Bylos Nr. 1S-172-958/2023
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00345-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NU T A R T I S
2023 m. gruodžio 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Latožienė,
sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,
dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė S. V. gynėjui Irmantui Ruželei,
(proceso dalyvių dalyvavimas užtikrintas naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis)
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė S. V. gynėjo Irmanto Ruželės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023-12-05 nutarties, ir
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apygardos teismo 2015-01-26 nutartimi S. V., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 259 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).
2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-17 nutartimi stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis pakeistas į sustiprinto stebėjimo sąlygas, o to paties teismo 2016-07-26 nutartimi sustiprinto stebėjimo sąlygos pakeistos į bendro stebėjimo sąlygas, kurios tęsiamos iki šiol. Paskutinį kartą pratęstos Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023-05-16 nutartimi.
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023-12-05 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tenkintas (duomenys neskelbtini) teikimas pratęsti S. V. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini).
4. Panevėžio apygardos teisme gautas S. V. gynėjo I. Ruželės skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023-12-05 nutartį ir priimti naują nutartį – S. V. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
5. Nurodo, kad S. V. priverstinis gydymas ribojant laisvę taikomas beveik 9 metus, o laisvė suvaržyta nuo veikos padarymo - beveik 10 metų. Per šį laikotarpį priverstinio gydymo režimas galiausiai pakeistas į bendro stebėjimo sąlygas. Ligoninės atstovė patvirtino, kad geresnių rezultatų stacionariu gydymu pasiekti nebesitikima. S. V. psichinė liga buvo pakankamai greitai medikų suvaldyta, jos psichinė būklė yra pagerėjusi ir stabili.
6. Atkreipia dėmesį į esminį prieštaravimą, kad S. V. siūlomas ambulatorinis gydymas persikeliant gyventi į socialinės globos namus, nurodant, kad ambulatoriniam gydymui ji pagal savo sveikatos būklę jau yra tinkama. Tačiau visiškai priešingai S. V. psichinė būklė yra apibūdinama, kai kalbama apie ambulatorinį gydymąsi pagal savo gyvenamąją vietą.
7. Pažymi, kad S. V. turi butą (duomenys neskelbtini). Gydymąsi ambulatorinėmis sąlygomis įsipareigoja prižiūrėti ir kontroliuoti jos (duomenys neskelbtini), kuris pagal į bylą pateiktus duomenis sugebės vykdyti įsipareigojimą padėti (duomenys neskelbtini) gydytis ambulatorinėmis sąlygomis lydėdamas ją pas medikus, stebėdamas paskirtų vaistų suvartojimą, psichinės būklės galimus svyravimus ir jiems esant informuodamas medikus dėl gydymo korekcijų ir pan.
8. Nesutinka su teismo išvada, kad suinteresuotas asmuo rodo nepakankamą požiūrį į S. V. keliamą socialinį pavojingumą. S. V. agresyvaus, destruktyvaus elgesio nestebėta, ji lanko užimtumą, tariamai jos girdimi balsai neįtakoja jos elgsenos, todėl socialinio pavojingumo vertinimo prasme nėra aktualūs.
9. Mano, kad teikime nepagrįstai nurodoma, kad S. V. yra nekritiška ligai. Pasisakydama šiuo klausimu, ligoninės atstovė nurodė naują, rašytinėje medžiagoje nesančią aplinkybę, kad S. V. kartą išreiškė nenorą vartoti vaistus, nors, anot atstovo, tai patvirtinančių duomenų nėra.
10. Iš dalies sutinka su teikimo argumentais, kad S. V. socialinė adaptacija sutrikusi, jai reikalinga struktūruota aplinka. Mano, kad šiuo aspektu yra svarbus suinteresuoto asmens vaidmuo, kuris jau iš anksto rūpinasi (duomenys neskelbtini) gydymosi galimybėmis jai išėjus iš (duomenys neskelbtini).
11. Teismas nepagrįstai teigia, kad S. V. grįžimas į šeimos aplinką, kai labai sunki veika padaryta prieš artimą giminaitį, yra reikšminga aplinkybė sprendžiant ambulatorinio gydymosi paskyrimą. Pažymi, kad S. V. grįžtų ne į tą pačią vietą, kur padarytas nusikaltimas. Be to, suinteresuotas asmuo įvykio metu šeimoje realiai negyveno, tad nėra pagrindo teigti, kad S. V. grįžtų į tą pačią aplinką.
12. Mano, kad S. V. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs ir izoliacijos nuo visuomenės nebereikalauja, jos teisės skundžiama nutartimi yra suvaržytos labiau nei būtina pasiekti priverčiamosios medicinos priemonės tikslus, todėl teismo priimta nutartis yra neteisėta ir naikintina, priimtinas naujas sprendimas.
13. Teismo posėdžio asmens, kuriam taikoma priverčiamoji priemonė, S. V. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.
Skundas atmetamas.
14. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė S. V. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas byloje esančius duomenis vertino tinkamai, atsižvelgdamas į tai, kad S. V. psichikos būklė šiuo metu dar nėra pakankamai stabili, jos socialinis pavojingumas nepakankamai sumažėjęs, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pagrindo nėra.
15. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
16. Spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, teismas įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
17. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs S. V. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jos socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Apygardos teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti ne tik šia išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, tačiau kartu ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi.
18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo S. V. pagrįstai atsižvelgė į Komisijos (duomenys neskelbtini) medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad stebimu laikotarpiu S. V. psichinė būsena išlieka be žymesnės dinamikos, išlieka ryški (duomenys neskelbtini). Skyriuje ji atsiribojusi, paskendusi savo liguistuose išgyvenimuose. Prasmingas kontaktas apsunkintas, negirdi, kas jos klausiama, kalba tą patį, klausia to paties. Mąstymas paralogiškas, nenuoseklus. Emocijos neadekvačios. Ji nekritiška. Socialinė adaptacija sutrikusi. Elgesys neadekvatus.
19. Skundu prašoma taikyti S. V. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nurodant, kad jos socialinis pavojingumas yra sumažėjęs ir izoliacijos nuo visuomenės nereikalauja, o jos gydymą ambulatorinėmis sąlygomis padės užtikrinti (duomenys neskelbtini), kuris teismui nurodo, kad netoli gyvenamosios vietos yra psichikos sveikatos stacionaras, kur (duomenys neskelbtini) bus užtikrintas tiek medikamentinis gydymas, tiek psichologo pagalba.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės nėra pagrindas skundą tenkinti. Iš pateiktų duomenų matyti, kad S. V. yra būtinas nepertraukiamas medikamentinis gydymas. Priešingai nei skunde interpretuojamas išvadoje atliktas D. V. būklės vertinimas, teigti, kad jos būklė yra gerėjanti visgi nėra pagrindo. Išvadoje aiškiai nurodoma, kad ligonė kalba monologu, į užduotus klausimus lyg ir nereaguoja. Jos psichinė būsena nerimastinga, įsitempusi, ji nekritiška ligai, jai reikalinga pastovi priežiūra, jos elgesys neadekvatus, iš jo galima įtarti aktyvią psichoprodukciją – haliucinacijas, susikalbėjimą per atstumą ir pan. Pati S. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog girdi balsus, kurie jos teigimu neskatina daryti blogų darbų nei sau, nei kitiems. Tačiau iš Vilniaus apygardos teismo 2015-01-26 nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. M1-204-211/2015 matyti, kad S. V. nusikalstamą veiką prieš (duomenys neskelbtini) padarė vėl gi „skatinama balsų“, o šiai dienai teigia, kad išgirdusi balsus iškart skambina tėvui.
21. Taip pat reikšmingi (duomenys neskelbtini) atstovės pastebėjimai, kad ji kartais atsisako vartoti vaistus, o jos būklės stabilumui užtikrinti svarbus jų nepertraukiamas jų vartojimas, struktūrizuota aplinka. Be to, prieš 2 mėnesius iki kreipimosi į teismą, S. V. pastebėtas ligos paūmėjimas. Neadekvačią būseną – galimą balsų girdėjimą patvirtina ir toks besikartojantis elgesys – ausų užsikimšimas, kai tik LOR gydytojo pagalba pavyksta pašalinti tokius svetimkūnius.
22. Nors priverčiamoji medicinos priemonė S. V. taikoma pakankamai ilgą laiką, tačiau aptartų duomenų pagrindu daryti patikimas išvadas dėl jos psichinės būklės stabilumo ir socialinio pavojingumo sumažėjimo iki tiek, kad jai būtų galima toliau taikyti švelnesnes priverčiamąsias medicinos priemones, nėra galimybės.
23. Pats suinteresuotas asmuo patvirtino, kad su (duomenys neskelbtini) ryšys buvo nutrūkęs, ir jis jaučia kaltę, kad ją paliko ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Teismui pateikė dokumentus, kad dirba (duomenys neskelbtini)), t.y. vykdo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) darbo sutartis su juo nutraukta. Įstaigos atstovė patvirtino, kad tėvas įstaigoje lankėsi ir dukters būseną su medikais aptarė tik vieną kartą. O teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad šalia gyvenamosios vietos yra psichikos sveikatos stacionaras, kuriame žmogus praleidžia visą dieną ir jis dėl (duomenys neskelbtini) priėmimo į šią įstaigą yra susitaręs.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia suinteresuoto asmens G. V. pozicija visgi nepatvirtina jo pasiruošimo ir realių galimybių (pavyzdžiui, vėl pradėjus dirbti) pilnai pasirūpinti sudėtingos psichinės būklės (duomenys neskelbtini). Vien suinteresuoto asmens dedamos pastangos aptariamu klausimu nesudaro pagrindo spręsti, jog bus užtikrinta tinkama S. V. elgesio kontrolė ir ambulatorinis gydymas, jo tęstinumas, atsižvelgiant ir į jos pačios menkas galimybes pasirūpinti savimi dėl diagnozuotos ligos. Juolab, kad jokių įrodymų, kad jo minimoje įstaigoje gali būti gydomas tokios būsenos asmuo jis nepateikė.
25. Skunde dėstomos aplinkybės, kad asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės turi nekilnojamojo turto, ar, kad jis grįžtų į kitą socialinę aplinką nei iki nusikalstamos veikos padarymo, nesuponuoja vertinimo, kad asmens pavojingumas sau ir aplinkiniams yra pakankamai sumažėjęs.
26. Šiuo atveju nėra sprendžiamas S. V. perkėlimo į kitą įstaigą klausimas, todėl argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo nepasisakant dėl ambulatorinio gydymo globos namuose, prieštaringumo skundo reikalavimui taikyti tokį gydymą pagal gyvenamąją vietą, vertintini kaip nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku.
27. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti S. V. šiuo metu dar reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir apylinkės teismas. Tokio gydymo pakeitimas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis šiuo metu neturėtų teigiamos įtakos S. V. sveikatai.
28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi S. V. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023-12-05 nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
n u t a r i a :
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė S. V. gynėjo Irmanto Ruželės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023-12-05 nutartį.
Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Kristina Latožienė
