Baudžiamoji byla Nr. 1-376-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49551-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 11 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,
sekretoriaujant D. S.,
dalyvaujant prokurorui A. J., kaltinamajam E. T., jo gynėjui advokatui S. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalį (2 veikos), taikant BK 63 straipsnio 1, 3 dalis, 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, 62 minimalių gyvenimo lygių (toliau ir – MGL) dydžio, tai yra 3 100 Eur, bauda;
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 64¹ straipsnį, areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta bausmė – areštas 60 parų ir 1 867,13 Eur bauda, nurodant baudos priverstinį išieškojimą tęsti pagal vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xMjg0LTI5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-1284-297/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-1284-297/2018">1-1284-297/2018</a>. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. T. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir pareigas; teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. balandžio 24 d.; 2025 m. sausio 27 d. kaltinamasis sumokėjo baudą; 2024 m. gruodžio 24 d. baigėsi arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Teismas
n u s t a t ė :
E. T. 2024 m. gruodžio 20 d. apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį,,Audi A6 Allroad“, norvegiškas numerio ženklas (DUOMENYS NESKELBTINI), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai jam 19.45 val. nustatytas 3,72 promilių neblaivumas.
Be to E. T. vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę šiomis aplinkybėmis: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir privalėdamas vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, t. y. draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams (iki 2029 m. balandžio 2 d.), 2024 m. gruodžio 20 d. būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo eiga, tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, o taip pat būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2024 m. gruodžio 20 d. apie 19 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę,,Audi A6 Allroad“, norvegiškas numerio ženklas (DUOMENYS NESKELBTINI), kai teisė vairuoti jam yra atimta.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. T. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad buvo priešventinis laikotarpis, atostogų metas, grįžo jo draugas K. iš Norvegijos, todėl su juo susitiko. Buvo apskaičiavęs, kad jo bausmės laikas bus pasibaigęs ir jau gali išgerti, ką ir padarė su draugu (duomenys neskelbtini), jo tėvų sodyboje. Po to važiavo į Kauną su K. „Audi 6“ automobiliu. Automobilį vairavo trečias asmuo S. M., kurio paprašė nuvežti. Kaune išgėrė su K. draugais. S. su jais negėrė. Pasibuvę Kaune grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą. Iš Kauno automobilį vairavo S.. Grįžus į sodybą S. išvažiavo, o jis su K. liko sodyboje. Kadangi jiems buvo šalta, sugalvojo parvažiuoti iki namų, kadangi nuo sodybos iki namų – apie 4-5 km. K. buvo užmigęs mašinoje, o jis (kaltinamasis) parvairavo automobilį iki namų. Automobilį vairavo neatsiklausęs K., kadangi jis miegojo automobilyje. Prie namų jį sustabdė policija, eismo įvykio nepadarė. Vairavo neblaivus, kadangi buvo per daug išgėręs, neturėjo blaivaus mąstymo. Jam buvo nustatytas 3,72 promilės girtumas. Baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirti įpareigojimai – nevartoti alkoholio, intensyvi priežiūra 6 mėn. ir 2 mėn. be apykojės ir 5 metus negalėjo vairuoti transporto priemonės. Įpareigojimas nevairuoti transporto priemonių baigiasi 2029 m. Vairavo dėl to, kad buvo išgėręs, padarė daug klaidingų sprendimų, kurie į gerą neveda. Apgalvojęs, kad toks jo elgesys nieko gero neduoda, kreipėsi į gydymo įstaigą Kauno priklausomybės centrą dėl mini Minesotos programos. Bendravo su psichiatrais ir psichologais, išmoko save valdyti įvairiose situacijose. Dalyvavo programoje, kuri jam davė daug naudos. Nuo 2025 m. sausio mėnesio nevartoja alkoholio. Pripažįsta, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, prisidaro daug problemų, kai būna išgėręs. Kai buvo jaunesnis, nesuprato ligos rimtumo. Ištikus krizei žinotų, kur kreiptis pagalbos. Didelė pagalba yra anoniminiai alkoholikai. Jo gaunamos pajamos – 1 200 eurų, santaupų neturi. Kadangi gyvena su tėvais, nėra didelių išlaidų dėl būsto. Kaltinamajam suteikus paskutinį žodį, šis nurodė, jog pagal visas rekomendacijas jam reikia patirti kuo mažiau streso, o atlikdamas arešto bausmę, negalės pasinaudoti pagalba ištikus kritinei situacijai. Jam reikia vengti kritinių situacijų kovojant su šia liga.
Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 52-54).
Be kaltinamojo E. T. visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. L. 2024 m. gruodžio 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbdami ekipaže AP-1709 kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu R. M., patruliuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo baltos spalvos,,Audi A6 Allroad“ automobilį, valstybinio numerio ženklas (DUOMENYS NESKELBTINI), kurį nusprendė patikrinti. Įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir liepus automobilio vairuotojui sustoti dešinėje, šis į paliepimus nereagavo ir toliau važiavo kiemų masyve, kol galiausiai prie (duomenys neskelbtini) namo sustojo. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo E. T., matėsi, kad jis stipriai neblaivus. Pasiteiravus, ar šis vartojęs alkoholio, paaiškino, kad nevartojęs, vairuotojo pažymėjimo neturi. Alkoholio kiekio matuokliu,,Drager 7510 ARRF0016“ pirmuoju tikrinimu E. T. nustatytas 3,72 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu nustatytas 3,76 prom. neblaivumas. Automobilio gale sėdėjo automobilio savininkas K. J., kuris taip pat buvo stipriai neblaivus. Automobilis,,Audi A6 Allroad“ išgabentas autovežio pagalba į saugojamų automobilių aikštelę (1 t., b. l. 1-2).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. L. 2024 m. gruodžio 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 20 d. apie 19 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas vairuotojas E. T., kuris, būdamas neblaivus, vairavo automobilį,,Audi A6 Allroad“, valstybinio numerio ženklas (DUOMENYS NESKELBTINI) (Norvegiška registracija) (1 t. b. l. 3-8).
Iš 2024 m. gruodžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis (1 t., b. l. 9-15).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. L. 2024 m. gruodžio 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio vairuotojui E. T. duodant pasirašyti ant procesinių dokumentų, šis atsisakė pasirašyti ant visų procesinių dokumentų, išskyrus šaukimą (1 t., b. l. 24-25).
Iš 2024 m. gruodžio 27 d. K. J. elektroninio laiško matyti, kad jis pateikė automobilio,,Audi A6 A. Q.“, valstybinio numerio ženklas (DUOMENYS NESKELBTINI), nuosavybės dokumentus (1 t., b. l. 39).
Iš VšĮ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio,,Audi A6 A. Q. 3.0TDI S“, variklio darbinio tūrio 2 967 cm(3), 2012-2014 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 14 440 Eur (1 t., b. l. 30).???
Iš 2024 m. gruodžio 20 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. T. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Asmuo negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, atliktas patikrinimas alkoholio kiekio matuokliu,,Drager 7510“, Nr. ARRF-0016 ir 2024 m. gruodžio 20 d. 19.45 val. pirmojo patikrinimo metu E. T. nustatytas 3,72 promilių neblaivumas; antrojo patikrinimo metu 20.10 val. nustatytas 3,76 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 29).
Iš E. T. asmens duomenų pažymos matyti, kad galiojančio vairuotojo pažymėjimo jis neturi (1 t., b. l. 72-73).
Liudytojas K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su automobiliu,,Audi A6 Allroad“, Norvegiška registracija (DUOMENYS NESKELBTINI), grįžo į Lietuvą 2024 m. gruodžio 19 d. Šis automobilis yra registruotas jo vardu ir priklauso jam. 2024 m. gruodžio 20 d. apie 10 val. pasiskambino su draugu E. T. ir tarėsi susitikti. Jis nuvyko su savo automobiliu jo pasiimti ir paėmęs jį važiavo į E. tėvų sodybą, esančią Alytaus rajone. Sodyboje buvo apie 12 val., nusprendė išgerti. Jam reikėjo tą dieną važiuoti į Kauną, todėl paprašė E. rasti žmogų, kuris jį vėliau nuvežtų į Kauną. E. pasakė, kad galės nuvežti jo draugas S. M.. Taip ir buvo, juos nuvežė į K. S. pas jo draugą. Ten jie trise, tai yra jis, E. ir jo kaunietis draugas, dar išgėrė 2 litrus alkoholio. Tikslaus laiko nepasakys, kada jie važiavo iš Kauno, tačiau jo automobilį vairavo S., kuris buvo blaivus. Jis dar pamena, kad Alytų matė, o vėliau jau nieko neprisimena dėl girtumo, nes užmigo. Jam sakė, kad jį prikėlė policijos pareigūnai. Atsikėlęs matė tik E., S. nebuvo. Kaip supranta, E. be jo leidimo kažkur važiavo jo automobiliu. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilį (1 t., b. l. 33-36).
Iš 2025 m. sausio 6 d. nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad K. J. buvo grąžintas automobilis,,Audi“ su užvedimo rakteliu (1 t., b. l. 43-46).
Iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 64¹ straipsnį, areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą arešto bausmę nuspręsta subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas visiškai sudedant, ir nustatyti subendrintą bausmę – areštą 60 parų ir 1 867,13 baudą; nurodyta baudos priverstinį išieškojimą tęsti pagal vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xMjg0LTI5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-1284-297/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-1284-297/2018">1-1284-297/2018</a>. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą nuspręsta atidėti 8 mėnesiams ir paskirti jam 6 mėnesiams intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose, (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei paskirti jam pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, E. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 5 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, E. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausančią, bet registruotą AB „Šiaulių bankas“ vardu, kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB,,Arro“ (Alytus, Santaikos g. 31 D) (1 t., b. l. 91-106).
Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie E. T. matyti, kad vadovaujantis Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. gruodžio 24 d. E. T. baigėsi arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikas, bet toliau tęsiamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vykdymas (1 t., b. l. 81).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).
Kaltinamojo E. T. veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (3,72 promilių neblaivumas). Tai, kad kaltinamajam E. T. buvo nustatytas neblaivumas virš 1,51 promilės, patvirtina Neblaivumo nustatymo akto duomenys, kad E. T. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai; asmuo negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą; atlikus patikrinimą alkoholio kiekio matuokliu,,Drager 7510“, Nr. ARRF-0016, 2024 m. gruodžio 20 d. 19.45 val. pirmojo patikrinimo metu E. T. nustatytas 3,72 promilių neblaivumas; antrojo patikrinimo metu 20.10 val. nustatytas 3,76 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 29). Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, patvirtindamas, kad prieš vairuojant transporto priemonę buvo gėręs alkoholinių gėrimų. Nusikalstamą veiką padarė tyčia, be jokio būtino reikalingumo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
Kaltinimas pagal BK 243 straipsnį taip pat yra įrodytas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį numatyta tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemones padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti vykdyti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItOTc2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-976/2022">2K-72-976/2022</a>). Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, jog tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01OS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-59/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-59/2012">2K-7-59/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTg5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-895/2020">2K-201-895/2020</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtOTQyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-942/2021">2K-45-942/2021</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItOTc2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-976/2022">2K-72-976/2022</a> ir kt.). Tais atvejais, kai asmens veiksmuose nėra sistemingumo vengiant vykdyti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtina asmens padarytos veikos (pvz., vienkartinio teismo paskirto draudimo vairuoti transporto priemones pažeidimo) pavojingumą vertinti piktybiškumo kriterijaus aspektu, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių, lemiančių šios veikos pavojingumą, t. y. atsižvelgiant į konkrečios veikos padarymo priežastis, ar nustatyta objektyvių priežasčių, kurioms esant asmuo nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kaltininko tyčios turinį, veikos padarymo aplinkybes (padaryti šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, chuliganiškas transporto priemonės vairavimas, sukeltas eismo įvykis ir pan.), požiūrį į taisyklių, reglamentuojančių kelių eismo saugumą, laikymąsi, požiūrį į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą, į polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį.
Iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 64¹ straipsnį, areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą arešto bausmę nuspręsta subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas visiškai sudedant, ir nustatyti subendrintą bausmę – areštą 60 parų ir 1 867,13 baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą nuspręsta atidėti 8 mėnesiams ir paskirti jam 6 mėnesiams intensyvią priežiūrą ir pareigas. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas baigėsi 2024 m. gruodžio 24 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, E. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 5 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 91-106). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 24 d., taigi baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pabaiga – 2029 m. balandžio 23 d. E. T., būdamas probacijos tarnybos supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus. E. T. nustatytas 3,72 promilės neblaivumas ženkliai viršija ne tik leistiną vairuotojams neblaivumo ribą ar BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, bet ir minimalią sunkaus girtumo ribą – 2,50 promilės. Toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad E. T. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), sudėties požymiai. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLTk3Ni8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171-976/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171-976/2021">2K-171-976/2021</a>).
Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant E. T. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Praeityje jis taip pat baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neturint tam teisės, kai šios teisės nėra įgijęs (1 t., b. l. 76-82). Visa tai patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą.
Baudžiamojo įstatymo galiojimą laike reglamentuojančio BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 243 straipsnio redakcijoje pasikeitė už šio nusikaltimo padarymą galimos skirti bausmės – tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Taigi straipsnio sankcija buvo papildyta alternatyviomis viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmėmis. Įvertinus tai, kad už BK 243 straipsnyje numatytą nusikaltimą nuo 2025 m. vasario 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė yra švelnesnė, įstatymas laikytinas kaltinamojo E. T. teisinę padėtį lengvinančiu ir tai sudaro pagrindą jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti ne pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią, o pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios redakcijos BK 243 straipsnį.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. T. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina pagal byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis E. T. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita (BK 243 straipsnis) – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Prokuroras nurodė, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas su tokia prokuroro nuomone nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.
BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Kaltinamasis E. T. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas pirmiau dviem teismo baudžiamaisiais įsakymais nuteistas už keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus (iš kurių trys analogiški nusikaltimai yra padaryti transporto eismo saugumui ir vienas – žmogaus sveikatai), padarytus būnant pilnamečiu, teistumas už juos neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Dabar jis yra padaręs vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo E. T. asmenybę, jo daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, jų skaičių, pobūdį ir sunkumą ir vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pripažinti asmenį recidyvistu ir tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė recidyvistas, laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis dirba (1 t., b. l. 74-75), mokėsi ir įgijo transporto priemonių remontininko profesinę kvalifikaciją (1 t., b. l. 151, 152), bando spręsti alkoholio vartojimo problemą (1 t., b. l. 119, 120, 121 ir 122). Tačiau kaltinamasis Lietuvos Respublikoje už analogišką nusikaltimą teisiamas trečią kartą, taip pat Vokietijoje buvo baustas už vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 84-90, 91-103), daug kartų baustas ir administracine tvarka, taip pat ir už automobilio vairavimą neturint tam teisės, kai ji yra atimta, smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą, kitus nusižengimus, dauguma kurių susiję alkoholio vartojimu (1 t., b. l. 76-82), ne visas jam skirtas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 83, 158), taigi kaltinamasis išvadų iš paskirtų bausmių ir administracinių nuobaudų nedaro. Duomenų apie kaltinamojo įrašymą į Psichikos sveikatos centro stebimų dėl priklausomybių ir psichikos ligų pacientų tarpą, byloje nėra (1 t., b. l. 109), todėl abejonių dėl kaltinamojo pakaltinamumo nėra.
Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. T. asmenybę bei jam nustatytą sunkų girtumo laipsnį ir tai, jog už vairavimą neblaiviam jis teisiamas trečią kartą, o neblaivus vairavo jau ketvirtą kartą, taip pat įvertinus vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybes, tai, kad anksčiau skirtos švelnesnės bausmės – bauda ir areštas atidedant jo vykdymą kaltinamojo elgesio neįtakojo teigiama linkme, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta už abi nusikalstamas veikas paskyrus arešto bausmę: už nusikaltimą – maksimalios trukmės areštą, o už baudžiamąjį nusižengimą – artimos vidurkiui trukmės areštą. Kadangi abi kaltinamajam E. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tai yra kaltinamasis viena veika tuo pačiu laiku padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, už jų padarymą kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamojo E. T. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
E. T. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 64¹ straipsnį, areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta bausmė – areštas 60 parų ir 1 867,13 Eur bauda, nurodant baudos priverstinį išieškojimą tęsti pagal vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xMjg0LTI5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-1284-297/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-1284-297/2018">1-1284-297/2018</a>. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. T. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir pareigas; 2025 m. balandžio 24 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo, bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga pagal šį baudžiamąjį įsakymą – 2024 m. gruodžio 24 d. (1 t., b. l. 88 ir b. l. 105); 2025 m. sausio 27 d. kaltinamasis sumokėjo baudą.
Šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis E. T. įvykdė 2024 m. gruodžio 20 d., būdamas nesumokėjęs baudos ir neatlikęs anksčiau jam paskirtos arešto bausmės, jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Todėl dabartiniu teismo nuosprendžiu E. T. paskirta subendrinta arešto bausmė turi būti subendrinta su ankstesniu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. T. buvo paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, ir 1 867,13 Eur bauda, kurią kaltinamasis jau sumokėjęs, todėl dabartinio nuosprendžio priėmimo dienai yra laikoma neatlikta visa 60 parų arešto bausmė. Šiuo atveju teismas, nustatydamas E. T. galutinę subendrintą bausmę, jam paskirtas bausmes sudeda iš dalies (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Pridedama bausmės dalis – 30 parų nustatoma atsižvelgiant į BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, bei į BK 49 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad arešto bausmės maksimalus dydis yra 90 parų, bei į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, esančius baudžiamojoje byloje, taip pat įvertinus ir jo atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančią aplinkybes.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).
Kaip jau minėta, kaltinamasis E. T. dirba, bando spręsti alkoholio vartojimo problemą, tačiau byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad nuteistojo elgesys pasižymi nuosekliu norminių aktų reikalavimų ignoravimu, bausmės nevykdymu ir paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nepaisymu. Tokie duomenys neleidžia daryti išvados apie nuteistojo progresą ar atsakomybės suvokimą. Byloje nustatyta, kad E. T. sistemingai pažeidinėjo kelių eismo taisykles, vairuodamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti. Jis yra recidyvistas, teisiamas už ketvirtą tokio paties pobūdžio nusikaltimą, išvadų iš ankstesnių teistumų ir paskirtų bausmių nedaro, jam jau buvo paskirta bauda, areštas, atidėtas arešto bausmės vykdymas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis pažeidinėjo probacijos sąlygas, padarė administracinius nusižengimus bei nagrinėjamas naujas nusikalstamas veikas, kas patvirtina, kad atidėjus bausmės vykdymą jo elgesys nesikeitė teigiama linkme, jis nepasimokė iš ankstesnių teistumų, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir 2024 m. gruodžio 20 d. vėl vairavo automobilį, būdamas neblaivus (3,72 promilės), kas aiškiai rodo jo sistemingą teisės normų ignoravimą. Reikšminga aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas darė neatlikęs anksčiau jam skirtos bausmės, paskirtos už identišką elgesį.
Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, didelę reikšmę turi ir padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, kurios leidžia objektyviau įvertinti nuteistojo elgesio pavojingumą ir jo požiūrį į baudžiamąją atsakomybę. E. T. nusikalstamų veikų padarymo metu nustatytas 3,72 promilės neblaivumas ženkliai viršija ne tik leistiną vairuotojams neblaivumo ribą ar BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, bet ir minimalią sunkaus girtumo ribą – 2,50 promilės. Antrojo tikrinimo metu E. T. nustatytas girtumas 3,76 promilės, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad alkoholis buvo vartojamas prieš pat vairavimą. Alkoholio koncentracija kraujyje didėjo – tai rodo aktyvų apsvaigimo procesą ir sąmoningą sėdimą prie vairo esant girtam. Reikšminga ir tai, kad iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. L. 2024 m. gruodžio 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad stabdomas švyturėlių pagalba E. T. į per garsiakalbį duotus paliepimus sustoti nereagavo ir toliau važiavo kiemų masyve, kol galiausiai prie (duomenys neskelbtini) namo sustojo. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai padidina nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo elgesys pasižymėjo itin neatsakingu požiūriu į teisės aktų nustatytus draudimus.
Vertinant E. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina akcentuoti ir nuteistojo deklaruotus motyvus, kuriais jis grindė sprendimą sėsti už vairo esant girtam. Apklausos metu nuteistasis nurodė, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, nes sodyboje buvo šalta. Toks nuteistojo mąstymas bei elgesys yra ciniškas ir parodo jo nihilistinį požiūrį į teisės normų laikymąsi, kurį teismo vertinimu, nėra galimybės koreguoti atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą.
Esant šioms aplinkybėms bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam negali būti taikomas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Bausmės vykdymo atidėjimas, kaip išimtinė baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo priemonė, negali būti taikomas, kai nuteistojo elgesys prieštarauja resocializacijos tikslams ir objektyviai liudija apie nuolatinį norminių aktų pažeidinėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tik realus bausmės atlikimas šiuo atveju gali užtikrinti baudžiamosios teisės paskirtį – paveikti nuteistąjį keisti elgesį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei įgyvendinti visuomenės pasitikėjimu grįstą teisingumą.
Teismas neturi pagrindo manyti, jog vien patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ar dalyvavimas baudžiamajame procese paskatino nuteistąjį E. T. kritiškai įvertinti savo elgesį ir imtis priemonių jį pakeisti. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis ne tik nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, bet ir demonstravo nuoseklų polinkį nusikalsti pakartotinai – nusikalstamas veikas darė neatlikęs bausmės, jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o ankstesniu nuosprendžiu atidėtas arešto bausmės vykdymas savo tikslų nepasiekė. Tai, kad kaltinamasis dirba ir ėmėsi priemonių spręsti alkoholio vartojimo problemą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi, savaime nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnyje įtvirtinto bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Šios aplinkybės, nors ir vertintinos kaip pozityvios, nėra išimtinės ir nepaneigia kitų byloje nustatytų faktų, liudijančių apie nuteistojo pakartotinį teisės normų pažeidinėjimą, nesilaikymą jam taikytų poveikio priemonių ir neigiamą požiūrį į įstatymus. Vien atskiros, pozityvios asmenybės detalės, nesant objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, negali būti laikomos pakankamu pagrindu atidėti bausmės vykdymą. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjg2LTczNy8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-286-737/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-286-737/2025">1A-286-737/2025</a>).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Kaltinamasis E. T. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,72 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis E. T. vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jam nustatytas girtumas (3,72 promilės) ženkliai viršijo minimalią sunkaus girtumo ribą (2,50 promilės), anksčiau du kartus buvo teistas už trijų analogiškų nusikaltimų padarymą, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas maksimalus įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. septyneriems metams uždrausta vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis E. T. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė jau neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam buvo atimta, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-122/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-122/2012">2K-122/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OS03ODgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-49-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-49-788/2016">2K-7-49-788/2016</a>). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. T. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį,,Audi A6 Allroad“, norvegiškas numerio ženklas (DUOMENYS NESKELBTINI), kurio savininkas yra K. J., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis be jo leidimo, jam miegant, važiavo jo automobiliu. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam E. T. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš kaltinamojo turi būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma, remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAwLTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-100-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-100-648/2019">2K-100-648/2019</a>). Byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2024 m. gruodžio mėn., automobilio,,Audi A6 A. Q. 3.0TDI S“, variklio darbinio tūrio 2 967 cm(3), 2012-2014 metų gamybos vidutinė kaina Lietuvoje yra 14 440 Eur (1 t., b. l. 30). Iš kaltinamojo pateiktos transporto priemonės,,Audi A6 A. Q.“, norvegiškas numerio ženklas (DUOMENYS NESKELBTINI), 2025 m. sausio 25 d. vertinimo ataskaitos matyti, kad šio automobilio rinkos vertė yra 9 000 Eur su PVM (1 t., b. l. 159-179). Todėl teismas, atsižvelgęs į pirmiau minėtą teismų praktiką, vadovaujasi konkrečios transporto priemonės – automobilio,,Audi A6 A. Q.“, norvegiškas numerio ženklas (DUOMENYS NESKELBTINI), įvertinimu ir sprendžia, kad iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 9 000 Eur. Pažymima, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalį išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMi00OTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-12-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-12-495/2020">2K-7-12-495/2020</a>). Neskirti E. T. šios baudžiamojo poveikio priemonės jokio pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė.
Kaltinamajam E. T. 2025 m. sausio 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 66-69) panaikinama pradėjus vykdyti bausmę.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
E. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.
E. T. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), ir skirti jam areštą 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. T. skirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 60 parų arešto bausmės pridėti dalį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės ir paskirti E. T. galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), pripažinti E. T. recidyvistu.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo E. T. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.
Išaiškinti E. T., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti E. T. naudotis specialia teise, įskaitant tokią specialią teisę įgyti – vairuoti transporto priemones 7 (septynerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti valstybės naudai iš E. T. konfiskuotino automobilio,,Audi A6 Allroad“, norvegiškas numerio ženklas (DUOMENYS NESKELBTINI), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 9 000,00 Eur (devynis tūkstančius eurų), šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke Swedbank, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė.
E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja L. L.
