Baudžiamoji byla Nr. e1-715-805/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17273-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;
(S)
1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.15;
2.1.16.1.1; 2.1.16.1.5; 2.3.4.3; 2.12.1.3;
2.12.1.4.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 2 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis S. A. 2025 m. gegužės 16 d. apie 13.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje (virtuvėje) tyčia vieną kartą spyrė koja į kėdę, ant kurios sėdėjo sutuoktinė N. A., dėl to ji nukrito ant grindų, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė du kartus rankos kumščiu sutuoktinei N. A. į veido sritį bei sugriebė ranka jai už dešinės rankos, tokiu būdu, mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė šeimos nariui – sutuoktinei N. A. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas abiejuose šonuose, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. A. su pranešimu apie įtarimą sutiko, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, dėl tokio elgesio gailisi. Apklaustas 2025 m. gegužės 19 d. ir 2025 m. birželio 17 d., S. A. parodė, kad jog su sutuoktine N. A. gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 16 d. apie 13.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilo su sutuoktine N. A. konfliktas, nes ji nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus. Konflikto metu jis tyčia vieną kartą spyrė koja į kėdę, ant kurios sėdėjo sutuoktinė N. A., dėl to ji nukrito ant grindų. Tuomet jis sudavė du kartus rankos kumščiu sutuoktinei N. A. į veido sritį bei sugriebė ranka jai už dešinės rankos. Apie įvykį sutuoktinė pranešė policijos įstaigos pareigūnams. Pripažįsta, kad tokiu būdu sutuoktinei N. A. sukėlė fizinį skausmą ir galėjo padaryti sužalojimus – poodines kraujosruvas abiejuose šonuose, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Be paties kaltinamojo S. A. visiško prisipažinimo bei parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Nukentėjusioji N. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, jog su sutuoktiniu S. A. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 16 d. apie 13.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilo su sutuoktiniu S. A. konfliktas, kurio metu jis tyčia vieną kartą spyrė koja į kėdę, ant kurios ji sėdėjo, dėl to ji nukrito ant grindų. Tuomet jis sudavė dar du kartus rankos kumščiu jai į veido sritį bei sugriebė ranka jai už dešinės rankos. Dėl suduotų smūgių pajuto fizinį skausmą, patyrė sužalojimus. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja G. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2025 m. gegužės 18 d. apie 13.00 val. į jos namus atėjo kaimynė N. A., ant kurios veido matėsi sužalojimai. Ji paprašė iškviesti policijos pareigūnus.
Iš 2025 m. gegužės 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato vyr. tyrėjo R. S. 2025 m. gegužės 18 d. tarnybinio pranešimo ir tarnybiniu vaizdo fiksavimo prietaisu,,Body“ įvykio vietoje užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, jog įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje (virtuvėje). Pareiškėja N. A. pareiškė, jog sutuoktinis S. A. 2025 m. gegužės 16 d. apie 13.00 val. naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, dėl to juto fizinį skausmą, patyrė kūno sužalojimus.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2025 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 221/2025 (06) užfiksuoti N. A. nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos abiejuose šonuose, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl padarytų sužalojimų N. A. galėjo jausti fizinį skausmą.
2025 m. gegužės 27 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu šioje baudžiamojoje byloje. Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio dėl 27,15 Eur žalos atlyginimo, kadangi žala atlyginta, ką patvirtina 2025 m. birželio 5 d. Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 243, suma –27,15 Eur.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo S. A. kaltė įrodyta.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. A. 2025 m. gegužės 16 d. apie 13.00 val. gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), patalpoje (virtuvėje) tyčia vieną kartą spyrė koja į kėdę, ant kurios sėdėjo sutuoktinė N. A., jai nukritus ant grindų, S. A., tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė du kartus rankos kumščiu sutuoktinei N. A. į veido sritį bei sugriebė ranka jai už dešinės rankos. Mušdamas bei smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė šeimos nariui – sutuoktinei N. A. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas abiejuose šonuose, kurie kvalifikuojami kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą, nuostatas. Bylos duomenimis nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą bei fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiosios duoti parodymai, jog ji patyrė fizinį smurtą, jautė fizinį skausmą, bet ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas bei pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys, specialisto išvada, kuria abejoti teismas pagrindo neturi, vertinant ir tai, kad kumščiu buvo nukentėjusiajai suduota į gyvybiškai svarbią kūno dalį. Nusikaltimas baigtas, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltinamasis bylos duomenimis veikė tyčia, smurtavo pieš artimą šeimos narį – sutuoktinę, suprato dėl nusikalstamo elgesio galimas kilti pasekmes ir to siekė..
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už S. A. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė –viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Vilniaus teritorinei ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio dėl 27,15 Eur žalos atlyginimo, kadangi žala atlyginta.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusioji dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu informuota.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis S. A. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Praeityje S. A. kartą teistas už smurtinę nuskalstamą veiką, t. y. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, bausmę atlikęs (2018 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį). Per pastaruosius penkerius metus yra baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka. Kaltinamasis S. A. yra pensijinio amžiaus, nedirba, priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl tokio elgesio gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Kaip jau minėta, civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nenustačius, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, S. A. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, su kuria kaltinamasis sutinka. Pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kitus bylos duomenis tokia bausmės rūšis yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirtina arešto bausmė (75 parų), kadangi anksčiau skirta švelnesnė bausmės rūšis (laisvės apribojimas) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį savo tikslų nepasiekė ir kaltinamojo nesustabdė nuo analogiško elgesio. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis S. A. visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras siūlo S. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą 6 mėnesių laikotarpiui – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, jam būnant namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. adresu – (duomenys neskelbtini), išskyrus, jeigu tai susiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; paskiriant jam pareigą – per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą.
BK 75 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Vertinant visas aptartas kaltinamąjį S. A. charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog jis šiuo atveju yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis), todėl kaltinamajam S. A. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, jam būnant namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. adresu – (duomenys neskelbtini), išskyrus, jeigu tai susiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir įpareigojant per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
2025 m. gegužės 19 d. prokuroro A. B. nutarimu S. A. paskirta kardomąją priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
2025 m. gegužės 18 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. įtariamojo laikino sulaikymo protokolas, kuris patvirtina, kad S. A. faktinio sulaikymo laikas ir vieta – 2025 m. gegužės 18 d. 13.20 val. (duomenys neskelbtini).
2025 m. gegužės 19 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. K. nutarimu paleistas į laisvę laikinai sulaikytas S. A., iš kurio turinio matyti, kad S. A. paleistas 2025 m. gegužės 19 d. 16.15 val.
Esant paminėtam laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtosios bausmės laiką (BK 66 straipsnis).
Kaltinamasis civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino turtinę žalą, todėl procesas dėl civilinio ieškinio dėl 27,15 Eur žalos atlyginimo nutrauktinas civiliniam ieškovui atsisakius civilinio ieškinio (BPK 107, 113 straipsniai, CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
S. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti areštu 75 (septyniasdešimt penkių) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. A. sumažintą bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 – 6 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant S. A. intensyvią priežiūrą – jo gyvenamosios vietos, esančios(duomenys neskelbtini), pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, jam būnant namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., išskyrus, jeigu tai susiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;
įpareigoti S. A. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
įpareigoti S. A. per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į S. A. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo nuo 2025 m. gegužės 18 d. 13.20 val. iki 2025 m. gegužės 19 d. 16.15 val. laiką, prilyginant jį 1 arešto parai.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nagrinėjimą baudžiamojoje byloje nutraukti civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio.
Išaiškinti S. A., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti S. A..
Teisėja Loreta Radzevičienė
