Dėl negrąžinto avanso ir netesybų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-385/2008

Procesinio sprendimo kategorija 42.10 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Palangos valda“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Palangos valda“ ieškinį atsakovui UAB „Amitis“ dėl negrąžinto avanso ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Palangos valda“ ir atsakovas UAB „Amitis“ 2005 m. kovo 18 d. sudarė dvi sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo per 90 dienų parengti ir suderinti teisės aktų nustatyta tvarka daugiabučių gyvenamųjų namų Palangoje, Kęstučio g./S.Daukanto g. ir J. Biliūno g. 5/S.Nėries g. 2, sklypų detaliuosius planus bei pastatų techninius projektus. Ieškovas 2005 m. kovo 21 d. sumokėjo atsakovui po 20 000 Lt avanso pagal kiekvieną sutartį. 2005 m. lapkričio 30 d. raštu ieškovas pranešė atsakovui, kad atsisako nurodytų sutarčių dėl esminių jų sąlygų, be kita ko, įvykdymo terminų, pažeidimo ir nurodė, jog po 30 dienų sutartys bus nutrauktos vienašališkai. Ieškovas taip pat nurodė atsakovui grąžinti avansu gautas sumas (pagal abi sutartis – 40 000 Lt) ir sumokėti sutartyje nustatytas 0,02 proc. netesybas, apskaičiuotas pagal objekto kainą už praleistą termino prievolėms įvykdyti laikotarpį (iš viso – 11 823,60 Lt). Atsakovas nesutiko su reikalavimais, motyvuodamas tuo, kad atliko pirmojo etapo darbus (parengė architektūrinę dalį, derino su ieškovu projektavimo kriterijus, priėmė pagrindinius sprendimus dėl statybinės dalies), ir šie darbai verti 20 000 Lt kiekvienam objektui; detaliojo plano ir pastatų techninio projekto negalėjo parengti ir suderinti dėl to, kad ieškovas, pažeisdamas sutarčių 20 punktą, nepateikė objektų projektavimo sąlygų sąvado. Ieškovas UAB „Palangos valda“ prašė teismą priteisti iš atsakovo UAB „Amitis“ šio negrąžintą 40 000 Lt avansą, 12 956,40 Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 40 000 Lt avanso, 12 956,40 Lt netesybų ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 52 956,40 Lt sumą nuo 2006 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad atsakovo teiginys, jog ieškovas neįvykdė sutarčių 20 punkto reikalavimo pateikti projektuotojui projektavimo sąlygų sąvadus, yra nepagrįstas, nes pagal sutarčių priedų Nr. 3 0 punktą pateikti paraiškas projektavimo sąlygoms gauti buvo projektuotojų pareiga. Atsakovas nepadavė Palangos miesto savivaldybei nei prašymų dėl žemės sklypų detaliųjų planų rengimo, nei paraiškų projektavimo sąlygoms gauti. Atsakovo argumentas, kad jis įvykdė pirmąjį projektavimo darbų etapą, taip pat nepagrįstas, nes atsakovo pateiktuose gyvenamųjų namų eskizuose nėra žymų apie jų parengimą ir perdavimą užsakovui, patvirtinimo apie priėmimą, priėmimo datų. Be to, nepaneigtas ieškovo teiginys, kad šių darbų neužsakė, jų negavo, eskizai atsirado tik iškėlus bylą teisme (CPK 178 straipsnis). Teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl, ieškovui nutraukus sutartis, privalo grąžinti šiam 40 000 Lt avansą, taip pat sumokėti delspinigius (sutarčių 16, 30 punktai) (CK 6.71 straipsnis, 6.221 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 8 d. nutartimi patenkino dalį atsakovo apeliacinio skundo ir Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimą pakeitė: sumažino iš atsakovo UAB „Amitis“ priteistą ieškovui UAB „Palangos valda“ avanso sumą iki 20 000 Lt, taip pat nurodė, kad 6 proc. metinės palūkanos skaičiuotinos už 20 000 Lt sumą nuo 2006 m. gegužės 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; panaikino sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo. Kolegija nurodė, kad, bylos duomenimis, atsakovas iki 2005 m. kovo 18 d. sutarčių sudarymo pateikė ieškovo vardu Palangos miesto savivaldybei prašymus dėl detaliųjų planų rengimo ir planavimo organizatoriaus teisių perleidimo. Iš Palangos miesto savivaldybės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas disponavo ieškovo dokumentais, dėl paraiškų buvo pradėtas procesas, yra atitinkamos savivaldybės darbuotojų rezoliucijos ir papildomos atsakovo atstovo žymos apie planavimo tikslus. Be to, iš vėlesnių dokumentų matyti, kad ieškovo įgaliotas asmuo 2005 m. liepos 12 d. teikė Palangos miesto savivaldybei papildomai paraiškas dėl detaliojo plano rengimo ir planavimo organizatoriaus teisių bei pareigų perdavimo ir sutarčių sudarymo; Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 28 d. įsakymais nuspręsta sudaryti detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis ir 2005 m. liepos 29 d. tokios sutartys sudarytos, tačiau nė viena iš ginčo šalių nepateikė įrodymų dėl nurodytų sutarčių vykdymo, nors šiose sutartyse Palangos miesto savivaldybės administracija įsipareigojo parengti ir išduoti sklypų detaliojo planavimo sąlygas ir 2005 m. rugsėjo 6 d. išdavė tokias sąlygas. Teisėjų kolegija nurodė, kad nė viena iš ginčo šalių nepateikė rašytinių įrodymų dėl to, kaip tuo metu jos bendradarbiavo, t. y. ar viena šalis reikalavo kitos šalies priešpriešinių darbų įvykdymo, kai suėjo 90 dienų terminas, ir iki planavimo sąlygų gavimo (CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.704 straipsnio 3 punktas, 6.658 straipsnio 2 dalis, 6.661 straipsnis), todėl yra pagrindas pripažinti, jog abi šalys netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir sutarčių tikslas nepasiektas dėl abiejų šalių kaltės. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo šalių sutartys nutrauktos dėl abiejų šalių vienodos kaltės, todėl atsakovas privalo grąžinti tik dalį, t. y. pusę, gauto avanso, nes nė viena iš šalių negalėjo nurodyti atliktų darbų įvertinimo kriterijų (CK 6.198 straipsnio 4 dalis). Ieškovo pozicija, kad atsakovas iš viso neatliko darbų, nepagrįsta, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovo atstovas 2005 m. kovo 14 d. paraiškose savivaldybei darė žymas, o savivaldybė pradėjo paraiškų nagrinėjimą būtent šių dokumentų pagrindu, ir tai patvirtina ne tik derinimo rezoliucijos, bet ir žyma, kad priimtas įsakymas dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarčių. Teisėjų kolegija nusprendė, kad, pripažinus, jog šalių sutartys nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo delspinigių, tačiau atsakovas privalo mokėti procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Palangos valda“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartį ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ginčo šalių sutartys dėl detaliųjų planų ir techninių projektų parengimo nutrauktos dėl abiejų šalių vienodos kaltės, pažeidė sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos pagrįstai pripažino, kad ginčo sutartis pažeidė atsakovas, šis pažeidimas buvo esminis, todėl ieškovas turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti šias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

2. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 178, 185 straipsniai). Atsakovas nepateikė tinkamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių sutartyse aptartų darbų įvykdymą (CPK 178 straipsnis). Atsakovas įrodinėjo darbus pateiktais į bylą eskizais ir liudytojo parodymais, tačiau ginčo sutartyse buvo aiškiai nustatyta, kad darbai perduodami pasirašant perdavimo–priėmimo aktą, taigi atsakovas darbų atlikimo faktui įrodyti negalėjo remtis liudytojo parodymais (CK 1.93 straipsnis; CPK 177 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ieškovo kaltę dėl sutarčių neįvykdymo, rėmėsi aplinkybėmis, kurios atsirado pasibaigus sutartyse nustatytiems terminams, per kuriuos atsakovas turėjo atlikti darbus. Teismas nevertino, kad sutartyje nurodytų darbų vykdymas yra profesinė atsakovo veikla, todėl jam keliami didesni reikalavimai dėl bendradarbiavimo su užsakovu. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovas atliko darbų pagal ginčo sutartis ir juos perdavė ieškovui, taip pat kad dėl sutarčių pažeidimo yra mišri šalių kaltė. Nurodyti pažeidimai lėmė neteisėtos nutarties priėmimą.

3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų išieškoti iš atsakovo šio be pagrindo gautą avansą, taip pat nuostolius (netesybas), nutraukus sutartis dėl atsakovo kaltės, pažeidė CK 6.221, 6.222, 6.237 straipsnių nuostatas. Pagal CK 6.222 straipsnį, kai sutartis nutraukiama, šalys grąžinamos į pradinę padėtį. Teismas nepagrįstai taikė dalinę restituciją. Užsakovas, nutraukdamas rangos sutartį, privalo sumokėti rangovui už iki sutarties nutraukimo atliktą darbą, jeigu darbai atlikti tinkamai (CK 6.658 straipsnis). Tuo atveju, kai rangovas darbų neatlieka arba atlieka juos netinkamai, o užsakovas dėl to buvo priverstas sudaryti sutartį su kitu rangovu tiems darbams atlikti ar pašalinti atliktų trūkumus, užsakovas turi teisę išsiieškoti iš rangovo visą šiam sumokėtą avansą (CK 6.655 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas nevykdė ir neįvykdė ginčo sutartyse nurodytų darbų. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi aplinkybėmis dėl atsakovo veiksmų, atliktų jau pasibaigus sutartyse nustatytiems terminams, per kuriuos turėjo būti atlikti darbai. Dėl to ginčo atveju atsakovas negali reikalauti atlyginimo už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus. Teismas neteisingai aiškino avanso sampratą, neįvertino ginčo atveju sumokėto avanso paskirties ir šalių valios bei nepagrįstai laikė, kad avansas yra šalių patirti nuostoliai dėl neįgyvendintų sutarčių bei padalijo jį lygiomis dalimis abiem šalims. Iš ginčo sutarčių matyti, kad ieškovo sumokėtas atsakovui avansas turėjo būti įskaitytas į bendrą sutarčių kainą, taigi būtų atlikęs mokamąją funkciją, jeigu sutartys būtų įvykdytos. Tas faktas, kad atsakovas neįvykdė sutarčių ir neperdavė ieškovui darbų rezultato, reiškia, jog jis pinigus iš atsakovo gavo be pagrindo, todėl, nutraukus sutartis, privalo grąžinti ieškovui visą avansą (CK 6.237 straipsnis). Tokios pozicijos, kad kai nepasiekiamas sutarčių tikslas, laikoma, jog pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir privalo būti grąžinti, laikomasi kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, kt.).

4. Teismas pažeidė CK 6.71 straipsnį, 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti netesybas. Netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra sutartinės atsakomybės forma ir padeda kompensuoti kreditoriaus interesą, neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio. Netesybos laikomos iš anksto numatytais kreditoriaus minimaliais nuostoliais. Apeliacinės instancijos teismas, net ir pripažinęs, kad dėl ginčo sutarčių nutraukimo yra abiejų šalių kaltė, turėjo priteisti ieškovui delspinigius, tik sumažindamas jų sumą proporcingai konstatuotai ieškovo kaltei, t. y. 50 proc., nes byloje nenustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių atsakovas galėtų būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Amitis“ prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo šalių sutartys buvo nutrauktos dėl abiejų šalių kaltės.

2. Pagal sutarčių priedus Nr. 3 atsakovas atliko pirmojo projektavimo darbų etapo darbus (parengė architektūrinę dalį, derino su atsakovu projektavimo kriterijus, parengė pagrindinius sprendimus dėl statybinės dalies). Šis etapas, remiantis sutartimis ir jų priedais, buvo įvertintas 20 000 Lt pagal kiekvieną sutartį. Taigi ieškovo sumokėti avansu pinigai buvo skirti sumokėti už pirmąjį darbų etapą.

3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti delspinigius, nes pagal sutarčių 30 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti delspinigius tik už pavėluotai pateiktą sutartyje nurodytą darbą. Sutartys buvo ieškovo nutrauktos vienašališkai ir delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami. Sutarčių nutraukimo atveju viena šalis turi padengti kitos nuostolius pagal sutarčių 28, o ne 30 punktą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Ši teisės norma aiškiai nustato kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas nagrinėja bylą pagal kasatoriaus kasaciniame skunde nurodytą šio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2 dalis), taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindą (CPK 351 straipsnio 1 dalis), analizuodamas tik teisės klausimus, iškeltus kasatoriaus, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą teisinius argumentus. Įsiteisėjusių teismų sprendimų (nutarčių) peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti teisiniai argumentai, patvirtinantys skunde įvardytų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų buvimą (CPK 346 straipsnio 1 dalis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra ne bet koks materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, o tik turintis esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti, be to, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui (nutarčiai) priimti. CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas kasacijos pagrindas konstatuojamas tada, jei kasaciniame skunde įvardytų bylų, kuriose kasacinis teismas pasisakė dėl tam tikrų teisės normų aiškinimo ir taikymo, faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) apskųstas kasacine tvarka, be to, nustatoma, kad teismas iš tikrųjų nukrypo nuo šios praktikos be teisinio pagrindo. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Jeigu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės skiriasi, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į kasatoriaus iškeltus teisės klausimus ir tikrindamas apskųsto teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą, sprendžia, kurio teismo nustatytomis aplinkybėmis remtis. Tais atvejais, kai bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nustatė tokias pačias faktines bylos aplinkybes, tačiau nevienodai jas teisiškai kvalifikavo dėl skirtingo ginčo santykiui taikytinų teisės normų turinio aiškinimo ir tai lėmė nevienodų sprendimų priėmimą, kasacinis teismas pasisako, kaip turėjo būti aiškinamos ir taikomos teisės normos byloje nustatytoms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama kasatoriaus UAB „Palangos valda“ kasacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal kasatoriaus nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Be to, teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriuose nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.

Bylos šalių ginčas kilo dėl 2005 m. kovo 18 d. sklypų detaliųjų planų ir pastatų techninių projektų parengimo daugiabučiams namams statyti sutarčių, kurios savo esme yra projektavimo darbų rangos sutartys (CK 6.700–6.704 straipsniai), nutraukimo teisinių padarinių, konkrečiai – avanso, sumokėto ieškovo atsakovui pagal nurodytas sutartis, grąžinimo, taip pat sutartyse nustatytų netesybų (delspinigių) mokėjimo. Ieškovas (užsakovas) 2005 m. lapkričio 30 d. raštu pranešė atsakovui (rangovui), kad atsisako nurodytų sutarčių, remdamasis tuo, kad šis jų tinkamai neįvykdė per nustatytą 90 dienų terminą, ir pareikalavo, jog atsakovas grąžintų gautą pagal šias sutartis avansą (pagal abi sutartis 40 000 Lt), taip pat sumokėtų sutartyse nustatyto dydžio delspinigius (iš viso – 11 823,60 Lt). Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimais, atsikirsdamas tuo, kad jis atliko pirmojo etapo darbus (parengė architektūrinę dalį, derino su ieškovu projektavimo kriterijus, priėmė pagrindinius sprendimus dėl statybinės dalies), sutartyse šie darbai įvertinti 20 000 Lt kiekvienam objektui, o detaliojo plano ir pastatų techninio projekto neparengė per sutartyse nustatytą terminą dėl to, jog ieškovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nepateikė objektų projektavimo sąlygų sąvado.

Kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai nusprendė, jog ginčo šalių sutartys dėl detaliųjų planų ir techninių projektų parengimo nutrauktos dėl abiejų šalių vienodos kaltės, grindžiami iš esmės šių sutarčių nutraukimo aplinkybių dėstymu ir kasatoriaus pateikiamu nurodytų aplinkybių vertinimu, t. y. fakto klausimais, kurie negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo ne dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo, o dėl teisinių padarinių, šias nutraukus. Šalių ginčui išspręsti reikšmingos nurodytų sutarčių vykdymo iki jų nutraukimo aplinkybės, nes nuo šių aplinkybių priklauso teisinės pasekmės, atsirandančios nutraukus sutartis. Kartu pažymėtina tai, kad konkrečių sutarties vykdymo aplinkybių nustatymas, tarp jų ir to, sutartinius įsipareigojimus netinkamai vykdė tik atsakovas ar dėl sutarčių neįgyvendinimo yra ir ieškovo kaltės, yra fakto klausimai, kurie negali būti nustatinėjami trečią kartą kasaciniame teisme – kasacinis teismas gali pasisakyti tik teisės klausimais (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, pateiktais teisės normų, reglamentuojančių vienašalį sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo, išaiškinimais, tačiau nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje išspręstas skirtingo pobūdžio, negu sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, šalių ginčas: įvardytoje kasacinio teismo byloje išspręstas šalių ginčas dėl vienašalio terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo teisėtumo, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas ne dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo, bet dėl šių sutarčių nutraukimo teisinių padarinių. Taigi kasaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su kasacinio teismo pateiktais teisės išaiškinimais dėl vienašalio sutarties nutraukimo dėl esminio šios pažeidimo, nėra pagrindas vertinti apskųstos teismo nutarties teisėtumą CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo požiūriu.

Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 177 straipsnio 4 dalies, 178, 185 straipsnių pažeidimo grindžiami tuo, kad, kasatoriaus teigimu, atsakovas nepateikė tinkamų ir leistinų įrodymų atliktų darbų faktui įrodyti, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas įvykdė dalį sutartinių įsipareigojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nustatinėjo ir analizavo ginčo šalių santykius iki sutarčių sudarymo, sutarčių vykdymo aplinkybes, detaliai tyrė byloje surinktus įrodymus ir, įvertinęs bylos duomenų visumą, padarė išvadą, jog atsakovas atliko dalį ginčo šalių sutartyse aptartų darbų, o sutarčių tikslas nebuvo pasiektas dėl abiejų šalių vienodos kaltės, jų nepakankamo bendradarbiavimo. Minėta, kad nustatymas, kokius darbus atliko atsakovas pagal ginčo sutartis, taip pat priežasčių, dėl kurių neatlikti kiti sutartyse šalių sulygti darbai, nustatymas yra fakto klausimai, kurie nenustatinėjami iš naujo kasaciniame teisme; kasacinis teismas tik patikrina, ar žemesnės instancijos teismas, nustatydamas tam tikrus bylos faktus, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įrodymų leistinumo taisyklę. Teismas, nustatydamas tai, kokius veiksmus, susijusius su ieškovo užsakytų sklypų detaliųjų planų ir pastatų techninių projektų rengimu, atliko atsakovas, rėmėsi ne liudytojų parodymais, kaip teigia kasatorius, bet rašytiniais įrodymais, tarp jų, gautais iš Palangos miesto savivaldybės, t. y. institucijos, kurios kompetencija yra spręsti dalį klausimų, susijusių su nurodytų projektų rengimu. Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Taigi įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas visų įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir nė vieno iš jų negalima atmesti arba laikyti svaresniu, išskyrus prima facie įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nagrinėjamoje byloje surinktus faktinius duomenis, apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį nėra teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus.

Dėl kasacinio skundo argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.221, 6.222, 6.655, 6.658 straipsnių nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde tik išvardytos šios teisės normos, pacituota CK 6.222 straipsnio 1 dalis, tačiau nepateikta įvardytų teisės normų turinio analizė, neatskleistos jų taikymo teisinės sąlygos, nenurodyta motyvuotų teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuojančiais teisės normas, taip pat atkleidžiančių šio pažeidimo reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.237 straipsnį, tačiau neišdėstyta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių šios normos pažeidimą, net nenurodyta, kurią iš dviejų nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų reikėjo taikyti ginčo santykiui – CK 6.237 straipsnio 1 ar 2 dalį. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo privalo grąžinti turtą, jeigu įgijo jį be teisinio pagrindo, t. y. kai turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas atvejis, kai turtas gautas esant tam tikram teisiniam pagrindui, tačiau vėliau šis pagrindas išnyko. Šiose normose įtvirtinti du skirtingi nepagrįsto praturtėjimo pagrindai, nustatytos konkrečios šių taikymo prielaidos, kurias kiekvienu konkrečiu atveju turi pagrįsti ir įrodyti ieškovas.

Kasaciniame skunde įvardytos kelios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriose, kasatoriaus teigimu, suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai nepasiekiamas sutartyje nustatytas tikslas, laikoma, jog pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir privalo būti grąžinti juos perdavusiam asmeniui. Visų pirma kasatorius nepateikia kasacinio teismo nutarčių motyvuotos teisinės analizės. Antra, kasacinio teismo išnagrinėtose bylose išspręstos faktinės ir teisinės situacijos skiriasi nuo nagrinėjamos bylos – kasacinio teismo išnagrinėtose bylose išspręsti ikisutartinių santykių dalyvių ginčai dėl pinigų, perduotų pagal preliminariąsias sutartis, grąžinimo, o nagrinėjamos bylos šalių ginčas dėl avanso grąžinimo kilo iš sutartinių teisinių santykių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai dėl CK 6.221, 6.222, 6.655, 6.658 straipsnių, taip pat CK 6.237 straipsnio nuostatų taikymo ginčo atveju neatitinka kasacijos pagrindams keliamų reikalavimų, todėl negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl kasacinio skundo argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimą dėl netesybų (delspinigių) priteisimo, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.71 straipsnį, 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad šiais argumentais kasatorius kelia iš esmės fakto, o ne teisės klausimą. Pagal teisinę prigimtį netesybos yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 straipsnis). Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų konkrečiu atveju nustatymas, t. y. pagrindo priteisti konkrečiu atveju iš vienos šalies kitai šaliai netesybas konstatavimas, susijęs su konkretaus šalių ginčo aplinkybėmis, t. y. fakto klausimais, kurie negali būti sprendžiami kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad dėl ginčo šalių sutarčių neįvykdymo vienodai kaltos abi šių sutarčių šalys, nusprendė netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės ir nepriteisti iš jo netesybų ieškovui (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal kasacinio skundo argumentus nenustatyta CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų naikinti ar keisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Dangutė Ambrasienė

Vincas Verseckas