Baudžiamoji byla Nr. e1-653-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09771-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 11 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs 2012 m. spalio 29 d., teistumas išnykęs 2015 m. spalio 29 d.;
1) 2017 m. liepos 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs 2018 m. kovo 26 d., teistumas išnykęs 2021 m. kovo 26 d.;
2) 2022 m. spalio 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 10 mėnesių, bausmę atlikęs 2023 m. rugsėjo 13 d., turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis A. R. 2025 m. kovo 14 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje tyčia rankomis pastūmė A. P., dėl ko pastarasis nugriuvo ant grindų, tuo dėl poodinės kraujosruvos nugaroje, juosmens kairėje pusėje, krūtinės ląstos kairėje pusėje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis A. R. 2025 m. kovo 14 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) atvirai, matant nukentėjusiajam A. P., pagrobė svetimą turtą – piniginę, kurios vertė 7 Eur, su joje buvusiais 170 Eur, tuo nukentėjusiajam A. P. padarė bendrą 177 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl abiejų nusikaltimų prisipažino visiškai, parodė, kad P. B. ir V. A. yra jo pažįstami, kaip draugai, nes visi iš (duomenys neskelbtini) miestelio. 2025 m. kovo 14 d. P. sugrįžo iš darbo ir susitikę abu nuėjo pas V. išgerti alkoholio. Tuo metu pas V. buvo ir V.. Kiek tiksliai išgėrė, pasakyti negali, bet kai degtinės liko apie pusė butelio, pradėjo galvoti, kad bus mažai ir reikia kažkur nusipirkti daugiau. Parduotuvės buvo jau uždarytos. Tarpusavyje pradėjo kalbėti, kad degtinės gali turėti ir jiems parduoti A., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Visi trys nuėjo pas A.. Pinigų alkoholiui turėjo P.. Į A. buto duris pabeldė jis pats. P. su V. stovėjo koridoriuje, šiek tiek atokiau prie durų. Jam atrodo, kad jie A. buvo kažkiek skolingi nuo seniau, todėl prie pat durų nestovėjo, kad jų nepamatytų, nes greičiausiai būtų nedaręs durų. A. atidarius duris, jis paklausė, ar turi parduoti degtinės. A. atsakė, kad neturi, ir norėjo uždaryti duris. Tačiau jis jam neleido uždaryti durų, tarpduryje įkišo koją. O įėjęs į vidų paprašė paskolinti pinigų. A. atsisakė paskolinti, tada, būdamas koridoriuje, iš piktumo A. pastūmė. Jeigu gerai prisimena, su viena ranka pastūmė jį į krūtinę ar į galvą ir A. krito aukštielninkas ant grindų ir gulėjo. A. kojos buvo prie jo, o galva – prie uždarytų kambario durų, kurios yra tiesiai nuo įėjimo į butą. Jis pamatė ant stalo, prie televizoriaus stovinčią piniginę, tada kilo mintis ją paimti. Perlipęs per A. kojas, nuėjo į kambarį. Kambaryje apsidairęs paėmė piniginę. Piniginę nešėsi rankoje, niekur nebuvo užsikišęs. Iš kambario grįžo prie A., gulinčio koridoriuje, ir perlipęs per jo kojas, išėjo iš buto. Paimti sugalvojo dėl to, kad neturėjo pinigų, taip jam girtam atrodė. Nors kai dabar pagalvoja, tai pinigai nebuvo reikalingi, nes vis tiek neturėjo kur nusipirkti degtinės net ir už pinigus. A. jam nieko nesakė. Ar gulėdamas A. galėjo matyti, kad rankoje jis nešasi jo piniginę, nežino, gal ir galėjo. A. gulėjo atmerktomis akimis. Paliko jį gulintį ant grindų, ten kur nukrito. Išėjo iš jo buto, tada draugams pasakė, kad paėmė A. piniginę. Grįžęs pas V. į namus, piniginę apžiūrėjo. Tai matė ir P. su V.. Piniginėje buvo 10 eurų kupiūra ir metaliniais apie 2 eurus. Matė, kad piniginėje buvo A. dokumentai ir banko kortelė. Nežino, ar galėjo nematyti daugiau pinigų piniginėje, jam atrodo, kad visą piniginę apžiūrėjo. P. su V. sakė, kad be reikalo paėmė piniginę, liepė ją grąžinti. Tačiau jis niekam nematant piniginę įmetė V. namuose į pečių ir sudegino. Iš piniginės išsiėmė tik minėtus pinigus. Pabaigę gerti likusią degtinę išsiskirstė. Jis grįžo namo. Iš V. sužinojo, kad A. kreipėsi į policiją. Praeitą savaitę, lyg balandžio 1 d., buvo nuėjęs pas A., jo atsiprašė ir atlygino padarytą žalą, tai yra padavė 250 eurų. A. nepyko ant jo. Gailisi, kad taip pasielgė.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Iš A. P. 2025 m. kovo 15 d. pareiškimo matyti, kad 2025 m. kovo 14 d. apie 22.00 val. į jo namus atėjo trys nepažįstami vyriškiai, vienas iš jų jam sudavė smūgį į nosį, po ko jis nukrito koridoriuje ant žemės, ir pavogė kambaryje buvusią piniginę su ten buvusia,,Swedbank“ kortele, grynais pinigais (apie 200 eurų), asmens tapatybės kortele, pensininko pažymėjimu ir parduotuvių nuolaidų kortelėmis. Jautė fizinį skausmą. Prašo ištirti šį įvykį.
Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis vienas gyvena (duomenys neskelbtini), dvi savaites vienas nuolat vartoja alkoholį. 2025 m. kovo 14 d. vakare, apie 22.00 val., nors tikslaus laiko nepamena, buvo namie užsirakinęs duris. Kažkas pabeldė į duris, todėl nuėjo jas atidaryti. Atrakinęs duris ir jas atidaręs pamatė už durų stovinčius tris vyrus. Kaip jie buvo apsirengę ir kaip atrodė, nepamena. Jų atpažinti negalėtų. Tie vyrai jam nepažįstami. Priekyje stovėjo du žemesni vyrai, o už jų vienas aukštas, vidutinio sudėjimo. Vyrai veržėsi pas jį į vidų, tačiau jam nieko nesakė. Jis bandė užsidaryti duris, tačiau vienas vyriškis užkišo koją už durų ir jas atidarė. Tuomet jis pasakė, kad jie eitų iš čia ir nelįstų, tada aukščiausias vyriškis sudavė jam vieną smūgį į nosį. Jis nukrito ant žemės. Jeigu gerai pamena, tas aukščiausias vyriškis perlipo per jį ir nuėjo į kambarį, kur ant stalo šalia televizoriaus stovėjo juodos spalvos piniginė. Joje buvo apie 200 eurų grynaisiais, tačiau kokiomis kupiūromis, nežino. Taip pat buvo,,Swedbank“ kortelė, kuri šiuo metu yra užblokuota. Sąskaitoje turėjo būti virš 9 000 tūkstančių eurų, tačiau ar pinigai nuimti, nežino ir patikrinti negali dėl savo girtumo, kadangi neprisimena prisijungimų. Dar piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, pensininko pažymėjimas ir nuolaidų kortelės. Už piniginę yra mokėjęs 7 eurus, ji pirkta neseniai, todėl tiek ją ir vertina. Kuomet vyriškis paėmė piniginę, jie visi trys išėjo. Šiandien medikus jam iškvietė kaimynas. Vakar pas jį dienos metu buvo kaimynas iš pirmo aukšto V. A., kuris prašė paskolinti degtinės, tačiau jis nedavė. Todėl mano, kad gal jis galėjo ateiti su kitais dviem vyriškiais, nors kaip minėjo, jų veidų neatsimena.
Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu vėliau parodė, kad vienas iš asmenų buvo V. A., kitas asmuo buvo (duomenys neskelbtini) – tai A. R., trečias asmuo buvo P. B.. Patyrė 177 eurų turtinę žalą. 2025 m. kovo 14 d. jis buvo stipriai neblaivus. Buvo atėjęs kaimynas, bet išeidamas jį užrakino. Vakare išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris, atrakino jas ir pamatė tris stovinčius vyrus, užsidėjusius gobtuvus. Du mažesni stovėjo arti durų, o didesnis – tolėliau. Prašė, kad juos įsileistų, jis atsisakė įsileisti. Tada kažkuris stovintis iš žemesnių užkišo koją, kad neuždarytų durų. Tiksliai negali pasakyti, nes tuo metu buvo nukreipęs žvilgsnį į užkištą koją, ir tada jam trenkė kažkas vieną kartą į kaktą. Kuris kirto, pasakyti negali, nes tuo metu nežiūrėjo į juos. Būdamas neblaivus neišlaikė koordinacijos ir ant nugaros krito ant grindų. Nejautė, ar krisdamas kažkur dar susimušė šonus. Nukritęs nejautė didelio skausmo. Jam atsikelti trūko jėgų, gulėjo ant grindų. Būdamas susmukęs ant grindų pasuko galvą ir matė, kad vienas iš atėjusių perlipo per jį ir nuėjo tiesiai prie staliuko, ant kurio stovėjo piniginė, ir ją paėmė. Matė to vyriškio tik nugarą. Paėmęs piniginę išėjo. Po įvykio pas jį buvo atėjęs V. ir jam siūlė 100 Eur, tačiau jis nesutiko paimti, nes tuo metu buvo piktas ant jo. Vėliau dar bendravo su V. ir jis jam aiškino, kad grąžinti piniginės negali, nes piniginė su dokumentais sudeginta. 2025 m. kovo 29 d. į namus atvyko A. R., kuris atsiprašė ir atlygino padarytą žalą, sumokėjo 250 eurų.
Dar vėlesnės apklausos metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad prieš įvykį jau kurį laiką vartojo alkoholį. Kiek tiksliai alkoholio išgėrė būtent įvykio dieną, pasakyti negali, tačiau tikrai buvo neblaivus. Dėl to tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Pamena, kad apie 22-23 val. į jo namus atėjo pažįstami trys asmenys, tarp kurių buvo A. R., kuris norėjo įeiti į jo namus, tačiau jis jo nenorėjo įleisti. Dėl ko A., jam laikant pradarytas buto duris, įkišo koją, neleisdamas užsidaryti durų. Tuomet pastūmęs duris, A. įėjo į koridorių, čia sudavė jam smūgį lyg į galvą. Mano, kad nuo smūgio, o ne nuo girtumo nukrito nugara ant grindų aukštielninkas, galva buvo ties miegamojo kambario durimis, kurios yra tiesiai, žiūrint nuo įėjimo durų į butą. O nuo įėjimo durų dešinėje yra kitas kambarys be durų. Tas kambarys yra svetainė su virtuve. Būtent šiame kambaryje ir stovi televizoriaus staliukas, ant kurio buvo padėta piniginė. Gulėdamas aukštielninkas ir pasukęs galvą šiek tiek į kairę pusę, matė kambarį, į kurį peržengęs jo kojas, nuėjo A.. Paties fakto, kaip A. paėmė jo piniginę, nematė. Tačiau, kai jis sugrįžo iš kambario ir vėl koridoriuje perlipo jo kojas, puikiai matė, kad jis nešasi dešinėje rankoje jo piniginę. Jam nieko nesakė, nes bijojo. Jo manymu, A. tikrai matė, kad jis mato, kaip jis išeina su jo pinigine. Po kurio laiko atsistojo ir nuėjo į svetainę, tada įsitikino, kad tikrai piniginė pavogta. Po įvykio nugarą nuo sumušimo dar skaudėjo ilgą laiką. Praėjus kuriam laikui A. atėjo į jo namus ir atlygino visą padarytą žalą, davė 250 eurų žalos atlyginimui. Abu susitaikė, jam atleido. Civilinio ieškinio nereikš. Prašo nubausti A. pagal įstatymus, kad pasimokytų ir taip daugiau nedarytų.
Iš 2025 m. gegužės 19 d. A. P. pareiškimo matyti, kad jis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti A. R. dėl 2025 m. kovo 14 d. jo namuose jam sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų.
Liudytojas J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), tame pačiame daugiabutyje name gyvena ir kaimynas A. P.. Su juo draugiškai sutaria. Prieš 2025 m. kovo 14 d. jis kurį laiką kasdien vedžiojo A. šunį į lauką, nes A. nuolat vartojo alkoholį. Dažniausiai A. gerdavo vienas. 2025 m. kovo 14 d. vakarop A. paprašė nupirkti butelį degtinės, davė 25 eurus, kuriuos paėmė iš juodos spalvos piniginės. Matė, kad piniginėje buvo daugiau pinigų. Jis su šuniu nuėjo iki parduotuvės ir nupirko butelį degtinės, kurį parnešė A.. A. davė savo buto raktą, todėl parvedęs šunį ir jam padavęs degtinę, užrakino buto duris. 2025 m. kovo 15 d. apie 8 val. nuėjo pas A. vėl išvesti šuns. Priėjęs pamatė, kad praviros jo buto durys. Užėjęs į butą, rado A. gulintį lovoje. Jis paaiškino, kad jį sumušė namuose vėlai vakare ir pavogė piniginę. Sakė, kad buvo atėję trise pasiskolinti degtinės. Minėjo, kad vienas iš jų buvo V. A., tačiau A. degtinės nedavė, nes jis jam skolingas pinigų. Kaip suprato, kadangi nedavė degtinės, kažkuris lyg laikė buto duris, kad neužsidarytų, o kažkuris trenkė A. į kaktą, dėl ko A. parkrito ant grindų. A. skundėsi, kad jam skauda šonus. Parodė nugarą, matė, kad nugara ir šonai buvo pamėlynavę. Jis iškvietė policijos pareigūnus.
Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. yra jo kaimynas, gyvena tame pačiame daugiabutyje (duomenys neskelbtini). Su juo sutaria gerai. 2025 m. kovo 14-16 d. nuolat vartojo alkoholį, buvo toks momentas, kad neišsipagiriojo. Jeigu gerai prisimena, kovo 14 d. nuo ryto alkoholį gėrė vienas, o vakare su pažįstamais P. ir A. alkoholį gėrė pas V. namuose. Gėrė degtinę. Apie 23 val. pasibaigė alkoholis. Nusipirkti niekur negalėjo, nes jau nedirbo parduotuvės. Tuomet visi sugalvojo nueiti iki jo kaimyno A. ir paprašyti paskolinti butelį alkoholio. Visi trys nuėjo, į A. duris pabeldė A.. Jis stovėjo toliau, kad nesimatytų, nes A. jam būtų nedaręs durų, kadangi anksčiau yra skolinęsis alkoholio ir neatidavęs. A. atidarė duris, tada A. paklausė, ar jis turi degtinės. A. atsakė, kad neturi. Jį A., atidaręs duris, galėjo matyti. A. jau norėjo užsidaryti savo buto duris, bet A. pakišo koją tarp durų, pastūmė duris ir įėjo į buto vidų. Kas vyko viduje, jam nesimatė. Vėliau A. sakė, kad A. pastūmė ir jis nugriuvo ant grindų. P. tuo metu stovėjo arčiau A. buto durų, o po to atėjo prie jo. Jis matė, kad A., kaip nukrito, taip ir gulėjo ant grindų. Kiek matė, A. gulėjo nukritęs ant nugaros. A. išėjus iš buto, visi išėjo į lauką ir nuėjo ten, kur prieš tai vartojo alkoholį. Einant A. pasakė ir parodė, kad turi A. piniginę. Piniginė buvo juodos spalvos. Kas tiksliai buvo piniginėje, nežino, nežiūrėjo. Jis A. liepė gražinti A. piniginę. Po įvykio praėjus keletui dienų kalbėjo su A., klausė apie piniginę, jis pasakė, kad piniginėje buvo virš 10 eurų, kuriuos pasiėmė, o piniginę su ten buvusiais daiktais sudegino tą pačią naktį, kai paėmė. Žino, kad padarytą žalą A. atlygino.
Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 14 d. vakare, sugrįžęs po darbo, leido laiką su draugais A. R. ir V. A., vartojo alkoholį pas V. namuose. Begeriant alkoholis pasibaigė. Buvo vėlus metas, parduotuvės nedirbo ir niekur nebuvo įmanoma nusipirkti. Tada kilo mintis nueiti iki A., gyvenančio (duomenys neskelbtini), nusipirkti alkoholio, nes jis kartais turi lenkiško, kurį parduoda. Jis pats pinigų turėjo, buvo gavęs atlyginimą, todėl būtų pirkęs iš A.. Jis pats nebuvo girtas, tik išgėręs. Į A. buto duris pabeldė A.. Jis pats stovėjo prie durų apie dviejų metrų atstumu, o V. stovėjo šalia jo. A. juos galėjo matyti. A. atidarius duris, A. klausė, ar jis turi degtinės. A. pasakė, kad neturi, ir norėjo uždaryti duris. Matėsi, kad A. buvo smarkiai neblaivus. A. jam neleido uždaryti durų ir įkišo koją tarpduryje. A. įėjo į buto vidų, durys nebuvo pilnai atidarytos, o tik kažkiek pravertos. Jis nematė ir negirdėjo, kad A. būtų sudavęs smūgį A.. Tačiau lyg girdėjo garsą, kad kažkas,,susitrankė“. Paėjo link V. ir tada iš buto išėjo išsišiepęs A.. Visiems išėjus į lauką, A. pasakė, kad paėmė A. piniginę. Nematė, kada A. apžiūrėjo piniginę, tačiau pasakė, kad joje buvo 12 eurų. A. sakė, kad jis kvailas, kad paėmė piniginę. Visi sugrįžo pas V., dar kažkiek pabuvo ir išsiskirstė. Jam atrodo, kad V. A. liepė grąžinti piniginę. Vėliau po kažkiek laiko sužinojo, kad A. piniginę sudegino tą pačią naktį. Nesuprato, kodėl jis taip pasielgė. Jis su A. po įvykio nebendravo. Žino, kad A. atlygino padarytą žalą A. ir A. jam atleido.
Iš akistatos tarp nukentėjusiojo A. P. ir įtariamojo A. R. protokolo matyti, kad A. P., išgirdęs įtariamojo parodymus, nurodė, kad yra labai sunku pasakyti, ar tai buvo smūgis į galvą, ar pastūmimas į galvą. Jis jautė kaip smūgį. O gal galėjo būti staigus pastūmimas, o ne lėtas smūgis. Negali pasakyti tiksliai. A. R., nukentėjusiajam patvirtinus, kad piniginėje buvo 170 eurų, į tai atsakė, kad piniginėje jis rado 10 eurų kupiūrą ir kažkiek metaliniais. Nebent galėjo gerai neapžiūrėti, nepastebėti ir piniginę sudeginti su nepastebėtais pinigais.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotonuotraukomis matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2025 m. kovo 20 d. specialisto išvados Nr. G 112/2025 (06) matyti, kad A. P. poodinės kraujosruvos nugaroje, juosmens kairėje pusėje, krūtinės ląstos kairėje pusėje galėjo būti padarytos veikiant kietu buku daiktu galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, jie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį A. P., tyčia rankomis jį pastūmė, dėl ko pastarasis nugriuvo ant grindų, tuo dėl poodines kraujosruvos nugaroje, juosmens kairėje pusėje, krūtinės ląstos kairėje pusėje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Tarp visų kaltinamojo atliktų neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam bei nežymaus jo sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajam patvirtina ir specialisto išvada. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo A. R. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
BK 178 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba <...>.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2025 m. kovo 14 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) atvirai, matant nukentėjusiajam A. P., pagrobė svetimą turtą – piniginę, kurios vertė 7 Eur, su joje buvusiais 170 Eur, tuo nukentėjusiajam A. P. padarė bendrą 177 eurų turtinę žalą. Kaltinamojo kaltę dėl atvirosios vagystės įrodo be jo paties kaltės pripažinimo bei parodymų taip pat ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, proceso veiksmų protokoluose fiksuoti duomenys. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atvirai padaryta vagystė. Pagrobto turto vertė šiuo atveju kaltinamojo veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi.
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Byloje padaryta turtinė žala atlyginta. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, tai yra procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo ir sutiko su prokurorės siūloma bausme – areštu.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytos tyčinės veikos pagal pavojingumą priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). A. R. padarė du tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai ir nuosavybei, anksčiau būdamas nuteistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, dar du nuteistojo teistumai už analogiškus nusikaltimus yra jau išnykę. A. R. penkerių metų bėgyje buvo baustas administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos yra negaliojančios, jis niekur nedirba, įrašytas į Psichikos sveikatos centro priklausomybių stebimų pacientų tarpą, tačiau Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-588/2025 nustatyta, kad medicininėje dokumentacijoje nefiksuota tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl A. R. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, taigi abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis anksčiau buvo nubaustas viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmėmis, tačiau tai jo nesulaikė nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui.
BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Šį nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarytą būnant pilnamečiu. Tiek šis ankstesnis nusikaltimas, tiek ir vienas iš nagrinėjamų nusikaltimų yra padaryti asmens sveikatai. Dar vienas nagrinėjamas nusikaltimas taip pat yra tyčinis, jo objektas – nuosavybė. Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo A. R. asmenybę, jo daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, jų skaičių, pobūdį ir sunkumą ir vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pripažinti asmenį recidyvistu ir tai, kad šį nusikaltimą padarė recidyvistas, taip pat laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtina prokurorės siūloma bausmė – areštas, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Arešto bausmės dydis nustatytinas atsižvelgiant į nustatytas dvi A. R. atsakomybę lengvinančias ir dvi ją sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 49 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę (anksčiau du kartus buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme ir vieną kartą viešųjų darbų bausme, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, niekur nedirba, girtauja), sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamasis daro išvadas iš jam taikytų poveikio priemonių ir būtų galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimas A. R. netaikomas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti areštu 40 parų.
A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti areštu 70 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti ir skirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. R. galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), pripažinti A. R. recidyvistu.
A. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Išaiškinti A. R., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, bausmę atlieka laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja L. L.
