Administracinė byla Nr. 2AT-21-2014
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01584-2013-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
45.4.4;
45.4.5;
39.2 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutarties.
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarimu M. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt dydžio bauda ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinus, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
M. D. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad
2013 m. gegužės 29 d. 18.05 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jį apgadino, o po to tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 119, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vadovaudamasi ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 4, 6, 8 dalimis, administracinio teisės pažeidimo bylą atnaujino.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. D. prašyme pateikia alternatyvius prašymus: 1) nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, arba 2) atleisti pareiškėją nuo administracinės atsakomybės taikymo, arba 3) sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą M. D. aptaria teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2013, 2AT-7-3-2013) ir teigia, kad jis dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo nubaustas nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnį. Jo nuomone, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiosios automobilio apgadinimo faktą. Juolab kad ir pati automobilio savininkė pripažįsta, jog jos automobilis nebuvo apgadintas, todėl, anot pareiškėjo, nebuvo padaryta jokia žala, o tai reiškia, kad nebuvo ATPK 130 straipsnio 1 dalies būtinojo požymio – eismo įvykio.
Pareiškėjas pažymi ir tai, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes po atsirėmimo į transporto priemonę jis skambino nukentėjusiajai ir taip siekė informuoti apie įvykį, tačiau ji neatsiliepė. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji. Nurodydamas priežastį, dėl kurios jis išvyko iš įvykio vietos (paskirtas pokalbis dėl darbo), pareiškėjas teigia, kad apygardos teismas nutartyje nenurodė duomenų, kuriais remiantis buvo nustatyta jo tiesioginė tyčia, ir taip pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti savo sprendimą, apribojo jo teisę suvokti sprendimo esmę bei teisę į gynybą. Pareiškėjas tvirtina, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn neteisingai aiškinant tiesioginės tyčios institutą bei pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus. Byloje nėra duomenų, neabejotinai pagrindžiančių nukentėjusiosios automobilio apgadinimo faktą, taip pat ir pareiškėjo siekį išvengti šio tariamo apgadinimo padarinių. Anot pareiškėjo, esant abejonių dėl automobilio apgadinimo fakto, turi būti laikoma, kad tokie apgadinimai padaryti nebuvo ir kad jis neturėjo nei siekio, nei tikslo išvengti nukentėjusiosios automobilio tariamo apgadinimo padarinių. Kartu jis pažymi, kad apygardos teismas visus neaiškumus vertino jo nenaudai, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ta nukentėjusiosios parodymų dalimi, kuri nenaudinga pareiškėjui, tačiau nutarime visiškai nenurodyta, neaptarta ir neanalizuota kita šių parodymų dalis, palanki jam (M. D.). Be to, jo nuomone, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą tarp padaryto pažeidimo ir už jį nustatytos nuobaudos, tačiau teismas nepaisė šio principo, todėl skirta nuobauda akivaizdžiai prieštarauja tiek proporcingumo, tiek protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).
Pareiškėjas, pažymėdamas savo asmenybės duomenis (nebaustas nei administracine, nei baudžiamąja tvarka, charakterizuojamas itin teigiamai, gerai besimokantis moksleivis, neturi didelės gyvenimiškos patirties), kaimyniškus ir draugiškus santykius su nukentėjusiąja, teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nukentėjusiosios požiūrį į pareiškėją (prašė nebausti ar atleisti nuo administracinės atsakomybės). Apibendrindamas pareiškėjas teigia, kad jo padarytas administracinis teisės pažeidimas yra formalus ir mažareikšmis, jei ir sukėlęs, tai tik itin mažus ar visai nereikšmingus padarinius, dėl to jo traukimas administracinėn atsakomybėn yra neproporcingas, nepagrįstai apribojantis jo teises daugiau negu reikalinga tikslui pasiekti.
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. pareiškimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius prašo pareiškimo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad abiejų instancijų teismai administracinėn atsakomybėn patrauko asmens bylą išnagrinėjo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, šių teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktą vienas iš administracinių bylų atnaujinimo pagrindų yra byloje padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (eismo įvykio metu galiojusi 2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 2 straipsnio 12 punktas eismo įvykį apibrėžia kaip įvykį kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Apklaustas teisme M. D. neneigė, kad automobiliu „Mazda 323“ važiuodamas atbuline eiga atsirėmė į S. M. automobilį „Audi A6“. Pareiškėjas savo paaiškinime ir pirmosios instancijos teisme nurodė, kad daugiabučio namo kieme automobiliu važiavo atbuline eiga, sukdamas kairėn atsitrenkė – atsirėmė į stovintį automobilį, išlipęs iš automobilio, pamatė, kad abu automobiliai apgadinti nežymiai. Taigi M. D. suvokė sukėlęs eismo įvykį. Be to, transporto priemonės techninės apžiūros aktuose tiek nukentėjusioji, tiek pareiškėjas patvirtino, kad aptariamo eismo įvykio metu buvo apgadinti abiejų automobilių (tiek nukentėjusiosios „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek pareiškėjo vairuojamo „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) galiniai bamperiai. Taigi M. D. sukėlė eismo įvykį ir dėl to pagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
KET 232 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. KET 234 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Taigi M. D. suvokė savo pareigą, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiajam ir nesant galimybės įvykio vietoje užpildyti eismo įvykio deklaraciją pranešti apie įvykį policijai ir laukti jos atvykstant, tačiau, vienašališkai įvertinęs šio įvykio metu kilusių padarinių dydį, iš šio eismo įvykio pasišalino, nesulaukęs automobilio savininko ir nepranešęs apie įvykį policijai, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, laikydamiesi ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies ir IV skyriaus Dvidešimt trečiojo1 skirsnio reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus įvertino vadovaudamiesi įstatymu bei remdamiesi teismų praktika, pagrįstai M. D. veikoje nustatė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinių teisės pažeidimų sudėties požymius, todėl šioje dalyje jie tinkamai taikė ATPK normas. Šiuos sprendimus naikinti ir bylą nutraukti, remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašyme nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Dėl ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 4000 iki 5000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarimu M. D. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt dydžio bauda ir 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinus, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams
Pareiškėjo teigimu, paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui.
Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
Teisėjų kolegija laiko, kad nors teismai, priimdami sprendimus formaliai įstatymo reikalavimų nepažeidė, vis tik paskirta nuobauda aptariamoje situacijoje neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo, taigi nėra teisinga. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino susiklosčiusios situacijos: tai, kad nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas labai nežymiai, t. y. padaryta nežymi žala, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, pažeidėjas ir nukentėjusioji yra kaimynai, pati nukentėjusioji pretenzijų M. D. neturi. Be to, pažymėtina, kad M. D. anksčiau administracijų nuobaudų neturėjo, taigi nėra piktybiškas KET pažeidėjas. Netrukus po pasišalinimo jis sugrįžo į eismo įvykio vietą, savo veiksmų neginčijo. Todėl paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimams trejiems metams, šioje situacijoje laikytina neproporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui.
ATPK 301 straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, į kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Tačiau organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio pirmąja dalimi, privalo motyvuoti.
Priimdama sprendimą, teisėjų kolegija, pažymi, kad pats eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Nukentėjusiosios automobilis apgadintas nežymiai. Tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Be to, pareiškėjas, pasitraukdamas iš eismo įvykio, nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, jis nebaustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, charakterizuojamas teigiamai. Be abejo, pasišalinant iš įvykio vietos, teisės pažeidimas buvo padarytas, dėl to teisėjų kolegija sutinka, kad M. D. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija kartu laiko, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnį teismo paskirta nuobauda – 3000 Lt bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams (minimalus terminas) galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-29-2013).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikytinas ATPK 301 straipsnis ir vienos iš paskirtų administracinių nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas mažintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį M. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį M. D. paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinti iki dešimties mėnesių.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu su 100 Lt dydžio bauda, paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir paskirti M. D. galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dešimčiai mėnesių.
Kitas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai
Jonas Prapiestis
Viktoras Aidukas
Vytautas Piesliakas
