Baudžiamoji byla Nr. e1-723-805/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47266-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.9.9; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 2 d.
Alytus
Alytaus
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis M. M., vengė pareigos mokėti lėšas savo nepilnametės dukros M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki dukra sulauks pilnametystės, mokant periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskyrus lėšų tvarkytoja vaiko motiną A. A., jis 2022 m. birželio 1 d. – rugsėjo 30 d. ir lapkričio 1 d. – gruodžio 31 d., 2024 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. ir nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. birželio 17 d. nemokėjo sprendime nurodytų lėšų, dėl to nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2025 m. birželio 17 d. yra nesumokėjęs 5701,93 Eur vaikui išlaikyti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. M. pirminėje apklausoje kaltės neprisipažino, apklaustas pakartotinai kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis su A. A. 2020 m. liepos 10 d. susilaukė dukros M. M.. Jis tėvystę pripažino, dukra yra jo. Jie su A. iki dukros atsiradimo kartu negyveno, nevedė bendro namų ūkio, juos siejo tik draugystė. Jis su A. nuo pat pradžių nežadėjo sieti gyvenimo, A. neplanuotai pastojo. Po pastojimo momento jis jai prižadėjo, kad padės išlaikyti dukrą, mokės vaikui išlaikymą ir padės užauginti dukrą. Jie su A., kaip gyvens toliau atsiradus vaikui, neaptarė. Kai gimė dukra jis ją aplankė po mėnesio ir jis prisiėmė tėvystę mergaitės. Jie nusistatė išlaikymo dydį – 200 eurų į mėnesį. Kai gimė dukra, jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žirgų prižiūrėtoju. Iš darbo išėjo 2020 m. lapkričio 25 d., nes nesutarė su valdžia. 2020 m. gruodžio 21 d. įsidarbino IĮ „Š.“ servise. Vaikui išlaikymą teikdavo, jie su A. buvo susitarę žodiškai, kad jis jai perves pinigus nurodant paskirtį, už kurį mėnesį, kaip tik turės pinigų, kadangi ne visada jų turėdavo, jo alga buvo minimali. Jis gyvena visą laiką diedukų name (duomenys neskelbtini) kaime. Jis turėjo grąžinti greitą kreditą iš „Š.“ 5 000 Eur, nes turėjo skolų. Jį užspaudė skolos, nes jo išlaidos viršino jo pajamas. Minimali alga buvo į rankas apie 600 – 550 Eur, o turėdavo dukrai mokėti po 200 Eur. Tai jam yra labai didelė suma. Jis jeigu turėdavo pinigų, tai pavedimus padarydavo ir kelis per vieną mėnesį. Jis savo prievolės nevengė, mokėjo kiek galėdavo. Tada A. pasidarė mažai pinigų ir ji jį pradėjo spausti, kad mokėtų daugiau, valstybė vaiko išlaikymo pinigus perskaičiuoja kas pusę metų dėl infliacijos. Jis nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. dirbo IĮ „Š.“. Dirbdamas Šalstoj pradėjo dirbti ir MB „A.“ taksi įmonėje. Kadangi dirbo per du darbus, neturėjo visiškai laiko. Su dukra jis bendraudavo tik kai jos mama dukrą atveždavo pas jo tėvus į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis dukrą mato į mėnesį 2 kartus po kelias valandas. 2023 m. lapkričio 30 d. jis išėjo iš „A.“, nes mažino etatus. O iš „Š.“ išėjo 2022 m. balandžio 1 d., nes nesutarė su valdžia. Dar buvo atsidaręs individualią veiklą nuo 2024 m. birželio 17 d. iki 2024 m. spalio 2 d. ir dirbo taksistu, tačiau nustojo dirbti su individualios veiklos pažyma, nes praktiškai nieko neuždirbo. Vaiko išlaikymui nepervesdavo pinigų tik todėl, kad nelikdavo pinigų asmeninėms išlaidoms. Jis yra darbingo amžiaus, geros sveikatos, registruotas užimtumo tarnyboje, gauna nedarbingumo išmoką šiuo metu apie 300 kažkiek, kadangi antstoliai nuo jo sąskaitos nurašo pinigus A. vaiko išlaikymui. Jam Užimtumo tarnyba nepasiūlo jokių darbų, todėl jis nedirba. Jis yra baigęs kolegiją žemės ūkio technologo kryptį, turi koleginį išsilavinimą. Šiuo metu neužsiima niekuo, dirba savo ūkyje, turi 7 avis, 6 šunis, 2 gaidžius, 2 kalakutus, 4 antis, arklių neturi, ūkininko pažymėjimą turi ir yra registravęs ūkį, nuosavos žemės neturi, tačiau ją nuomoja iš savo tėvų panaudos sutartimi. Jam nereikia mokėti už ją. Deklaruojant jis gauna pajamas už žemę, gavus išmokas jam vėl jas nuskaičiuoja antstoliai. Savo ruožtu yra A. mokėjęs pinigus 2021 ir 2023 m., stengdavosi mokėti kiek tik turi ir pasilikdavo tik išgyvenimui pinigų. Kai jam pradėjo nurašinėti pinigus antstoliai, jis savo laisva valia daugiau jai pinigų nepervedinėdavo, kadangi jam jų vos užtekdavo pačiam išgyventi. Skolos kaupiasi. Su dukra jokio ryšio nepalaiko, kadangi nepalaiko jokio ryšio su jos mama. Yra dar davęs grynaisiais pinigų vaiko gimimo pradžiai, kai dukra tik gimė – 400 eurų, tačiau šito įrodyti negali. Yra davęs kiaulienos, t. y. užaugino paršą, kurį paskerdęs visą skerdieną atidavė A., kad turėtų iš ko gaminti valgyti, tai irgi yra pagalba vaikui išlaikyti, kadangi jeigu perkant mėsą šiuo metu gyvo svorio kaina yra 3,5 euro už kilogramą. Tuo metu kiaulė svėrė apie 200 kg. To irgi įrodyti negali. A. skerdieną priėmė iš jo, tai buvo prieš 2 metus maždaug. Dabar nieko neužaugina. Iš ūkio išvardino viską, ką turi. Darbo neieško, nes turi ūkyje darbų, t. y. pjauti malkas. Jis aktyviai darbo nesiieško, į tai jokių pastangų neįdeda, turi ūkyje kuo užsiimti. Jis nesiima laisvai samdomų neoficialių darbų. Jam jo dukros likimas yra įdomus, tačiau jis neturi pinigų, kad galėtų laisva valia pervedinėt pinigų. Šiuo metu santaupų neturi. 2025 m. kovo 20 d. gaus pašalpą iš užimtumo tarnybos, mano, kad galėtų prisidėti prie dukros išlaikymo bent papildomais 50 Eur. Tai įrodančius dokumentus pateiks tyrimo eigoje. Vaiką savo gyvenime laiko prioritetu, tačiau jo visiškai nepasiima, kadangi jie neturi asmeninio ryšio, dukra jo prisibijo, kadangi ji jį ne dažnai mato. Nuvyksta per jos gimtadienį ją pasveikinti su gimtadieniu. Kur jo dukra gyvena nežino, žino, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, adreso neprisimena. Pats iniciatyvos susitikt, bendraut, pasiimti nerodo, kadangi nebendrauja su jos motina. Apklaustas pakartotinai, jis nurodė, kad išėjus iš darbų jis nedirba iki šios dienos oficialiai niekur, kreipėsi į darbo biržą, tačiau buvo netinkamas siūlomoms darbo pozicijoms. Pats jis nesikreipė nei į vieną darbovietę dėl kažkokios darbo pozicijos, nes tuo metu pradėjo vystyti ūkį. Kai išėjo iš darbų, pradėjo neturėti pinigų, jų labai sumažėjo, neišėjo išvystyti ūkio taip, kaip tikėjosi, susidūrė su asmeniniais sunkumais visame kame. Dabar jam trukdo susirasti darbą jo asmeninis užimtumas – jis dirba namuose prie ūkio, taip pats prasimaitina iš ūkyje užsiaugintos mėsos. Šiuo metu augina 13 avių, jas daugina, jauniklius užsiaugina pats. Vaiko išlaikymui neperveda pinigų tik todėl, kad nelieka pinigų asmeninėms išlaidoms. Supranta, kad jeigu susirastų darbą, galėtų teikti vaikui išlaikymą, tačiau to nedaro, nes turi namie pjaut žolę, pamaitinti avis, vištas, jam tai atrodo nesuderinama su darbu. Jis nesiieško darbo nuo 8-17 val., nes jam toks darbas netinka. Jis planuoja tobulėti, nori įgyti kvalifikacijos pažymėjimą-suvirintojo. Minėti kursai dabar bus tik rudens sezonu, jis teisę registruotis užimtumo tarnyboje turės tik nuo rugsėjo 19 d. Jis žino, kad jo dukra puikiai rūpinasi A. A., todėl jis ir neapsikrauna papildoma atsakomybe, jam reikia, kad ir dukrai būtų gerai, tačiau ir jam būtų gerai. Kol kas tokios galimybės nesusiklostė, todėl dabar pripažįsta, kad vengia atsakomybės dėl finansinio išlaikymo, tačiau nežada ieškotis bet kokio darbo. Jam reikia, kad darbas ir jo sąlygos jį tenkintų ir kad norėtų ten važiuoti, nes žino, kad kitu atveju nenuvyks į darbą. Jis turi koleginį išsilavinimą su žemės ūkio technologo kvalifikacija. Darbo pagal specialybę neranda. Turi automobilį „Opel meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jis jam reikalingas susisiekimui, kadangi gyvena kaimo glūdumoje, vienkiemyje. Iki artimiausio miesto jam 25 kilometrai, kaime darbų nėra, jo aplinkybėmis nėra viskas taip paprasta. Sutinka su įtarime nurodytomis datomis ir pripažįsta, kad šiais laikotarpiais A. jokios materialinės pagalbos nesuteikė, jokios finansinės paramos, nepadėjo ir kitokiais būdais, nedavė nei užaugintos mėsos – nieko. Dukros nelankė, nes su A. nesutaria, pyksta ant A., kad ji jį įstūmė į tokią situaciją. Jam nuoširdžiai dukra gal ir rūpi, tačiau sunku prisiversti vykdyti savo tėvišką pareigą, nes jis jokio ryšio su mergaite neturi, nejaučia jai jokių šiltų jausmų, ji jam kaip svetimas žmogus tik pats faktas, kad ji jo biologinė dukra. Paskutinį kartą atliko pavedimą per Perlas terminalą – 50 Eur 2025 m. kovo 20 d., prisidėti prie vaiko išlaikymo, tada pinigų buvo pasiskolinęs. Dar turi įsiskolinimų už „SB lizingo“ greitąjį kreditą, kiek tiksliai – nežino, tačiau žino, kad išieškojimas skolos taip pat yra jau per antstolius. Jis neturi pinigų, kad galėtų laisva valia pervedinėt pinigų. Šiuo metu santaupų neturi. Turi automobilį FORD GALAXY, jis nevažiuojantis, stovi namo kieme, jį galėtų priduoti metalui, tačiau dar neprisiruošė. Namuose gyvena visiškai vienas. Jis daug ką galėtų padaryti, tačiau tam reikia ir pagalbos, kad ir mašiną priduot į metalo laužą. Supranta – būtų pinigų, tačiau reikia pagalbos ją nuvarant, o jis yra vienas, todėl tokios galimybės neturi. Prisipažįsta, kad vengia išlaikyti dukrą, t. y. galėtų susirasti, bet kokį darbą, jeigu jam būtų nesvarbu darbo sąlygos, ir mažinti po truputį skolas, tačiau to nedaro, nes prioritetą skiria savo ūkiui dabar. Antstoliai nuo jo sąskaitų visada gaunamų pajamų kiek įmanoma viską nurašo, jam lieka tik minimumas pragyventi, todėl neteko motyvacijos dirbti. Realiai jis supranta, kad su laiku visa situacija bus tik blogesnė, todėl pripažįsta, kad jo dabartinis požiūris į visą situaciją yra neteisingas, gailisi dėl to ir, kaip minėjo, nuo rugsėjo stos vėl į užimtumo tarnybą, gaus bedarbio išmoką, A. antstolis nuskaičiuos nuo pajamų dalį vaiko išlaikymui. Jis tikisi, kad jam pavyks įgyti suvirintojo kvalifikaciją ir susirasti normalų darbą, tada mažintis skolas ir vėl teiks išlaikymą vaikui laisva valia, nepaisant antstolių nuskaičiavimų. Nori kuo greičiau susimažinti skolas ar iš jų visai išlipti. Sutiktų dirbti viešus darbus.
Be paties kaltinamojo M. M. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
2024 m. lapkričio 21 d. A. A. pareiškimas policijos įstaigai, kuriame nurodoma, kad M. M. nuo dukters M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo vengė mokėti teismo priteistas vaiko išlaikymo lėšas. Susidarius skolai, šių metų sausio mėn. buvo perduotas antstoliui pagal Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo. Keletą mėnesių antstolio išieškojimas buvo vykdomas sėkmingai. Po tų kelių mėnesių, liepos mėnesį M. M. tyčia išėjo iš darbo, taip sąmoningai sukurdamas situaciją, dėl kurios tapo neįmanoma net ir priverstinis išlaikymo lėšų vaikui išieškojimas. Legalaus darbo neieško, dirba nelegaliai, slepia pajamas ir turtą. Liepos mėnesį dukrai atliekant operaciją buvo patempti kaklo raiščiai ir išnirę slanksteliai, gydymas vyksta iki dabar. Daugelį reikalingų procedūrų gali gauti tik sumokėję savomis lėšomis. Per visą šį laiką, esant tokiai dukros būklei, ji negalėjo dirbti, buvo nedarbingume, kurio išmokos mažos, o ir Sodra ne už visą laiką mokėjo, dėl to negali pasirūpinti reikalingu dukros gydymu. M. M. apie visą situaciją puikiai žino, bet per šiuos penkis mėnesius nė karto nepasiteiravo apie dukros būklę ir, žinodamas savo pareigą (net ir pagal teismo sprendimą) išlaikyti vaiką bei teikti kitą būtiną materialią paramą, sąmoningai ir piktybiškai to nedaro. Nors yra sveikas, darbingas ir turi turtines galimybes. Tokiu būdu pažeisdamas vieną iš pagrindinių vaiko teisių į materialinį aprūpinimą dėl ko neįmanoma normali vaiko raida (šiuo laikotarpiu ypač fizinė), atimama teisė tinkamai gydytis, tampa neaiškios ateities sveikatos perspektyvos bei negali būti visiškai patenkinami kiti vaiko interesai ir būtinieji poreikiai. Ji taip pat patiria didelę žalą. Viena rūpindamasi ir materialiai išlaikydama dukrą (ypač atsitikus tokiems įvykiams) jaučia nuolatinį stresą ir nerimą dėl ateities, dėl dukros sveikatos, dėl negalėjimo dirbti, gėdos jausmą, dažną nepriteklių. Vaiko išlaikymo skola 6 376,42 Eur.
A. A. banko sąskaitos 2020 – 2025 m. išrašuose, kuriuos ji 2024 m. lapkričio 26 d., 2025 m. kovo 26 d. pateikė el. paštu, nurodoma, kad M. M. dukros išlaikymui: 2020 m. lapkričio – gruodžio mėn. per 4 kartus (po 200 Eur) pervedė 800 Eur; 2021 m. per 13 kartų įvairiomis sumomis pervedė 2 400 Eur; 2022 m. kovo ir gegužės mėn. pervedė po 200 Eur, spalį – 250 Eur, iš viso – 650 Eur; 2023 m. per 15 kartų įvairiomis sumomis pervedė 2 400 Eur; 2024 m. mokėjimų neatliko; 2025 m. kovo 20 d. pervedė 50 Eur.
2020 m. spalio 16 d. Alytaus apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-6909-308/2020, kuria patvirtina pareiškėjų A. A. ir M. M. 2020 m. spalio 15 d. sudaryta taikos sutartis, kuria M. M. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai M. M. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki dukters pilnametystės.
2025 m. birželio 16 d. antstolio A. A. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo įsiskolinimą, kurioje nustatyta: vykdomojoje byloje Nr. 0023/24/00357, užvesta pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. sausio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2SP-2339- 308/2022 dėl materialinio išlaikymo po 250 Eur, pritaikius vartotojų kainų indeksą išmokų dydžiai yra nuo 2023 m. vasario 1 d. – 304 Eur, nuo 2024 m. vasario 1 d. – 308 Eur, nuo 2025 m. vasario 1 d. – 314 Eur per mėnesį; išlaikymo įsiskolinimas 2025 m. birželio 3 d. yra 7 480,95 Eur.
Asmens pajamų mokesčio deklaracijos, kuriose nustatyta: M. M. 2020 metais deklaravo 14 786,31 Eur pajamų, 2021 metais – 11 658,38 Eur, 2022 metais – 13 933,58 Eur. Daugiau asmens pateiktų deklaracijų sistemoje nėra.
„Sodros“ išrašai, kuriuose nustatyta: M. M. 2020 m. kovo 2 d.-2020 m. lapkričio 25 d. dirbo UAB „H.“, 2020 m. gruodžio 21 d. – 2024 m. gegužės 31 d. IĮ „Š.“, 2022 m. lapkričio 21 d. – 2024 m. gegužės 30 d. MB „A.“, 2024 m. birželio 17 d. – 2024 m. spalio 2 d. vykdė individualią veiklą.
Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Marijampolės skyriaus 2024 m. gruodžio 12 d. raštas, kuriame nurodoma, kad M. M. 2024 m. rugsėjo 11 d.-2024 m. spalio 2 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu; nuo 2024 spalio 5 d. vėl registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2025 m. spalio 13 d. paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka 514,90 Eur. 2025 m. birželio 23 d. raštas, kuriame pateikiamos kopijos: M. M. darbo ieškančio asmens kortelė ir darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelės (3 vnt.), pasiūlymas dirbti – dokumentuose užfiksuota, kad M. M. (duomenys neskelbtini)kolegijoje baigęs žemės ūkio technologiją, VšĮ „(duomenys neskelbtini) darbo rinkos mokymo centre“ – medienos apdirbimo staklininko mokymo programą; moka dirbti kompiuteriu, turi vairuotojo teises; pageidauja darbo pagal darbo sutartį, pilno darbo laiko; su darbo ieškančio asmens teisėmis, pareigomis ir atsakomybe susipažinęs; apsilankymo 2024 m. spalio 29 d. metu nurodė, kad mokytis nepageidauja, asmuo supažindintas su savarankiškos paieškos kortelės pildymu ir atsakomybėmis; apsilankymo 2025 m. vasario 3 d. metu savarankiškos darbo paieškos kortelės nepateikė, teigdamas, kad neturi reikiamų įgūdžių naudotis el. paskyra.
2024 m. gruodžio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštas ir prie jo pridėta pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, kuriame nustatyta: M. M. nedarbingumo laikotarpiu 2023 m. spalio 7 d.-2023 m. lapkričio 24 d. gavo ligos išmoką: 2023 m. lapkričio 16 d. – 164,57 Eur; 2023 m. gruodžio 7 d. – 208,58 Eur; 2023 m. gruodžio 21 d. – 205,72 Eur; 2024 m. birželio 17 d. – 2024 m. spalio 2 d. vykdė individualią veiklą, tačiau už šį laikotarpį nėra deklaravęs pajamų ir sumokėjęs valstybinio socialinio draudimo įmokų; 2024 m. lapkričio 18 d. gavo 315,58 Eur nedarbo draudimo išmoką už laikotarpį 2024 m. spalio 13 d.-2024 m. spalio 31 d.
2025 m. gegužės 30 d. gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašas, pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kuriame nustatyta, kad M. M. vardu registruotų arklių nėra, yra registruoti 3 avinai, 5 ėriavedės ir 3 avys.
M. M. asmens duomenų išrašas patvirtina, kad jis yra M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.
2024 m. lapkričio 26 d., 2024 m. gruodžio 5 d. liudytojos A. A. parodymai, kuriuose ji parodė, kad 2020 m. liepos 10 d. pagimdė dukrą M. M.. Su Milanos tėvu M. M. draugavo iki M. gimimo apie metus laiko, tačiau kartu negyveno, nevedė bendro namų ūkio. Kai ji pastojo, M. elgesys jos atžvilgiu labai pasikeitė, jis pradėjo su ja nesusitikti, nustojo ją lankyti. Nėštumas buvo sunkus, dažnas gulimas rėžimas. Kai pagimdė mergaitę, ji mergaitei suteikė tik savo pavardę. Jie su M. nebuvo nei susižadėję, nei susituokę. Kai ji gimdė, jo nebuvo nei šalia, nei domėjosi dukra. Du mėnesiai po M. gimimo, M. pasirodė pas jos tėvus ir paprašė, kad dukrai suteiktų jo pavardę. Ji sutiko mergaitei suteikti jo pavardę, su sąlyga, kad bus normalus tėtis, bendraus, lankys, kurs ryšį su vaiku. M. prižadėjo, kad bus tikras tėtis savo dukrai, nors su ja nesprendė sieti savo ateities. 2020 m. apie rugpjūčio mėnesį M. suteikė tėvo pavardę, t. y. M.. Taip pat tuo pat metu nuvyko pas advokatę, sutarė, jog kas mėnesį mokės 200 Eur. Suma buvo nustatyta bendru sutarimu. Tų pačių metų apie spalio mėnesį teismas patvirtino taikos sutartį ir iš tėvo dukrai priteisė po 200 Eur, kas mėnesį. Pirmus metus M. M. vykdė teismo nutartį bent jau iš dalies, nes pavedimus vaiko išlaikymui darydavo, kartais ne visą sumą, kartais vėluodavo tačiau mokėjimus atlikdavo. Paskui prasidėjo, kad neatlikdavo įmokų vaiko išlaikymui. Antrais metais, t. y. 2022 m., mokėjo tik 3 kartus. 2022 m. balandžio 7 d. teismo nutartimi alimentai padidinti iki 250 Eur per mėnesį. Su tokia suma M. M. sutiko, tačiau padidintą alimentų sumą sumokėjo tik kelis kartus. 2023 m. M., atrodo, sumokėjo visą sumą, tačiau padarė maždaug 15 įmokų, tie mokėjimai vėlavo už 2022 metus. 2024 m. M. nei karto nepervedė pinigų vaiko išlaikymui. 2024 m. nuo vasario mėn. su indeksavimu alimentų suma siekė jau 308 Eur per mėnesį. Tada ji 2024 m. vasarį jau kreipėsi į antstolius. Antstolis už vaiko išlaikymą pinigus pervedė birželio (226,09 Eur ir 40,33 Eur) ir liepos mėnesį (395,80 Eur). Vėliau M. M. atsiskaitė iš darbo ir iki šiol nėra susiradęs kito oficialaus darbo. Kiek ji žino, jis tuo metu oficialiai dirbo MB „A.“ ir IĮ „Š.“. Šiai dienai skola siekia apie 6 300 Eur. Kitų reikalingų vaikui daiktų, vaistų ar reikmenų vaikui nėra nupirkęs ir kitaip nėra prisidėjęs prie išlaikymo. M. M. su dukra ryšių nepalaikė nuo pat gimimo, dukros pas save nėra pasiėmęs nei karto, laisvalaikio kartu neleidžia, dukra visada būna su ja. Dukrą yra tik matęs, kai ji lankydavo jo tėvus – M. senelius, buvo tuo metu užsukęs į svečius. Dukra turi didelių sveikatos problemų, dėl ko ji pati šiuo metu yra penktas mėnesis nedarbingume, kadangi dukrai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba po liepos mėnesį įvykusios operacijos. M. gavosi didelės komplikacijos po tonzilių operacijos – atsirado kaklo slankstelių išnirimas, kreivakaklystė. Dėl to buvo reikalingos dvi reabilitacijos, tai vienintelis kelias išvengti labai rimtų operacijų. Dėl šios priežasties ji tvarkosi su savo nuolatiniu darbu kaip tik gali, ima nedarbingumus, atostogas, tačiau jau daugiau juridiškai negalės to susitvarkyti, galimai turės išeiti iš darbo, mergaitė nuolat vizituojama pas skirtingus gydytojus. Būtent dėl tokios dukros sveikatos ji patiria žymiai daugiau išlaidų: nuvykimo-parvykimo, vaistai nuo skausmo, reikalingi buvo įtvarai. Buvo laikas kai dukrą reikėjo net vartyti. Reikalinga pastovi kineziterapija ir masažai, kuriems siuntimų niekas neduoda, nes tai nėra valstybės skiriama ar finansuojama. Po reabilitacijos šias paslaugas turi pirkti privačiai. M. M. dėl dukros situacija yra žinoma, žinoma, kad dukra yra gydoma, kad turi sveikatos problemų ir reikalinga nuolatinė pagalba, kalbėjo ne kartą dėl to ir prašė, kad padėtų, prisidėtų pinigais, kad nors mokėtų priteistus alimentus. M. M. teigia, kad priteistus alimentus mokės. Paklausus, kodėl nemoka alimentų, atsako, kad kažkada mokės, kai turės. Jis savo abejingumu niekaip neprisideda prie dukros ateities, nes jos sveikatos problemos gali peraugti net į neįgalumą. Jeigu jis, kaip teigia, nedirba, neturi darbo, neturi už ką mokėti išlaikymo, galėtų prižiūrėti savo dukrą, kol ji važiuotų į darbą uždirbti pinigus, tačiau jis bet kokios atsakomybės vengia ir jos neprisiima. Kiek jai žinoma, M. M. turi 7-8 arklius, tai yra pagrindinis jo hobis, tai mato ir jo socialiniuose tinkluose. Žino, kad jis ūkininkauja, kerpa avis, turėjo ūkininko pažymėjimą, galimai arklius veisia. Jis šiuo metu gyvena, gali būt, savo tėvo sodyboje ar sodyboje už kelių vienkiemių. Grynais pinigais jai M. M. buvo davęs 60 Eur dukrai kelių praėjusių švenčių proga (2022 m. už Kalėdas, Velykas ir gimtadienį) kaip dovaną. Ji jam sakė, kad tai gali padaryti pavedimu, kad viskas būtų oficialiai, tačiau jis nurodė, kad tai ne vaiko išlaikymui, o dovana dukrai. Ji žino, kad M. M. išėjo iš savo pastovaus darbo dėl atskaičiuojamų pinigų iš antstolio. Jis jai tai patvirtino, kai su juo kalbėjo ir klausė, kodėl išėjo ir ar ieškos kito darbo, atsakė, kad ne. Kai paklausė, kaip jis mokės priteistus alimentus, atsakė, kad nemokės, kad ji kreiptųsi į atitinkamas įstaigas dėl alimentų mokėjimo. Iš bendrų pažįstamų, t. y. iš jo tėvų, žino, kad jis dirba nelegalius darbus, savo turimą turtą slepia dėl to, kad antstolis neatskaičiuotų iš jo už susidariusias skolas. Ji žino, kad M. M. turi nuosavo turto, tačiau jis tai slepia. Pavyzdžiui, žino, kad yra nusipirkęs arklius, bet ne savo vardu, kieno – ji tiksliai pasakyti negali, viską, ką gauna, slepia visais įmanomais būdais.
2025 m. vasario 11 d. A. A. el. paštu ikiteisminio tyrimo pareigūnui atsiųstame laiške papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagą nurodė, kad ji prieštarauja tam, kad M. M. iš darbo išėjo dėl netinkamų sąlygų, o dukrai išlaikymą mokėjo ne pastoviai, bet, kai turėjo lėšų, nes tai nėra tiesa. Nuo pat 2020 metų, kai tik M. įsidarbino žirgyne (IĮ Š.), kada ir ankščiau nemokėjo vaiko išlaikymo pinigų, jo šeimos nariai kelis kartus jam sakė išeiti iš žirgyno, jeigu nepakankamai uždirba ir trūksta pinigų visiems poreikiams, ir ieškotis geriau apmokamo darbo. Bet M. kategoriškai atsisakydavo teigdamas, kad žirgyne jam labai patinka ir darbo jis tikrai nekeis. Ir tiktai antstoliui pradėjus atskaičiuoti pinigines lėšas, M. M. darbo sąlygos tapo netinkamos ir jis išėjo iš darbo. Šią informaciją jai patvirtino M. motina, ji taip pat patvirtino, kad M. galėtų nedelsiant įsidarbinti ir į gerai apmokamą darbą, nes turi gerų draugų ir pažįstamų, bet kodėl ir sąmoningai to nedaro, ji nežino. M. M. įvairius darbus dirba nelegaliai. Vieno jų įrodymas yra ir „Facebook“ patalpintas skelbimas, kad kerpa avis, yra ir video, kur klientas dėkoja už gerai atliktą darbą. „Facebook“ svetainėje taip pat pilna įrodymų – įrašai, nuotraukos, komentarai apie tai, kad M. turi arklių, taip pat galimai kito turto ir lėšų. Prieš gimstant dukrai jis neturėjo nė vieno. 2022 m. vaiko išlaikymo pinigus sumokėjo tik 3 mėnesius, o 2024 m. nė karto, neskaitant antstolio kelių pervedimų. Nors visą laiką dirbo ir pajamas turėjo. Dukrai po operacijos, pasibaigusios rimtomis komplikacijomis, buvo ir vis dar yra labai būtinos sanatorijos, reabilitacijos, įvairios procedūros, didžioji dalis gaunamos privačiai už savo lėšas. Rugsėjo mėnesį ji pati kalbėjosi su M. M., pasakojo, kokia sudėtinga dukros situacija, ir prašė, kad bent išlaikymą mokėtų ar parduotų arklį ir padėtų savo vaikui pasveikti. Sakė, kad jų vaikui reikia čia ir dabar padėti ir dėti visas pastangas, kad nereikėtų sudėtingos operacijos ir neliktų neįgali. Sakė, kad tu jaunas ir sveikas vyras, nusipirksi dar tų arklių, o dukrai vėliau gali būti per vėlu. Kažkiek mokėt žadėjo, bet iki dabar nė cento nėra mokėjęs. Tolimesniam dukros gydymui reikalingos didelės išlaidos. Jai vienai be galo sudėtinga pasirūpinti tinkamu dukros gydymu, patenkinti vaiko interesus ir būtinuosius poreikius, gyvena pastoviam strese.
2025 m. vasario 11 d. liudytojo A. A. parodymai, kurioje nurodoma, kad antstolio A. A. kontoroje turi bylą dėl alimentų išieškojimo iš M. M.. 2024 m. vasario 27 d. išieškotoja A. A. pateikė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo dukros M. M. naudai po 250 Eur. M. M. 2024 m. vasario 28 d. buvo išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Raginimas buvo išsiųstas registruota siunta adresu (duomenys neskelbtini)sav. Siuntą priėmė tėtis S. M., kuris už tai pasirašė. Užvedus vykdomąją bylą atliktos patikros, kurių metu nustatyta, kad skolininkas tuo metu dirbo IĮ „Š.“ ir į MB „A.“. Buvo išsiųsti patvarkymai dėl išlaikymo išieškojimo į minėtas įmones. Kiek lėšų buvo pervesta iš minėtų darboviečių, prašo remtis pateiktais dokumentais. Buvo nustatyta, kad asmuo nekilnojamo turto neturi. 2024 m. kovo 20 d. areštuotos M. M. banko sąskaitos kredito įstaigose. Pinigų rasta, todėl 2024 m. birželio 24 d. pravesta A. A. 226,09 Eur, 2024 m. birželio 18 d. 40,33 Eur ir 2024 m. liepos 8 d. 395,80 Eur. Areštavus banko sąskaitą minėti duomenys yra pažymėti ir pateiktuose dokumentuose. Per visą bylos vykdymo laikotarpį iš M. M. jokių prašymų negauta. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad M. M. gera valia būtų mokėjęs pinigus vaiko išlaikymui. Apie tai turi pranešti pats skolininkas, tačiau tokių duomenų neturi. Vykdomojoje byloje 2025 m. vasario 10 d. uždėtas areštas M. M. priklausančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tačiau automobilio buvimo vieta nėra žinoma, duomenų apie automobilį neturi. Nuo 2025 m. vasario 1 d. M. M. privalo vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėti po 314 Eur (prisitaikė indeksacija).
2025 m. gegužės 27 d. liudytojos R. P., dirbančios Užimtumo tarnyboje vyriausiąja specialiste (duomenys neskelbtini)padalinyje, parodymai. kuriuose nurodo, kad tarp jai paskirtų asmenų, kuriuos ji kuruoja ir konsultuoja ieškantis darbo, turėjo nuo 2024 m. spalio 5 d. į užimtumo tarnybą besikreipusį M. M., jis nuo minėtos datos tapo registruotas kaip ieškantis darbo. M. M. pirmasis apsilankymas pas ją, kaip pas specialistę, vyko 2024 m. spalio 29 d. kontaktiniu būdu. Jie su M. pakalbėjo apie jo užsiėmimus, buvusias vykdomas darbines veiklas individualiai ir abu su asmeniu nusprendė, kad jam labiausiai tinkamas darbas būtų pagalbiniu darbininku gamyboje. Jam buvo sudarytas individualaus užimtumo veiklos planas ant kurio asmuo pasirašė. Sekantis vizitas buvo numatytas 2025 m. vasario 3 d.. Su veiklos planu jis buvo supažindintas, kad turi pasiruošti gyvenimo aprašymą, pasirengti darbo pokalbiui ir teikti ataskaitas. Nei vienas iš šių punktų nebuvo jo įvykdytas. 2025 m. vasario 3 d. M. M. atvyko kontaktiniam susitikimui. Jam buvo išduotas pasiūlymas įsidarbinti į UAB „M.“. M. pristatė užpildytą rekomendaciją, tačiau pozicijos į darbo vietą negavo, kadangi, kaip nurodė darbdavys, M. neturi patirties maisto pramonėje. M. M. grąžino vasario 7 d. darbdavio rekomendaciją. M. M., kaip įsiregistravęs į užimtumo tarnybą, nuo 2024 m. spalio 13 d. gavo nedarbingumo išmoką, kurią jis pagal procedūras gauna iki registracijos pabaigos. Dar kelis kartus M. M. buvo priminta telefonu apie savarankišką ataskaitos pateikimą. Ataskaita yra tai, kur asmeniškai savarankiškai kreipėsi ieškodamasis darbo. Tai parodo asmenines žmogaus pastangas ieškotis darbo. M. M. šios ataskaitos nepateikė, todėl, pagal įstatymą, nepateikus minėtos ataskaitos buvo priimtas sprendimas M. M. nutraukti registraciją Užimtumo tarnyboje. Jis buvo išbrauktas nuo 2025 m. kovo 19 d.. Su M. M. jie į asmeniškumus nesigilino, aptarė tik konkrečius su darbo paieškomis susijusius klausimus. Jai, kaip specialistei, M. M. pasirodė kaip nesuinteresuotas ieškotis darbo, kadangi tai rodo ir jo ataskaitų nepateikimas. Buvo labiau vangus bendraujant, nesigilinantis laisvomis darbo pozicijomis nei suinteresuotas. Nori paminėti, kad jis nurodė, kad neturi kompiuterinio darbo įgūdžių, nemoka naudotis užimtumo tarnybos paskyra, kur puslapyje laisvai skleidžiama informacija apie laisvas darbo pozicijas, tačiau atvykus į užimtumo tarnybos padalinį laisvos darbo pozicijos atvirai kabo iškabintos su visa reikiama informacija. Kadangi M. M. buvo išbrauktas iš užimtumo tarnybos sąrašų už pažeidimus, t. y. ataskaitos nepateikimą, jis užimtumo tarnyboje negali registruotis artimiausius 6 mėnesius, galės tik nuo rugsėjo 19 d. Ar M. M. buvo siūlyta dalyvauti kvalifikacijos kėlimo ar persikvalifikavimo kursuose, negali pasakyti, nes tokios informacijos neužrašiusi lankytojo kortelėje. Jeigu jis būtų dalyvavęs kur nors, tokia informacija būtų pažymėta, vadinasi, nedalyvavo.
2025 m. gegužės 20 d. liudytojos K. Š. parodymai, kuriuose nurodo, kad ji yra ūkininkė, turi ūkį(duomenys neskelbtini). Jai yra žinomas toks asmuo, kaip M. M.. Tikslios datos neprisimena, tačiau prisimena, kad į jos ūkį buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir išsivežė M. M., kuris tą kartą buvo užėjęs draugiškai. Jis pas ją nedirba, tačiau yra buvęs jų darbuotojas kažkada. M.dirbo jos šeimos versle „Š.“, kuris priklauso jos tėčiui. Įmonė užsiėmė automobilių remontu ir ūkio darbais. Jai žinoma, kad į jos mamą, kuri tvarko įmonės buhalteriją, kreipėsi su teismo nuosprendžiu dėl M. M. darbo užmokesčio dalies mokėjimo tiesiai M. vaiko mamai, žino, kad įmonė mokėjo M. M. darbo užmokesčio dalį dėl jo įsiskolinimo vaiko išlaikymui, tikslios dalies neprisimena, tačiau pats faktas jai yra žinomas. Kiek jai žinoma, jis užsiima papildomom veiklom, krapštosi prie namų ūkio. Kiek žino, gyveno savo tėvų namuose, o paskui išsikraustė į senelių sodybą, į vienkiemį, ten dirba daug, visko nespėja, matėsi, kad būdavo pavargęs, susimąstęs, bet ar tie jo darbai atnešė jam finansinę naudą, tai mananti, kad ne. Ji nežino, ar asmuo šiuo metu turi darbą, kuris jam neštų pajamas. Iš ko jis gyvena, ji nežino. Žino, kad anksčiau auginosi kelias avis, gali būti, kad savo reikmėms. Nuo to momento, kai jos šeimos verslas pradėjo pervedinėti pinigus iš M. darbo užmokesčio tiesiogiai jo vaiko mamai, M. labai pasikeitė kaip darbuotojas – prarado motyvaciją dirbti, akivaizdžiai matėsi, kad yra pervargęs, nesiimdavo iniciatyvos, sulaukdavo pastabų darbe. Ji puikiai supranta, kad pasikeitė M. asmeninis gyvenimas, kad atsirado finansinių sunkumų, tai jį, gali būti, slėgė. Nuo to laiko M. padirbo dar kelis mėnesius įmonėje ir savo noru parašė prašymą išeiti iš darbo. Kiek jai žinoma, M. M. šiuo metu pats turi kažkokių gyvulių, tačiau ką tiksliai augina, nežino, jie nesidalindavo asmeniniais dalykais.
2025 m. gegužės 28 d. liudytojo S. M. parodymai, kuriuose nurodoma, kad jam yra žinoma, kad sūnus turi dukrytę M. M., kuri gimė (duomenys neskelbtini), pažįsta ir M. mamą A. A.. Kiek jam žinoma, M. M., kai susipažino su A., kažkiek padraugavo, tačiau labai neilgai, apie kelis mėnesius. Po kiek laiko pas juos namuose apsilankė A. ir pasakė, kad ji laukiasi, tačiau, kiek jam žinoma, jie tuo metu jau nebendravo. Su M. po šios naujienos kalbėjo, jis žinojo, kad A. laukiasi, tačiau nieko nekomentavo. Kai mergaitė gimė, M. buvo aplankyti dukrą, ją pakrikštijo, kiek laiko dukrą augino normaliai, davė savo pavardę, mokėjo vaikui išlaikymą, padėdavo A.. Jis tuo metu dirbo kažkur, tačiau kur, negali pasakyt, nes M. su jais, tėvais, bendrauja negražiai. Kur sūnus šiuo metu dirba ir ar iš vis dirba, jis nežino. Žino, kad turi kažkiek ūkio, ką tiksliai – nežino. M. savo gyvenamąją vietą yra registravęs pas juos, tačiau faktiškai gyvena jo tėvų namuose (duomenys neskelbtini) kaimas. Sūnus turi kažkokį automobilį, tik nežino kieno vardu jis, jis stovi pas jį ant kiemo, automobilis yra „Opel meriva“, važiuojantis. Kiek žino, jo namuose, pievose yra arklių, tačiau kieno tie arkliai, jis nežino, galbūt jis kažkieno gano juos, tačiau M. juos šeria. Jis nežino, ar M. šiuo metu dirba ar ne, jis nepasakoja. Jie su žmona G. padeda A. kiek gali, duoda jai grynais pinigais, kai tik jų turi. Švenčių proga visada aplanko anūkę, kartas nuo karto susitinka. Jam yra žinoma, kad anūkė dažnai serga, žino, kad būtent dėl to A. išėjo iš darbo, nes nėra kam prižiūrėti M.. Kiek jo sūnus prisideda prie M. išlaikymo, nežino. A. yra skundusis, kad jis nemoka alimentų, pasakė, kad perduos antstoliams ir tada po kiek laiko pranešė antstoliams, kad neteikia dukrai išlaikymo. M. savo vardu jokio turto neturi. Sūnus jam nėra niekada pasiskundęs, kad jam sunku finansiškai ar kažkaip, nepalaiko glaudžių ryšių su juo. Sūnus yra ūmaus būdo, „vienintelis teisus“, dažnai daro viską priešingai negu jam sakoma, nepasiduoda pamokymams, kritikai, labai užsispyręs.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo M. M. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta.
BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-68/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-68/2009">2K-7-68/2009</a>, 2K-238/2011ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-139/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-139/2011">2K-139/2011</a>, 2K-20/2014), dėl ko yra apsunkintas arba visiškai neįmanomas vaikų išlaikymo išieškojimas.
Pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis M. M. nuo 2022 m. birželio 1 d. – rugsėjo 30 d.; lapkričio 1 d. – gruodžio 31 d.; 2024 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. ir nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. birželio 17 d. privalėjo pagal teismo sprendimą mokėti lėšas (periodines išmokas) – po 200 Eur kas mėnesį savo nepilnametės dukros M. M. išlaikymui. Nepaisant to, kaltinamasis, turėdamas objektyvias galimybes dirbti ir gauti pajamas bei objektyviai turėdamas galimybes šias pajamas didinti ar papildomai gauti naujų, savo sąmoningu elgseiu vengė pagal įstatymą bei teismo procesinį sprendimą teikti privalomą išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Nors M. M. teigė, kad dukros išlaikymui neperveda pinigų tik todėl, kad nelieka pinigų asmeninėms išlaidoms, ir supranta, kad jeigu susirastų darbą, galėtų teikti išlaikymą, tačiau to nedaro, nes turi darbų ūkyje ir jam tai atrodo nesuderinama su darbu, vienok, A. A. nurodė, kad M. M. sąmoningai vengia išlaikyti dukrą, kadangi ji žino, kad M. M. išėjo iš savo pastovaus darbo dėl antstolio atskaičiuojamų pinigų. Jis jai tai patvirtino, kai su juo kalbėjo ir klausė, kodėl išėjo ir ar ieškos kito darbo, atsakė, kad ne. Kai paklausė, kaip jis mokės priteistus alimentus, atsakė, jog nemokės ir, kad ji kreiptųsi į atitinkamas įstaigas dėl alimentų mokėjimo. Iš bendrų pažįstamų, t. y. iš jo tėvų, žino, kad jis dirba nelegalius darbus, savo turimą turtą slepia dėl to, kad antstolis neatskaičiuotų iš jo už susidariusias skolas. Taip pat A. A. nurodė, kad M. M. su dukra ryšių nepalaikė nuo pat gimimo, dukros pas save nėra pasiėmęs nei karto, laisvalaikio kartu neleidžia, dukrą yra tik matęs, kai ji lankydavo jo tėvus. Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad, nors ir buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bet sau tinkamo darbo nerado, jis nesiieško darbo nuo 8-17 val., nes jam toks darbas netinka. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje vaiko išlaikymo pareigą turintis tėvas ar motina, nesant tam objektyvaus pobūdžio kliūčių – ilgalaikės ligos, pastovaus žymaus ar visiško darbingumo netekimo ir pan., privalo dėti visas maksimalias pastangas bet kokiais teisėtais būdais teikti vaikui išlaikymą. Nuo pareigos išlaikyti vaiką tėvai gali būti atleidžiami tik išskirtiniais atvejais, susidėjus ekstraordinarioms ir objektyvaus pobūdžio aplinkybėms, o tokių aplinkybių M. M. atveju nenustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Kaltinamasis, vengdamas atlikti nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti). Visų paminėtų aplinkybių kontekste nusikalstama veika įrodyta ir kvalifikuota teisingai pagal BK 164 straipsnį. Kaltinamasis pripažino, be to, pirmiau aptartais bylos duomenimis įrodyta, jog jis žinojo ir suprato savo pareigą pagal įstatymą bei tokią pat galią jam turintį teismo procesinį sprendimą mokėti periodines išmokas dukrai išlaikyti kas mėnesį.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Protokole, kuriame pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko dėl siūlomos paskirti bausmės rūšies ir dydžio.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo padarytas tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei į tai, kad M. M. neteistas, per pastaruosius penkerius metus yra baustas administracine tvarka 5 kartus, turi neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų, nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, turi vieną mažametę išlaikytinę. Kaltinamasis priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso, į jų įskaitas nėra įrašytas, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų galimybe dirbti ir gauti pastovių pajamų, kad išlaikyti ne tik save patį, bet ir turimus išlaikytinius, byloje taip pat nėra pateikta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. M. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, įvertinus visas aplinkybes, kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina prokurorės pasiūlyta ir straipsnio sankcijoje numatyta pagal sunkumą pirmoji – viešųjų darbų bausmė, su kuria kaltinamasis sutinka, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų (BK 46 straipsnis).
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl taikomas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
M. M., sutinkamai su BK 46 straipsni 5 dalimi, išaiškintina, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.
Pagal minėto straipsnio 6 dalį, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 46 straipsnio 7 dalis).
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti M. M..
Teisėja Loreta Radzevičienė
