Dėl įsakymų panaikinimo bei įpareigojimo nutraukti darbo sutartį administracijos iniciatyva

Civilinė byla Nr. 3K-3-563/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.7.4; 11.9.1; 11.9.10.8 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Algio Norkūno ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. L. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos kartonas“ dėl įsakymų panaikinimo bei įpareigojimo nutraukti darbo sutartį administracijos iniciatyva.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo panaikinti atsakovo AB „Klaipėdos kartonas“ direktoriaus 2009 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. P-32 dėl prastovos, pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 63 dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, įpareigoti atsakovą pagal galiojantį 2009 m. sausio 8 d. susitarimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu nuo 2009 m. kovo 27 d. pagal Darbo kodekso 125 straipsnį ir išmokėti ieškovui šešių mėnesių vidutinį darbo užmokestį. Ieškovo teigimu, atsakovas dirbtinai sukūrė sąlygas, kad būtų galima atleisti ieškovą iš darbo nemokant išeitinės kompensacijos. Grįsdamas šį teiginį, ieškovas nurodė, kad nesutiko su atsakovo generalinio direktoriaus pateiktais keliais pasiūlymais dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, todėl 2009 m. kovo 10 d. bendrovės vadovo įsakymu nuo 2009 m. kovo 12 d. ieškovui buvo paskelbta prastova ir nustatyta pareiga kiekvieną darbo dieną užsiregistruoti pasirašant žurnale. Įsakymu dėl prastovos darbdavys nebuvo panaikinęs pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, todėl ieškovas 2009 m. kovo 27 d. tokį pareiškimą pateikė atsakovo Personalo skyriui. Nepaisant to, 2009 m. balandžio 7 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo atsakovo bendrovėje už pravaikštas. Ieškovas įsitikinęs, jog įsakymas dėl prastovos yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo priimtas galiojant pasiūlymui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, su kuriuo ieškovas sutiko.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. sausio 8 d. pateikė ieškovui rašytinį pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2009 m. kovo 27 d. Ieškovas per septynias dienas savo valios šiuo klausimu nepareiškė (DK 125 straipsnio 1 dalis), todėl, teismo teigimu, pasiūlymas turi būti laikomas atmestu (DK 125 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, negavęs iš ieškovo sutikimo dėl jo atleidimo šalių susitarimu, dėl sunkios padėties rinkoje negalėdamas suteikti ieškovui darbo sutartimi sulygto darbo, pasiūlė jam kitą – teritorijos tvarkytojo – darbą. Ieškovas atsisakė, todėl darbdavys 2009 m. kovo 10 d. įsakymu paskelbė ieškovui prastovą ir nurodė kiekvieną darbo dieną nuo 9.00 iki 9.15 val. ir nuo 14.00 iki 14.15 val. registruotis apsaugos poste pasirašant darbuotojų registracijos žurnale bei likusį prastovos laiką būti ne bendrovės teritorijoje. Ieškovas 2009 m. kovo 27 d. pateikė pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir įsakymo dėl prastovos nevykdė, t. y. nuo 2009 m. kovo 30 d. nesiregistravo bei neinformavo atsakovo apie neatvykimo priežastis. Atsakovas 2009 m. kovo 31 d. raštu prašė ieškovo iki 2009 m. balandžio 6 d. pateikti rašytinį pasiaiškinimą, tačiau ieškovas, nors ir gavo šį pranešimą, nereagavo, nes, jo nuomone, Personalo skyriui buvo padavęs pareiškimą jį atleisti iš darbo šalių susitarimu. Teismas sprendė, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (pelno (nuostolių) ataskaita, preliminarus 2009 m. balansas, 2009 m. sausio 21 d., 2009 m. kovo 24 d., 2009 m. balandžio 21 d. įsakymai dėl paskelbtų prastovų, pažyma apie laiku nesumokėtas skolas už suvartotą elektros energiją, dujas, mokesčius žaliavų tiekėjams) pagrindžia teiginius apie prastą bendrovės ekonominę būklę, dėl kurios darbuotojams buvo paskelbtos prastovos. Tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, kad prastova buvo sukelta dirbtinai ar kad šalys buvo sutarusios dėl atleidimo šalių susitarimu. Teismo teigimu, ieškovas, sutikdamas su darbdavio 2009 m. sausio 8 d. pasiūlymu, privalėjo aiškiai tai išreikšti, tačiau to nepadarė, o pareiškimą jį atleisti šalių susitarimu padavė tik tada, kai buvo paskelbta prastova. Be to, ieškovas nesidomėjo, ar darbdavys patenkino jo pareiškimą. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai paskyrė ieškovui griežčiausią drausminės nuobaudos rūšį - atleidimą iš darbo, nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantijos, t. y. suteikė darbuotojui galimybę pasiaiškinti dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Be to, atsakovas laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir atleidimo iš darbo taisyklių (DK 141, 240 straipsniai).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo tvarką, nes nuo 2009 m. kovo 30 d. be svarbių priežasčių neatvykdamas į darbą nevykdė 2009 m. kovo 10 d. darbdavio įsakymo dėl prastovos, nereagavo į darbdavio reikalavimą pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo. Neatvykdamas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (šiuo atveju daugiau kaip vieną dieną) darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas), todėl darbdavys pagrįstai atleido ieškovą laikydamasis DK 240 straipsnyje nustatytos tvarkos. Teisėjų kolegija atmetė ieškovo teiginius, kad jis turėjo būti atleistas šalių susitarimu DK 125 straipsnio pagrindu, argumentuodama, kad ieškovo nurodytas 2009 m. sausio 8 d. darbdavio pateiktas pasiūlymas dėl tokio darbo sutarties nutraukimo neteko galios darbuotojui per septynias dienas nuo jo įteikimo nepranešus apie sutikimą nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu. Kolegija taip pat sprendė, kad ieškovo 2009 m. kovo 27 d. atsakovui pateiktas pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu neatitinka įstatymo reikalavimų, nes buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą ir nėra aiškiai išreikštos suderintos šalių valios elemento, kuris būtinas nutraukiant darbo sutartį DK 125 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad prastovos jo darbo vietai buvo sukurtos dirbtinai, nurodydama, jog atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, kad prastovos įmonėje buvo skelbiamos dėl objektyvių priežasčių, dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios, ir pagal įstatymo reikalavimus. Įmonės finansinė padėtis nuo 2009 m. blogėjo dėl visuotinai pripažinto fakto – pasaulinės ekonominės krizės. Be to, prastova buvo paskelbta ne tik ieškovo darbo vietai, bet ir kitoms pareigybėms. Kolegijos teigimu, teiginį, kad taip siekta išvengti išeitinių kompensacijų mokėjimo, paneigia aplinkybė, jog 2009 m. sausio 8 d. siūlyme nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu buvo pasiūlyta išmokėti ieškovui šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, tačiau ieškovas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįsta teismų išvada, kad kasatorius buvo teisėtai iš darbo atleistas šiurkščiai pažeidus darbo pareigas (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas), nes teismai tokį sprendimą priėmė neįvertinę AB „Klaipėdos kartonas“ kolektyvinės sutarties bei joje galimos nustatytos darbuotojo teisės visiškai neatvykti į darbą prastovos metu. Be to, sistemiškai aiškinant DK 195 straipsnį, ypač jo 4 dalį, pasisakytina, kad darbuotojas neprivalo būti darbo vietoje darbo metu, kai raštiškai atsisako pasiūlyto darbo.

2. Nepagrįsta teismų išvada, kad kasatorius buvo pagrįstai atleistas iš darbo kaip šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas, nes teismai netinkamai aiškino teisės normas, kuriomis atsakovas vertino kasatoriaus darbo pareigas. Atsakovo teisinių veiksmų grandinė buvo skirta tik tam, kad būtų galima nutraukti darbo santykius su ilgamečiu darbuotoju patiriant kuo mažesnių išlaidų. Ekonominio būtinumo atžvilgiu atsakovo generalinio direktoriaus įsakymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Atsakovo 2008 m. ir 2009 m. pelno ir nuostolių palyginimas neatspindi objektyvios bendrovės ekonominės padėties. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas piktnaudžiavo savo kaip stipriosios darbo sutarties šalies teisėmis, laukdamas silpnesniosios darbo sutarties šalies dirbtinai sudarytos klaidos. Atsakovas sąmoningai nustatė reikalavimą kasatoriui prastovos metu du kartus per dieną registruotis personalo tarnyboje, tai prieštarauja darbo sutarties esmei, kuri yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas. Vienašališkai imperatyviai nustatytas lankymosi darbdavio įmonėje laikas niekuo nepateisinamas, skirtas tik darbuotojų fiziniam nualinimui ir psichiniam spaudimui, siekiant sukurti nereikalingų rūpesčių, kurie priverstų darbuotoją apsispręsti išeiti iš darbo savo noru ar kitais atleidimo iš darbo pagrindais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, o skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime atsakovas nurodo tokius argumentus:

1. Teismų procesiniai sprendimai pagrįsti, nes neatvykdamas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną kasatorius padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl atsakovas pagrįstai jį atleido iš darbo pagal DK 240 straipsnyje nustatytą tvarką.

2. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl kolektyvinės darbo sutarties, nes kasatorius neprašė teismų išreikalauti šią sutartį, kolektyvine sutartimi nesirėmė. Kasatorius pažeidžia draudimą kasaciniame skunde remtis naujomis aplinkybėmis ar įrodymais, kurių nenagrinėjo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai.

3. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad teismai netinkamai aiškino teisės normas, kuriomis atsakovas vertino kasatoriaus darbo pareigas. Kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų, o kasatorius skunde nenurodė jokių materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų, kuriais remiantis teismų procesiniai sprendimai turėtų būti laikomi nepagrįstais bei neteisėtais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje ginčas kilęs dėl darbo sutarties nutraukimo Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, prastovos teisinio reglamentavimo ir darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ypatumų. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių klausimų, nes jie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo faktinių bylos aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl darbo sutarties šalių teisių ir pareigų apimties prastovos atveju

Nagrinėjamu atveju atsakovas atleido kasatorių iš darbo dėl šiurkštaus kasatoriaus darbo pareigų pažeidimo, nurodydamas, kad kasatorius neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Kasatorius nesutinka, kad jis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pravaikštą, nurodydamas, kad tuo metu neturėjo pareigos vykdyti darbo funkcijos. Taigi kasatorius nesutinka tiek su išvada, kad jis padarė darbo drausmės pažeidimą, tiek su šio pažeidimo kaip šiurkštaus kvalifikavimu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai laikė, jog kasatorius padarė darbo drausmės pažeidimą. Teismai nustatė, kad kasatoriui VMT inžinieriui mechanikui E. L. L. nuo 2009 m. kovo 12 d. buvo paskelbta prastova. Įsakyme dėl prastovos nurodyta, kad prastova paskelbta dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, nes bendrovė negali pasiūlyti sutartyje sulygto darbo. Taip pat nurodyta, kad kasatorius prastovos metu privalo laikytis bendrovės vidaus tvarkos taisyklių, savo paties saugumui likusį prastovos laiką būti ne bendrovės teritorijoje, tačiau kiekvieną darbo dieną 9.00–9.15 val. ir 14.00–14.15 val. registruotis pasirašant darbuotojų registracijos žurnale bendrovės apsaugos poste. Byloje nustatyta aplinkybė, kad kasatorius nuo 2009 m. kovo 30 d. nustojo registruotis bendrovės apsaugos poste. Taip pat įsakyme dėl prastovos ir vėlesniuose įsakymuose šiuo klausimu buvo išspręstas kasatoriaus darbo užmokesčio klausimas vadovaujantis DK 195 straipsnio nuostatomis. Taigi nagrinėjamu atveju susidarė ypatinga situacija, nes atsakovas buvo paskelbęs kasatoriui prastovą.

Pagrindinė prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ypatybė yra ta, kad darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (trūksta žaliavų, nėra užsakymų ir pan.), t. y. dėl prastovos nėra darbo sutarties šalių kaltės. Paskelbus prastovą darbuotojo ir darbdavio darbo sutartis nenutrūksta, todėl šalis sieja darbo sutarties teisiniai santykiai, sutarties šalys viena kitai turi tiek teisių, tiek pareigų, tik šalių santykiai dėl prastovos sąlyginai modifikuojasi. Pagal DK 195 straipsnį darbuotojui mokama atlyginimo dalis, o darbuotojas privalo laikytis darbdavio įsakymu dėl prastovos paskelbimo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Nagrinėjamu atveju kasatorius privalėjo būti ne bendrovės teritorijoje, t. y. neturėjo pareigos kasdien atvykti į darbą ir vykdyti savo funkcijas. Tačiau įsakymu dėl prastovos darbuotojas buvo įpareigotas kiekvieną darbo dieną 9 ir 14 val. registruotis pasirašant darbuotojų registracijos žurnale bendrovės apsaugos poste. Šio reikalavimo nesilaikymą, kolegijos nuomone, teismai pagrįstai laikė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimu.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius, nesiregistruodamas bendrovės apsaugos poste, nesilaikė bendrovės vadovo nustatytų reikalavimų, esant galiojančiai darbo sutarčiai, todėl padarė darbo drausmės pažeidimą.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo

Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad ieškovas (kasatorius) buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. DK 136 straipsnis nustato pagrindus darbo sutarčiai nutraukti be įspėjimo. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas reglamentuojamas DK 235 straipsnyje, kurio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka, o 2 dalyje nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Pagal šio straipsnio 1 dalį šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kaip šiurkštaus kvalifikavimą, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. Užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-125/2008). Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. UAB,,Sanatorija,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje J. C. v. IĮ „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007). Taigi pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiurkščiu pažeidimu laikytinas nusižengimas, kuris pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje B. K. v. KB „Panevėžio kredito unija“, bylos Nr. 3K-3-551/2010).

Nagrinėjamu atveju, minėta, kaip šiurkštų ieškovo darbo pareigų pažeidimą atsakovas nurodė DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą – neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Kilus ginčui ir vertinant, ar ieškovo neatvykimas į darbą nagrinėjamu atveju gali būti laikomas tokiu šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį adekvati drausminė nuobauda būtų atleidimas iš darbo, pažymėtina, kad, nepaisant to, jog neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių laikyti ar ne šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu sprendžia darbdavys atsižvelgdamas į visas kitas aplinkybes, kuriomis tas pažeidimas buvo padarytas (neatvykimo į darbą priežastis, darbuotojo kaltės laipsnį: tyčia ar neatsargumas ir kt.), net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą esant šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to turi būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Parenkant drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. AB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-257/2004). Vertinant, ar atsakovas pagrįstai laikė, kad kasatorius padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pravaikštą, dėl kurio jam turi būti taikoma griežčiausia drausminė priemonė – atleidimas iš darbo, būtina atsižvelgti į situacijos specifiką, susijusią su tuo, kad kasatoriui buvo paskelbta prastova. Šią aplinkybę įvertinti svarbu, nes ji yra reikšminga sprendžiant dėl galimo kasatoriaus padaryto darbo drausmės pažeidimo kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar prastovos metu neatvykimas užsiregistruoti bendrovės apsaugos poste gali būti laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu – pravaikšta, kaip nurodoma įsakyme dėl atleidimo iš darbo.

Teisėjų kolegija, vertindama nurodytų kriterijų pagrindu kasatoriaus padarytą darbo drausmės pažeidimą, sprendžia, kad, neatvykdamas užsiregistruoti prastovos metu, kasatorius nesukūrė jokių neigiamų padarinių atsakovo bendrovei, jo neatvykimas užsiregistruoti nedarė jokios įtakos bendrovės gamybos procesui. Be to, kasatorius savo neatvykimą užsiregistruoti aiškina tuo, kad, 2009 m. kovo 27 d. palikdamas pareiškimą administracijai dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nuo 2009 m. kovo 27 d., priėmė administracijos 2009 m. sausio 8 d. pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir neturėjo pareigos pratęsti nustatytą būtinąjį registravimąsi. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad kasatorius piktavališkai pažeidinėjo darbo drausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu įvardija neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Darytina išvada, kad net ir žymus pavėlavimas į darbą negali būti traktuojamas kaip pravaikšta, t. y. šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Šiuo atveju pareigos būti darbo vietoje kasatorius neturėjo. Priešingai, įsakyme dėl prastovos skelbimo kasatoriui įsakmiai nurodoma prastovos laiką būti ne bendrovės teritorijoje.

Vadovaudamasi nurodytais motyvais bei atsižvelgdama į minėtas reikšmingas vertintinas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus veiksmai nepagrįstai buvo vertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir todėl nepagrįstai buvo taikytas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas. Šiuo atveju kasatoriaus veiksmai gali būti vertinami tik kaip darbo pareigų pažeidimas, nesudarantis savarankiško pagrindo darbo sutarčiai nutraukti.

DK 125 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime nustatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Pažymėtina, kad susitarimas turi išreikšti tikrąją šalių valią. Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai, teisės normos, reglamentuojančios darbo teisių įgyvendinimą ir gynimą, be kitų, įtvirtina ir darbo teisės subjektų lygybės, laisvės pasirinkti darbą principus, pareigą veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nustato draudimą piktnaudžiauti savo teise (DK 2, 35 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįgyvendino šių principų, juos taikė vadovaudamasis savo kaip stipresniosios darbo santykių šalies interesais. Tokia išvada darytina iš byloje konstatuotų faktinių aplinkybių sekos.

Teismai nustatė, kad atsakovas 2009 m. sausio 8 d. pateikė kasatoriui pasiūlymą darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu. Be kitų sąlygų, atsakovas pasiūlė darbo sutartį šalių susitarimu nutraukti 2009 m. kovo 27 d. Vertinant tokį pasiūlymą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad darbdavys yra stipresnioji darbo teisinių santykių šalis, darbdavio pasiūlymai darbuotojui privalo būti aiškūs, maksimaliai apibrėžti ir labai tikslūs. Šiuo atveju darbdaviui pasiūlius darbo sutartį nutraukti nuo 2009 m. kovo 27 d., t. y. nuo konkrečiai apibrėžto termino, svarstytina, ar ieškovas nebuvo suklaidintas dėl DK 125 straipsnyje nustatyto septynių dienų termino, per kurį darbuotojas (šiuo atveju) privalo apsispręsti dėl pateikto pasiūlymo. Tokia išvada darytina ir iš teisės normos nuostatos, kad susitarime dėl sutarties nutraukimo, o ne pasiūlyme, turi būti nustatyta sutarties nutraukimo data. Kasatorius 2009 m. kovo 27 d. pateikė pareiškimą, kad sutinka nutraukti darbo sutartį nuo 2009 m. kovo 27 d., t. y. nuo tos dienos, kurią darbdavys nurodė 2009 m. sausio 8 d. pasiūlyme. Pažymėtina, kad šalių susitarimas, jeigu jis išreiškia tikrąją šalių valią, o nėra darbdavio primestas darbuotojui, yra natūraliausias ir labiausiai rekomenduotinas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nes geriausiai atitinka sutartinį darbo teisinių santykių pobūdį. Tačiau nagrinėjamu atveju darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu buvo atmestas formaliu pagrindu – kasatoriui per septynias dienas nepranešus apie sutikimą su darbdavio pateiktu pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjant bylą iš naujo būtina atsižvelgti į šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir svarstyti, ar kasatorius turėjo pagrindą reikalauti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, taip pat dėl šalių darbo teisinių santykių nutraukimo sąlygų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Algis Norkūnas

Juozas Šerkšnas