R. Š. pagal BK 179 str., 20 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-80/2014

Proceso Nr. 1-57-1-00835-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.2.7;

2.4.2.1;

1.2.14.2.

2014 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančiauskienės kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu R. Š., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 179 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. UAB „A“ pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 179 straipsnio 1 dalį ir BK 20 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimo, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimo,

n u s t a t ė :

R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai naudojosi energija ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent tuo, kad:

būdamas UAB „A“, kurios gamybinės patalpos yra nuomojamame pastate (duomenys neskelbtini), vadybininku, veikdamas UAB „A” naudai ir interesais, ne ankščiau kaip nuo 2009 m. gruodžio 11 d., neteisėtai prisijungęs prie R. P. priklausančiame gretimai esančiame pastate elektros energijos apskaitos skaitliuko elektros energiją tiekiančio kabelio, neteisėtai naudojosi elektros energija iki 2010 m. gegužės 7 d., 17.45 val., kol neteisėtai prijungtas kabelis buvo aptiktas policijos pareigūnų įvykio vietos apžiūros metu, tuo R. P. padarė 4232,37 Lt turtinę žalą;

taip pat jis, būdamas UAB „A“, kurios gamybinės patalpos yra nuomojamame pastate (duomenys neskelbtini), vadybininku, veikdamas UAB,,A” naudai ir interesais, siekdamas neteisėtai naudotis R. P. priklausančiame gretimai esančiame pastate per elektros energijos apskaitos skaitliuką tiekiama elektros energija, ne ankščiau kaip 2009 m. gruodžio 11 d. R. P. priklausančio pastato sienoje padarė 0,9 x 0,45 m dydžio angą bei dar vieną toje pačioje sienoje angą pokabeliui išvesti, taip sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – pastato sieną, tuo R. P. padarė 200 Lt turtinę žalą.

UAB „A“ buvo kaltinama tuo, kad bendrovės darbuotojas R. Š. neteisėtai naudojosi energija ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą UAB,,A“ naudai, dėl bendrovės nepakankamos priežiūros, o būtent tuo, kad:

UAB „A“ nepakankamai prižiūrėjo, kontroliavo bendrovės vadybininką R. Š., kuris veikdamas UAB „A” naudai ir interesais ne ankščiau kaip nuo 2009 m. gruodžio 11 d., neteisėtai prisijungęs prie R. P. priklausančiame gretimai esančiame pastate elektros energijos apskaitos skaitliuko elektros energiją tiekiančio kabelio, neteisėtai naudojosi elektros energija iki 2010 m. gegužės 7 d., 17.45 val., kol neteisėtai prijungtas kabelis buvo aptiktas policijos pareigūnų įvykio vietos apžiūros metu, tuo R. P. padarė 4232,37 Lt turtinę žalą,

taip pat UAB „A“ nepakankamai prižiūrėjo, kontroliavo bendrovės vadybininką R. Š., kuris veikdamas UAB,,A” naudai ir interesais, siekdamas neteisėtai naudotis R. P. priklausančiame gretimai esančiame pastate per elektros energijos apskaitos skaitliuką teikiama elektros energija, ne ankščiau kaip 2009 m. gruodžio 11 d. R. P. priklausančio pastato sienoje padarė 0,9 x 0,45 m dydžio angą bei dar vieną toje pačioje sienoje angą pokabeliui išvesti, taip sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – pastato sieną, tuo R. P. padarė 200 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė J. Kančiauskienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (toliau – BPK).

Prokurorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo dalies, kuria buvo skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, todėl buvo padarytas BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai aiškino BK 179 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius (kaip objektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties požymį nurodė ne naudojimąsi elektros energija, o neteisėtą prisijungimą). Skunde pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino nusikalstamos veikos, numatytos BK 179 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl neteisingai atskleidė įrodinėtinos kaltės turinį. Prokurorė nurodo, kad BK 179 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padarymo būdas, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Veika pasireiškia neteisėtu naudojimusi elektros energija, būdas - esant neteisėtai prisijungus, todėl kaltė (psichinis santykis su objektyviais sudėties požymiais) pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog būdamas neteisėtai prisijungęs naudojasi elektros energija, numato, kad dėl to bus padaryta žala kitam asmeniui, ir to nori. Pasak kasatorės, iš bylos medžiagos matyti, kad R. Š. suvokė, jog naudoja elektros energiją, kuri neteisėtai pajungta, ir tuo daro žalą kitam asmeniui. R. Š. veikos padarymo metu buvo atsakingas už UAB „A“ esančių prietaisų, elektros skaitliukų priežiūrą, teisingą duomenų pateikimą apie elektros kiekio sunaudojimą bei garantinio remonto priežiūrą. Jis pastebėjo, kad UAB „A“ nuomojamame pastate padidėjo sunaudojamos elektros energijos kiekis, apie tai 2010 m. vasario 25 d. pranešė AB,,Lesto“. Iš pastato nuomotojos A. Z. parodymų matyti, kad pastate, kuriame buvo įsikūrusi UAB „A“, elektra buvo, todėl tai, jog R. Š. pajungė UAB „A“ nuomojamame pastate rozetes prie lauke esančio, kaip jis nurodo, aptikto kabelio, kuriuo buvo teikiama elektros energija, rodo, kad tokiais veiksmais jis siekė sumažinti per elektros apskaitos skaitiklį, pagal kurio duomenis mokėjo UAB „A“, sunaudojamos elektros energijos kiekį, nes žinojo, kad įmonėje padidėjo sunaudojamos elektros kiekis, ir sekė elektros apskaitos skaitiklio duomenis. Jis suvokė, kad neteisėtai naudoja elektros energiją ir daro žalą kitiems asmenims, nes UAB „A“ per rozetes (R. Š. pajungtas prie lauke esančio kabelio) sunaudojama elektra neina per elektros apskaitos skaitiklį, t. y. nėra apskaitoma. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į šiuos apeliacinio skundo argumentus, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas, byloje esant prieštaringų įrodymų, turinčių reikšmės teismo išvadoms, nuosprendyje nenurodė, kodėl vienais remiasi, o kitus atmeta. Liudytoja A. Z. parodė, kad praeityje R. P. buvo leidęs naudotis elektra, o kabelis buvo pritvirtintas veršidžių sienų viršuje ir užkastas niekada nebuvo. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad žemė, kuria užkastas kabelis, kuriuo elektra patenka į UAB „A“ naudojamas patalpas, yra kasta neseniai, tą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Tačiau teismas rėmėsi D. B. parodymais, kad jis matė po žeme einantį kabelį, visiškai nevertindamas D. B. ir R. Š. dalykinių santykių. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, jį grindė antstolio 2012 m. gruodžio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pažymėta, kad šis dokumentas teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirtas kaip įrodymas, todėl pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies, 290 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kasatorės įsitikinimu, šis dokumentas negali būti vertinamas kaip paneigiantis įvykio vietos apžiūrų protokoluose užfiksuotus duomenis, liudytojų parodymus, nes jame užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas yra atliktas praėjus ilgam laiko tarpui - beveik trejiems metams po to, kai buvo nutraukta nagrinėjama nusikalstama veika, todėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina ir nepaneigia jokių aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti, taigi teismas, remdamasis tokiu dokumentu, pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų

Kasatorė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai BPK pažeidimai. Esminis kasacinio skundo argumentas yra tas, kad teismai netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nepagrįstai išteisino R. Š. pagal BK 179 straipsnio 1 dalį. Pasak prokurorės, iš bylos medžiagos matyti, kad R. Š. veikos padarymo metu buvo atsakingas už UAB „A“ esančių prietaisų, elektros skaitliukų priežiūrą, teisingą duomenų pateikimą apie elektros kiekio suvartojimą bei garantinio remonto priežiūrą ir neabejotinai suvokė, jog naudoja elektros energiją, kuri neteisėtai pajungta, ir tuo daro žalą kitam asmeniui.

Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų padarytu įrodymų vertinimu ir didelė skundo argumentų dalis skiriama įrodymų vertinimo klausimams, ginčijant bylos proceso metu gautų įrodymų vertinimą. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 369 straipsnį kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas arba esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai.

BPK 376 straipsnio 1 dalis numato, jog kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas teisės taikymo aspektu, todėl kasacinis teismas neturi įgaliojimų tirti bylos aplinkybes ir nustatyti bylos duomenų įrodomojo turinio vertę. Remiantis paminėtomis nuostatomis kolegija nesprendžia, ar teismai tinkamai įvertino įrodymus, o remiasi teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, nagrinėdama teisės taikymo klausimus. Todėl prokurorės kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas atskirų įrodymų vertinimas, paliekami nenagrinėti.

Pažymėtina, jog kasaciniame skunde iš esmės pakartojami tie patys argumentai, kaip ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pagal apeliacinį skundą patikrinęs bylą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), savo nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

Iš nagrinėtinos kasacinio skundo dalies turinio matyti, kad prokurorė ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo aspektu ir nurodo į pažeidimus, jos manymu, padarytus teismui taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo išsamumą ir nešališkumą. Pagal šių nuostatų prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, dar kartą patikrinus ir įvertinus R. Š. kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis, nebuvo nustatyta šio asmens kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje, todėl buvo padarytos motyvuotos išvados, jog neįrodyta, kad R. Š. padarė kaltinime nurodytą veiką.

Skundas grindžiamas duomenimis apie tai, kad R. Š., pastebėjęs, jog UAB „A“ nuomojamame pastate padidėjo sunaudojamos elektros energijos kiekis, apie tai 2010 m. vasario 25 d. pranešė AB,,Lesto“. Remiantis šiais duomenimis daroma išvada, kad siekdamas sumažinti per elektros apskaitos skaitiklį sunaudojamos elektros energijos kiekį, jis prijungė UAB „A“ nuomojamame pastate rozetes prie lauke aptikto kabelio, kuriuo buvo tiekiama elektros energija. Šią aplinkybę, kasatorės teigimu, patvirtina tai, jog įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad žemė, kuria užkastas kabelis, kuriuo elektra patenka į UAB „A“ naudojamas patalpas, yra kasta neseniai, ir tai, kad liudytojai J. D. ir M. M. parodė, jog pokalbio metu R. Š. prisipažino, kad kelis mėnesius autoserviso patalpose yra naudojama elektros energija, kuri tiekiama kabeliu, užkastu po žeme, iš R. P. angaro. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus bylos proceso metu gautus duomenis, baudžiamojo proceso numatyta tvarka įvertindamas kiekvieną įrodymų šaltinį atskirai ir kartu su bylos duomenų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus pasisakė, kad negalima vadovautis prielaidomis, kai nėra neabejotinų duomenų, pagrindžiančių R. Š. kaltę įvykdžius veiką, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje. R. Š. versija, kad ne jis prisijungė prie R. P. elektros skaitliuko, kad neteisėtai UAB,,A“ elektros energija naudojosi to nesuvokdamas ir nežinodamas, o apie šį neteisėto naudojimosi faktą sužinojo tik 2010 m. gegužės 7 d., nepaneigta. Teismai išdėstė argumentus dėl liudytojų parodymų, kad R. Š. neva pripažino kaltę, įrodomosios vertės ir pagrįstai pripažino šiuos duomenis nepakankamu pagrindu priimti apkaltinamąjį nuosprendį R. Š.. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio matyti, kad liko nemažai prieštaravimų, kurių nepavyko pašalinti bylos proceso metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nes tam nepakako duomenų. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kas konkrečiai ir kada atvedė kabelį po žeme iš R. P. elektros skaitliuko prie UAB,,A“ pastato. Bylos proceso metu apklausti darbuotojai patvirtino, kad įsikūrus autoservisui, rozetės buvo jungiamos prie įvairių laidų, kurie jau buvo atvesti į serviso nuomojamą pastatą, ir pastato perdavimo nuomai momentu niekas nesutikrino, kiek jų konkrečiai buvo pastate veikiančių. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad tuo pačiu elektros kabeliu energija buvo tiekiama jau anksčiau už mokestį. Liko prieštaravimai dėl įmonės UAB,,R“, kuriai dalis patalpų buvo nuomojama nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gegužės 10 d., šiai įmonei plotas buvo skirtas kaip tik kampe, kur buvo išvestas minėtas kabelis su rozete, po UAB,,R“ išsikraustymo patalpas nuomojo kiti juridiniai asmenys. Nepavyko pašalinti prieštaravimų tarp UAB,,R“ direktoriaus ir nukentėjusiojo R. P. parodymų dėl elektros energijos tiekimo. Pasak D. B., R. Š. jiems parodė elektros rozetę (galbūt dvi), prie kurios turėjo prisijungti, o R. P.teigė, kad elektros energija jiems nebuvo tiekiama, iš įmonės UAB,,R“ jokių pajamų negavo. D. B. teisme papildomai nurodė, kad R. P. kaip avansą buvo sumokėjęs 5 000 Lt, nes jis sakė, kad atves jiems kabelį iki UAB,,A“ patalpų, kabelį jis matė, jis ėjo po žeme. Taip pat jis nurodė, jog su R. P. buvo sutarta, kad nuo jo prisijungs elektrą, susitarimas buvo žodinis, kas atvedė laidus, jis tiksliai nepamena, žino, kad pats prisijungė prie rozetės. Periodinių mokėjimų už tiekiamą elektrą analizė patvirtina, kad UAB,,A“ nebuvo skolinga AB,,Lesto“, mokėjimo grafikas už elektrą nekito, kas mėnesį buvo mokama maždaug ta pati suma. 2010 m. kovo mėnesio pradžioje atsiradus didesnei sunaudotos elektros energijos sumai buvo iškviesti AB RST (dabar AB „Lesto“) darbuotojai patikrinti, ar gerai veikia elektros skaitliukas, ar nėra elektros energijos nutekėjimo. AB „RST“ (dabar AB „Lesto“) atsakingas darbuotojas po patikrinimo nustatė, kad skaitliukas tvarkingas, savieigos nėra. Taigi kaip matyti iš pačių liudytojų parodymų ir byloje surinktos medžiagos iki 2010 m. gegužės 7 d. jokių nesusipratimų UAB,,A“ dėl tiekiamos elektros energijos neturėjo.

Įvertinus apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolą ir nutartį konstatuotina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, laikantis rungimosi principo, visi prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teismai, vadovaudamiesi nustatytomis aplinkybėmis, t. y. tuo, jog UAB „A“ neteisėtai naudojo elektros energiją, tiekiamą per žemėje užkastą kabelį iš R. P. priklausančio pastato, galėjo daryti tik prielaidą, kad R. Š. tyčia, neteisėtai prisijungė prie elektros energijos tiekimo ir naudojo elektros energiją, tačiau, kaip teismų sprendimuose teisingai pažymėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visi neaiškumai, netikslumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo proceso metu ir baigiamajame akte nebuvo padaryta BPK nuostatų pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais, t. y. dėl kurių skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį reikėtų naikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančiauskienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Gintaras Goda

Alvydas Pikelis