Baudžiamoji byla Nr. 2K-44-222/2018
Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00109-2010-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.1;
2.1.2.11.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. A.-G. ir jos gynėjo advokato Edvino Sergaičio kasacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. A.-G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) 55 MGL dydžio (2071,30 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d., Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 40 MGL dydžio (2259,60 Eur) bauda iš dalies sudedant ir paskirta 70 MGL dydžio (2636,20 Eur) bauda. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį J. A.-G. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji byla J. A.-G. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 29 d. nutartis, kuria nuteistosios J. A.-G. gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje taip pat nuteisti A. M. ir A. K., išteisintas J. J., tačiau dėl šių asmenų kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. A.-G. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios UAB J. A. klinikos direktorė ir gydytoja, kuriai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos medicinos praktikos licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta teisė verstis medicinos praktika pagal šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją, 2009 m. liepos 15 d. UAB J. A. klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete, eidama gydytojo ir klinikos vadovo pareigas, veikdama priešingai jos vadovaujamos institucijos interesais, tyčia, neteisėtai, piktnaudžiaudama tarnyba ir viršydama jai suteiktus įgaliojimus, suklastojo asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją perdavė A. G.; J. A.-G., pažeisdama sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintos Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos 1 punktą, nustatantį, kad asmens, norinčio įsigyti civilinį ginklą, sveikata privalomai tikrinama teritorinėje poliklinikoje arba kitoje poliklinikoje, kurią asmuo pasirinko teisės aktuose nustatyta tvarka, atliko A. G. profilaktinį sveikatos patikrinimą civiliniam ginklui įsigyti; pažeisdama 3 punktą, nustatantį, kad, tikrinant sveikatą, privalo apžiūrėti bendrosios praktikos gydytojas, neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas, psichiatras, apžiūrėjo A. G. ir viršydama savo įgaliojimus pasirašė asmens sveikatos istorijoje už antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius gydytojus; pažeisdama 6 punktą, nurodantį, kad į tikrinamo asmens sveikatos istoriją turi būti įrašyti tikrinamojo atsakymai į klausimus, kur turi būti nurodyta, ar per pastaruosius penkerius metus jis nesigydė pas gydytojus psichiatrus (psichiatrus-narkologus) anonimiškai arba privačiai, įrašą apie atsakymus į šiuos klausimus tiriamajam patvirtinant savo parašu, tyčia nepatikrino, ar A. G. gydėsi pas gydytojus psichiatrus (psichiatrus-narkologus) anonimiškai arba privačiai, ir jo asmens sveikatos istorijoje šių aplinkybių nenurodė; nesilaikydama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų 5 punkto, nustatančio, kad gydytojų konsultacinę komisiją sudaro ne mažiau kaip trys nariai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir galiojančią gydytojo licenciją, nedalyvaujant kitiems nariams, pasirašė A. G. asmens sveikatos istorijoje kaip gydytojų konsultacinės komisijos narė ir A. G. asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu A. G. galima laikyti ir naudoti šaunamąjį ginklą, tai patvirtindama savo, kaip komisijos pirmininkės, parašu ir spaudu Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklastojo dokumentą, o perduodama jį A. G. pateikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus pareigūnams, šį suklastotą dokumentą realizavo. Nurodytais veiksmais J. A.-G. padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei diskreditavo gydytojo ir UAB J. A. klinikos autoritetą, sukėlė visuomenei pavojų, nes 2009 m. liepos 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus sprendimu Nr. 20-11-IL-1638 A. G. buvo išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. 5635.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistoji J. A.-G. ir jos gynėjas advokatas E. Sergaitis prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir bylą J. A.-G. nutraukti.
2.1. Kasatoriai skunde nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisingi, neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų.
3. Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo kasatoriai nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinąjį požymį – didelę žalą – konstatavo ne dėl nuteistosios padarytų procedūrinių pažeidimų apžiūrint A. G. be kitų gydytojų, o tik dėl to, kad A. G. sirgo organiniu asmenybės sutrikimu, nors ši išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jam buvo diagnozuota kita liga – organinis emocinio labilumo sutrikimas, kuris neįtrauktas į 1997 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 221 patvirtintą Ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais, sąrašą. Taigi teismas nepagrįstai organinį emocinio labilumo sutrikimą sutapatino su organiniu asmenybės sutrikimu, kai šiems sutrikimams pagal Sisteminį ligų sąrašą TLK-10-AM yra priskirti skirtingi kodai. A. G. kažkada buvęs diagnozuotas organinis emocinio labilumo sutrikimas, kuris būna trumpalaikis, negali būti lyginamas su panašiai skambančių ligų bei rimtų sutrikimų pavadinimais ir, kaip parodė gydytoja D. J., tai nėra liga. Be to, organinis emocinio labilumo sutrikimas net teisės aktuose yra išskiriamas iš kitų panašiai apibūdinamų sutrikimų (2013 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1165 patvirtintas Psichikos ir kitų sveikatos būklių, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, sąrašas, kurio 2.1 punkte nustatyta: „Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, F00-F09 (išskyrus Organinį emocinio labilumo (asteninį) sutrikimą, F06.6).“
3.1. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad emocinio labilumo sutrikimo (kodas – F06.6) ir organinio asmenybės sutrikimo (kodas – F07.0) kodai skiriasi, o tai galima vertinti ir kaip pripažinimą, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Tačiau apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad nustačius organinį emocinio labilumo sutrikimą būtinos papildomos procedūros, parodo, jog J. A.-G. nuteista remiantis prielaidomis ir spėlionėmis, nes nežinoma, ar atlikus papildomas procedūras A. G. būtų duotas leidimas laikyti ir nešioti ginklus. Dėl to neatitinka tikrovės apkaltinamojo nuosprendžio išvados, kad nuteistoji J. A.-G. sudarė galimybę nuslėpti A. G. diagnozuotą ligą, kuri pagal Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą galėjo būti kliūtis gauti leidimą laikyti (nešioti) ginklus, ir leido A. G. išvengti teisės aktais nustatytos kontrolės bei taip sukėlė grėsmę visuomenės saugumui. Aptariamu atveju didelės žalos atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui nėra įrodytas, o tik deklaruotas.
3.2. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. G. pateikė gydytojai J. A.-G. pažymas apie jo psichinės sveikatos būklę, kuriomis ši ir vadovavosi (šios faktinės aplinkybės teismai nepaneigė). Todėl tai, kad J. A.-G. pati viena apžiūrėjo A. G. ir kad A. G. neužpildė deklaracijos, kurioje jis pats (o ne gydytojas) turėjo nurodyti, kad pastaruosius penkerius metus nesirgo psichinėmis ligomis, galėtų būti vertinama tik kaip formalūs pažeidimai, nesiekiantys nusikalstamai veikai būdingo pavojingumo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-316/2013).
3.3. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes J. A.-G. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių viseto (BK 2 straipsnio 4 dalis).
4. Nagrinėjamoje byloje teismams nenustačius tikrųjų pirmiau minėtų aplinkybių, reikšmingų veikos kvalifikavimui (dėl A. G. diagnozuoto sutrikimo ar ligos), ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, buvo pažeista J. A.-G. teisė į teisingą ir nešališką teismą ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos vertinant įrodymus.
4.1. J. A.-G. kaltė grindžiama tik prielaidomis, jog, atlikus papildomas procedūras, A. G. galimai nebūtų išduotas leidimas ginklui, tačiau apkaltinamajame nuosprendyje daromos išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-24/2014, 2K-232/2014). Šioje byloje teismai padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
4.2. Be to, net nutraukus J. A.-G. bylą dėl dokumento – asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – suklastojimo ir realizavimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, teismas nuosprendyje vis tiek pripažino ją kalta dėl šios nusikalstamos veikos, nes konstatavo, kad ji piktnaudžiavo vieninteliu būdu – suklastodama tą pačią asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją realizuodama. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nutraukiant bylą minėtu BK 95 straipsnyje nurodytu pagrindu, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu (BPK 44 straipsnio 6 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013, 2K-285-222/2015). Abiejų instancijų teismų sprendimuose yra formuluočių, kurios prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui, o tai reiškia esminį BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimą.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo jį atmesti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog iš esmės nėra svarbu, ar A. G. nustatytas susirgimas (kodas F06.6) apskritai užkirstų kelią įgyti leidimą laikyti ginklą, ar pareikalautų papildomų procedūrų leidimui gauti, nes pats susirgimo faktas buvo kliūtis gauti leidimą laikyti ginklą. Prokuroras pažymi, kad, nepaisant to, koks sutrikimas A. G. diagnozuotas, ši aplinkybė nuteistosios veiksmų nepadaro teisėtų. Teismai vadovavosi byloje surinktais įrodymais ir tinkamai nustatė, kad nuteistoji J. A.-G. nesilaikė jai teisės aktais nustatytų reikalavimų, nes asmens sveikatos istoriją patvirtino vien tik savo parašu, nors suvokė, kad tai turėjo padaryti gydytojų konsultacinė komisija, susidedanti iš ne mažiau kaip 3 narių, turinčių aukštąjį medicininį išsilavinimą ir galiojančią gydytojo licenciją. Be to, ji asmens sveikatos istorijoje nenurodė, ar A. G. per pastaruosius 5 metus nesigydė pas gydytojus psichiatrus; neįrašė tikrinamojo atsakymų į klausimus, kurie turėjo būti patvirtinti asmens parašu; profilaktinį sveikatos patikrinimą civiliniam ginklui įsigyti atliko asmeniui, kuris nebuvo registruotas UAB J. A. klinikoje, bei, veikdama ne pagal kompetenciją, atliko A. G. apžiūrą pati, nenusiųsdama jo pas terapeutą ir atitinkamus specialistus. Visi šie nuteistosios veiksmai yra neteisėti ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams, yra nusikalstami. Tai, kad A. G., atlikus papildomas procedūras, galėjo būti leista naudotis civiliniu ginklu, nepaneigia J. A.-G. veiksmų pavojingumo. Tai, kad A. G. buvo realiai diagnozuotas organinis emocinio labilumo sutrikimas, ir tai, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. A. G. kreipėsi į gydytoją psichiatrę D. J. dėl leidimo ginklui ir buvo pasiųstas psichiatro konsultacijai dėl detalesnio ištyrimo, tik patvirtina nuteistosios veiksmų pavojingumą ir pagrindžia atsiradusią didelę žalą. Valstybei didelė žala gali būti padaroma ir veiksmais, kurie lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, kenkiantį valstybės valdymo tvarkai, šiurkščiai pažeidžia viešuosius interesus ir panašiai. J. A.-G. veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos netinkamas vykdymas reiškia viešojo intereso pažeidimą. Neatlikusi visų būtinų procedūrų ir A. G. asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelėje įrašydama, kad gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu jam galima laikyti ir naudoti šaunamąjį ginklą, nuteistoji sukėlė grėsmę visuomenės saugumui, padarė didelę žalą valstybės ir juridinio asmens UAB J. A. klinikos autoritetui. Prokuroras laiko nepagrįstu kasatorių argumentą, kad A. G. pateikė nuteistajai pažymas apie savo psichinės sveikatos būklę, kuriomis ji pagrįstai vadovavosi, todėl padaryti pažeidimai turėtų būti vertinami tik kaip formalūs, nesiekiantys nusikalstamoms veikoms būdingo pavojingumo lygio. Vien pateiktos pažymos nepaneigia, kad nuteistoji asmens sveikatos istorijoje privalėjo nurodyti jam diagnozuotus sutrikimus, taip pat tai, ar jis per pastaruosius 5 metus nesigydė pas gydytojus psichiatrus, ir įrašyti A. G. atsakymus į klausimus apie jo ligos istoriją. Šie įrašai turėjo būti patvirtinti A. G. parašu. Vien pažymos pateikimas nesudarė pagrindo nuteistajai nevykdyti savo pareigų, įtvirtintų teisės aktuose. Tai, kad pacientas pateikia pažymą apie savo sveikatos būklę, nėra pagrindas teigti, kad gydytojas neturi tinkamai atlikti apžiūros, teikti pagrįstas išvadas bei padaryti atitinkamus ir teisingus įrašus paciento sveikatos istorijoje.
5.2. Esminių BPK pažeidimų teismai nepadarė, nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad teismai buvo šališki ir netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Aplinkybės, susijusios su J. A.-G. pareikštais kaltinimais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turėjo būti įvertintos net ir suėjus senaties terminui. Be to, nuteistoji buvo kaltinama piktnaudžiavimu, kuris iš dalies pasireiškė netinkamu asmens sveikatos istorijos užpildymu. Esant tokiai situacijai, kai galima nusikalstama veika, dėl kurios baudžiamoji byla nutraukiama suėjus senaties terminui, pasireiškė vykdant ir kitą nusikalstamą veiką, visi su ja susiję duomenys turi įrodomąją reikšmę. Byloje nustatyta, kad asmens sveikatos istorija buvo užpildyta netinkamai. Vien tai, kad byla nutraukta dėl dokumentų klastojimo, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas negali remtis ikiteisminio tyrimo metu gauta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita, kuri patvirtina, kad A. G. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nustatyti pažeidimai yra svarbūs sprendžiant nuteistosios kaltės klausimą dėl piktnaudžiavimo nusikalstamos veikos, todėl teismai privalėjo į juos atsižvelgti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistosios J. A.-G. ir jos gynėjo advokato E. Sergaičio kasacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Dėl J. A.-G. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį
7. Kasaciniame skunde, kuriuo prašoma J. A.-G., nuteistai pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą nutraukti, teigiama, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad procesinių pažeidimų, t. y. įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, buvimas iš esmės tik deklaruojamas, skunde išdėstyti argumentai susieti su bylos aplinkybių vertinimu sprendžiant baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą. Netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 228 straipsnio 1 dalies taikymą kasatoriai grindžia tuo, kad, jų manymu, J. A.-G. veikoje nėra didelės žalos požymio, nuteistoji padariusi tik procedūrinius pažeidimus, kurie tokios žalos sukelti negalėjo, o apkaltinamojo nuosprendžio išvados neatitinka tikrovės, nes A. G. nesirgo organiniu asmenybės sutrikimu (kaip tai nurodyta nuosprendyje), jam diagnozuotas organinis emocinio labilumo sutrikimas, dėl kurio, atlikus papildomą sveikatos būklės tikrinimą, leidimas laikyti ginklą galėtų būti išduodamas arba ne. Pasak kasatorių, teismai šiuo atveju padarė prielaidą, o klaidingai konstatuotas sveikatos sutrikimas (nurodyta minėta diagnozė) lėmė neteisingą J. A.-G. veikos vertinimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
7.1. Nagrinėjamoje byloje nuteistajai J. A.-G. inkriminuotas piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, kad ji, pažeisdama sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, neteisėtai davė išvadą, jog A. G. tariamai gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu gali laikyti šaunamąjį ginklą ir juo naudotis, kai šio asmens, kuris net neregistruotas J. A.-G. klinikoje, kaip paciento pasirinktoje teisės aktuose nustatyta tvarka poliklinikoje sveikatos patikrinimas apžiūrint terapeutui (bendrosios praktikos gydytojui), chirurgui, neurologui, oftalmologui, otolaringologui, psichiatrui, kaip tai privaloma, nebuvo atliktas; J. A.-G., būdama šeimos gydytoja, asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelėje pasirašė vienasmeniškai kaip gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkė, kai būtini ne mažiau kaip 3 gydytojų konsultacinės komisijos narių parašai; be to, nuteistoji A. G. sveikatos istorijoje nenurodė duomenų apie tai, ar jis per pastaruosius 5 metus nesigydė pas gydytojus psichiatrus, neįrašė paciento atsakymų į šį klausimą bei atitinkamai negavo jo parašo. Šios esminės įrodytomis teismų pripažintos aplinkybės, kurias apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinį skundą, priimtoje nutartyje išsamiai aptarė ir teisiškai įvertino, pagrindžia, kad J. A.-G., vykdydama su viešojo intereso užtikrinimu susijusią veiklą, tai darė priešingai tarnybos interesams ir viršydama įgaliojimus, nes atliko veiksmus, kurie nepriklauso jos kompetencijai. Pažymėtina, kad aprašant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (jos išdėstytos ir šioje nutartyje) nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kurių nesilaikė nuteistoji, liečia ne tik viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, bet ir įgalinimus teikti išvadas, išduoti dokumentus, kurių pagrindu asmeniui suteikiamas leidimas ginklui. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, šaunamasis ginklas – tai įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti; ginklų, kaip pavojingų daiktų, įgijimas, laikymas reikalauja griežtos kontrolės, todėl leidimų išdavimo tvarkos bei leidimus gaunančių subjektų (asmenų) patikrinimo pažeidimai kelia grėsmę visuomenės saugumui. Dėl to J. A.-G. veika akivaizdžiai pavojinga, jos padaryti tyčiniai teisės aktų pažeidimai nesuderinami su veiklos, kurią vykdė, esme ir tikslais. Taigi teismai padarė teisingą išvadą, kad dėl nuteistosios veiksmų padaryta didelė neturtinė žala valstybei, diskredituota gydytojo profesija ir UAB J. A. klinikos autoritetas, t. y. kilo BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai.
7.2. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. A.-G. veika atitinka BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimo sudėtį. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad sprendžiant J. A.-G. baudžiamosios atsakomybės klausimą nėra svarbu, jog A. G. praeityje buvo diagnozuotas organinis emocinio labilumo sutrikimas, o ne organinis asmenybės sutrikimas (kaip klaidingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje). Bet kuriuo atveju nuteistoji neteisėtai išdavė dokumentą (pateikė išvadą), nes: 1) padarė pirmiau nurodytus teisei priešingus veiksmus, kurių pakanka nusikaltimo sudėtį sudarantiems požymiams konstatuoti; 2) turint duomenų apie A. G. diagnozuotą organinį emocinio labilumo sutrikimą, pagal teisės aktų reikalavimus buvo būtinas papildomas paciento (A. G.) sveikatos patikrinimas dėl leidimo ginklui (naudoti, laikyti), o J. A.-G. ir apskritai neturėjo teisės jo sveikatos istorijoje pateikti ir pasirašyti minėtą išvadą (nes neturėjo kompetencijos, neatliktas reikiamas asmens sveikatos patikrinimas ir t. t.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus (kurie pakartoti ir kasaciniame skunde) dėl pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos įvardinant A. G. diagnozę, padarė teisingas išvadas, jas išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad J. A.-G. nepadarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.
Dėl BPK 44 straipsnio 6 dalies taikymo
8. Kasacinio skundo teiginiai dėl nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo argumentuojami tuo, kad J. A.-G. byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus senaties terminui, tačiau, nepaisant to, teismų sprendimuose yra formuluočių apie sveikatos tikrinimo kortelės suklastojimą (darant piktnaudžiavimą), o tai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui (BPK 44 straipsnio 6 dalis).
8.1. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata, įtvirtinanti nekaltumo prezumpcijos principą, susijusi ir su teisingumo vykdymu baudžiamajame procese, kuris suponuoja teismo pareigą nustatyti tikrąsias aplinkybes, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjamoje byloje susidariusi teisinė situacija, kai nuteistajai inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnyba (BK 228 straipsnio 1 dalis), be kita ko, pasireiškė ir veiksmais, susijusiais su tikrovės neatitinkančių, melagingų faktų įrašymu į dokumentus (asmens sveikatos istoriją, sveikatos tikrinimo kortelę) bei tokių tikrovės neatitinkančių dokumentų pasirašymu bei panaudojimu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs minėtas aplinkybes, nustatė ir tai, kad dėl veikos, atitinkančios BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ir panaudojimas), apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), todėl baudžiamąją bylą nutraukė. Taigi, viena vertus, pirmiau minėtų faktinių aplinkybių, atskleidžiančių nusikalstamos veikos padarymą, nustatymas buvo būtinas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 1 dalį klausimo teisingam išsprendimui. Antra vertus, objektyviai nenustačius minėtų kaltinimo faktinių aplinkybių buvimo ir kartu – kaltinimo (pagal BK 300 straipsnį) pagrįstumo, neįmanoma tinkamai išspręsti baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinėje jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog bylos nutraukimas dėl senaties (BK 95 straipsnio pagrindu) nėra asmens išteisinimas, tačiau asmens kaltumas padarius veikas, dėl kurių procesas nutrauktas, nuosprendyje nekonstatuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODctOTQyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-87-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-87-942/2017">2K-87-942/2017</a>). Taigi, teisinės prielaidos priimti teismui teisingą sprendimą, neatsiejamos nuo tikrųjų byloje įrodinėtinų aplinkybių nustatymo. Nagrinėjamoje byloje J. A.-G. kaltumas padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nebuvo konstatuotas. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, t. y. BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatą, nes: 1) nurodė pripažintas įrodytomis aplinkybes, kurios reikšmingos veikos kvalifikavimui pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir kartu parodančios, kuo pasireiškė šią veiką apibūdinantys neteisėti veiksmai; 2) konstatavo teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš kurių sprendė apie bylos nutraukimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrindų buvimą.
9. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios J. A.-G. ir jos gynėjo advokato Edvino Sergaičio kasacinį skundą.
Teisėjai Sigita Bieliauskienė
Eligijus Gladutis
Dalia Bajerčiūtė
