Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-564/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1; 114.4 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams S. ir E. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutartį, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovo teigimu, atsakovas S. P. 2002 m. spalio 26 d. pasižadėjimu pasiskolino iš ieškovo 9000 Lt; pinigai buvo perduoti atsakovui ir skola turėjo būti grąžinta 2003 m. gegužės 1 d., tačiau atsakovas nevykdė prievolės. Kadangi pinigai buvo skolinti atsakovui gyvenant santuokoje, tai pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį skola priteistina iš abiejų sutuoktinių, nors jie 2007 metais nutraukė santuoką ir ieškovo kaip kreditoriaus santuokos nutraukimo byloje nenurodė. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų 9000 Lt skolos, 2475Lt palūkanų už negrąžintą skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės E. P. nesiejo paskolos civiliniai teisiniai santykiai, nes ji pinigų iš ieškovo nesiskolino, pinigų negavo ir paskolos sutarčių nesudarė. Teismas atsakovo surašytą pasižadėjimą pripažino rašytinės formos paskolos rašteliu, tačiau jame nebuvo nuorodos, kad sutarties dalykas (9000 Lt) buvo perduotas atsakovui ir kad jis gavo šiuos pinigus. Taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė 9000 Lt perdavimo atsakovui fakto, todėl konstatavo, jog ieškovas ir atsakovas nesudarė paskolos sutarties ir atsakovui neatsirado prievolės grąžinti ieškovui 9000 Lt.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. birželio 3 d. nutartimi jį atmetė, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktą įgaliojimą, nustatė, kad ieškovo vadovaujama įmonė UAB,,Kalmaras“ buvo trejiems metams įgaliojusi atsakovą vairuoti įmonės transporto priemones ir atlikti tam tikrus atstovavimo veiksmus; atsakovas paaiškino, jog jis apie pusę metų neoficialiai dirbo ieškovo įmonėje, vienas reisas buvo nesėkmingas, todėl ieškovas diktavo pakvitavimo tekstą ir jis rašė jį būdamas streso būsenos, jokių pinigų negavo ir verslo nekūrė. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, verslininkas, privalėjo įforminti raštu sudaryti ne tik susitarimą dėl paskolos, bet ir 9000 Lt perdavimą, nes paskolos sutartį sudarė su asmeniu, kurio nepažinojo ir kuriuo nepasitikėjo. Kolegija nurodė, kad paskolos sutartis yra realinė, todėl, nors sutarties sudarymu yra įtvirtinama šalių suderinta valia, būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas paskolos gavėjui. Dėl to kolegija, sistemiškai aiškindama CK 6.870 straipsnį ir 6.871 straipsnį bei teismų praktikoje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, nurodė, kad jeigu paskolos sutartyje nėra paskolos gavėjo patvirtinimo apie pinigų gavimą, reikalingas rašytinis dokumentas dėl jų perdavimo paskolos gavėjui ir šią aplinkybę privalo įrodyti paskolos davėjas. Kolegija, nagrinėjamoje byloje aiškindama pasižadėjimo tekstą, padarė išvadą, kad pasižadėjime nebuvo užfiksuotas ir atsakovo parašu patvirtintas 9000 Lt perdavimo faktas, šio pasižadėjimo nepapildė kiti rašytiniai įrodymai, todėl konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad perdavė atsakovui ginčo sumą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai aiškino paskolos sutartį, kurioje aiškiai užfiksuotas paskolos sutarties sudarymo faktas, nesirėmė teismų praktika, pagal kurią paskolos gavėjas turi ginčyti paskolos sutartį įrodinėdamas, kad jis faktiškai negavo pinigų pagal sutartį arba gavo jų mažiau nei nurodyta paskolos sutartyje; sutarties nuginčijimo pagrindą turi įrodyti paskolos gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ratio“ v. A. M., bylos Nr. 3K-3-342/2008). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo, padarė klaidingas išvadas, kad pinigai nebuvo perduoti atsakovui. Teismai taip pat neargumentavo, kodėl sprendė, kad atsakovą ir UAB „Kalmaras“ siejo darbo santykiai. Teismai rėmėsi tik atsakovo pateiktu įgaliojimu, iš kurio visiškai neaišku, kokį darbą dirbo atsakovas, koks buvo sulygtas darbo užmokestis ir ar apskritai buvo sudaryta darbo sutartis. Byloje esantis rašytinis įrodymas (VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma) patvirtino, kad atsakovas niekada nėra dirbęs nei pas kasatorių, nei UAB „Kalmaras“.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), t. y ši sutartis yra realinė, todėl pinigų perdavimo faktas yra reikšmingas sprendžiant, buvo sudarytas sandoris ar ne. Esant šioms sąlygoms, konstatuojama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad buvo sudaryta paskolos sutartis su atsakovu, paskolos sutartinius santykius grindė teismui pateiktu pasižadėjimu (T. 1, b. l. 6), kuriame, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, nurodyta, jog „atsakovas paskolino pas ieškovą 9000 Lt“. Teismai šį šalių pasirašytą dokumentą pripažino atitikusiu CK 6.871 straipsnio 1 dalį, tačiau dokumentas neatitiko CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes nebuvo pridėti dokumentai, patvirtinę pinigų perdavimo faktą.

Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui; kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010).

Iš esmės tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, dėmesys kreiptinas ne tik į sandorio formą, tačiau taip pat ir į turinį, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas, todėl ginčą dėl paskolos teisinių santykių nagrinėjantis teismas turi aiškinti paskolos raštelį atsižvelgdamas į sutarčių aiškinimo taisykles, tikrąją šalių valią, ketinimus. Juolab kad ir teismų praktikoje yra pažymėta, jog, atsižvelgiant į CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos dispoziciją, įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui. Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatė, kad šiame dokumente nebuvo užfiksuota pinigų perdavimo paskolos gavėjui fakto, todėl konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad perdavė pinigus atsakovui. Taigi pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nors šalių pasižadėjimas galėjo būti prilygintas paskolos rašteliui, tačiau, raštelyje nesant duomenų apie pinigų perdavimą, dar turėjo būti pateiktas skolos dokumentas, patvirtinęs paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, kitu atveju paskolos davėjui (ieškovui) teko pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta teisinga teismų išvadą ir atmeta kasacinio skundo argumentą, jog sutarties nuginčijimo pagrindą turėjo įrodyti paskolos gavėjas, nes šiuo atveju pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą teko ieškovui, kuris nepateikė įrodymų (CPK 177, 180 straipsniai), leidusių teismams padaryti pagrįstą išvadą apie pinigų perdavimą paskolos gavėjui. Remiantis teismų praktika, pažymėtina, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamą faktą buvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, peržiūrėdama skundžiamus teismų procesinius dokumentus teisės taikymo apsektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), vertina, ar buvo tinkamai taikytos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą ir konstatuoja, kad teismai įvertino byloje esančią medžiagą pagal CPK nustatytas įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisykles, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas reikalavimo priteisti skolą pagrindu nurodytas aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes tyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, kurie galėjo patvirtinti arba paneigti byloje nagrinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o įrodymų visuma leido teismui daryti išvadą, kad nebuvo įrodytas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, pripažįsta pagrįsta ir teisinga apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ieškovas leistinais rašytiniais įrodymais neįrodė pinigų perdavimo atsakovui fakto pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl reikalavimas priteisti skolą iš atsakovo pagrįstai buvo atmestas.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 42,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,60 Lt (keturiasdešimt du litus 60 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius

Egidijus Laužikas