Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02286-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.2.4.2, 2.5.10.5.2.7; 3.1.7.5

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė,

sekretoriaujant Laimai Mažrimienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei L. A.,

atsakovui R. B., atsakovo atstovui advokatui Arvydui Vaclovui Laurišui,

trečiajam asmeniui L. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi patikslintu ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 11226,14 Eur, žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad 2016 m. vasario 13 d. apie 17.14 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtauja vyras. Atvykus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjui L. G. ir Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK Viešosios policijos poskyrio Patrulių būrio patrulių būrio vyriausiuoju patruliu D. S. ekipažui į vietą buvo nustatyta, kad smurto artimoje aplinkoje požymių nėra. Tuo metu buvo pastebėta, kad tarnybinio automobilio ŠKODA YETI, yra nuleista kairės pusės galinė padanga. Vienam pareigūnui keičiant nuleistą padangą, kitam aiškinantis įvykio aplinkybes pareigūnai išgirdo, kad šalia namo kieme galimai neblaivus pilietis šūkauja ir įžeidinėja policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais: „mentai, gaidžiai, piderastai, ką bled padangą nuleido“. Apklausiamoji I. B. pasakė, kad tai jos vyras R. B. (atsakovas). Atsakovas buvo reikalingas apklausai bei girtumui nustatyti. L. G. išlipęs iš tarnybinio automobilio nuėjo R. B. parsivesti, tačiau jis pradėjo bėgti, peršoko per vielinę tvorą ir nubėgo. L. G. pradėjo atsakovą vytis, peršokęs per tvorą virto ant dešinės rankos riešo ir alkūnės bei pajuto didelį skausmą. Atsakovas pabėgo. Atsakovas Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ATPK 187 str. 2 d. (policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimas). VšĮ „Šilutės ligoninė“ L. G. nustatyta: dešinės rankos spindulinio kaulo galvutės lūžimas be poslinkio bei dešinio riešo raiščių patempimas. L. G. nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. buvo nedarbingas. P. V. reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1V-125, 4.8 p. L. G. buvo išmokėta 8 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (8848,56 Eur) bei už nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2016 m. balandžio 29 d išmokėta (2377,58 Eur) suma. Tauragės AVPK išmokėjo L. G. iš viso 11226,14 Eur ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovo regreso tvarka.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad priteisti žalą regreso tvarka galima tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta ir įrodyta, kad atsakovas kaltas dėl L. G. susižalojimo. Kadangi nenustatyta ir neįrodyta, kad dėl žalos padarymo kaltas atsakovas, nėra teisinio pagrindo iš jo priteisti regresinį ieškinį. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė patikslintą ieškinį, papildomai nurodė, kad atsakovas bėgo nuo pareigūno, perlipo per tvorą, o pareigūnas persekiodamas pažeidėją ir lipdamas per tvorą virto ant dešinės rankos riešo ir alkūnės ir susižalojo. Susižalojimas priskiriamas prie lengvų sužalojimų, todėl L. G. buvo išmokėta 8 mėnesių atlyginimų dydžio kompensacija (8848,56 Eur) bei suma už nedarbingumo laikotarpį (2377,58 Eur). Atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka už policijos pareigūnų įžeidimą. Dėl šio priežastinio ryšio iš atsakovo reikalauja regreso tvarka atlyginti žalą.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad atsakovas nėra atsakingas už žalą. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir L. G. žalos. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarime atsakovas buvo nubaustas už policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą. Baudą atsakovas jau yra sumokėjęs. Nenustatyta, kad žalą padarė atsakovas. L. G. žalą atlygino ieškovas. Kieme atsakovas vartojo necenzūrinius žodžius, o jo žmona nurodė, kad smurto artimoje aplinkoje nėra. Atsakovas buvo nubaustas ne už tai, kad nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, bet už policijos pareigūnų įžeidimą. Žala atsirado, kad pareigūnas pats virsdamas susilaužė ranką. Dėl šios žalos atsiradimo atsakovo kaltės nėra. Prašo ieškinį atmesti.

Papildomai atsakovas nurodė, kad tą dieną buvo jo gimtadienis ir jis buvo neblaivus. Kadangi tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, žmona iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams paaiškėjo, kad policijos pareigūnus žmona iškvietė be pagrindo. Nurodo, kad jis vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Vienas iš pareigūnų ėjo link jo, todėl jis perlipo tvorelę ir pabėgo, nes galvojo išveš į blaivyklą. Nematė, kad pareigūnas nuvirto. Piniginę baudą paskirtą nutarimu už policijos pareigūnų įžeidimą (86 Eur) yra sumokėjęs. Atsakovas nedirba, registruotas darbo biržoje yra susituokęs. Stengiasi su žmona alkoholinių gėrimų nebevartoti, nes turi 3 vaikus, gauna 500 Eur pašalpą, ūkiškai nesiverčia, gyvena tėvo name. Policijos pareigūnų automobilis stovėjo atsakovo kieme, policijos pareigūnas neliepė atsakovui sustoti. Atsakovas perlipo tinklinę tvorą, atsisukęs pareigūno nematė. Su ieškiniu nesutinka.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo L. G. nurodė, kad jis dirba Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariate tyrėju. 2016 m. vasario 13 d. apie 17.00 val. po buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, smurto artimoje aplinkoje požymiai nenustatyti. Kadangi atsakovo kieme pastebėjo, jog yra tuščia galinė automobilio padanga, tai jo kolega keitė padangą, o jis bendravo su pareigūnus iškvietusia I. B., kuri teigė, jog viską patys išsiaiškino ir pareigūnų pagalba nebereikalinga. Po kurio laiko kieme atsirado neblaivių asmenų, iš balso suprato, kad vienas iš jų yra atsakovas. Kadangi atsakovas pradėjo įžeidinėti pareigūnus, todėl jis, vykdydamas pareigą, nusprendė atsakovą sulaikyti, nustatyti girtumą, paimti paaiškinimą. Atsakovas, pamatęs, kad pareigūnas eina link jo, pradėjo bėgti. Persekiojant atsakovą ir lipant per tinklinę tvorą L. G. nuvirto ir alkūne kliudė betoninį bortelį ir pajuto didelį skausmą.

Teismo posėdyje liudytojas D. S. nurodė, kad jis dirba Tauragės AVPK Pagėgių PK, jis buvo atvykęs pas atsakovą kartu su kolega L. G.. Jis atsakovo kieme keitė tarnybinio automobilio padangą, o kolega apklausinėjo asmenį iškvietusį policijos pareigūnus. Girdėjo kaip juos įžeidinėjo atsakovas.

Teismo posėdyje liudytojas A. B. nurodė, kad yra atsakovo kaimynas. Atsakovas įžeidinėjo pareigūnus. Pareigūnas ėjo link jo, atsakovas nubėgo ir perlipo pro tinklinę tvorą. Tvorą perlipti nėra sudėtinga. Nematė, kad pareigūnas lipdamas per tvorą griuvo. Atstumas tarp atsakovo ir pareigūno buvo apie 15-20 metrų. Atsakovas jau buvo nubėgęs, kai pareigūnas šoko per tvorą.

Teismo posėdyje liudytojas R. P. nurodė, kad pareigūnas vijosi atsakovą, neliepė jam sustoti. Atsakovas lipo per tvorą ir virto, o pareigūnas šoko per tvorą ir virto. Kai pareigūnas virto, atsakovas jau bėgo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovo atstovės paaiškinimo ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-458-607/2016 (b.l. 38) nustatyta, kad 2016-02-13, apie 18. 30 val. R. B., (duomenys neskelbtini), būdamas viešoje vietoje bei girdint pašaliniams asmenims, garsiai šaukdamas, įžeidinėjo uniformuotus policijos preigūnus necenzūriniais žodžiais „mentai, gaidžiai, pyderastai, ką bled padangą nuleido“. Tokiais veiksmais R. B. įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., dėl ko teismas jam skyrė 86 eurų baudą.

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo L. G. bei Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio vyriausiojo patrulio D. S. tarnybinių pranešimų (b. l. 8-9) nustatyta, kad 2016-02-13 L. G. ir D. S. dirbo pagal nustatytą grafiką užtikrinant eismo saugumą ir viešąją tvarką Pagėgių sav. Apie 17.14 val. buvo gautas Tauragės AVPK budėtojo pranešimas, apie smurtą artimoje aplinkoje(duomenys neskelbtini). Pranešime buvo teigiama kad smurtauja vyras. Buvo skubiai vykstama į įvykio vietą. Ten paaiškėjo, kad smurto artimoje aplinkoje požymių nėra. Kadangi buvo pastebėta, jog tuščia automoblio galinė padanga, tai pareigūnas D. S. keitė padangą. Pareigūnas L. G. bendravo su I. B.. Netoliese, kito namo kieme neblaivus pilietis, garsiai šaukdamas, iš kurio balso buvo galima suprasti, kad jis neblaivus, įžeidinėjo policijos pareigūnus, sakydamas viešoje vietoje necenzūrinius žodžius „mentai, gaidžiai, piderastai, ką bled padanga nuleido“. Minėtus necenzūrinius žodžius kartojo daug kartų. Visa tai girdėjo ir matė kieme buvę pašaliniai asmenys. I. B. pasakė, kad pareigūnus įžeidinėja jos sutuoktinis R. B.. Apie 18.30 val. išsiaiškines visas aplinkybes, L. G. nuėjo parsivesti R. B., nes buvo reikalingas apklausai ir girtumui nustatyti. Pamatęs link jo ateinantį pareigūną, R. B. pradėjo bėgti, peršoko vielinę tvorą, nugriuvo, atsikėlė ir pabėgo. L. G. persekiodamas R. B., šoko per tvorą ir virto ant dešinės rankos riešo ir alkūnės ir pajuto skausmą.

Iš 2016-02-15 pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr.(1.1.16)S-108 nustatyta, kad kad L. G. į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių buvo atvežtas 2016-02-13, 23.50 val. L. G. dėl susižalojimo peršokant per tvorą, diagnozuota dešinės rankos spindulinio kaulo galvutės lūžimas be poslinkio bei dešinio riešo raiščių patempimas. Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių (b.l. 21).

Iš nelaimingo atsitikimo išvados dėl L. G. sužalojimo (b.l. 22-25), nelaimingo atsitikimo tyrimo akto (b.l. 26-28) ir tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-36 dėl L. G. susižalojimo (b.l. 29-31) nustatyta, kad pareigūno L. G. sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba (tarnybinių pareigų atlikimu).

Iš 2016-07-12 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės Nr. 1690 nustatyta, kad L. G. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2016-02-13, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (b.l.40).

Tauragės AVPK viršininko įsakymu 2016 m. liepos mėn. Nr. 85-TE nurodyta Finansų skyriui išmokėti inspektoriui L. G., Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjui, 8 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją dėl lengvo sveikatos sutrikdymo (b.l.32).

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvados dėl sprendimo priėmimo nustatyta, kad L. G. nedarbingumo laikotarpis yra 77 dienos (nuo 2016-02-13 iki 2016-04-29) bei jam išmokėta 8848,56 Eur (aštuonių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio piniginė kompensacija (b.l.35).

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitymo lapelio (Nr. 27054) L. G. išmokėta 2377,58 Eur nelaimingo atsitikimo darbe pašalpos suma (b.l. 108).

Nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos, atlyginimo, teismas pirmiausia privalo išsiaiškinti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių atsakomybė iš viso neatsiranda. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai nėra specialus civilinės atsakomybės atvejis, todėl tam, kad būtų konstatuota atsakovo R. B. prievolė atlyginti žalą, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Ginčas byloje kilo dėl deliktinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo.

Atsakovas nesutinka, kad atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą. Teismo posėdyje teigė, kad pareigūno L. G. jis nesužalojo. L. G. susižalojo pats dėl neatsargių veiksmų.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad 2016-02-13, apie 18.30 val. R. B., (duomenys neskelbtini), būdamas viešoje vietoje bei girdint pašaliniams asmenims, garsiai šaukdamas, įžeidinėjo uniformuotus policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais „mentai, gaidžiai, pyderastai, ką bled padangą nuleido“. Įžeidžiančius žodžius R. B. kartojo garsiai keletą kartų. Tai girdėjo pašaliniai asmenys. Siekdamas sulaikyti R. B., nustatyti girtumą ir apklausti, L. G. ėjo link jo, dėl ko R. B. peršokęs tvorą pabėgo, o pareigūnas peršokęs tvora nugriuvo ir nesunkiai susižalojo.

Kad atsakovas R. B. netinkamai elgėsi pareigūnų atžvilgiu, juos įžeidinėjo, vartodamas necenzūrinius žodžius neabejotinai įrodo Tauragės rajono apylinkės teismo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimas, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos ATPk 187 str. 2 d., dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo ir nubaustas 86 eurų bauda, kurią jau yra sumokėjęs. Tiek byloje aptartais pareigūnų tarnybiniais pranešimais, tiek ir minėtu teismo procesiniu sprendimu yra įrodyta, kad policijos pareigūno patirtas kūno sužalojimas tarnybos metu yra pažeidėjo R. B. padarytų kaltų veiksmų rezultatas.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Šioje byloje įrodyta, kad vykdant tarnybines pareigas buvo persekiojamas pažeidėjas, kuris, pamatęs, kad pareigūnas eina link jo, pradėjo bėgti, o pareigūnas L. G., jį vydamasis patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą (b.l. 40). Byloje įrodyta, kad atsakovas aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, todėl pažeidė paminėto įstatymo nustatytą pareigą. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais CT prasme. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Akivaizdu, kad paminėti atsakovo veiksmai - bėgimas nuo policijos pareigūno - buvo susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis atsakovui, t. y. padaryta žala. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Taigi padaryta žala turi būti asmens kaltų veiksmų rezultatas, šioje byloje įrodyta, kad atsakovas vengė sulaikymo, bėgo nuo pareigūno, ir dėl to ieškovės darbuotojas susižalojo ranką, t. y. buvo sužalota jo sveikata.

Ieškovai įrodė, kad dėl įvykio, kurio metu policijos pareigūnas L. G., atlikdamas tarnybines pareigas, patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą (b.l.40), Policijos departamento prie LR VRM nurodymu Tauragės AVPK išmokėjo L. G. 8848,56 Eur (aštuonių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio piniginę kompensaciją) bei Tauragės AVPK pagrįstai paskaičiavo ir išmokėjo 2377,58 Eur nedarbingumo pašalpą už visą laikinojo nedarbingumo laikotarpį.

Nustačius, kad policijos pareigūno sveikata buvo sužalota jam atliekant tarnybines pareigas yra nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas (CK 6.248 str. 1 d.). Žala laikomos turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.).

„Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, patvirtintų LR Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 (Žin., 1992, Nr. 8-212), 26 punkte numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka. Esant nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymams, konstatuotina, kad atsakovas savo neteisėtais kaltais veiksmais padarė žalą ieškovui, kuris nukentėjusiam policijos pareigūnui dėl patirto sveikatos sutrikdymo išmokėjo 8848,5 Eur kompensacinę išmoką ir 2377,58 Eur nedarbingumo pašalpą ir ši žala tiesiogiai kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Byloje įrodyta, kad ieškovė išmokėjo policijos pareigūnui paminėtą sumą, todėl įgijo regreso teisę į kaltąjį dėl žalos padarymo asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą dėl policijos įstaigų regreso tvarka pareikštų reikalavimų dėl išmokėtų draudimo išmokų, kai pareigūnas yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudžiamuosius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigūnas yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso, turi būti remiamasi jo pateiktais išaiškinimais, kad žalą atlyginęs asmuo įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2012). CK 6.280 straipsnio bei Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto pagrindu ieškovė įgijo regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų iš kalto asmens, sužalojusio pareigūną. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimu nusprendė, jog Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nuomone, regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį asmenį yra nustatyta įstatyme - Civiliniame kodekse. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Šioje byloje susiklosčiusi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi (LAT2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Vadovaujantis LAT suformuota praktika analogiškose bylose, nukentėjusiems tarnybos metu pareigūnams padarytą žalą kompensavus iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punkte, ieškovė, kaip išmoką išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, turi teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakingo už žalą asmens.

Remiantis Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 p., įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti LR CK 6.290 str. 3 d., kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Vadovaujantis LR CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ši teisės norma aiškintina taip, jog valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal LR CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d. asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (LR CK 6.113 str.). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti realiai pareigūno L. G. patirtos žalos dydį. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas LR CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. LR CK 6.283 str. 1 d. numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (LR CK 6.283 str. 2 d.). Preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama. Pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškusi reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę, kadangi pagal LR CPK 178 str. šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnui L. G. išmokėta jo 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 8848,56 Eur, bei 2377,58 Eur draudimo išmoka. Šios sumos apskaičiuotos vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti patirtos žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Ieškovas ir atsakovas papildomų realios žalos dydį pagrindžiančių įrodymų byloje neteikė.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str. šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas realiai patyrė žalą, nuo 2016-02-13 iki 2016-04-29, t.y. 77 dienas buvo nedarbingas bei gydėsi. Nustatydamas padarytos žalos dydį teismas atsižvelgia į bylos aplinkybes – į pareigūno sužalojimo laipsnį, gydymo trukmę, turėjusią įtakos negautoms pajamoms, taip pat į aplinkybes, kad nukentėjęs asmuo patiria su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas ir kitas reikšmingas aplinkybes. CK 6.283 str. 2 d. reglamentuoja, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju, už žalą atsakingo asmens privalomus nukentėjusiam asmeniui atlyginti nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). CK 6.290 str. 1 d. nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl ginčo įvykio buvo sutrikdyta policijos pareigūno L. G. sveikata – nuo 2016-02-13 iki 2016-04-29 jis buvo nedarbingas. Tai sudaro pagrindą teigti, jog šis policijos pareigūnas nedarbingumo laikotarpiu negavo pajamų, kurias būtų gavęs tuo atveju, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sutrikdyta. Įvertinusi policijos pareigūno L. G. nedarbingumo laikotarpį (t. y. 77 dienos) bei duomenis apie iki sveiktos sužalojimo jo gautas pajamas (b. l. 108), kad bylos duomenys pagrindžia, jog išmokėta 2377.58 eurų draudimo suma nepadengia visų pareigūno patirtų nuostolių, susijusių su dėl sveikatos sužalojimo negautomis pajamomis. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad l. G dirbo esant penkių darbo dienų savaitei, vidutiniškai per mėnesį dirbo 21 darbo dieną, jo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudarė 52,67 eurus, taigi darytina išvada, kad nuo 2016-02-13 iki 2016-04-29 L. G. dėl sveikatos sužalojimo negautos pajamos sudarė – 2686.17 Eur (52,67 eurus x 51 darbo dienos). Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad realiai sveikatos sužalojimą patyrusio pareigūno patirta žala yra didesnė nei išmokėta 2377.58 Eur draudimo išmoka.

Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-10-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybei priteistina 80.59 Eur žyminio mokesčio ir 2,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 83,17 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 286 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2686.17 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 17 ct) dydžio žalos atlyginimą ieškovui Tauragės apskrities vyraiusiajam policijos komisariatui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2686.17 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 21 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 83.17 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų (jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas - 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Pauparienė