Bylos Nr. 1S-3-334/2024
Teisminio proceso Nr.1-07-1-00308-2014-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.13; 2.5.18; 2.5.19
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. sausio 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas dėl teistumo panaikinimo,
n u s t a t ė :
1. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-771/2015 R. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas R. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. ir laikyta, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 100 MGL (3766 Eur). Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. spalio 22 d. Bausmė įvykdyta 2022 m. gegužės 25 d.
2. 2023-11-20 nuteistasis R. J. pateikė prašymą dėl teistumo panaikinimo, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi šis nuteistojo R. J. prašymas nebuvo patenkintas.
3. Nesutikdamas su apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis R. J. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-11-30 nutartį (T-1302-1082/2023) ir tenkinti prašymą - panaikinti R. J. teistumą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-23 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-771/2015. Taip pat prašo išsireikalauti susipažinimui iš antstolio S. R. vykdomąją bylą dėl piniginės baudos išieškojimo iš nuteistojo R. J. baudžiamojoje byloje 1-80-771/2015.
4. Skunde teigiama, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-23 nuosprendžiu paskirta bauda -120 MGL, sumokėta ir vykdomoji byla užbaigta 2022-05-26. Šiuo metu suėjo daugiau nei 1 metai 6 mėnesiai po bausmės atlikimo, todėl jis turi teisę teismo prašyti panaikinti jam teistumą. R. J. nurodo, kad yra dirbantis, gyvenamojoje vietoje jokių nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio nėra registruota ir šiuo metu siekia gauti leidimą šaunamajam ginklui tiek dėl darbinės veiklos, tiek ir dėl medžioklės, tačiau dėl esamo teistumo, jam to padaryti nepavyksta. Anot R. J., Panevėžio apylinkės teismas neįsigilino į jo prašymo turinį ir jo paaiškinimus žodžiu teisme, kad visos piniginės baudos negalėjo sumokėti dėl antstolio veiksmų, t. y. atsiuntė patvarkymą sumokėti 350 Eur, bei dėl jo individualios įmonės bankroto buvusio įsiskolinimo, taip pat ir jo asmeninių skolų išieškojimo dėl bankrutavusios įmonės. Nors apylinkės teismas nurodė, kad jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo teiginius dėl antstolio klaidos, jis nepateikė, tačiau R. J. nurodo, kad teismas pats turėjo būti aktyvus ir aiškintis aplinkybes išsireikalaudamas vykdomąją bylą iš antstolio, o to nepadaręs, teismas nukrypo nuo įrodinėjimo principų baudžiamajame procese. Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai vertina ir aplinkybes dėl 2020 metų administracinių nuobaudų, kadangi baudos sumokėtos, administracinis baustumas išnykęs, o naujų nuobaudų neturi. R. J. teigimu, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo laiką 2014 metais, nuosprendžio priėmimo laiką 2015 metais ir prašymo dėl teistumo panaikinimo laiką 2023 metais, akivaizdu, kad 8-9 metų laikotarpio pakanka asmens vertinimui, tame tarpe ir dėl asmens galimo pakartotinio recidyvo. Tokio laikotarpio pakanka nuteistajam dėl jo teisių, susijusių su teistumo sukeliamomis pasekmėmis, ribojimo.
5. Atsiliepimu į nuteistojo R. J. skundą, Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Pačebutas nesutinka su skunde išdėstytais reikalavimais ir prašo nuteistojo R. J. skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-771/2015 R. J. pripažintas kaltu pagal BK 226 str. 2 d. Ši nusikalstama veika priklauso apysunkių nusikaltimų kategorijai, o R. J. yra atlikęs ne mažiau kaip pusė teistumo termino (1 metai 6 mėn. po baudos sumokėjimo), todėl sutiktina, kad nuteistasis atitinka įstatyme nustatytą formaliąją sąlygą, kuriai esant gali būti svarstomas pateiktas prašymas panaikinti teistumą. Tačiau prokuroro teigimu, manyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės prevenciniai tikslai jau pasiekti ir R. J. tikslinga panaikinti teistumą, nėra pagrindo. Šiuo atveju prokuroras pažymi, kad R. J. ne kartą baustas administracine tvarka, administraciniai nusižengimai padaryti po įsiteisėjusio nuosprendžio, kai bausmė buvo neatlikta ir teistumas neišnykęs, o tai rodo jo nepakankamai atsakingą požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi, ką teismas visiškai pagrįstai įvertino, kaip R. J. asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes. Nors R. J. tvirtina, kad jis negalėjo sumokėti visos sumos dėl antstolio klaidos ir prašo išsireikalauti iš antstolio S. R. vykdomąją bylą dėl piniginės baudos išieškojimo iš nuteistojo R. J. baudžiamojoje byloje 1-80-771/2015, tačiau prokuroras mano, kad tai nedaryti nėra pagrindo, juo labiau, kad ir pats nuteistasis R. J. pripažino, jog paskirtos baudos ilgai negalėjo sumokėti dėl kitų jo įsiskolinimų, susijusių su įmonės bankrotu. Kitų duomenų, pagrindžiančių R. J. pateiktus žodinius paaiškinimus, kad antstolis suklydo ir dėl jo veiksmų jis negalėjo gauti leidimo šaunamajam ginklui turėti, nėra pateikta. Galiausiai prokuroras nurodo, kad R. J. teigia, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) verslo plėtros vadovu, taip pat yra (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas bei direktorius ir teikiant saugos paslaugas jam reikalinga turėti šaunamuosius ginklus. Tačiau prokuroras pažymi, kad įmonės akcininkas nėra įmonės darbuotojas, kuris teikia saugos paslaugą, todėl argumentas, kad darbui reikalingas šaunamasis ginklas yra nepagrįstas. Tuo tarpu R. J. siekis turėti ginklą medžioklei laikytinas pramoginio pobūdžio ir nesudaro pagrindo panaikinti teistumą.
6. Nuteistojo R. J. skundas atmetamas
7. Aukštesnės instancijos teismas patikrinęs skundžiamos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs nuteistojo R. J.skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas atitinkamų baudžiamojo proceso nuostatų, netenkino nuteistojo prašymo dėl teistumo panaikinimo. Naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nuteistojo skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.
8. BK 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Iš BK 97 straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis).
9. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam R. J.panaikinti teistumą, kadangi yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Tačiau, kitų aplinkybių visuma vis tik nėra pakankama BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymui.
10. Kaip matyti, nuteistasis R. J. skunde akcentuoja dėl teistumo patiriamas neigiamas pasekmes jo darbinės veiklos aspektu, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad dėl teistumo fakto nuteistasis šiuo metu patirtų itin neigiamų darbinės veiklos suvaržymų (neturėtų galimybės dirbti ir kt.). Skunde nurodoma, ir tai patvirtina bylos duomenys, kad šiuo metu nuteistasis R. J. dirba UAB (duomenys neskelbtini). Be to, nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas bei direktorius ir, kad teikiant saugos paslaugas jam reikalinga turėti šaunamuosius ginklus. Visgi, iš išrašo apie asmens darbovietę, gautą iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad R. J. nuo 2023-09-22 dirba UAB (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų, kad jis būtų susijęs su UAB (duomenys neskelbtini), nėra. Nors R. J. teigia, kad jis yra šios įmonės akcininkas, tačiau šiuo aspektu pažymėti, kad įmonės akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, turintis akcijų tam tikroje akcinėje bendrovėje (ar uždaroje akcinėje bendrovėje). Pagrindinės akcininkų pareigos: sumokėti visus priklausančius mokesčius, įstatymų nustatyta tvarka pranešti apie peržengtas akcijų paketo ribas, daugiau teisių bei pareigų akcininkams gali būti priskirta konkrečios įmonės įstatuose. Taigi, vien tai, kad R. J. yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, nereiškia, kad jis yra įmonės darbuotojas, kuris teikia saugos paslaugą. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad R. J. atlieka saugos paslaugą ir būtent dėl to jam reikalingas šaunamasis ginklas nėra. Todėl daryti išvadą, jog teistumo faktas nuteistojo darbinei veiklai turi neigiamos įtakos, nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu nuteistojo siekis turėti ginklą medžioklei, nepriklausomai nuo tokį poreikį lemiančių priežasčių, negali būti laikoma pakankama BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytos išimties – teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo – taikymui. Nepritartina tokiai praktikai, kai teistumas panaikinamas siekiant pagerinti nuteistojo gyvenimo kokybę, todėl šie nuteistojo skundo motyvai, jokios reikšmės teistumo panaikinimui šiuo konkrečiu atveju neturi.
11. Nors nuteistasis R. J. skunde teigia, jog teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su antstolio padaryta klaida, dėl kurios jis ir nesumokėjo visos paskirtos baudos, taip pat teismas sureikšmino administracinius nusižengimus, padarytus 2020 m., už kuriuos paskirtos baudos sumokėtos, administracinis baustumas išnykęs, tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokiu pateikiamu R. J. asmenybės ir jo įvykdytų priešingų teisei veikų vertinimu nesutinka.
12. Pabrėžtina tai, kad būtent išimtinai nepriekaištingas asmens elgesys visą teistumo laikotarpį leidžia spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą, o tuo pačiu – ir bausmės tikslų nuteistojo atžvilgiu pasiekimą. Šiuo atveju neatsakingas ir lengvabūdiškas R. J.elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu neteikia pagrindo išvadai, jog yra pagrindas sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Gi iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad R. J. ne kartą baustas administracine tvarka. 2020 m. gegužės 12 d. R. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 str. 2 d., 417 str. 3 d., 415 str. 1 d., 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 415 str. 2 d. ir už tai, jis buvo nubaustas 300 Eur bauda (sumokėta 2020-06-18). Tačiau praėjus vos mėnesiui laiko, R. J. 2020 m. birželio 13 d. vėl padarė analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus - ANK 432 str., 1 d., 424 str. 2 d., už ką jis buvo nubaustas 350 Eur bauda (sumokėta 2021-02-26). Taigi, nors R. J. teigia, kad baudos sumokėtos, administraciniai baustumai išnykę, tačiau įvertinus jų pobūdį (administraciniai nusižengimai padaryti bausmės atlikimo metu, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti automobilį, jį vairavo, tačiau už pirmą nusižengimą paskirta nuobauda įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir antrą kartą padarė panašų nusižengimą, nusižengimai padaryti per trumpą laiką), bei skaičių (vienu metu padaryti net keli administraciniai nusižengimai) leidžia spręsti apie asmens nepakankamai atsakingą požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir sąmoningą jų ignoravimą. Šios aplinkybės, vertinant kompleksiškai su kitais R. J. charakterizuojančiais duomenimis (Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-23 nuosprendžiu paskirta bauda sumokėta tik 2022-05-25, paskirtas administracines nuobaudas taip pat sumokėjo praėjus kuriam laikui) rodo jo nenorą prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, o toks R. J.elgesys vienareikšmiškai nėra suderinamas su galimybe sutrumpinti jam teistumo laiką arba jį panaikinti.
13. Atsakant ir tuo pačiu atmetant nuteistojo R. J. skundo argumentus, susijusius su antstolio klaida, dėl kurios, pasak nuteistojo, jis taip ilgai nesumokėjo minėtu nuosprendžiu paskirtos baudos, pabrėžtina, kad R. J. neabejotinai buvo žinoma Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta ir, į bausmės laiką įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nustatyta likusi nesumokėta baudos dalis, t. y. 3 766 Eur. Todėl vien tai, kad galimai antstolis atsiuntė patvarkymą, nurodant sumokėti kitokią sumą nei nurodyta minėtame nuosprendyje, niekaip nepaneigia nuteistojo R. J. pareigos sumokėti visą paskirtą baudą. Be kita ko, kaip nurodė prokuroras, antstolių informacinės sistemos išrašas patvirtina, kad R. J. turi ir daugiau įsiskolinimų, yra dvi neužbaigtos vykdomosios bylos civilinėse bylose, kurių vykdymas pradėtas po priimto Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-23 nuosprendžio (vienos vykdomosios bylos pradžia 2017-06- 09, o kitos vykdomosios bylos pradžia 2019-07-11), o tai rodo, kad visos paskirtos baudos R. J. negalėjo sumokėti ne dėl antstolio veiksmų, kaip teigia nuteistasis, o dėl kitų jo įsiskolinimų, susijusių su įmonės bankrotu (bauda sumokėta praėjus 6 metams po nuosprendžio įsiteisėjimo).
14. Taigi, nors nagrinėjamu atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam R. J.panaikinti teistumą, tačiau įvertinus kitas aukščiau aptartas aplinkybes daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti, nėra pagrindo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu nuteistajam panaikinti teistumą netikslinga.
15. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi nuteistojo R. J.prašymas panaikinti teistumą netenkintas teisėtai ir pagrįstai, todėl naikinti šią nutartį, remiantis skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsnio 1 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r i a :
R. J.skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Danutė Švitinienė
