Civilinė byla Nr. e3K-3-2-701/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30623-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10;
3.2.4.9.6.3; 3.2.4.9.6.4; 3.3.1.15
(N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ir eksperto apklausą, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo pripažinti (duomenys neskelbtini) sudarytą oficialųjį testamentą negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnį dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl to, kad testamentą testatorius sudarė dėl apgaulės ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, pagal CK 5.16 straipsnį dėl to, kad testamentą pasirašė ne pats testatorius.
3. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovo teigimu, (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovas teigė, kad (duomenys neskelbtini).
6. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. (duomenys neskelbtini) teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).
9. (duomenys neskelbtini).
10. Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi paskyrė (duomenys neskelbtini) ekspertizę, pavedė ekspertams atsakyti į klausimus: (duomenys neskelbtini).
11. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte teismo psichiatrijos ekspertas (duomenys neskelbtini) padarė išvadas, kad (duomenys neskelbtini).
12. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).
13. Teismas vertino, kad eksperto išvada yra kategoriška ir ji yra tiesioginis įrodymas. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).
14. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).
15. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
16. Teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini).
17. Teismas nusprendė, kad (duomenys neskelbtini).
18. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).
19. (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, (duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą.
20. Kolegija nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
21. Ieškovas (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir žodiniame teismo posėdyje apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus (duomenys neskelbtini). Kolegija (duomenys neskelbtini) paskyrė bylos nagrinėjimą teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka ir išaiškino šalims, kad jos turi teisę iki teismo posėdžio dienos pateikti apeliacinės instancijos teismui raštu savo poziciją dėl ekspertizės akto (duomenys neskelbtini). Kolegija vertino minėtą ieškovo prašymą, nurodė, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu gauta ekspertizė byloje yra antroji, šalims yra sudarytos galimybės susipažinti su atlikta ekspertize ir raštu dėl jos išdėstyti savo nuomonę, pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Kolegija nusprendė, kad šiuo metu nėra poreikio skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir nukrypti nuo rašytinės proceso formos.
22. Ieškovo atstovė (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškovo nuomonę dėl ekspertizės akto (duomenys neskelbtini). Joje išdėstyti klausimai, kuriuos ieškovas siekė užduoti ekspertams, taip pat nurodyta, kad: (duomenys neskelbtini). Kolegija nusprendė pateiktą nuomonę priimti ir vertinti.
23. Kolegija nustatė, kad (duomenys neskelbtini).
24. Kolegija nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
25. Kolegija pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).
26. Kolegija nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
27. Kolegija pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).
28. Kolegija konstatavo, kad (duomenys neskelbtini).
29. Kolegija nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
30. Kolegija pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini).
31. Kolegija konstatavo, kad (duomenys neskelbtini).
32. Kolegija nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
33. Kolegija pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).
34. Kolegija konstatavo, kad (duomenys neskelbtini).
35. Kolegija pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).
36. Kolegija nurodė, jog (duomenys neskelbtini).
37. Kolegija nusprendė, kad ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini) yra daug išsamesnis ir detalesnis už pirmosios instancijos teisme gautą (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktą. Kolegija pripažino, kad ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini) yra nuoseklus, jo išvadas patvirtina tyrimo eiga, nurodyti duomenys bei dokumentai, jame yra įvertinti visi duomenys ir aspektai, kuriais rėmėsi ieškovas apeliaciniame skunde, t. y. (duomenys neskelbtini).
38. Atsižvelgdama į tai, kad ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) trūkumų nenustatė, kolegija nurodė, jog ieškovo atstovės pateiktas šio akto vertinimas negali būti teisinė prielaida juo nesivadovauti. Kolegija, atsižvelgdama į dviejų (pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) atliktų ekspertizės aktų išvadų vienodumą, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti (duomenys neskelbtini) testamento negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį, nes byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie leistų neginčytinai konstatuoti, jog testamento sudarymo metu testatorius galėjo būti tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės ir (ar) negalėjo jų tinkamai valdyti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
39. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
39.1. Apeliacinės instancijos teismas byloje nepagrįstai neskyrė žodinio bylos nagrinėjimo ir nesudarė ieškovui galimybės žodžiu apklausti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme atlikusių ekspertų, atitinkamai pateikti savų argumentų dėl byloje gauto naujo įrodymo, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022), nepaisė civilinio proceso principų (CPK 217 straipsnis), pažeidė lygybės įstatymui ir teismui principą (CPK 6 straipsnis), CPK 183 straipsnyje ir 324 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisės normas, padarė esminį procesinį pažeidimą, kuris sudaro pagrindą panaikinti priimtą nutartį. Ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pasisakant dėl ekspertizės, kaip įrodinėjimo priemonės, nurodoma, kad įrodymų kontekste jų priimtinumo taisyklės neturi atimti iš atitinkamos šalies galimybės juos veiksmingai užginčyti. Kai ekspertą paskyrė teismas, šalys visose instancijose turi turėti galimybę dalyvauti eksperto apklausose ir susipažinti su visais jam pateiktais dokumentais, į kuriuos jis atsižvelgė. Svarbiausia, kad šalys galėtų tinkamai dalyvauti bylos nagrinėjime teisme (EŽTT 1997 m. kovo 18 d. sprendimas byloje Mantovanelli prieš Prancūziją, peticijos Nr. 8/1996/627/810, par. 33).
39.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, civilinio proceso principus, o būtent teisę į tinkamą teismo procesą ir rungimosi principą, kurie reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, o teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17, 270 straipsniai). (duomenys neskelbtini).
40. (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
40.1. Kasacinio skundo argumentai iš esmės susiję tik su kitokiu, nei padarė teismai byloje, surinktų įrodymų ir faktų vertinimu, nesutinkant su teismų padarytomis išvadomis ir nepripažįstant fakto, jog ieškovas neįrodė nė vieno iš ieškinyje nurodytų teisinių pagrindų nuginčyti jo tėvo testamentą. Ieškovas kasaciniame skunde nepagrindžia, kokių bylai išnagrinėti esminę reikšmę turinčių aplinkybių teismas neišnagrinėjo ir neįvertino.
40.2. Žodinis bylos nagrinėjimas galėjo būti skiriamas tik bylą nagrinėjusiam teismui nustačius, kad toks posėdis yra būtinas. Poreikio skirti žodinį nagrinėjimą teismui pagrįstai nebuvo, nes buvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė ir gautos ekspertų išvados buvo išsamiai teismo išanalizuotos, juolab kad antra teismo ekspertizė tik patvirtino pirmos teismo ekspertizės pagrįstumą. (duomenys neskelbtini).
40.3. (duomenys neskelbtini).
41. (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą bei (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
41.1. Apeliacinės instancijos teismas skyrė pakartotinę ekspertizę. Pirminė ekspertizė buvo atlikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir ją atlikęs teismo ekspertas buvo apklaustas žodiniame teismo posėdyje (duomenys neskelbtini), ieškovas turėjo galimybę užduoti rūpimus klausimus, susijusius su byloje gauta teismo ekspertize. (duomenys neskelbtini).
41.2. Tais atvejais, kai buvo atlikta pirminė teismo ekspertizė bei šią ekspertizę atlikusio teismo eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje, o pakartotinė teismo ekspertizė tik patvirtina pirminės teismo ekspertizės išvadas, pakartotinę teismo ekspertizę atlikusio teismo eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje negali būti laikoma absoliučia šalių teise ir teismo pareiga. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus nurodytas išimtis. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. (duomenys neskelbtini).
41.3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl byloje surinktų įrodymų: (duomenys neskelbtini).
42. (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
42.1. Šalims buvo sudarytos galimybės susipažinti su atlikta ekspertize ir raštu dėl jos išdėstyti savo nuomonę. (duomenys neskelbtini).
42.2. (duomenys neskelbtini).
42.3. (duomenys neskelbtini).
42.4. (duomenys neskelbtini).
42.5. (duomenys neskelbtini).
43. (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ir (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartį palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
43.1. Ieškovas, naudodamasis apeliacinės instancijos teismo suteikta teise, neišdėstė savo pozicijos dėl ekspertizės akto, tačiau pateikė (duomenys neskelbtini) klausimų, kuriuos siekė užduoti ekspertams teismo posėdyje, sąrašą. (duomenys neskelbtini).
43.2. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, todėl pagrįstai nusprendė atmesti ieškovo prašymą apklausti ekspertus žodinio proceso tvarka.
43.3. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, atskleidė bylos esmę, darė pagrįstas išvadas apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ir eksperto apklausos
44. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas byloje nepagrįstai neskyrė žodinio bylos nagrinėjimo ir nesudarė ieškovui galimybės žodžiu apklausti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme atlikusių ekspertų, atitinkamai pateikti savų argumentų dėl byloje gauto naujo įrodymo, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022),
45. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28, 29 punktus).
47. Kai kurie kriterijai dėl būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra suformuluoti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Pripažįstama, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio taikymo būdas apeliacinės instancijos teisme priklauso nuo proceso visumos. Net ir tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę nagrinėti teisės ir fakto klausimus, Konvencijos 6 straipsnis ne visuomet reikalauja viešo nagrinėjimo (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Ilsesten prieš Švediją, peticijos Nr. 11320/05, par. 35). Tais atvejais, kai viešas bylos nagrinėjimas buvo užtikrintas pirmosios instancijos teisme, mažiau griežtas reikalavimas taikomas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (EŽTT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas byloje Eriksson prieš Švediją, peticijos Nr. 60437/08, par. 69). Apeliacinis procesas, kuriame sprendžiamas tik teisės, bet ne fakto klausimas, gali atitikti Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus, nors apeliantui ir nebuvo suteikta galimybė asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Ilsesten prieš Švediją, peticijos Nr. 11320/05, par. 36). Tais atvejais, kai byloje keliami fakto ir teisės klausimai gali būti tinkamai išnagrinėti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytine pozicija, žodinis posėdis nėra būtinas (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33). EŽTT praktika atskleidžia, kad labai svarbu, jog nacionalinis teismas pateiktų atsisakymo surengti žodinį bylos nagrinėjimą motyvus (žr. EŽTT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo byloje Pönkä prieš Estiją, Nr. 64160/11, par. 37–40; 2018 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Mirovni Inštitut prieš Slovėniją, Nr. 32303/13, par. 44).
48. Nagrinėjamoje byloje ieškovui nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai byloje neskyrė žodinio bylos nagrinėjimo ir nesudarė ieškovui galimybės žodžiu apklausti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme atlikusių ekspertų, atitinkamai pateikti savų argumentų dėl byloje gauto naujo įrodymo, vertintina, ar apeliacinės instancijos teismas, neskyręs bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme žodinio (rašytinio) proceso tvarka skyrimo sąlygas.
49. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).
50. (duomenys neskelbtini).
51. Apeliacinės instancijos teismas, esant ieškovo pateiktam prašymui skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir žodiniame teismo posėdyje apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus, (duomenys neskelbtini) paskyrė bylos nagrinėjimą teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka ir išaiškino šalims, kad jos turi teisę iki teismo posėdžio dienos pateikti teismui raštu savo poziciją dėl ekspertizės akto (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas vertino minėtą ieškovo prašymą, padarė išvadą, kad šiuo metu nėra poreikio skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir nukrypti nuo rašytinės proceso formos, nes gauta ekspertizė byloje yra antroji, šalims yra sudarytos galimybės susipažinti su atlikta ekspertize ir raštu dėl jos išdėstyti savo nuomonę, pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Ieškovo atstovė (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškovo nuomonę dėl ekspertizės akto (duomenys neskelbtini). Joje išdėstyti klausimai, kuriuos ieškovas siekė užduoti ekspertams, taip pat nurodyta, kad: (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas apskųsta nutartimi nusprendė šią ieškovo atstovės pateiktą nuomonę priimti ir vertinti.
52. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023, 76 punktas).
53. Eksperto apklausos tvarka reglamentuojama CPK 217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eksperto išvada balsu perskaitoma teismo posėdyje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu, žodinis išaiškinimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad: eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti pateikiami klausimai; pirmasis pateikia klausimus tas asmuo, kurio prašymu ekspertizė paskirta, po to – kiti dalyvaujantys byloje asmenys; kai teismo ekspertą paskiria teismas savo iniciatyva, paskirtam ekspertui pirmasis duoda klausimus ieškovas. Teisėjai turi teisę duoti ekspertui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu (CPK 217 straipsnio 4 dalis).
54. EŽTT praktikoje pasisakant dėl ekspertizės, kaip įrodinėjimo priemonės, nurodoma, kad įrodymų kontekste jų priimtinumo taisyklės neturi atimti iš atitinkamos šalies galimybės juos veiksmingai užginčyti; svarbiausia, kad šalys galėtų tinkamai dalyvauti teismo procese (žr. EŽTT 1997 m. kovo 18 d. sprendimo byloje Mantovanelli prieš Prancūziją, peticijos Nr. 8/1996/627/810, par. 33; 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo byloje Letinčić prieš Kroatiją, Nr. 7183/11, par. 50). EŽTT vertina, ar procesas, kaip visuma, buvo teisingas (žr. EŽTT 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo byloje Devinar prieš Slovėniją, peticijos Nr. 28621/15, par. 53)
55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje dėl eksperto išvados yra viena iš esminių tokio įrodymo tyrimo priemonių, vertinant jo objektyvumą ir patikimumą, nepriklausomai nuo to, kurios instancijos teisme tokia įrodinėjimo priemonė buvo gauta, ir jei bent viena iš bylos šalių pageidauja atlikti tokio įrodymo tyrimą žodiniame teismo posėdyje. Priešingas aiškinimas prieštarautų rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principams, taip pat neatitiktų sąžiningo teismo proceso, nepagrįstai suvaržytų vienos iš šalių teisę gintis nuo jai pareikštų reikalavimų ar įrodinėti pareikštų reikalavimų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 37 punktas).
56. Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai pateikti byloje, kurioje nustatyta, kad ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo ekspertizė nebuvo paskirta, o buvo paskirta apeliacinės instancijos teisme ir šiam teismui buvo pateikta eksperto išvada, kuri buvo esminis įrodymas, nulėmęs naujo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimą. Joje taip pat nustatyta, kad atsakovai, reikšdami nuomonę dėl ekspertizės akto, prašė apeliacinės instancijos teismo, be kita ko, apklausti ekspertizę atlikusią ekspertę žodiniame teismo posėdyje, po ekspertės apklausos sudaryti atsakovams galimybes pateikti papildomus įrodymus, paneigiančius ekspertizės akto išvadas, tačiau šie atsakovų prašymai apeliacinės instancijos teismo liko neišspręsti, dėl jų teismo nebuvo pasisakyta. Išnagrinėtoje byloje priimtoje nutartyje kasacinis teismas pripažino pagrįstais atsakovų kasacinio skundo argumentus, kad nagrinėtu atveju ekspertizės aktas buvo esminis įrodymas, nulėmęs apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o atsakovams nebuvo užtikrinta pakankama ir efektyvi galimybė dalyvauti šio įrodymo tyrime (nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 32, 33, 38 punktai). Kasacinis teismas konstatavo, kad: apeliacinės instancijos teismas, paskyręs byloje ekspertizę, atsakovams prašant žodiniame teismo posėdyje apklausti ekspertę, nepagrįstai nesprendė tokio atsakovų prašymo ir neskyrė byloje žodinio teismo posėdžio; taip apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normos (CPK 217 straipsnio) pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 39 punktas).
57. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kasaciniame skunde teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 37, 39 punktuose pateiktais išaiškinimais.
58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
59. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos ir nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-2-611/2022 aplinkybių, kurių pagrindu pastarojoje byloje 2022 m. vasario 2 d. priimtoje teismo nutartyje buvo suformuluotos jos 37, 39 punktuose pateiktos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, atitiktį jų tapatumo arba esminio panašumo aspektais, konstatuoja, kad nurodytoje byloje priimtos nutarties 37 punkte pateikti išaiškinimai, susiję su CPK 217 straipsnio aiškinimu, tiek, kiek tai nėra susiję su šios teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes, vertintini kaip teismo precedentas nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu nurodytoje byloje priimtos nutarties 39 punkte pateikti išaiškinimai, atsižvelgiant į gretinamų bylų skirtingas aplinkybes, t. y. tai, kad nurodytoje byloje teismo ekspertizė buvo atlikta tik apeliacinės instancijos teisme ir jos išvados nulėmė naujo teismo sprendimo priėmimą apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, atsakovams prašant žodiniame teismo posėdyje apklausti ekspertę, tokio atsakovų prašymo neišsprendė, o nagrinėjamoje byloje pirminė teismo ekspertizė buvo atlikta ir ją atlikęs ekspertas apklaustas bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta antra – pakartotinė teismo ekspertizė, kurios išvados patvirtino pirmosios teismo ekspertizės išvadų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas, nutartimi paskirdamas bylos nagrinėjimą teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, įvertino ieškovo prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir žodiniame teismo posėdyje apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinami kaip teismo precedentas nagrinėjamoje byloje. Įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nukrypo nuo nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 37 punkte pateiktų išaiškinimų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nukrypo nuo nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 37 punkte pateiktų išaiškinimų, nes jais (argumentais) nukrypimas nuo tokių išaiškinimų nėra motyvuotai pagrįstas. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini kasacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
60. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis). Taigi bylos (ne)nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka nulemia tai, ar egzistuoja pagrindas teismui pripažinti, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
61.
62. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo, kurio prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir žodiniame teismo posėdyje apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus apeliacinės instancijos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo įvertintas kaip nepagrįstas, atstovė (duomenys neskelbtini) pateikė apeliacinės instancijos teismui ieškovo nuomonę dėl ekspertizės akto (duomenys neskelbtini). Joje išdėstyti (duomenys neskelbtini) klausimai, kuriuos ieškovas, kaip jis pats teigia, siekė užduoti ekspertams, taip pat nurodyta, kad: (duomenys neskelbtini).
63. Apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje pažymėjo, kad nurodyta ieškovo atstovės pateikta nuomonė priimama ir vertinama.
64. Teisėjų kolegija vertina, kad (duomenys neskelbtini). Nurodytų klausimų pobūdis ir esmė suponuoja išvadą, kad jiems išsiaiškinti ir atsakymams į juos gauti apeliacinės instancijos teisme buvo būtina apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus, juo labiau kad apeliacinės instancijos teismas ekspertizės aktą (duomenys neskelbtini) vertino kaip esminę reikšmę turintį įrodymą nagrinėjamoje byloje. Kadangi atsakymai į juos byloje nėra gauti, negalima kaip nepagrįsto vertinti ir atmesti ieškovo kasacinio skundo argumento, kad atsakymai į klausimus galėjo turėti įtakos tiek pateikto ekspertizės akto vertinimui, tiek materialiam bylos rezultatui. Konstatavusi būtinumo apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus egzistavimą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog egzistuoja pagrindas pripažinti, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas, ir nepagrįstai neskyrė jos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, o ją išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepagrįstai neapklausė ekspertizę apeliacinės instancijos teisme atlikusių ekspertų, ieškovui nebuvo užtikrinta pakankama ir efektyvi galimybė dalyvauti eksperto išvados tyrime bei galimybė veiksmingai pakomentuoti esminį įrodymą byloje.
65. Remdamasi tuo, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 6, 183, 217 straipsnių, 324 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai byloje neskyrė žodinio bylos nagrinėjimo ir nesudarė ieškovui galimybės žodžiu apklausti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme atlikusių ekspertų, atitinkamai pateikti savų argumentų dėl byloje gauto naujo įrodymo. Nustatytas proceso teisės normų pažeidimas yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio
Dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
66. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teisės į tinkamą teismo procesą ir rungimosi principus, kurie reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, o teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17, 270 straipsniai). (duomenys neskelbtini).
67. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).
68. Pagal CPK 17 straipsnį, šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021, 24 punktas).
69. EŽTT yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, esantis sudėtine platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalimi, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Kress prieš Prancūziją, peticijos Nr. 39594/98, par. 72). Taigi siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, būtina šalims suteikti galimybę pasisakyti dėl pateiktų argumentų (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo Švenčionienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37259/04, par. 24; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2010).
70. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
71. Motyvuojamosios apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje.
72. Tinkamo teismo sprendimo motyvavimo, kaip vieno iš teisės į teisingą teismą elementų, svarba yra pabrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. EŽTT šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. EŽTT savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, kad teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (pvz., EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91).
73. CPK 263 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalyje, 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems.
74. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas).
75. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos reglamentuojamos CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
76. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).
77. Tinkamu apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimu teismų praktikoje yra laikomi ir atvejai, kai apeliacinis teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Vis dėlto tam, kad apeliacinis teismas galėtų tokiu būdu motyvuoti savo procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados turi būti tinkamai motyvuotos, t. y. jame turi būti pateikti konkretūs pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiantys argumentai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ginčo ribas ir kuriems, nustatęs, kad jie yra pagrįsti, gali pritarti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama apeliacinės instancijos teismo teisė tam tikrais atvejais pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams negali lemti situacijos, kai esminiai apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismo atmetami vien apsiribojant nuoroda, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pritaria bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Apeliantui ginčijant tam tikras faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi bent trumpai nurodyti, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, t. y. kodėl atitinkamus apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-823/2021, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, net ir pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, apeliacinės instancijos teismas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų turi bent trumpai nurodyti, kodėl jis tokias išvadas laiko pagrįstomis, o apeliaciniame skunde nurodytus argumentus atmeta.
78. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 42 punktas). Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt.
79. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso metu gali būti tikrinamas tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas, tiek ir jo pagrįstumas (teismo sprendimas gali būti peržiūrimas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu), kasacinio teismo praktikoje akcentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida, – ir pareiga iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2009). Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, privalo pats įvertinti, ar faktinės bylos aplinkybės, kurios tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių (CPK 320 straipsnis). Padaręs išvadą, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, ar tirtinomis pripažinęs tik apeliacinės instancijos teisme ieškovo nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus arba juos rinkti savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020, 39 punktas; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 43 punktas).
80. Nagrinėjamoje byloje ieškovas apeliacinį skundą, be kita ko, grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė atitinkamų įrodymų ir dėl jų nepasisakė, netinkamai vertino atitinkamus įrodymus, netyrė ir nevertino atitinkamų faktinių aplinkybių, (duomenys neskelbtini).
81. Taigi, ieškovui apeliacinį skundą, be kita ko, grindžiant pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida ir atitinkamų įrodymų bei faktinių aplinkybių nepagrįstu netyrimu ir nevertinimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, nustatyti ir vertinti faktines bylos aplinkybes, taip pat pareigą, jog jo atliktas įrodymų vertinimas ir šalių reikalavimų bei atsikirtimų pagrindą sudarančios nustatytos faktinės aplinkybės atsispindėtų priimtame procesiniame sprendime, kuriame būtų motyvuotai pagrįsta, kokiais įrodymais jis rėmėsi, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kodėl atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus, kt.
82. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas,
83. Iš apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nutartyje iš esmės rėmėsi ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nurodytais duomenimis ir pateikė šio ekspertizės akto kaip tinkamo įrodymo įvertinimą, nurodydamas, kad: ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini) yra daug išsamesnis ir detalesnis už pirmosios instancijos teisme gautą (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktą; naujasis ekspertizės aktas yra nuoseklus, jo išvadas patvirtina tyrimo eiga, nurodyti duomenys bei dokumentai; šiame akte yra įvertinti visi duomenys ir aspektai, kuriais rėmėsi ieškovas apeliaciniame skunde, t. y. (duomenys neskelbtini). Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į dviejų (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) atliktų ekspertizės aktų išvadų vienodumą, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti (duomenys neskelbtini) testamento negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį, nes byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie leistų neginčytinai konstatuoti, jog sudarydamas testamentą testatorius galėjo būti tokios būklės, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės ir (ar) negalėjo jų tinkamai valdyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė nenustatęs ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) trūkumų. Apibendrindamas savo nurodytus argumentus bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, o tai, kad ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.
84. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamąją dalį, padaro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje yra atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, nors ir nėra išsamiai nurodytos visos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, taip pat nėra išsamiai įvardyta, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, nėra išsamiai nurodyta, kodėl atmetami kaip nepagrįsti atitinkami šalių argumentai. Apskųstos nutarties motyvuojamoji dalis suponuoja išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir vertindamas įrodymus, rėmėsi ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) duomenimis kaip patikimesniais už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, šį aktą įvertinęs kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir nenustatęs pagrindo nesiremti jo duomenimis. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo detaliau, analitiškiau, ne vien tik akcentuodamas ekspertizės aktą (duomenys neskelbtini), motyvuoti apskųstą nutartį, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, taip padarydamas esminį proceso teisės normų pažeidimą, sudarantį pagrindą naikinti apskųstą nutartį. Bylos procesiniai aspektai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas nutartyje tiesiogiai ir detaliai nepasisakė, nevertintini kaip tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas procesinis sprendimas dėl bylos esmės.
85. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamąją dalį, kaip nepagrįstus vertina kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino atitinkamų įrodymų ir taip nepasisakė dėl esminės dalies apeliacinio skundo argumentų. Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė atitinkamų įrodymų, vertintinas kaip neargumentuotas. Apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies turinys sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus, juose esančių duomenų konkurencijos atveju prioritetą suteikdamas ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) duomenims, kaip patikimesniems. Tai, kad apskųstos nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra tiesiogiai įvardytas atitinkamas byloje esantis įrodymas, savaime nereiškia, kad teismas jo nevertino. Pažymėtina, kad apskųstoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, padarė išvadą, jog ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) yra įvertinti visi duomenys ir aspektai, kuriais rėmėsi ieškovas apeliaciniame skunde, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo padarytos fakto klaidos ir atitinkamų įrodymų bei faktinių aplinkybių nepagrįsto netyrimo ir nevertinimo, kaip įrodymų šaltiniu rėmėsi apeliacinės instancijos teisme gauto naujo įrodymo – ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) – duomenimis. Nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada kasacinio skundo argumentais nėra ginčijama. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminės dalies apeliacinio skundo argumentų.
86. Remdamasi tuo, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teisės į tinkamą teismo procesą ir rungimosi principus.
87. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
88. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas netinkamas CPK 6, 183, 217 straipsnių, 324 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas, nepagrįstas žodinio bylos nagrinėjimo neskyrimas ir nesudarymas ieškovui galimybės žodžiu apklausti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme atlikusių ekspertų, atitinkamai pateikti savų argumentų dėl byloje gauto naujo įrodymo yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, turi iš naujo nagrinėti ir įvertinti įrodymus bei konstatuoti nustatytas faktines bylos aplinkybes laikydamasis CPK įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir (duomenys neskelbtini)
89. Kadangi byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą. Pažymėtina, kad kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
90. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
(duomenys neskelbtini) teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti (duomenys neskelbtini) teismui.
(duomenys neskelbtini).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
