M. G. pagal BK 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-228-511/2016

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00217-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1;

2.1.7.4; 2.4.6.4.1; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

išteisintosioms J. G. ir M. G.,

išteisintųjų gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Svajūno Kuizino ir nukentėjusiosios S. S. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžiu J. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda, M. G. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 25 MGL (941 Eur) dydžio bauda.

Priteista nukentėjusiajai S. S. solidariai iš J. G. ir M. G. 49,24 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš M. G. – 57,92 Eur turtinei žalai atlyginti, iš J. G. ir M. G. lygiomis dalimis po 800 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – J. G. ir M. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintos, nes neįrodyta, kad jos padarė šią nusikalstamą veiką.

S. S. civilinis ieškinys ir prašymas priteisti atstovavimo išlaidas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Eligijaus Gladučio pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuratūros ir nukentėjusiosios kasacinius skundus tenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. J. G. ir M. G. nuteistos už tai, kad viešoje vietoje, veikdamos bendrai, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2013 m. kovo 31 d., apie 00.05 val., naktiniame klube „Pataja“, esančiame Šiauliuose, Rūdės g. 27B, prie moterų tualeto, kitų klubo lankytojų akivaizdoje, J. G. tyčia sugriebė S. S. už dešinės rankos riešo, o M. G. – už kairės rankos riešo, suko nukentėjusiosios rankas ir tempė už jų, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir nutraukė ant riešo buvusią 100 Lt vertės apyrankę. Tęsdamos nusikalstamą veiką, apie 00.15 val. moterų tualeto patalpoje J. G. ir M. G. tyčia smogė nukentėjusiajai po vieną kartą į galvos ir žandikaulio sritį, kairį šoną, vieną kartą keliu įspyrė į kairę šlaunį, M. G. ranka sudavė į veido ir galvos sritį ir vieną kartą įspyrė į sėdmenis, po to vėl abi rankomis sudavė nukentėjusiajai dar po vieną smūgį į veido sritį, taip sukeldamos nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamos nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – nubrozdinimus dešiniame sėdmenyje, kraujosruvas kairiame šone ir kairėje šlaunyje.

Be to, M. G., tęsdama nusikalstamą veiką, apie 00.25 val. prie baro tyčia du kartus sudavė kumščiu nukentėjusiajai į veidą, nagais subraižė kaklą ir nuo kaklo nuplėšė 100 Lt vertės vėrinį, o, sugriebusi už rankinės, nuplėšė rankeną, taip padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – nubrozdinimus krūtinės kairėje pusėje ir kakle.

2. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Kuizinas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes jį priimant padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes, vertindamas įrodymus, nepagrįstai pirmenybę suteikė išteisintųjų ir joms palankius parodymus duodančių liudytojų D. A. ir L. B. parodymams, juos laikydamas nuosekliais ir patikimais, neatsižvelgdamas į tai, kad jie yra merginų draugai, jų parodymai visą laiką vienodi, lyg išmokti, tarpusavyje suderinti. Nukentėjusiosios, liudytojų O. D., N. L. parodymus teismas pripažino nepatikimais, motyvuodamas tuo, kad jie nevienodi, nenuoseklūs. Tačiau prokuroras pažymi, kad nukentėjusioji ir liudytojos D. D. bei N. R. nuosekliai teigė, kad konflikto metu prie moterų tualeto vaikinų nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl S. S. parodymus reikėtų vertinti kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas. Pasak prokuroro, nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, be to, juos patvirtina kiti ištirti įrodymai. Nors išteisintosios nurodė, kad prieš jas buvo smurtauta ir jos buvo smarkiai sumuštos, tačiau iš karto po įvykio jos niekam dėl to nesiskundė, nekvietė policijos, nesikreipė į gydymo įstaigą, joms nenustatyta jokių sužalojimų. Vėliau, kad ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl išteisintųjų sužalojimo, tačiau jis buvo nutrauktas, nesant S. S. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių. Šis prokuroro nutarimas nepanaikintas.

2.2. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas, vienpusiškai įvertinęs įrodymus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nukentėjusioji buvo sužalota klube „Pataja“ ir tai jos nurodytomis aplinkybėmis padarė Justina ir M. G.. Konflikto, kurį įžūliai elgdamosis sukėlė išteisintosios, pradžią prie moterų tualeto matė liudytojos O. D. ir N. R., kurios, gindamos S. S. nuo agresyviai nusiteikusių merginų, praleido ją į eilės priekį. Iš karto po sumušimo moterų tualeto patalpoje ir prie baro, grįžusi prie staliuko, S. S. apie tai papasakojo ten buvusioms savo draugėms, ji buvo apsiverkusi, susijaudinusi. Tada visos ėmė ieškoti tų dviejų merginų, kurias, sėdinčias prie gretimo staliuko, atpažino nukentėjusioji ir liudytoja O. D.. Tai, kad S. S. galėjo susižaloti griūdama, paneigia specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai nebūdingi griuvimui. Pasak prokuroro, skundžiamas nuosprendis yra prieštaringas, t. y. teismas, pripažindamas, kad byloje nurodytomis aplinkybėmis S. S. buvo sužalota, tačiau suabejodamas pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiąją sužalojo būtent Justina ir M. G., nepavedė prokurorui ieškoti kitų kaltininkų.

2.3. Kasaciniame skunde dėstoma BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo praktika kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2008">2K-426/2008</a>, 2K-159/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, taip pat pateikiamos nuorodos į kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzExLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-311/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-311/2009">2K-311/2009</a>, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013, kuriose fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti. Kasatorius, remdamasis šia teismų praktika ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad po konflikto prie tualeto laukusios eilėje merginos išsiskirstė, o nukentėjusioji ieškojo pagalbos, prašė liudytojos N. L. iškviesti policiją, kuri ir buvo iškviesta, kreipėsi į apsaugos darbuotojus, daro išvadą, kad dėl neteisėtų Justinos ir M. G. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis.

3. Kasaciniu skundu nukentėjusioji S. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį; pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus apmokėjimo kvitus išieškoti iš J. G. ir M. G. 633,53 Eur proceso išlaidų.

3.1. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė BPK reikalavimus atitinkantį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas priėmė naują nuosprendį, kurio išvados nepagrįstos, prieštarauja bylos duomenims, nes padarytos vienpusiškai įvertinus įrodymus. Taip teismas padarė esminius BPK 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 20 straipsnio 2–5 dalių, 324 straipsnio nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą. Nukentėjusiosios įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo surašyti nuosprendį pagal BPK taisykles, t. y. įvertinti įrodymus ir dėl jų pateikti motyvuotas išvadas.

3.2. Nukentėjusioji kasaciniame skunde nurodo kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzExLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-311/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-311/2009">2K-311/2009</a>, 2K-563/2009, 2K-136/2010, 2K-513/2010, 2K-229/2011, 2K-135/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013 dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo ir teigia, kad išteisintosios neteisėtais veiksmais, įžūliu elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir jos (nukentėjusiosios) orumą, sveikatą, laisvę bei nuosavybę. Klubo lankytojai, buvę koridoriuje prie tualeto durų, pradėjus išteisintosioms užgaulioti nukentėjusiąją, nenorėdami būti šio agresyvaus netinkamo elgesio dalyviais, pasišalino. Taigi ši situacija neabejotinai neigiamai paveikė ir kitus asmenis. Neteisėti tyčiniai agresyvūs fiziniai veiksmai truko ilgokai. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi klubo apsaugos darbuotojų parodymais, kuriuose jie teigė konfliktų, muštynių klube nepastebėję, tačiau šie liudytojai, nukentėjusiosios įsitikinimu, vengia sakyti tiesą, norėdami išsaugoti klubo reputaciją. Bylos įrodymai patvirtina, kad būtent šioje vietoje vyko neteisėti veiksmai ir tokie dviejų apsaugos darbuotojų parodymai, selektyviai pacituoti apeliacinės instancijos teismo, negali būti naudojami neigiant viešosios tvarkos ir rimties pažeidimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino, kad naktinio klubo patalpos nėra vieša vieta ir padarė nepagrįstą išvadą, kad išteisintosios nepažeidė viešosios tvarkos ir rimties.

3.3. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas lygybės įstatymui principą (BPK 6 straipsnio 2 dalis), suteikdamas privilegijas išteisintųjų asmenybėms, išskirtinai palankiai vertino jų parodymus, kaip vienintelius teisingus, nepaisydamas to, kad jų nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys, o jos parodymus vertino kritiškai ir neargumentuotai atmetė. Pasak nukentėjusiosios, viso bylos proceso metu ji davė teisingus parodymus, kad jokių neteisėtų veiksmų naktiniame klube prieš išteisintąsias neatliko, negrasino ir nesmurtavo. Šie jos parodymai nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems bylos duomenims (išskyrus išteisintųjų parodymus). Byloje nėra jokių duomenų, kad ją sumušė kiti asmenys ir kitokiomis aplinkybėmis, negu nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Priešingai negu nurodoma išteisinamajame nuosprendyje, nukentėjusiosios ir jos liudytojų parodymai yra objektyvūs, tarpusavyje nederinti, ne taip, kaip išteisintųjų ir jų liudytojų parodymai.

3.4. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų apie J. G. ir M. G. padarytus nusikalstamus veiksmus, nes nėra tiesioginių įvykio liudininkų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios teiginius apie užpuolimą, sumušimą ir padarytą žalą. Pagal teismų praktiką nedraudžiama kaltę įrodinėti netiesioginiais įrodymais. Apie kasatorės sumušimą ir daiktų sugadinimą patvirtino su ja klube buvusios draugės ir vėliau jai padėjęs jos sutuoktinis D. S. (apie jo parodymus apeliacinės instancijos teismas apskritai neužsiminė), taip pat specialisto išvada, kuri patvirtina sužalojimų padarymą nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Visi šie įrodymai, kasatorės įsitikinimu, turėjo būti susieti į loginę grandinę ir vertinti kaip visuma. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė spėlionėmis paremtą išvadą, kad ji galėjo būti sužalota kitų asmenų. Apie jos sumušimą teismui duomenis pateikė byloje apklausti liudytojai, teismo medicinos specialistas, jų teiginiai nepaneigti. Taigi apeliacinės instancijos teismas, netinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė subjektyvias, objektyviais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas.

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. Kuizino ir nukentėjusiosios S. S. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK reikalavimų laikymosi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

5. Prokuroro ir nukentėjusiosios S. S. skundo esminiai argumentai grindžiami tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 2–5 dalių reikalavimus, nepagrįstai suteikdamas pirmenybę išteisintųjų ir joms palankiems liudytojų parodymams, neatsižvelgė į nukentėjusiosios ir jos versiją patvirtinančius įrodymus, įrodymų nesusiejo į logišką seką. Nukentėjusioji kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, tokiu įrodymų vertinimu suteikdamas privilegijas išteisintųjų asmenybėms ir išskirtinai palankiai vertindamas jų parodymus, pažeidė lygybės įstatymui principą (BPK 6 straipsnio 2 dalį), be to, nesilaikė nuosprendžio surašymo reikalavimų dėl įrodymų pateikti motyvuotas išvadas. Kasatoriai taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 284 straipsnio 1 dalį, aiškindamas, jog nebuvo pažeista viešoji tvarka.

5.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

5.2. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai (BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir priimamų sprendimų argumentavimu.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys).

5.4. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, nešališkai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir pašalinti kilusias abejones dėl J. G. ir M. G. kaltės įrodytumo, atliko įrodymų tyrimą, apklausdamas abi išteisintąsias, nukentėjusiąją S. S., liudytojus D. A., L. B., O. D., N. L.. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išteisinamajame nuosprendyje atliko šių parodymų analizę, juos gretino su kitais įrodymais, vertino parodymų nuoseklumo, vienų įrodymų atitikimo kitiems požiūriu, bylos duomenų kontekste įvertino ir specialisto išvadą, taigi įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek jų visumą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bylos faktinių aplinkybių įvertinimą, pateikė motyvus, kodėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir kodėl juos vertina kitaip. Teisėjų kolegija, nagrinėdama kasacinius skundus dėl apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimo, BPK 20 straipsnio 1–5 dalių reikalavimų pažeidimo nenustatė. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas išteisintųjų M. G. ir J. G. parodymus vertino kaip nuoseklius ir nesivadovavo nukentėjusiosios S. S. pateikta įvykio versija, dar nereiškia, kad pažeistas lygybės įstatymui principas (BPK 6 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia, kad teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis tuo, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, išsilavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Nenustatyta, kad teismas kuriai nors šaliai būtų teikęs privilegijų dalyvaujant įrodymų tyrime ar naudojantis kitomis procesinėmis teisėmis; apeliacinės instancijos teismo nuosprendis grindžiamas teisiniais argumentais, o ne pirmenybės suteikimu pagal kurį nors iš išvardytų kriterijų.

5.5. Kasatorių nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nebuvo viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio 1 dalis), iš esmės taip pat grindžiamas įrodymų vertinimu. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes tarp klubo lankytojų kilo asmeninio pobūdžio konfliktas dėl pirmenybės patekti į tualetą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nebuvo surinkta įrodymų, kad dėl konflikto sutriko klubo veikla, kad pašaliniai asmenys būtų pasijutę pažeminti ar šokiruoti; teismas rėmėsi klubo apsaugos darbuotojų, kurių pareiga užtikrinti tvarką vakaro metu, paaiškinimais. Pagal šias apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, nesant būtinojo BK 284 straipsnio 1 dalies požymio – padarinių, t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo, kilusio konflikto nebuvo pagrindo kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

6. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Svajūno Kuizino ir nukentėjusiosios S. S. kasacinius skundus.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Armanas Abramavičius

Eligijus Gladutis