L. M. pagal BK 300 str. 2 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-263-697/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47626-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.3.2.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistajai L. M.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistosios L. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria L. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Dėl šių veikų L. M. išteisinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

Pakeista nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, buvo paskirta subendrinta bausmė – 60 parų arešto ir 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda, panaikinant nuorodą į BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir paliekant subendrintą bausmę – 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu, paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu L. M. nuteista pagal BK:

300 straipsnio 2 dalį – 50 parų arešto,

300 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto,

182 straipsnio 1 dalį (veika prieš UAB „Tele2“) – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 3 dalį (veika prieš UAB „Bitė Lietuva“) – 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda,

182 straipsnio 1 dalį (veika prieš banką,,AS Inbank filialas“) – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinus bausmes paskirta 60 parų arešto ir 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 60 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant L. M. neišeiti iš namų nuo 6.00 val. iki 23.00 val.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas F. D., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios, prašiusios kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, veikdama kartu su F. D., apgaule savo ir jo naudai įgijo svetimą, UAB „Tele2“ priklausantį 1028,92 Eur vertės turtą: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytoje vietoje F. D. perdavė suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. T. vardu, su F. D. nuotrauka, šią tapatybės kortelę, kaip jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, L. M. nurodymu F. D. 2020 m. rugpjūčio 14 d. apie 11.10 val. UAB „Tele2“ salone, esančiame Savanorių pr. 346, Kaune, pateikė darbuotojai ir, taip ją suklaidinęs, sudarė su UAB „Tele2“ sutartį Nr. 2.44-66820534-67195 dėl judriojo ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią buvo prijungtas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir lizingo būdu įgijo 1028,92 Eur vertės telefoną,,Apple iPhone 11 Pro 64 GB“; tą pačią dieną įgytą telefoną F. D. perdavė L. M..

2. L. M. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad, veikdama kartu su F. D., apgaule savo ir jo naudai įgijo svetimą, UAB „Bitė Lietuva“ priklausantį 198 Eur vertės turtą: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytoje vietoje F. D. perdavė suklastotus dokumentus su R. T. asmens duomenimis: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su F. D. nuotrauka, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 metų pajamų mokesčio deklaraciją, šiuos dokumentus L. M. nurodymu F. D. 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 10.24 val. UAB „Bitė Lietuva“ salone, esančiame Vytauto g. 18-2, Prienuose, pateikė darbuotojai ir, taip ją suklaidinęs, su UAB „Bitė Lietuva“ sudarė sutartį Nr. new/322494/2020 dėl judriojo ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią buvo prijungtas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir lizingo būdu įgijo 198 Eur vertės telefoną „Huawei P30 Lite 128 GB DS Midnight Black (MAR – LX1A)“; tą pačią dieną įgytą telefoną F. D. perdavė L. M..

3. L. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, veikdama kartu su F. D., apgaule savo ir jo naudai įgijo svetimą bankui „AS Inbank filialas“ priklausantį 1698,73 Eur vertės turtą: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytoje vietoje F. D. perdavė suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. T. vardu su F. D. nuotrauka, kaip jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, šią tapatybės kortelę L. M. nurodymu F. D. 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 16.19 val. UAB „Krinona“ parduotuvėje, esančioje Jonavos g. 60, Kaune, pateikė banko „AS Inbank filialas“ partnerės UAB „Krinona“ darbuotojai ir, taip ją suklaidinęs, su banku „AS Inbank filialas“ sudarė tikslinės paskolos sutartį Nr. KHH008020SRPA, pagal kurią jam buvo suteiktas 1698,73 Eur dydžio vartojimo kreditas prekėms – elektriniam paspirtukui „Beaster Scooter BS10, 2000 W, 60 V 26 Ah“ ir epiliatoriui „Panasonic ESEL9AS503“ įsigyti. Tą pačią dieną įgytą elektrinį paspirtuką ir epiliatorių F. D. perdavė L. M..

4. L. M. pagal BK 300 straipsnio 1 ir 2 dalis buvo išteisinta dėl to, kad:

4.1. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su F. D. nuotrauka, įrašydama R. T. anketinius duomenimis, ir šią tapatybės kortelę ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytoje vietoje perdavė F. D.;

4.2. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrus dokumentus – nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 metų pajamų mokesčio deklaraciją su R. T. asmens duomenimis – ir šiuos dokumentus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytoje vietoje perdavė F. D..

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad L. M. pagal byloje pareikštą kaltinimą dėl BK 300 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų nusikaltimų padarymo nuteista nepagrįstai, nes byloje nėra objektyvių duomenų, patikimai įrodančių, kad L. M. suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus, t. y. neįrodyta, kad savo veiksmais ji realizavo vieną iš BK 300 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtį sudarančių alternatyviųjų požymių – pagamino netikrą dokumentą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

6. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Žukauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 300 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai. Apeliacinės instancijos teisme buvo esmingai pažeistos BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimą iš esmės skirtingomis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Šiuo atveju, net ir nesant prokuroro apeliacinio skundo ar prašymo keisti kaltinimą, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 256 straipsnio), manydamas, kad yra pagrindas keisti kaltinimą (jame nurodytas veikos faktines aplinkybes ar jos kvalifikavimą), turėjo spręsti dėl to BPK nustatyta tvarka tinkamai pranešęs kaltinamajam, jo gynėjui, kitiems bylos dalyviams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015).

6.2. Nors byloje ir neįrodytas netikro dokumento pagaminimo faktas, tačiau BK 300 straipsnio dispozicijoje yra nurodytos ir kitos alternatyvios veikos, užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę, t. y. žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad L. M. žinojo, jog savo namuose laiko netikrus, suklastotus dokumentus su R. T. duomenimis, juos perdavė F. D. siekiant sukčiavimo būdu įgyti svetimą turtą – taigi L. M. savo namuose laikė jai žinomai netikrus dokumentus ir juos realizavo pateikdama dokumentus bendrininkui. Iš veikos mechanizmo akivaizdu, kad šiuo atveju sukčiavimas be suklastoto dokumento laikymo ir realizavimo nebūtų atskleistas, kadangi toks yra šios nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas.

6.3. Net jei apeliacinės instancijos teismas ir padarė išvadą, kad byloje esamų duomenų nepakanka L. M. kaltei pagrįsti dėl netikro dokumento pagaminimo ir (ar) tikro dokumento suklastojimo, matydamas, jog byloje esama kitų duomenų apie žinomai netikro ir (ar) žinomai suklastoto dokumento laikymą ir realizavimą, šis teismas savo iniciatyva privalėjo imtis priemonių ir veiksmų, siekdamas pašalinti byloje esamus neatitikimus, t. y. šiuo konkrečiu atveju kelti klausimą dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimo, apie tai pranešdamas proceso dalyviams, ko nepadarė ir pirmosios instancijos teismas. Teismas privalo būti teisingas, ir byloje esančios akivaizdžios spragos, kurios gali lemti neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, apeliacinio teismo negali būti paliktos.

6.4. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014), tačiau, kai to neprašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, kaltinimo keitimas apeliacinės instancijos teisme neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-327-788/2017). Skundą padavusios nuteistosios L. M. padėtis šiuo atveju nebūtų pasunkinta, nes nesikeistų nei nusikalstamos veikos kvalifikacija, nei sankcija už padarytą nusikaltimą, t. y. kaltinime būtų pakeistos tik BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje kriminalizuotos alternatyvios šio nusikaltimo padarymo veikos, t. y. vietoj netikro dokumento pagaminimo pakeičiant į netikro dokumento laikymą ir realizavimą, o teisinis vertinimas nesikeistų.

6.5. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir netinkamai motyvavo procesinį sprendimą (BPK 332 straipsnio 3, 7 dalys). Padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą, dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 300 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties ir kaltinimo keitimo

8. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

9. Pagal BK 300 straipsnio 1 ir 2 dalis L. M. buvo kaltinama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su F. D. nuotrauka, įrašydama R. T. anketinius duomenimis, ir šią tapatybės kortelę ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytoje vietoje perdavė F. D.. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrus dokumentus – nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 metų pajamų mokesčio deklaraciją su R. T. asmens duomenimis – ir šiuos dokumentus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytoje vietoje perdavė F. D..

10. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nebuvo įrodyta, jog L. M. suklastojo dokumentus, kurie buvo panaudoti sukčiavimo veikoms daryti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra patikimų įrodymų, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, kuriais remiantis būtų galima daryti bylos duomenimis pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, jog kaltinime nurodytus dokumentus, pati pagamindama, suklastojo L. M..

11. Kasaciniu skundu prokuroras neginčija šios teismo išvados (t. y. kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog minėtus dokumentus suklastojo būtent L. M.). Tačiau skunde prokuroras nurodo, kad BK 300 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis ir byloje surinkti įrodymai patvirtina bei leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad L. M. žinojo, jog savo namuose laiko netikrus, suklastotus dokumentus su R. T. duomenimis, ir suklastotą dokumentą realizavo, perduodama jį savo bendrininkui F. D.. Šiuo pagrindu, pasak prokuroro, L. M. pateikto kaltinimo aplinkybes teismas turėjo pakeisti, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis.

12. L. M. nuteista už tris nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis už tai, kad, bendrininkaudama su F. D., apgaule įgijo svetimą turtą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, L. M. perdavė suklastotą dokumentą F. D., o pastarasis šį dokumentą panaudojo pateikdamas įmonių atstovams, tokiu būdu juos suklaidindamas dėl savo asmens ir taip ne savo vardu sudarydamas sutartis dėl prekių įgijimo. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento panaudojimas yra vienas iš galimų sukčiavimo būdų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2013, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019). Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Taigi, suklastoto dokumento perdavimas bendrininkui F. D. (realizavimas) ir šio dokumento panaudojimas pateikiant jį atsakingiems asmenims šiuo atveju vertintini kaip sukčiavimo mechanizmo dalis (apgaulės panaudojimo būdas), ir, vadovaujantis minėta praktika, atskirai pagal BK 300 straipsnį tokia veika neturi būti kvalifikuojama.

13. Kaip jau buvo minėta, prokuroras sutinka dėl L. M. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų suklastojimo, tačiau prokuroro skunde keliamas klausimas dėl suklastotų dokumentų laikymo L. M. dispozicijoje ir apeliacinį skundą nagrinėjusio teismo pareigos, išteisinus L. M. dėl dokumentų suklastojimo, pakeisti L. M. pareikštą kaltinimą ir pagal pakeistą kaltinimą pripažinti nuteistąją kalta dėl suklastotų dokumentų laikymo. Šiuo klausimu pažymėtina, kad išteisinimas dėl dokumentų suklastojimo niekaip nėra susijęs su alternatyviaisiais BK 300 straipsnio 1 ir 2 dalių požymiais, suklastotų dokumentų – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 metų pajamų mokesčio deklaracijos – laikymu, nes tai yra atskiras BK 300 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos nusikalstamos veikos požymis. Išteisinimas dėl dokumentų suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo pripažinimas sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu nesukuria jokių teisinių prielaidų teismui tuo pagrindu atskirai kvalifikuoti veiką dėl suklastotų dokumentų laikymo. Svarbu pažymėti, kad šios veikos padarymo (suklastoto dokumento laikymo) aplinkybės nebuvo aprašytos L. M. pareikštame įtarime ir kaltinamajame akte. Prokuroras, matydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu pareikšti ne visi nusikalstamą veiką apibūdinantys požymiai, privalėjo imtis įstatymo įtvirtintų priemonių šiam trūkumui pašalinti, tokią pareigą jam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis, pagal kurį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. BPK 2 straipsnis nustato pareigą prokurorui, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymių, imtis pagal savo kompetenciją visų įstatymo nurodytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Prokuroro dalyvavimas teisme yra ne tik garantija, kad teismas priims teisėtą ir pagrįstą sprendimą, bet ir viena iš prokuroro veiklos formų, užkertant kelią nusikalstamumui.

14. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo klausimus teisme reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai: 1) pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą; 2) teismo iniciatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020). Prašymą pakeisti kaltinimą valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras gali pareikšti bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintos normos ir principai, inter alia (be kita ko), Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė nustatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Taip pat Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia, prokurorams.

16. Teismas išnagrinėjo bylą pagal kaltinime nustatytas aplinkybes ir inkriminuotų veikų požymius. Kaltinimas dėl paminėtų suklastotų dokumentų laikymo nebuvo pateiktas, nebuvo pateiktas ir apeliacinis skundas dėl šio klausimo ir nebuvo pareikštas prašymas dėl kaltinimo L. M. keitimo bylos apeliacinio nagrinėjimo metu. Naujai nusikalstamai veikai inkriminuoti reikėtų nustatyti šios nusikalstamos veikos požymį – suklastoto dokumento laikymą, o tam, kaip buvo paminėta pirmiau, reikėtų byloje nustatyti faktines aplinkybes dėl tos veikos padarymo laiko ir vietos. Šių esminių faktinių bylos aplinkybių nustatymas galimas tik atlikus bylos aplinkybių tyrimą. Tokiu atveju teismui, nagrinėjančiam bylą pagal nuteistosios apeliacinį skundą, reikėtų laikytis aktyvios, valstybinį kaltinimą palaikančios pozicijos, o tai prieštarautų BPK 7 straipsnyje įtvirtintam rungimosi principui, nustatančiam, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl aktyvi teismo pozicija baudžiamojo proceso metu negali pažeisti reikalavimų teismui būti proceso metu nešališkam ir nepriklausomam. Teismo nešališkumo ir aktyvumo procese reikalavimai yra apibrėžiami rungtyniško proceso forma, šiame procese kaltinamojo gynybos interesams atstovauja jo gynėjas, o valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Teismas pagal konstitucinę jurisprudenciją privalo būti aktyvus, tačiau jokiu būdu ne nešališkumo sąskaita, priešingu atveju būtų pažeidžiamas rungtyniško proceso principas ir reikalavimas teismui būti nešališkam, jei pagal teismo iniciatyva pakeistą kaltinimą tas pats teismas priimtų ir apkaltinamąjį nuosprendį nuteistajam. Šį procesinį veiksmą, prašymą dėl kaltinimo pakeitimo – suklastoto dokumento laikymo bylos proceso metu turėjo pateikti valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras.

17. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistosios L. M. skundą ir ją išteisindamas dėl kaltinime nurodytų dokumentų suklastojimo bei nekeisdamas kaltinimo dėl suklastoto dokumento laikymo, esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl tenkinti prokuroro skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas

Alvydas