V. Č. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-260-1199/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19879-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.10.1.1; 1.1.9.2; 1.2.25.5

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,

sekretoriaujant Donatai Kojytei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,

kaltinamajam V. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas, paskutinį kartą 2024 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 50 parų areštą, jo vykdymą atidedant 1 metams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu V. Č. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės pridedant dalį neatliktos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, pakeista į arešto bausmę, ir paskirta V. Č. subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktais, V. Č. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi medicinos įstaigoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

V. Č. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. gegužės 25 d., apie 1.30 val., Vilniaus raj. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,53 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. Č. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Tą dieną išgėrinėjo namuose, paskambino draugui, iš jo reikėjo paimti įrankį, kurį rankomis sunku nešti. Jau išgėręs važiavo pas jį. Jam privažiavus prie sankryžos, prie jos stovėjo pareigūnai, sustabdė, liepė pūsti. Tuo metu neturėjo teisės vairuoti, neturi ir dabar. Ten 200 metrų pravažiuot reikėjo, tikėjosi, kad pravažiuos, surizikavo. Transporto priemonė pirkta su V. T. per pusę, ji norėjo įgyti teisę vairuoti transporto priemones, todėl automobilį registravo jos vardu. Kartu veda bendrą ūkį, 20 metų gyvena kartu, turi dukrą. Automobilis pirktas iš bendrų pajamų. Tą dieną, kai jį sustabdė, automobilyje buvo kartu su V., užfiksuota, kad ji buvo šalia, pareigūnai užfiksavo. Neigiamai vertina savo tokį elgesį. Dabar yra nedarbingas, darbo biržoje registruojasi. Turi tokių neoficialių pasiūlymų padirbti. Sugyventinė dirba. Buvo teistas 2023 m. baudžiamuoju įsakymų, laisvės apribojimo bausme. Uždarė tą bylą berods dabar, lankosi probacijoje, iki liepos 14 d. yra paskirta probacijos priežiūra. Laikosi paskirtų įpareigojimų. Bauda yra paskirta viena, 2 400 eurų bauda, nėra baudos sumokėjęs, išieškojimas nežino ar vykdomas. Kiek tiksliai išgėrė tą dieną tikrai nepasakys, alaus gėrė ir po to degtinę vakare. Butelį tikrai degtinės išgėrė dviese. Alaus gal po dvi skardines. Su pareigūnų nustatytu girtumu sutinka. Šiuo metu yra nedarbingumas, nes turi problemų su stuburu, išvaržos. Fizinis darbas yra per sunkus, ilgai sėdimas darbas irgi nelabai. Kaip ir rado tokį darbą, kitą savaitę važiuos, bandys darbintis, (duomenys neskelbtini) gatvėje draugas dirba, prie kartotinių dėžių kažkoks darbas. Apie 900?1 000 eurų į rankas uždirbs. Baudą sugebės sumokėti, su pirma bauda, norėjo sumokėti, buvo ir pinigai „ant rankų“, bet buvo skolingas Sodrai, nepaėmė jo pinigų, turėjo bauda būti padalinta visiems įsiskolinimams padengti, nepriėmė jam pilnos baudos. Sugebėtų sumokėti baudą, ilgiausiai per pusę metų. Nenorėtų nešioti apykojės, geriau bauda. Bet sutiktų su tokia bausme. Taip ir buvo, kad šalia jo sėdėjo V. T. įvykio metu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jo padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Mangridas Banevičius parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2024 m. gegužės 25 d. darbo pamaina prasidėjo nuo 18 val. ir turėjo tęstis iki 2024 m. gegužės 26 d. 6 val. Dirbdamas kartu su vyresniuoju specialistu Matvej Gimbickij ir vyriausiuoju patruliu Povilu Brūzga nustatytame maršrute Vilniaus mieste, radijo ryšio šaukiniu V1713 apie 21.35 val. jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. pastebėjo važiuojamojoje kelio dalyje automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė jiems įtarimų, kad automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus, kadangi automobilis manevravo po visą kelią, persirikiuodavo iš vienos eismo juostos į kitą eismo juostą. Privažiavus prie automobilio bei įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, taip pat kartodami per garsiakalbį, sustabdė minėtą transporto priemonę. Jam ir jo porininkui M. Gimbickiui išlipus iš tarnybinio automobilio, priėjo prie automobilio Volvo vairuotojo, bei pradėjus bendrauti su vairuotoju, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paprašius automobilio Volvo vairuotojo pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, pastarasis teigė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi teisė vairuoti yra jam atimta. Kaip vėliau paaiškėjo, prie vairo sėdėjo V. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus vairuotojo prieš kiek laiko ir ką vartojo, V. Č. atsakyti nieko negalėjo. Vairuotojui pateikus reikiamus dokumentus, jis buvo nušalintas nuo vairavimo bei pasodintas į tarnybinį automobilį. 21.30 val. alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui V. Č. buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas, o antru pūtimu 21.48 val. buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas. Patikrinus asmenį per duomenų bazę paaiškėjo, kad asmuo yra ne pirmą kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam, susipažinus su asmens charakterizuojančia medžiaga buvo priimtas sprendimas asmenį sulaikyti bei pristatyti į Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis Volva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas, uždarytas ir priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Sudervės g. 2E, Avižieniai, Vilniaus r. (b. l. 51–54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. T. parodė, kad teisė neduoti parodymų apie savo šeimos narius ar artimus giminaičius jai išaiškinta. V. Č. yra jos sugyventinis, su juo gyvena jos gyvenamosios vietos adresu, kuris yra nurodytas asmens duomenų pažymoje. Su V. kartu gyvena 20 metų, veda bendrą ūkį. 2024 m. gegužės 25 d. dienos metu šventė jos gimtadienį, būdami namuose kartus su V. vartojo alkoholinius gėrimus. Turėjo tris butelius 0,5 litro talpos degtinės, kurią kartu su V. gėrė. Vakare, tiksliai laiko negali pasakyti, ji nuėjo miegoti, o V. liko vienas pabaigti išgerti likusią degtinę. Daro prielaidą, kad V. išgėręs degtinę nusprendė nusipirkti jos dar, dėl ko V. paėmė jos vardu registruotą automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo kažkur važiavo, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Apie tai, kad V. išvažiavo neblaivus su jos vardu registruotu automobiliu sužinojo, kai V. jai paskambino iš policijos pareigūnų automobilio. Iki to miegojo ir kaip V. išvažiavo nematė ir negirdėjo. Ji vairuotojo pažymėjimo neturi, V. taip pat yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau automobilį turi, kadangi artimiausia parduotuvės nuo jų gyvenamosios vietos yra nutolusi trijų kilometrų atstumu. Kai jiems reikia nuvykti į parduotuvę ar kitais reikalais, paprašo, kad kaimynai jos vardu registruotu automobiliu Volvo juos nuvežtų ten, kur jiems reikia. Minėtą automobilį pirko prieš du, tris metus, tiksliai nepamena, už 2 200 Eur. Automobilį pirko iš savo asmeninių lėšų. Tuo metu, kai pirko automobilį, V. turėjo teisę vairuoti transporto priemones ir jis ją vežiodavo. Taip pat V. minėtu jai priklausančiu automobiliu važinėdavo ir vienas savais reikalais. Automobilio užvedimo raktelį laiko atviroje vietoje, raktai niekada nebūdavo slepiami. Kur yra automobilio užvedimo raktelis V. visada žinodavo, nes dažniausiai ten jį pats ir padėdavo. Automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai ir pirko ji jį iš savo asmeninių lėšų, tačiau juo naudojosi abu. Prašo grąžinti jai jos vardu registruotą automobilį (b. l. 56–59).

Vilniaus aps. VPK reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Reagavimo valdybos 4-ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19879-24 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. gegužės 25 d., apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,53 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 10–14).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 25 d. V. Č. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali, asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas, atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest“, pirmojo pūtimo metu 21.30 val. V. Č. nustatytas 2,67 promilių girtumas, antrojo 21.48 val. – 2,53 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais sutinka (b. l. 35).

Apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav. ant žvyro kelio. Automobilis stovi nusuktas priekiu į (duomenys neskelbtini) k. Automobilis techniškai tvarkingas, atitinka reikalavimus, ant automobilio kėbulo akivaizdžių apgadinimų nesimato. Automobilio salone ir bagažinėje mėtosi įvairiausi daiktai, automobilis nufotografuotas (b. l. 15–25).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. T. (b. l. 37).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio Volvo V50, pasirinkti metai 2004, vidutinė kaina su PVM – 2 190 Eur (b. l. 38).

2024 m. birželio 29 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno („Body“) kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad pareigūnai greitai išlipa iš automobilio ir iš priekio važiuojančiam mėlynos spalvos automobilio vairuotojui sušunka: „Sustok“. Automobilis sustoja, matoma, kad tai automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas prieina prie automobilio, atsidaro vairuotojo durelės, prie vairo sėdi vyriškis, šalia jo, priekinėje keleivio pusėje sėdi moteris, kuri yra akivaizdžiai neblaivi. Vairuotojas išlipa iš automobilio, o moteris lieka sėdėti priekinėje keleivio sėdynėje. Toliau moteris prisistato V. T. vardu. Pareigūnas nueina prie tarnybinio automobilio, kur iš bagažinės išima ir paruošia naudojimui alkotesterį. Automobilį Volvo vairavęs vyras pučia į alkotesterį, alkotesterio ekrane pasirodo rodmenys – 2,67 promilės, pareigūnas parodo vairuotojui. Antrame vaizdo įraše užfiksuota kaip pareigūnas paima alkotesterį ir prieina prie automobilio Volvo vairuotojo, paruošia alkotesterį naudojimui, vyras pučia. Alkotesterio ekrane pasirodo rodmenys – 2,53 promilės ir pareigūnas parodo juos vyrui. Toliau pareigūnas užpildo neblaivumo nustatymo aktą bei parodo jį vairuotojui, kuris sutinka su parodymais ir akte pasirašo. Kita vaizdo įrašuose užfiksuota informacija tyrimui reikšmės neturi (b. l. 28–30).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų rašte dėl informacijos pateikimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTEtNTc3LTI2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e1-577-269/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e1-577-269/2020">e1-577-269/2020</a> dėl 2020 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu V. Č. gim. (duomenys neskelbtini) paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertės, 1 849 Eur, išieškojimo, išrašytas vykdomasis raštas 2020 m. balandžio 28 d. vykdymui išsiųstas antstolei. Teismas apie vykdomojo rašto įvykdymą duomenų neturi. Taip pat vykdomasis raštas, išrašytas V. Č. dėl minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudos, 2022 m. birželio 23 d. buvo išsiųstas Lietuvos antstolių rūmams per e-pristatymą. Teismas apie vykdomojo rašto įvykdymą duomenų neturi (b. l. 121).

2024 m. gegužės 27 d. išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju aktualus pirmasis požymis, t. y. transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo V. Č. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai, t. y. byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, V. Č., veikdamas tyčia, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių, t. y. 2,53 promilių, girtumas.

Įrodymais, pagrindžiančiais V. Č. kaltę, laikytini jo paties parodymai, vyriausiojo patrulio M. Banevičiaus ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis persirikiuodavo iš vienos eismo juostos į kitą, toks manevravimas sukėlė įtarimų, o sustabdžius transporto priemonę paaiškėjo, kad ją vairavo V. Č., kuriam buvo nustatytas 2,53 promilių neblaivumas; neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtinantys, kad kaltinamajam buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai bei patikrinus blaivumą, kaltinamajam buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas; policijos pareigūnų kūno („Body“) kamerų vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys dėl neblaivaus V. Č. vairavimo aplinkybių. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad V. Č. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 2811straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. Č., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. V. Č. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Surašydama kaltinamąjį aktą, prokurorė prašė pripažinti V. Č. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką V. Č. padarė esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nesunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą (BK 140 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad už analogiško pobūdžio nusikaltimus kaltinamasis buvo teistas jau keturis kartus (paskutinį kartą 2024 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu). Taip pat 2020 m. balandžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 2 400 Eur baudą, tačiau, teismo turimais duomenimis, ši bauda iki šiol nėra išieškota ir (ar) savanoriškai sumokėta. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad anksčiau V. Č. paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis ir toliau atsisako rinktis teisėtais būdais ir priemonėmis grįstą gyvenimo kelią, savo elgesio nekeičia, daro nusikaltimus, keldamas grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas V. Č. pripažinti recidyvistu, kartu nustatant ir atitinkamą jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

V. Č. administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas aštuonis kartus, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam, apie daugumos baudų sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 126–133), oficialiai nedirbantis, pasak paties V. Č. kartais dirba tik pavienius darbus. Byloje nėra duomenų apie V. Č. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam paskirti 60 MGL (3 000 Eur) baudą ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirti galutinę bausmę 40 MGL baudą, t. y. 2 000 Eur dydžio baudą. Visgi parinkdamas kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį, teismas be pirmiau aptartų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, atsižvelgia ir į tai, kad šiuo metu V. Č. oficialiai niekur nedirba, jokių pajamų negauna, būdamas 2020 m. teistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą, jam paskirtos baudos iki šiol nėra sumokėjęs, jam paskirtos administracinės baudos taip pat ne visos sumokėtos. Taigi galima daryti pagrįstą išvadą, kad V. Č. šiuo nuosprendžiu paskyrus baudą, bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus pasiekti.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, išvadų nepadarė ir vėl pažeidė įstatymus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 60 (šešiasdešimties) parų areštą. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės dydį teismas, be kita ko, atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo padarymo faktines aplinkybes, nustatyto etilo alkoholio koncentracijos kiekį.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. Č. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. <...>

Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. <...>

Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatant, kad asmeniui nuteistam arešto bausme, nebūtinai pirmą kartą, galima atidėti bausmės vykdymą, taip pat aiškiai nustatant, kad teismas, atidėdamas šios bausmės vykdymą, gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą, bet ne privalo, toks įstatymas laikytinas kaltinamojo teisinę padėtį lengvinančiu, tad taikytinas V. Č.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-895/2016">2K-108-895/2016</a>, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???

V. Č. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), teismo posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė siekiantis susirasti darbą, pažymėjo, kad alkoholinių gėrimų nevartoja jau keturis mėnesius, stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, augina nepilnametę dukrą, nusikaltimą, dėl kurio padarymo yra pripažintas kaltu šiuo teismo nuosprendžiu, padarė iki paskutinio teismo baudžiamojo įsakymo jam priėmimo, šiuo metu yra prižiūrimas probacijos tarnybos, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teikimų dėl jam šiuo metu jau paskirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nėra gauta. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, V. Č. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos arešto bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 10 punktu, V. Č. įpareigotinas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo turimais duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu V. Č. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės pridedant dalį neatliktos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, buvo pakeista į arešto bausmę, paskiriant V. Č. subendrinta 90 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui, paskiriant atitinkamus įpareigojimus.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su pirmiau nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi subendrinta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pagal šio straipsnio taisykles bausmė skiriama tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 7 dalimi, kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.

Pažymėtina, kad pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad V. Č. nusikaltimas buvo įvykdytas iki 2024 m. birželio 12 d. jam priimto teismo baudžiamojo įsakymo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina 40 parų arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdų bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi jam paskiriant subendrintą 90 parų arešto bausmę, paskiriant V. Č. galutinę 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, 5 dalies 7, 8, 10 punktais, V. Č. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi medicinos įstaigoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-219/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-219/2011">2K-219/2011</a>, 2K-20/2011, 2K-85/2010, 2K-329/2013 ir kt.).

Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltinimui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas, iš bylos medžiagos matyti, kad padarydamas nusikalstamą veiką jis jau neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų teisės pažeidimą, tad, teismo vertinimu, V. Č. yra tikslinga paskirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nustatydamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenims, V. Č. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija siekė 2,53 promiles alkoholio, t. y. daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės); vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų tuo metu, kai dalyvavo viešajame eisme, kaltinamojo vairuotame automobilyje buvo ir keleivė. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Be to kaip jau minėta V. Č. yra baustas ir teistas už vairavimą jam būnant neblaiviam, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, kaltinamajam nustatytinas 3 (trejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 25 d. (b. l. 82–83), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, V. Č. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktNDk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-495/2020">2K-39-495/2020</a>, 2K-7-61-511/2023).

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad V. Č. įvykio metu vairuotas automobilis, kuris laikytinas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo priemone, nuosavybės teise priklauso kaltinamojo sugyventinei V. T. Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, V. T. į teismo posėdį neatvyko. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad veda bendrą ūkį su kaltinamuoju daugiau nei 20 metų. Prieš pat įvykį vartojo alkoholinius gėrimus kartu su V. Č., tačiau nežinojo, kad jis išvažiavo su jos vardu registruota transporto priemone. Tokie V. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neatitinka nei policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis (b. l. 28?29), nei paties kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus. Duodamas parodymus teisme, V. Č. nurodė, kad automobilis priklausė jam ir V. T., buvo pirktas iš bendrų lėšų, nes jie 20 metų gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir augina bendrą dukrą, be to, įvykio metu ji buvo tame pačiame automobilyje, sėdėjo šalia jo ir tai užfiksavo policijos pareigūnai. Pažymėtina, kad šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės atitinka policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, kur nurodoma, kad pareigūnams priėjus prie automobilio, buvo nustatyta, jog prie vairo sėdi V. Č., o šalia jo priekinėje keleivio pusėje sėdi moteris, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. Moteris prisistatė V. T. vardu (b. l. 28). Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad V. T. veiksmai turi sąryšį su padaryta nusikalstama veika, ji nebuvo pakankamai rūpestinga, sėdėdama šalia V. Č. nusikaltimo padarymo metu, sąmoningai leido neblaiviam kaltinamajam vairuoti jos vardu registruotą transporto priemonę, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis teisės normomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš V. T. konfiskuotinas.

Dėl kitų proceso klausimų

Į V. Č. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 25 d. 21.30 val. iki 2024 m. gegužės 26 d. 9.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (b. l. 64–67, 75–76).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 82–83), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant V. Č. galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 10 punktu V. Č., paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. Č. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu V. Č. paskirtą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdų subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu V. Č. paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, ir paskirti V. Č. galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, 5 dalies 7, 8, 10 punktais, V. Č. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi medicinos įstaigoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti V. Č. recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju, į V. Č., paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 25 d. 21.30 val. iki 2024 m. gegužės 26 d. 9.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti V. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 25 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią V. Č. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. T.

V. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Liudmila Larionova