo 1988 m. iki 2011 m. birželio 7 d. priklausė jai, tuo metu tame sklype buvo pieva ir niekada nebuvo jokio kelio, jį ji susiformavo pagal savo poreikius. Prie gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) nebuvo priestato su garažu, įvažiavimui į savo sklypą buvęs savininkas naudojosi įvažiavimu, numatytu SB „(duomenys neskelbtini)” planuose. Priestato su garažu statybų metu buvęs (duomenys neskelbtini) savininkas privažiavimo nederino nei su SB „(duomenys neskelbtini)“, nei asmeniškai su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Patikslinus keleto SB „(duomenys neskelbtini)“ narių sklypų kadastrinius matavimus susiformavo valstybinės žemės sklypas, kuris įvardintas kaip SB „(duomenys neskelbtini)“ esantis įsiterpęs sklypas, besiribojantis su SB „(duomenys neskelbtini)”, kurį šiuo metu ji pageidauja įsigyti. Pareiškėjas klaidingai nurodo, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ sklype buvo kelias, o jį nubraižė pats, traktuodamas, kad tai bendrosios paskirties kelias, nors jo jokiuose planuose nėra ir niekada nebuvo. Pažymi, kad pareiškėjas savo papildomuose paaiškinimuose (7-ame punkte esančioje papildomoje iškarpoje) klaidingai nubraižė pageidaujamo įsigyti sklypo ribas, įterpdamas (duomenys neskelbtini) g. atkarpą ir melagingai teigdamas, kad po privatizacijos tos pačios gatvės gyventojai negalės patekti į savo sklypus, neturės priėjimo prie upelio pakrantės, o kito praėjimo nebus. Pažymi, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl užimtos valstybinės žemės pažeidimus rado abiejuose sklypuose, tačiau pareiškėjas reikalavimų iki šiol dar neįvykdė ir neatlaisvino užimtos valstybinės žemės. Teigia, kad šios aplinkybės rodo pareiškėjo galimą nesąžiningumą teikiant melagingus duomenis ir teiginius, klaidinant teismą, tenkinant savo neteisėtus interesus ir piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad dėl to paties įsiterpusio sklypo 2021 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTI2MTAtODA5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2610-809/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2610-809/2021">eI3-2610-809/2021</a>.

k o n s t a t u o j a :

Ginčas byloje kilo dėl Administracijos 2021 m. balandžio 27 d. Rašto, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo nutraukti Administracijos 2017 m. spalio 24 d. įsakymu pradėto rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo nustatytas procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad pareiškėjui A. G. priklauso 0,0730 ha ploto žemės sklypas su pastatu - sodo namu, esantis (duomenys neskelbtini), o Z. O. S. – 0,0910 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898 „Dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir 2017 m. spalio 24 d. įsakymas) pradėtas rengti apie 1070 (vieno tūkstančio septyniasdešimties) kv. m ploto sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (1 punktas). Įsakymo 2.1 ir 2.2 papunkčiais Administracijos Miesto plėtros departamentui pavesta parengti Projekto rengimo reikalavimus ir nustatyta tvarka kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl Projekto rengimo reikalavimų pateikimo.

Pareiškėjas Administracijai pateikė 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą, prašydamas nutraukti 2017 m. spalio 24 d. įsakymu nustatytas procedūras (toliau – ir Prašymas). Atsakovė skundžiamu 2021 m. balandžio 27 d. raštu Nr. A51-36876/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės.

Pagal Projektų rengimo taisyklių 49 punkto nuostatas mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nustatyta tvarka.

Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punkte nurodyta, jog įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – žemėtvarkos projektas) neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio. Įsiterpusiu nelaikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Kai įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos, plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro siaura juosta.

Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punkte nurodyta, jog įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduoti tik tada, jeigu sodininkų bendrija atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.

Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti tik mėgėjiško sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teigia, jog laisva valstybinė žemė neatitinka įsiterpusios žemės sklypo sąvokos. Su šiais pareiškėjo skundo argumentais nesutiktina. Kaip jau buvo minėta Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898 projektuojamas apie 160 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitinka įsiterpusio ploto sąvokai nurodytus kriterijus, nes jis yra įsiterpęs tarp dviejų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų sklypų ir neviršija 0,04 ha. Nors jis iš abiejų pusių ir ribojasi su atskiru sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme,vadovaujantis Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punktu, jis atitinka siaurai juostai taikytinus kriterijus, nes yra ne platesnis kaip 10 m. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad faktiškai valstybinės žemės plotas yra privažiuojamas kelias prie pareiškėjui priklausančių statinių, taip pat tai yra vienintelis artimiausias priėjimas prie upelio šalia esantiems sodininkams, kas yra itin svarbu gaunant vandenį sodų priežiūrai, tačiau sutiktina su atsakovės skundo argumentais, kad pareiškėjas nėra pateikęs atsakovei SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriame būtų priimtas sprendimas leisti jam naudotis SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo teritorijos dalimi. Pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas Nr. 1 ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir yra galimybė įrengti įvažiuojamąjį kelią į sklypą iš šios gatvės. Pareiškėjas taip pat nėra pateikęs duomenų iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro apie tai, kad minimas kelias ir teisės į jį būtų įregistruotos bei duomenų, kad jis yra suprojektuotas teisės aktų nustatyta tvarka (statybos techninio projekto ar pan.). Pažymėtina ir tai, jog į formavimo ir pertvarkymo projektu nagrinėjamos teritorijos ribas nėra įtrauktas laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietų pusėje, taip užtikrinant, kad gretimų sodininkų bendrijų nariai galėtų laisvai prieiti prie upelio. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad faktiškai valstybinės žemės plotas yra privažiuojamas kelias prie pareiškėjui priklausančių statinių bei vienintelis artimiausias priėjimas prie upelio šalia esantiems sodininkams.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog žemės sklypo formavimo procedūros pradėtos nesilaikant teritorijų planavimo taisyklių. Kai minėta, pagal Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktą, įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduoti tik tada, jeigu sodininkų bendrija atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. liepos 29 d. vykusiame SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas „pasilikti bendrijos reikmėms 6 m nuo bendrijos ribos į rytų pusę priėjimui prie upelio. Visą likusią laisvą bendrijos žemę leista privatizuoti“. Taigi šiuo sprendimu buvo išreikšta SB „(duomenys neskelbtini)“ valia dėl to, kokie plotai reikalingi šios sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo reikmėms. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjo skundo argumentai, jog žemės sklypo formavimo procedūros pradėtos nesilaikant teritorijų planavimo taisyklių yra nepagrįstas, nes 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Projektas buvo pradėtas rengti tik gavus SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolą, patvirtinantį, kad pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas nebus reikalingas bendrojo naudojimo reikmėms ir kaip minėta aukščiau, formuojamas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas atitiko Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punkte nurodytus įsiterpusiam plotui taikytinus kriterijus.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad nėra aiški valstybinės laisvos žemės vieta, kokiai sodininkų bendrijai ji priklauso, ir neaišku, ar pareiškėjas turi teisę į laisvą valstybinę žemę, pažymėtina, kad remiantis atsakovo pateikta informacija nustatyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribose, kurios patvirtintos Vilniaus miesto valdybos 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1164V „Dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žemės pardavimo ir nuomos“, o pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribose, kurios patvirtintos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 431-01 „Dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žemės pardavimo ir nuomos Vilniaus mieste“. Pažymėtina ir tai, jog apie tai, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra už SB „(duomenys neskelbtini)“ ribų, pareiškėjui yra žinomas, nes atsakant į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu leisti nusipirkti žemės tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. A256-987/19(2.14.2.12E-MP8) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ pareiškėjas buvo informuotas, kad jo pageidaujamas pirkti plotas yra už sodininkų bendrijos ribų, todėl tenkinti prašymą organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė ginčijamą Raštą priėmė teisėtai ir pagrįstai. Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, yra motyvuotas, pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl Rašto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus skundo reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita Rasiukevičienė

Gediminas Užubalis

Vita Valeckaitė