M. M. pagal BK 286 str., 187 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2A-2-942/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42877-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.1.8

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

nuteistojo M. M. gynėjui advokatui Algiui Kojalai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus išvadą dėl nuteistojo M. M. baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir tyrimo medžiagą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės ir nuteistojo gynėjo, prašiusių žemesnės instancijos teismų sprendimus panaikinti, baudžiamąją bylą atnaujinti ir perduoti ją iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį šešiems mėnesiams už tai, kad 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 13.30 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kieme, medine lazda tyčia išdaužė jame stovinčio policijos automobilio „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 144 Eur vertės galinį ir 60 Eur vertės dešinės pusės priekinių durų stiklą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis BK 67, 69 straipsniais, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas civiliniam ieškovui per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. M. M. dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį už pasipriešinimą Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartimi nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestas.

Kasacine tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendis ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis nuteistojo M. M. baudžiamojoje byloje nebuvo apskųsti.

II. Prokuroro išvados teisiniai argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras S. Minkevičius išvadoje prašo atnaujinti nuteistojo M. M. baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Prokuroras išvadoje nurodo:

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, vykdęs vyriausiojo prokuroro funkcijas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 2 d., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2017 m. rugpjūčio 5 d. raštais, baudžiamųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, 2017 m. rugsėjo 6 d. priėmė nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Atliekant naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimą, M. M. buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatras ekspertas 2017 m. spalio 17 d.–lapkričio 24 d. ekspertizės akte nurodė, kad: nusikalstamos veikos padarymo metu 2016 m. rugsėjo 9 d. M. M. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, todėl negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti; jis negali dalyvauti teismo procese, adekvačiai suvokti įvykio aplinkybių, duoti apie jas teisingų parodymų teisme; dėl savo psichikos būklės M. M. negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme, ir negali duoti parodymų. Ekspertas taip pat konstatavo, kad M. M. psichikos sveikata yra visiškai sutrikusi, todėl jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones sustiprinto režimo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Eksperto išvada, kad M. M. veikos, už kurią yra nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo ir negalėjo jų valdyti, teismui nebuvo ir negalėjo būti žinoma priimant nuosprendį ir apeliacinio proceso metu.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad M. M. yra nepagrįstai nuteistas, nes, nesant būtinojo subjekto požymio – pakaltinamumo, jis turėtų būti pripažintas nekaltu, o procesas jam turėtų būti tęsiamas sprendžiant klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. Minkevičiaus prašymas tenkintinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, gali būti ir kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kuriam byla nutraukta, yra kaltas. Baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 445 straipsnis).

Minėta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už 2016 m. rugsėjo 9 d. padarytą svetimo turto sugadinimą, o dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį už pasipriešinimą Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu pagal konsultacinį paklausimą dėl M. M. baudžiamojoje byloje buvo atliktas tyrimas ir pateikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad M. M. psichikos sutrikimas ar laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio jis negalėtų suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nenustatytas.

Iš tyrimo medžiagos ir 2017 m. gruodžio 12 d. surašytos prokuroro išvados matyti, kad procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių M. M. baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2017 m. rugsėjo 6 d. prokuroro nutarimu susipažinus su Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 2 d., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2017 m. rugpjūčio 5 d. raštais, baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose M. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas atitinkamai 2016 m. kovo 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d., esančiais ekspertizės aktais, kuriuose atitinkamai konstatuota, kad M. M. 2016 m. kovo 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, todėl negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti, taip pat tai, kad nustatytas sutrikimas buvo ir atliekant ekspertizes, t. y. tęsėsi iki 2017 m. gegužės 11 d.

Naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo metu siekiant įvertinti M. M. psichinę sveikatą 2016 m. rugsėjo 9 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimu jam buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir pateiktas 2017 m. spalio 17 d.–lapkričio 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 88TPK-114/2017, kuriame konstatuota, kad M. M.: 2016 m. rugsėjo 9 d., t. y. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, todėl negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti; dėl nurodyto sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dalyvauti teismo procese, adekvačiai suvokti įvykio aplinkybių, duoti apie jas teisingų parodymų teisme; dėl savo psichikos būklės negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme, ir negali duoti parodymų. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad M. M. psichikos sveikata yra visiškai sutrikusi, todėl jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones sustiprinto režimo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, matyti, kad nurodyta aplinkybė apie M. M. psichinę sveikatą teismui nagrinėjant jo baudžiamąją bylą nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nors ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai. Dėl to ši aplinkybė pripažintina naujai paaiškėjusia aplinkybe (BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dėl kurios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendis ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis naikintini, byla atnaujintina ir perduotina iš naujo nagrinėti teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 449 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartį, atnaujinti bylą ir perduoti ją iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teisme.

Teisėjai Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė

Aurelijus Gutauskas